Nuomonės

Seną įsitikinimą paneigė ne tik švedų mokslininkai, bet ir Ramūnas Karbauskis

Maždaug prieš penkerius metus Švedijos Upsalos universiteto tyrėjų atliktas tyrimas parodė, kad senas įsitikinimas, jog iš skęstančio laivo pirmiausia gelbėjamos moterys ir vaikai, didžiąja dalimi yra mitas. Buvo išnagrinėta 18 laivybos nelaimių padarinių ir nustatyta, kad moterų gelbėti neskubama. Skaityti daugiau »

Ar prostitucija pelnyta lengvata sumažins socialinę atskirtį?

Antradienį, Seime balsuojant dėl urėdijų reformos, buvo pademonstruotas pavyzdinis politinio lobizmo aktas, kai konservatoriai paremė „valstiečių-žaliųjų“ vairuojamos Vyriausybės iniciatyvą mainais į naują Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui. Skaityti daugiau »

Šiuolaikiniai tėvai vaikų švęstais žolynais nebegydo

Mintys ne tik sau
Šiuolaikiniai tėvai vaikų švęstais žolynais nebegydo
Ne per seniausiai visa žiniasklaida mirgėte mirgėjo nuo pranešimų, jog savaitgaliai Santaros klinikų Vaikų ligoninės medikams yra labai įtempti. Pasirodo, savaitgaliais Priėmimo-skubios pagalbos skyrių užplūsta tėvai su sergančiais įvairaus amžiaus vaikais. Sistema sudėliota taip, kad dėl itin mažo mažųjų pacientų skaičiaus rajonų ligoninėse uždaromi Vaikų ligų skyriai, pirminės sveikatos priežiūros centrai savaitgaliais ir naktį nedirba, todėl tėvai priversti belstis su karščiuojančiais vaikais į sostinę. Ne išimtis ir Širvintų rajonas. Ne vienam teko stumdytis eilėse laukiant neatidėliotinos medicinos pagalbos. Kita vertus, labai gerai, kad eilės, nes tai proga Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei pasižiūrėti į jų reformų pasekmes, kai sunaikintos rajonų ligoninės, kai sunaikinti Vaikų ligų skyriai, tai proga prisiminti ir suprasti, kad vaikai ne tik Vilniuje gyvena ir serga, jie gyvena ir rajonų centruose, ir kaimuose.
Vien karščiavimas nėra liga?
Kilus panikai dėl didžiulio iš rajonų suvažiavusių mažųjų ligonių skaičiaus, žurnalistės Giedrės Armalytės kalbinta vaikų ligų gydytoja sakė, kad pusė į Vilnių iš rajonų visų vaikų atvežami dėl karščiavimo. Viena vertus, labai gerai, kad tėvai rūpinasi atžalų sveikata. Kita vertus, vien karščiavimas nėra liga. Pirmiausiai, gydytojos teigimu, reikia suvokti, kad aukšta temperatūra – apsauginė, gydanti organizmo reakcija.
Pasak medikės, yra tam tikrų simptomų, kai pagalbos reikia ieškoti nedelsiant – kviesti greitąją pagalbą ar patiems vykti į ligoninę. Tai būtų situacija, kai vaikas nereaguoja į aplinką, jo būklė itin sparčiai blogėja, vaiko odos spalva pasikeičia ir jis papilkėja ar mėlsta, jei vaiko kvėpavimas sutrikęs, jis dažnai kvėpuoja ar kvėpuoja labai sunkiai, jei jam traukia tarpšonkaulinius tarpus, juda nosies sparneliai. Tai rodo, kad vaiko būklė sunki.
Anot specialistės, sunerimti derėtų ir tada, jei vaikas mieguistas, prastai geria, retai šlapinasi, vaiko lūpos sausos, jis verkia be ašarų, o karščiavimas tęsiasi ilgiau kaip 5 dienas. Gydytojos teigimu, kai Priėmimo-skubios pagalbos skyrius yra pergrūstas, kenčia ir pacientai, ir jų tėvai, ir gydytojai. Gydytojas, slaugytojai skuba, tėvai nepatenkinti, tėvų nerimas persiduoda vaikams ir aplink susidaro labai stresinė aplinka.
Perdėtu rūpinimusi vaikais kaltinti tėvų negalima
Kvalifikuotos specialistės patarimai yra labai aktualūs, deja, retas jaunas tėtis ar mama jų laikosi. Sutikime, retas tėvas be medikų apžiūros laikys namuose 5 dienas karščiuojantį vaiką. Negrįžtamai į praeitį nuėjo tie laikai, kai tėvai vaikus gydė švęstais žolynais, Agotos duona, šventintos žvakės dūmais, geriausiu atveju – laukinių aviečių stiebų, čiobrelių ar šalpusnių nuoviru. Šiuolaikiniai tėvai nelaukia, kol vaikas pradės mėlynuoti, kol prasidės traukuliai. Gimdytojai, prasidėjus įtartinam karščiavimui, ieško medikų pagalbos.
Tėvai nėra kalti, kad atveža savo sergančius vaikus į ligoninę. Ligos simptomai kartais atrodo „nekalti“, o už jų yra sunki ir pavojinga liga. Pagarba tėvams, kurie rūpinasi savo atžalų sveikata. Tik kai rizikos grupės šeimoje atsitinka nelaimė, tuoj visi skambina varpais dėl netinkamos vaiko priežiūros. O kai tėvai yra rūpestingi, tai jiems priekaištaujama dėl perdėto susirūpinimo.
