Šią savaitę vyksta Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai, taip pat du referendumai, kuriuose rinkėjų prašoma pareikšti valią dėl Konstitucijos kai kurių punktų pakeitimo.

Anot Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, šiandien turėjo vykti posėdis, kuriame bus toliau rengiamos išvados apie tai, kokiomis palūkanomis Vyriausybė galėjo skolintis ir kokią įtaką tai būtų turėję viešiesiems finansams – viešojo sektoriaus išlaidoms ir balansui, skolos dydžiui ir jos valdymo sąnaudoms.

„Širvintų krašte“ pasirodžius pasvarstymams, kiek LSDP pirmininko rinkimuose kainuoja sąrašinė teisė, atsiliepė skaitytojas Rimantas, kuris pritarė mintims, kad praėjusį savaitgalį Lietuvoje surengti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimai tėra „vidinė pompa“, kuria prieš artėjančius Prezidento ir Europos parlamento rinkimus ir toliau siekiama mulkyti rinkėjus.

Praėjusį mėnesį vykusiuose savivaldybių merų rinkimuose visuomeniniai rinkimų komitetai pagal laimėtų merų postų skaičių užėmė antrą vietą. Laimėję 12 merų kėdžių, komitetai pagal šį rodiklį trim merų postais atsiliko nuo Lietuvos socialdemokratų partijos, kuriai tiesioginiuose merų rinkimuose pavyko iškovoti 15 merų postų.

Kai prieš 20 metų pirmą kartą kaip apskaitos valiuta buvo pradėtas naudoti euras, vadinamajai euro zonai priklausė 11 iš tuomet buvusių 15 Europos Sąjungos valstybių. Nuo 2002 metų pasirodžius gryniesiems pinigams eurams, ši šeima jau buvo pasipildžiusi Graikija. O paskui prasidėjo… Tuomet Europos Sąjungai nepriklausiusios šalys ne tik svajojo apie narystę šioje bendrijoje, bet ir kliedėjo apie galimybę įsivesti eurą, kuris, kaip ir doleris, nuskurdusioms postsovietinėms valstybėms buvo stabilios ekonominės situacijos ir kilsiančios gerovės simbolis. 2007 metais eurą įsivedė tuomet pažangiausia tarp kandidačių laikyta Slovėnija, po metų – Kipras ir Malta, dar vėliau – Slovakija, 2011 metais Estija, 2014 metais – Latvija, 2015 metais – Lietuva. Štai jau ketverius metus tolesnis euro „dauginimasis“ sustojęs. Ir ne tik todėl, kad Europos Sąjunga nenori naujų euro zonos partnerių. Kai kurios Europos Sąjungos šalys, pavyzdžiui, – Švedija, Lenkija, Čekija, apie tai net nesvarsto.

Kasdien po kelissyk peržiūriu informacinius pranešimus naujienų portaluose. Informaciją dažniausiai pateikia žurnalistai profesionalai, bet yra ir savamokslių, trokštančių parodyti savo uolumą, principingumą ir teisingumą. Kiek ten procentų ko yra, dažniausiai sprendžia skaitytojai.

„Širvintų kraštas“ gavo skaitytojos laišką ir kelias nuotraukas, kurias ji užfiksavo Širvintų mieste.

Vienuose rajonuose prieš savaitę, kituose net prieš tris pasibaigę Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vis dar sulaukia vienokių ar kitokių vertinimų. Vienur jie praėjo ramiai, kitur su skardesniu ar duslesniu triukšmeliu. Laimėtojai jau užsiėmę koalicijų dėlionėmis ir postų dalybomis, pralaimėjusieji vis dar braukia nevilties bei kartėlio ašaras ir, kaltindami visus aplinkui esančius, bando surasti nesėkmių priežastis. Bet šįkart ne apie tai.

Prabėgus dešimčiai dienų po Savivaldybių tarybų rinkimų dvi partijos, ant politinės kovos pjedestalo užsikabinę savadarbius medalius, į save tampo menamą lauro lapų vainiką ir ginčijasi, kuri jų laimėjo šiuos rinkimus. Po vienodai mandatus laimėję Gintauto Palucko vedami socialdemokratai ir Gabrieliui Landsbergiui su partija senelio padovanoti „konservatoriai“ kažkodėl „nemato“, kad visuomeninių rinkimų komitetams atiteko beveik pusšimtis daugiau mandatų, taigi juos ir reikėtų laikyti tikraisiais rinkimų laimėtojais.

Mes, širvintiškiai, jau spėjome pastebėti, kad stambieji prekybos centrai investuoja į savitarnos kasas. Nuo praėjusių metų pabaigos, užsukę į didžiausią Širvintose esantį prekybos centrą „Maxima“, įsitikinome savitarnos privalumais ir trūkumais. Didieji prekybos tinklai net neslepia, kad nuo investicijų į savitarnos kasas einama iki naujos internetinės prekybos.  Skaityti daugiau »