Musninkų valsčiaus Trakų kaimelyje 1940 metų vasario 24 dieną gimęs Petras Naraškevičius savaitės neišgyveno iki savo aštuoniasdešimtmečio.
Dar dirbdamas žurnalisto darbą Petras ėmėsi kurti prozą. 1959 metais debiutavęs miniatiūromis „Į saulę“ (rinkinį puošė Stasio Krasausko iliustracijos), Petras Naraškevičius iš pradžių kūrė vaikams, paskui kreipėsi į subrendusį skaitytoją. Tuo metu jau Alytuje šaknis įleidusio literato kūriniuose galima aptikti nemažai gimtojo Širvintų krašto akcentų. O ir kai kurių knygų pavadinimai išduoda jo kilmę: „Alksniai prie Širvintos“ (1990), „Plaukimas Širvinta iš vakardienos“ (2006), „Širvintų grindinys“ (2014).
Štai kaip literato kūrybą 2020 metais apibūdino Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto mokslo darbuotojai Džiuljeta Maskuliūnienė ir Kazimieras Župerka straipsnyje „Kaimo žmogaus paveikslas lietuvių literatūroje ir fotografijoje“:
„… Antai Petras Naraškevičius miniatiūrų cikle „Kaimiečių miestas“ vaizduoja sovietmečio kaimo žmones, apsigyvenančius mieste ir čia sunkiai pritampančius. Jie elgiasi lyg tebegyventų kaime: „penkiaaukščio gyventojai po langais pasėjo dobilus“, kito namo gyventojai „kieme prisodino iš kaimo atsivežtų obelų ir serbentų“. To negali suprasti miestietis architektas: „Tikras kaimas! – šūktelėjo kieman susirinkusiems gyventojams architektas. – Kur tai matyta?! Viskas turi būti pagal projektą. O mes ir patys kaimiečiai, – pripažino iš darbo grįžtantis mėsos kombinato darbininkas“. Vakarykščiai kaimiečiai, dabartiniai darbininkai, seni žmonės, į miestą gyventi atsikėlę drauge su vaikų šeimomis, širdyje tebėra kaimo žmonės. Todėl senasis Ipolitas iš Pagiružės kaimo laiške teiraujasi apie kaime likusias vinkšnas: „ar girgždėjo mūsų senoji vinkšna?“, aptveria jaunučius miesto beržus, kad jų nenulaužtų. Vakarykštis kaimietis Pranas nudžiunga išgirdęs susirinkime ištariant kaimą primenantį žodį „aruodas“. Miestiečiams nepatinka kitoks kaimiečių požiūris į miesto žalumynus: „Ar saugo žmonės šitas vejas? Žinai, dauguma žmonių iš kaimo. O kaimo žmogus takus laukuose išmina taip, kad tiesiau išeitų. Tu pasižiūrėk – iš kiekvieno namo takas eina į autobusų stotelę. Kaimiečiai!“. Tekstuose aiškiai matyti miestiečio ir kaimiečio priešprieša. Sunku pakeisti kaimiškąjį mentalitetą, nelengva žmonėms prisitaikyti prie miestietiško gyvenimo būdo, persiimti kitomis vertybėmis… “
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite vasario 23 d. laikraščio numeryje.
