Po II Pasaulinio karo Lietuvoje veikė dar 1917 metais vokiečių Lietuvoje pravesta administracinė reforma. Ją Lietuvos valdžia 1919 metais buvo panaikinusi, tačiau sovietai 1945-aisiais pagal vokiečių pavyzdį atkūrė 25 apskritis. Tarp jų buvo ir Ukmergės, kuriai tada priklausė Giedraičių, Širvintų, Gelvonų ir Musninkų valsčiai.
Paskui sovietai pradėjo steigti naujas ar atkurti senas apskritis. Dar tais pačiais 1945 metais buvo įsteigta Joniškio apskritis, sekančiais – Kaišiadorių, Kupiškio ir Varėnos apskritys. Apskričių kūrimas (atkūrimas) tęsėsi ir 1947 bei 1948 metais. Pastarųjų pabaigoje, 1948 metų gruodžio 17 dieną, buvo įkurtos kelios apskritys, tarp jų atkurta ir I pasaulinio karo metu egzistavusi Širvintų apskritis. 1949 metais ji apėmė net 1645 kv. km plotą, tad dabartinę rajono teritoriją (906 kv. km) viršijo 739 kv. km. 1949 metais Širvintų apskrityje buvo 6 valsčiai, sovietinių okupantų sudaryti, o gal tiksliau – palikti dar 1940-ųjų rugpjūtį, inkorporavus Lietuvą į SSSR. Tai per 300 kv. km plotus turėję Gelvonų, Paberžės ir Maišiagalos valsčiai, kiek mažesni Musninkų ir Giedraičių bei mažiausias iš jų Širvintų valsčius (219 kv. km). Iš viso Širvintų apskrityje buvo net 69 apylinkės.
Tačiau pokariu nustatyta apskričių sistema Lietuvoje veikė neilgai, iki 1950-ųjų birželio 20-osios. Vos po pusantrų metų atkurta Širvintų apskritis buvo panaikinta, o vietoje jos įkurtas Širvintų rajonas, tačiau mažesnės teritorijos.
1950-aisiais gerokai aptirpusi Širvintų rajono teritorija siekė 808 kv. km ir buvo beveik 100 kv. km mažesnė, nei turime dabar. Be dabartinių seniūnijų ir Širvintų miesto, 1950-aisiais rajone buvo Barskūnų, Družų, Gavėnių, Gervėčių, Giedraičių, Juodiškių, Kaimynų, Kielių, Kraujelių, Medžiukų, Meilūnų, Motiejūnų, Pamusių, Pigašių, Piliakiemio, Pusnės, Šešuolėlių, Šiaudžių, Šiaulių, Šiupienių, Viesų apylinkės.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gruodžio 15 d. laikraščio numeryje.