Kad galėtų gydyti, gydytojai mokosi 10 ir daugiau metų, todėl reikalauti iš tėvų teisingo vaiko būklės įvertinimo, kai nėra medicininio išsilavinimo, o geriausia įranga – termometras, yra, švelniai tariant, net nepadoru. Aišku, kad karščiuojantį vaiką motorizuoti tėvai savaitgaliais ir naktį veža į ligoninę. Ir kaltinti gimdytojus, kad jie be reikalo trukdo gydytojų darbą, nėra moralu. Vilniuje esančios vaikų ligoninės priėmimo skyriaus darbas privalo būti organizuotas taip, kad didelio darbo krūvio metu būtų skubiai kviečiami specialistai iš rezervo. Su mažu vaiku laukti pagalbos po kelias valandas koridoriuje irgi nėra išeitis, tai tik atsainaus darbo organizavimo pasekmė.
Negi gydytis teks patiems?
Ši problema yra labai opi šeimoms, auginančioms mažus vaikus. Su ligoninių restruktūrizavimo procesais labai paskubėta, viskas paremta skaičiais ir pinigais, o mažas žmogus pamirštas. Kai ministerijas aptūpusios galvos mąstė reformas, net nepagalvojo, kiek problemų kils rajonuose gyvenantiems žmonėms. Kai apsidairė, pamatė, kad padaryta ne itin gerai.
Gerai tas, kad visi aukščiausios kvalifikacijos specialistai sutelkti vienoje vietoje, gerai, kad taikomos naujausios gydymo technologijos, bet blogai, kad į vieną vietą suvažiuoja šimtai įvairiomis ligomis sergančių vaikų. Jie vieni nuo kitų pavargsta, vieni nuo kitų užsikrečia, vieni kitiems trukdo.
Įvairiuose šaltiniuose galima rasti informacijos, kad Skandinavijos valstybės kviečia lietuvius  gydytojus dirbti mažuose miesteliuose, kur mokamas solidus atlygis, taikomos socialinės garantijos, pasirūpinama medikų gerove. Neaišku, po kokius užjūrius važinėjasi mūsų sveikata besirūpinantys ministeriai, bet tendencijos tokios, kad mažesnėse vietovėse naikinamos sveikatos priežiūros įstaigos.
Negi gydytis teks patiems? Daktarai paaiškins simptomus, viešai paskelbs receptą, tėvai išsispausdins receptą iš kokio „delfio“, nusipirks vaistų ir nebereiks medikų… Negi iki to einama verčiant uždaryti mažose ligoninėse esančius Vaikų ligų skyrius?
Vaikas yra jokiais pinigais neįvertinama brangenybė
Reikėtų sutikti, kad yra tėvų, kurie su vaikais atvažiuoja į priėmimo skyrius be būtino reikalo. Tokius reikia suprasti, nes, prisiskaitę informacijos internete, jauni tėvai nerimauja dėl savo atžalų, bijo, kad kas nors neatsitiktų. Tėvai nori perkelti atsakomybę gydytojui, o gydytojas irgi nenori prisiimti atsakomybės, todėl daroma begalė nereikalingų tyrimų, pacientai siuntinėjami nuo specialisto pas specialistą. Taigi tendencijos pražūtingos visai sistemai. Seniau buvo daugiau pagarbos ir pasitikėjimo vieni kitais.
Vaikas yra jokiais pinigais neįvertinama brangenybė. Kai vaikas nuo meningokokinės infekcijos miršta, tada gydytojai kaltina tėvus, kad reikėjo anksčiau kreiptis. Dabar, kai priėmimo skyriuose vaikų apgultis, sako, kad nereikia skubėti vežti, gal praeis savaime. Streso kupini tėvai jau net nežino, kreiptis ar nesikreipti.
Jeigu Vilniaus ligoninė perpildyta, nes rajonuose uždaromi Vaikų ir skubios pagalbos skyriai, tai dar nėra priežastis pasakyti, kad tėvai iš Musninkų, Anciūnų, Vindeikių ar kitos mažesnės Širvintų rajono gyvenvietės neturi vežti karščiuojančio vaiko pas medikus. Tokiu atveju problemą reikia spręsti, o ne rypuoti visai Lietuvai, kokie kvaili yra tėvai, nes trukdo sostinės gydytojų darbą. Tėvai rūpinasi savo vaikais, jie patys nėra gydytojai, todėl ieško kvalifikuotos specialistų pagalbos. O kad gydytojai turi dirbti viršydami savo darbo krūvius, tai ne tėvų ir ne pačių gydytojų problema, o visokių verygų rūpestis.
Romas Zibalas
Ne per seniausiai visa žiniasklaida mirgėte mirgėjo nuo pranešimų, jog savaitgaliai Santaros klinikų Vaikų ligoninės medikams yra labai įtempti. Pasirodo, savaitgaliais Priėmimo-skubios pagalbos skyrių užplūsta tėvai su sergančiais įvairaus amžiaus vaikais. Sistema sudėliota taip, kad dėl itin mažo mažųjų pacientų skaičiaus rajonų ligoninėse uždaromi Vaikų ligų skyriai, pirminės sveikatos priežiūros centrai savaitgaliais ir naktį nedirba, todėl tėvai priversti belstis su karščiuojančiais vaikais į sostinę. Skaityti daugiau »

