1901 metų kovo 26 d. pagal Rusijos imperijoje naudotą senąjį stilių, arba balandžio 8-ąją pagal dabar galiojantį Grigaliaus kalendorių, Stavarygalos kaime Lauryno Jakučiūno ir Rozalijos Miknevičiūtės-Jakučiūnienės šeimoje gimė sūnus Nikodemas, palikęs žymesnį pėdsaką tiek Gelvonų krašto, tiek visos Lietuvos istorijoje.
Lietuvos savanoriui, Nepriklausomybės kovų ir Klaipėdos sukilimo dalyviui nebuvo lemta tapti garsiu kariūnu, kokiu, pavyzdžiui, tapo jo vienmetis Antanas Mačiuika, gimęs už kelių kilometrų esančiuose Gelvonėliuose. Be abejonės, jie abu buvo gerai pažįstami, nes pasirinko tą patį kelią į mokslus, mokėsi toje pat Vilniaus lietuvių gimnazijoje. Antanas Lietuvos kariuomenės savanoriu tapo 1919-ųjų gegužę, Nikodemas – 1920-aisiais, sekdamas vyresniojo brolio Mykolo pėdomis. Kai Nikodemas 1921-aisiais įstojo į karo mokyklą, Antanas ją jau buvo baigęs.
Kartu su 1-ąja Kauno karo mokyklos kariūnų kuopa Nikodemas Jakučiūnas 1923 metų sausį dalyvavo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinėje operacijoje, už ką vėliau buvo apdovanotas Klaipėdos krašto išvadavimo medaliu. Tais pačiais 1923-iaisiais jis baigė karo mokyklą.
Skirtingai nei Antanas Mačiuika, kuris pasuko į aviaciją, Nikodemas tarnavo jaunesniuoju karininku artilerijos daliniuose dažnai eidamas vyresniojo karininko pareigas. 1928 metų gegužę jis buvo paskirtas 2-ojo artilerijos pulko 4-osios baterijos ūkio dalies vedėju. Stavarygalietis vėliau buvo prisimenamas kaip linksmo būdo, visuomet gerai nusiteikęs, mėgęs gyvenimą ir pats buvęs mėgstamas kareivių ir karininkų.
Nikodemo Jakučiūno likimas susiklostė tragiškai. Jis buvo sunkiai sužeistas per saliutavimą ir 1928 metų birželio 19 dieną mirė. Palaidotas Klaipėdoje.
Štai kaip apie Nikodemą Jakučiūną 1928 metais rašė ateitininkų periodinis leidinys „Ateitis“ (Nr. 7-9). Tiesa, kai kurios paminėtos datos šiek tiek skiriasi nuo publikuotų vėliau:
„Mokslus ėjo Vilniaus lietuvių gimnazijoj. Būdamas gimnazijoj, priklausė prie Vilniaus Ateitininkų kuopos ir organizaciniam darbe aktingai dalyvavo. Paskui įstojo į Lietuvos savanorių eiles ir 1918 m. turėjo kartu su Lietuvos kariuomene palikti Vilnių. Tarnavo 2-ram ulonų pulke eiliniu kareiviu, paskui baigęs karo mokyklą Kaune, gavo artilerijos leitenanto laipsnį ir paskirtas į 3-čiojo artilerijos pulko 6-tąją bateriją. Toliau tarnavo to paties pulko I-moj sunkioj baterijoj, 3-čioj baterijoj ir pagaliau 2-rojo artilerijos pulko 4-toj baterijoj. Vėliau pakeltas vyresniuoju leitenantu ir ėjo baterijos vyresniojo karininko pareigas. Kaipo kariškis, aktingai organizaciniam darbe dalyvauti negalėjo, bet at-kų organizaciją visuomet morališkai ir materiališkai palaikydavo. Pasižymėjo kaipo sumanus ir geras karininkas. Birželio mėn. 19 d. 11 vai., įplaukiant pirmajam anglų karo laivui „Cantebury“ į Klaipėdos uostą buvo iš mūsų patrankų šaujama 21 šūvis anglų tautos garbei. Neteko einančiam baterijos vado pareigas vyr. Itn. N. Jakučiūnui baigti to 21 šūvio. Bešaujant 19-tą šūvį, vienas šovinys nešovė. Tada vyr. Itn. N. Jakučlūnas įsakė leisti šūvį iš kitos patrankos. Antrajai Iššovus, vėl buvo mėginama iššauti pirma neišdegęs šovinys. Bet ir antrą kartą neiššovė. Tada buvo duotas įsakymas jį išimti. Drėgnas parakas iš palengvo degė, kol pagaliau per atidarytą užraktą mušė už 7-8 žingsnių stovintį baterijos vadą vyr. Itn. N. Jakučlūną ir trenkė jį į žemę. Jis dar suspėjo pašokęs sukamanduoti: „Šaukite iš kitos patrankos!“, ir vėl krito be sąmonės. Buvo smarkiai sužeistas į koją ir vidurius. Vyr. Itn. N. Jakučlūnas neatgavęs sąmonės 3 val. ligoninėj mirė. Vyr. Itn. N. Jakučlūnas palaidotas Klaipėdos katalikų kapuose. Laiduotuvėse dalyvavo anglų laivo įgula, gubernatorius Merkys, mūsų kariai, daug aukštų valdininkų ir visas Klaipėdos miestas. Visas kapas apdėtas daugybe vainikų. Tebūnie Tau, garbingas karžygy, lengva Lietuvos žemelė, kurios sargyboje Tu budėjai!“
Artileristui skirtą nekrologą „Ateitis“ iliustravo jo nuotrauka.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite balandžio 5 d. laikraščio numeryje.
