Spalio 17-ąją prisiminkime Juozą Šiaučiūną

Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomas Iš laikraščio pasidarytas vokas, kuriame Juozas Šiaučiūnas 1942 m. siuntė laišką žmonai. Niekinga, kad sovietinė valdžia, išplėšusi iš namų ir tolimuose kraštuose įkalinusi žmones, vertė juos pirkti pašto ženklus, kad būtų galima siųsti laiškus artimiesiems. LIMIS nuotr.

Tarpukariu Kernavėje mūrinę mokyklą pastatydinęs, muziejų įsteigęs, pašto agentūrą išrūpinęs, įsteigęs bene pirmą vaikų darželį Lietuvos kaime Juozas Šiaučiūnas sovietų buvo suimtas 1941-ųjų birželį ir su šeima ištremtas į Sibirą.

Pretekstu susidoroti su kaimo mokytoju tapo ir tai, kad už savo visuomeninę ir švietėjišką veiklą Juozas Šiaučiūnas 1933 metais buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu, 1938 metais – Gedimino ordinu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Jis buvo aktyvus Jaunosios Lietuvos organizatorius, 1926 metais mokytojaudamas Giedraičių valsčiuje buvo išrinktas į pirmąją Centro valdybą. 1928-aisiais mokytojas iš Zanėnų buvo perkeltas į Kernavę, kur išdirbo iki 1941-ųjų.

Etapo metu mokytojas buvo atskirtas nuo šeimos, kuri atvežta į Altajaus kraštą, Staraja Barda rajono Bolšaja Rečka taigos gyvenvietę. Daugiau kaip po metų žmona sužinojo, kad Juozas atsidūrė garsiajame Rešiotų lageryje.

Tik 1946 metais Teodora Borsukaitė-Šiaučiūninenė sužinojo, kad jos vyras žuvo 1943-ių spalio 17-ąją, ant jo nuvirtus pjaunamam medžiui.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 13 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top