Ar valdžia kalta?

Vis tenka paskaityti ar išgirsti priekaištų, kad tas blogai, anas blogai, kodėl vienur tvarko, kitur – ne. Tik ar dėl to staiga reikia pradėti kaltinti valdžią? Kad ir dėl tų pačių kelių. Pirmiausia, tai niekados tiek valdžios dėmesio kaimo keliams tvarkyti nebuvo, kiek jo yra dabar. Ir greideriuoja, ir asfaltuoja, ir duobes lopo. Jeigu kas nori, kad viskas visur būtų sutvarkyta iš karto, tai tegu apsiramina – tokių stebuklų niekur nebuvo, nėra ir nebus. Kantrybės! Skaityti daugiau »

Įžvalgos

Valdas Povilaitis

Valdas Povilaitis

Buvo balandžio 1-osios naktis, kai mane aplankė toksai regėjimas: Karalystės Valdovė laikinai paskyrė piktąją burtininkę ir įsakė išpurkšti širšių lizdą, susuktą Meno šventykloje. Ir užvirė nuožmi kova. Pasirodė, kad ne taip lengva jį sunaikinti. Priešinasi, bjaurybės, skaudžiai gelia (kliuvo ir man). Susispietė į profesinę sąjungą, pasikvietė pagalbon pilietį Virgį ir dar tris riterius…

Nežinau, kaip baigėsi kova. Atsibudau išpiltas šalto prakaito ir nuskubėjau pas Žynį, kad paaiškintų mano sapną. „Taigi, – sako, – čia apie tavo darbovietę. Visos Širvintos kalba ir rašo apie baisius dalykus Meno mokykloje. Bet tu pats viską geriau žinai. Tad eik ir papasakok žmonėms.“

„Na, gerai, – tariau, – pabandysiu.“ Padėjau į šalį violončelę ir griebiausi plunksnos. Taip gimė šios įžvalgos. Skaityti daugiau »

Puošmena ar šiukšlė?

walnuts.lt nuotr.: Gal kam ir gražu, bet taip pažeidžiama nustatyta senų padangų utilizavimo tvarka.

walnuts.lt nuotr.: Gal kam ir gražu, bet taip pažeidžiama nustatyta senų padangų utilizavimo tvarka.

