Jau seniai vyksta ginčai tarp Širvintų rajono Savivaldybės ir UAB „RetroPlast“ dėl Beržės upelio. UAB „RetroPlast“ ketina statyti antrinių žaliavų perdirbimo gamyklą Beržės kaime, šalia pratekančio Beržės upelio. Planuojama apdoroti antrinių žaliavų ir pakuočių atliekas ir gaminti plastiko dribsnius, granules bei mišinius.

Lygiai prieš pusmetį Seimas nutarė, kad nuo 2020 metų Lietuvoje turėtų sumažėti gyventojų, naudojančių lauko tualetus, o geriamą vandenį semiančių iš šulinių. Tai įtvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisos, kuriomis šalies gyventojai, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ar patys tvarkantys nuotėkas, įpareigojami prisijungti prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

Nors Lietuvoje beveik trečdalis gamybos ir komunalinių atliekų vis dar šalinama sąvartynuose, situacija kasmet keičiasi tik į gerąją pusę. Ypač sparčiai auga atliekų perdirbimo dalis: viešai skelbiama, kad, pavyzdžiui, 2016 metais mūsų šalyje buvo perdirbta beveik pusė (48,1 proc.) surenkamų atliekų, o ši dalis lenkė Europos Sąjungos vidurkį (45,6 proc.).

Strazdas giesmininkas – vienas labiausiai paplitęs strazdinių šeimos žvirblinis paukštis, perintis ir Lietuvoje, teigia specializuoti šaltiniai ir nurodo, kad Lietuvoje yra aptinkamos 6 rūšys, kai kurios jų tik migracijų metu. Nors daugelis žmonių nenutuokia, Lietuvoje galima taip pat sutikti baltabruvį, juodąjį, smilginį, baltagurklį ir amalinį strazdus.

Nelabai seniai šalia Lapelių kaimo augo šimtametis ąžuolas, vadinamas „Skruzdėlių ąžuolu“. Dabar jo jau nebėra, audros palaužtas ąžuolas mirė. Prieš septynerius metus pro Lapeles praūžė viesulas. Po jo liko nuplėšti stogai, suniokoti sodai, išdaužyti langai, išvartytas miškas.

Gegužės mėnesį vyks antrasis „Žaliosios olimpiados“ etapas, kurio metu 6-iuose renginiuose skirtinguose Lietuvos miestuose dėl kelialapio į finalą kovos 72 mokyklų komandos.

Einant nuo Širvintos ir Beržės upelio santakos iki Plento gatvės, beveik pačiame miesto centre yra net keturi nedideli tvenkiniai – žvejų pamėgta vieta. Tačiau širvintiškiai ir miesto svečiai, važiuodami automobiliu nuo „Viada“ degalinės centro link, ne tik kairėje, tačiau ir dešinėje pusėje gali pastebėti dar vieną vandens telkinį. Jis įdomus tuo, jog čia gyvena bebras, o gal ir visa bebrų šeimyna. Šį teiginį patvirtina gana švieži apgraužto žilvičio pėdsakai. Kai lankėmės toje vietoje, bebras savo darbo dar nebuvo baigęs: medis „nukapotas“ nevisai. Nors medis nulinkęs iki pat žemės, tačiau stengiasi išgyventi – mezgasi šiokie tokie lapai.

Kaip informuoja Aplinkos apsaugos departamentas, balandžio 28 d. rytą buvo sulaikyti 2 vyrai, Širvintos upėje žvejoję ne mėgėjų žvejybos įrankiu – statomu tinklu – ir šiuo nelegaliu būdu sugavę 44 žiobrius, 11 šapalų ir 1 šlakį.

Jis natūraliai paplitęs Europoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje, Lietuvoje auga tik tam tikruose regionuose ir dar iki šių metų sausio mėnesio dėl galimybės išnykti buvo įtrauktas į Raudonąją knygą. Dažniau aptinkamas drėgnuose plačialapių medžių miškuose, šaltiniuotuose upelių šlaituose ir pagal senolių legendą – veši mėnesienos apšviestose vietose, o meškos pavasarį be šio augalo tiesiog neišgyventų. Tai – meškinis česnakas, dėl kurio vertingų vaistinių bei maistinių savybių lietuviams pavyko išvengti skorbuto ir mirties iš bado tremtyje Sibire. Šiam augalui skirtas balandžio 26 d. apyvartoje pasirodęs pašto ženklas, pirmos dienos vokas ir atvirukas (kartmaksimumas).

Balandžio 10 d. Lietuvoje pradėta tradicinė pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Jau daugiau kaip dešimtmetį kiekvieną pavasarį ir rudenį vykdoma vakcinacija padėjo pasiekti, kad Lietuvoje pasiutligės, išskyrus pavienius atvejus, nenustatoma, šia pavojinga liga neserga nei naminiai, nei laukiniai gyvūnai.