Kol gyvi, sukelkime juos ant postamentų

Lietuvos kino centrui paskirstant daugiau kaip 1,8 mln. eurų šiųmetei filmų gamybai ir parengiamiesiems darbams, numatyta finansuoti 34 vaidybinius, dokumentinius ir animacinius filmus. Pagal numatytą sumą dokumentinis filmas „p. Landsbergis“ atsidūrė trečioje vietoje po dviejų vaidybinių filmų. Jis iš visų mūsų kišenės bus paremtas 184 tūkst. eurų, o pinigai atguls Vokietijoje gyvenančio režisieriaus iš Ukrainos kišenėje.

Balsuojant, filmas apie Landsbergį neįvardijamų ekspertų buvo įvertintas 58,67 balų. Čia jau pažangu ir sveikintina, kadangi kasmet skirstant lėšas paremti spaudos, radijo, televizijos ir interneto projektus apie jokius balus pretendentai nėra informuojami, kaip ir nėra pasakoma, kodėl atsisakyta remti pateiktą projektą.

Šįmet „Širvintų kraštas“ ir vėl liko užribyje. Turbūt vienintelis (gal be žodžio turbūt) iš visų šalies leidinių, kuriam pandemijos ir konservatorių pergalės akivaizdoje skirstytojai atsuko nugarą. Vertinimui buvo pateikti du projektai, tačiau skirstytojai nenumetė nė sudilusio grašio, kad būtų paremtas populiariausias Širvintų rajono laikraštis (tuo pačiu ir internete), o per jį – ir skaitytojai, nes parama leidžia nebranginti leidinio, gerinti jo kokybę.

Kaip yra pažymėjęs jo vadovas Gintaras Songaila, iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų, kurias skiria Vyriausybė, yra išlaikomi ne leidėjai ir jų leidiniai, bet remiami patys projektai, tarp kurių daugiausia – kultūriniai. Toks įspūdis, kad šįmet davė visiems už bet ką, o va „Širvintų kraštui“ – nė pauostyti! Nes mūsų tiesa daug kam nepatogi.

Kalbėdamas apie kuriamą dokumentinį filmą, režisierius Audrius Juzėnas „Lietuvos rytui“ aiškino, kad karantino metu filmų gamybos kainos kritusios, filmuota medžiaga iš Lietuvos archyvų kainuoja nedaug, o „pasodinti V.Landsbergį po medžiu ir jį klausinėti iš viso nieko nekainuoja“.

Bet gal „p. Landsbergio“ vertė slypi kitur? Gal ši tema unikali, dar neviešinta, verta dėmesio? Režisierius tikina, kad taip, apie tai mažai kalbėta, nedaug nušviesta. Tuo tarpu oponentai vardija, kad 1997 m. Lietuvos nacionalinėje televizijoje (dabar LRT) buvo kuriamas filmas „Kandidatas“. Kilus skandalui tuometis televizijos generalinis direktorius Arvydas Ilginis jį pervadino „Vytautu Landsbergiu“ ir paragino visus reiškinius vadinti savo vardais. 2012-2019 metais režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Gražina Ručytė-Landsbergienė sukūrė trilogiją apie V.Landsbergį. Ta pati kūrybinė komanda sukūrė ir penkias (!) filmo apie V.Landsbergį „Lūžis prie Baltijos“ dalis.

Tad ko dar nepapasakojo ponas Landsbergis? Kaip 1991-aisiais visi išsigandę bėgome prie Seimo, kad ponas Vytautas mus apgintų nuo okupanto?

184 tūkst. eurų – tai maždaug 90 (!) finansuotų nedidelių metinių spaudos projektų. Maždaug 2 tūkst. eurų gaudavome už visus metus laikraštyje publikuojamą straipsnių ciklą, kas menesį apimantį mažiausiai 4-6 laikraščio puslapius. Už 184 tūkst. eurų būtų galima paremti po 1-2 projektus kiekvienos (!) savivaldybės laikraštyje. Mes neprašėme pinigų už prastovą, t. y. nieko neveikimą. Mes prašėme paremti Širvintų rajono kultūrinio ir kraštotyrinio gyvenimo viešinimą.

Kuo toliau, tuo labiau įsitikiname, kad kaskart ketiname viešinti ne tuos veikėjus, kuriems dar gyviems esant statomi postamentai.

Gintaras Bielskis

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 19 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
3.67 (3 įvert.)

1 Atsakymas į "Kol gyvi, sukelkime juos ant postamentų"

  1. arnika parašė:

    Labai geras straipsnis, parodantis , kad nera teisybes. ir parama skirstoma labai neteisingai.

Comments are closed.

scroll to top
+