Artėja pavasaris – vėl pulsime kuoptis, tvarkyti aplinką. Žmonės dabar išradingi, o ir internete visokių idėjų pilna. Pavyzdžiui, kaip panaudoti senas padangas, ką iš jų padaryti, kur pritaikyti. Prieš keletą metų lyg kokia kičo epidemija išplito mada iš senų padangų išpjaustinėti ir sumontuoti vazonus gėlėms, įvairiausias „gulbes“. Dar ir dabar turbūt yra vaikų žaidimo aikštelių, kuriose sūpynės ar kokie kiti žaidimų elementai dar sovietmečiu padaryti iš senų padangų. Net ir ugdymo įstaigose. O ūkininkai padangas dar ne taip seniai naudojo (gal kai kurie ir dabar naudoja) šienainiui suslėgti. Kiti padangomis, pripildytomis smėlio, takus kiemuose iškloja. Fantazijai ir išradingumui ribų nėra. Bet…, pasirodo, su tokiomis „fantazijomis“ reikia būti atsargiems – jas nusiteikę pažaboti aplinkosaugininkai. Skaityti daugiau »

Neįveikiamas matematikos uždavinys „Širvintų Šustauskui“, arba – Kaip V. Mateika skaičiuoja algas

Sausio 26 d. vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje bene daugiausiai diskusijų ir karštų pasisakymų sukėlęs klausimas buvo priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, skyrimas Administracijos direktorei Ingridai Baltušytei-Četrauskienei. Kadangi Tarybos posėdžiai yra transliuojami tiesiogiai, kiekvienas rajono gyventojas gali pamatyti ir išgirsti, kaip dirba jo interesams atstovaujantys Tarybos nariai, ko gero, ne vienam į akis krito tai, kaip savo nuomonę dėstė mažumos atstovai ir bene juokingiausiai pasirodęs liberalcentristas, „Širvintų Šustausku“ pramintas Vidmantas Mateika. Jau tampa įprasta, kad po jo pasisakymų salėje kyla juoko banga. Skaityti daugiau »

Meilės romanas ar kaimų mokyklos? Kas turi būti svarbiau?

Tuo metu, kai šalies žiniasklaida ūžte ūžia apie galimą valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio romaną ir jo detales, į užmarštį nueina esminiai dalykai. Ar ne to ir siekiama?

Jau ne kartą rašėme apie tai, kad naujajam Seimui ir Vyriausybei garsiai prakalbus apie kaimo mokyklų išsaugojimą, buvo dėta daug vilčių, kad regioninė švietimo politika pasikeis, ir mūsų rajone pavyks išsaugoti visas mažąsias mokyklas, kurios dėl per mažo mokinių skaičiaus jau ne vienerius metus kybo ties išlikimo riba. Rajono savivaldybės ir Administracijos vadovės deda visas pastangas, ne kartą raštu kreipėsi ir vyko į Švietimo ir mokslo ministeriją, kad švietimo įstaigų tinklas rajone išliktų nepakitęs. Tačiau kalbos teliko kalbomis, o teisės aktai išliko tie patys. Jų tikslingumą kasmet „pagrindžia“ ir įvairūs tyrimai bei analizės.  Skaityti daugiau »

Reikia klauptis ant kelių

Pagaliau ir mes, širvintiškiai, turime erdvią, nebe pritaikytą, o specialiai pastatytą „Maxima“ parduotuvę. Nereikia baimintis, kad, eidamas palei lentynas palto skvernu „nušluosi“ kokius stiklainius ar kruopų maišelius. O ir prie kasų daugiau erdvės, mažesnės eilės. Tačiau, kaip sakoma, yra ir „šaukštas deguto“… Tai – daiktų saugojimo spintelės. Ne visuomet aukščiau esančios spintelės būna laisvos, o norint padėti daiktus į pačias apatines spinteles ar iš jų pasiimti, mums, vyresnio amžiaus ir ligotais sąnariais žmonėms, reikia tiesiog klauptis ant grindų.  Skaityti daugiau »

Įsimintiniausios Kalėdos…

Gruodžio šaltukas kasdien vis labiau kausto žemę, balina tėviškės laukus ir žmonių skruostus. Artėjančios Kalėdos verčia pamąstyti apie nuveiktus darbus, įsimintinas akimirkas ir dovanas, patirtus rūpesčius ir džiaugsmus. Kalėdų šventės laukimu gyvena visi Širvintų krašto žmonės. Tai pats tinkamiausias laikas pakalbinti tuos, kuriuos dažniausiai matome, su kuriais susitinkame gatvėje, pasilabiname užsukę į vieną ar kitą įstaigą. Šįkart apie įsimintiniausias Kalėdas, įspūdingiausią kalėdinę dovaną papasakoti sutiko mums gerai pažįstami Širvintų krašto žmonės – įvairių profesijų, įvairaus amžiaus ir skirtingų pomėgių. Specialiai savo krašto žmonėms jie dovanoja dvasią sušildančius, širdį paglostančius ar tiesiog šmaikščius kalėdinius pasveikinimus. Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Kaip vertinate kuro kainas Širvintų degalinėse?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 17 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.