Medicina

Šiuolaikiniai tėvai vaikų švęstais žolynais nebegydo

Mintys ne tik sau
Šiuolaikiniai tėvai vaikų švęstais žolynais nebegydo
Ne per seniausiai visa žiniasklaida mirgėte mirgėjo nuo pranešimų, jog savaitgaliai Santaros klinikų Vaikų ligoninės medikams yra labai įtempti. Pasirodo, savaitgaliais Priėmimo-skubios pagalbos skyrių užplūsta tėvai su sergančiais įvairaus amžiaus vaikais. Sistema sudėliota taip, kad dėl itin mažo mažųjų pacientų skaičiaus rajonų ligoninėse uždaromi Vaikų ligų skyriai, pirminės sveikatos priežiūros centrai savaitgaliais ir naktį nedirba, todėl tėvai priversti belstis su karščiuojančiais vaikais į sostinę. Ne išimtis ir Širvintų rajonas. Ne vienam teko stumdytis eilėse laukiant neatidėliotinos medicinos pagalbos. Kita vertus, labai gerai, kad eilės, nes tai proga Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei pasižiūrėti į jų reformų pasekmes, kai sunaikintos rajonų ligoninės, kai sunaikinti Vaikų ligų skyriai, tai proga prisiminti ir suprasti, kad vaikai ne tik Vilniuje gyvena ir serga, jie gyvena ir rajonų centruose, ir kaimuose.
Vien karščiavimas nėra liga?
Kilus panikai dėl didžiulio iš rajonų suvažiavusių mažųjų ligonių skaičiaus, žurnalistės Giedrės Armalytės kalbinta vaikų ligų gydytoja sakė, kad pusė į Vilnių iš rajonų visų vaikų atvežami dėl karščiavimo. Viena vertus, labai gerai, kad tėvai rūpinasi atžalų sveikata. Kita vertus, vien karščiavimas nėra liga. Pirmiausiai, gydytojos teigimu, reikia suvokti, kad aukšta temperatūra – apsauginė, gydanti organizmo reakcija.
Pasak medikės, yra tam tikrų simptomų, kai pagalbos reikia ieškoti nedelsiant – kviesti greitąją pagalbą ar patiems vykti į ligoninę. Tai būtų situacija, kai vaikas nereaguoja į aplinką, jo būklė itin sparčiai blogėja, vaiko odos spalva pasikeičia ir jis papilkėja ar mėlsta, jei vaiko kvėpavimas sutrikęs, jis dažnai kvėpuoja ar kvėpuoja labai sunkiai, jei jam traukia tarpšonkaulinius tarpus, juda nosies sparneliai. Tai rodo, kad vaiko būklė sunki.
Anot specialistės, sunerimti derėtų ir tada, jei vaikas mieguistas, prastai geria, retai šlapinasi, vaiko lūpos sausos, jis verkia be ašarų, o karščiavimas tęsiasi ilgiau kaip 5 dienas. Gydytojos teigimu, kai Priėmimo-skubios pagalbos skyrius yra pergrūstas, kenčia ir pacientai, ir jų tėvai, ir gydytojai. Gydytojas, slaugytojai skuba, tėvai nepatenkinti, tėvų nerimas persiduoda vaikams ir aplink susidaro labai stresinė aplinka.
Perdėtu rūpinimusi vaikais kaltinti tėvų negalima
Kvalifikuotos specialistės patarimai yra labai aktualūs, deja, retas jaunas tėtis ar mama jų laikosi. Sutikime, retas tėvas be medikų apžiūros laikys namuose 5 dienas karščiuojantį vaiką. Negrįžtamai į praeitį nuėjo tie laikai, kai tėvai vaikus gydė švęstais žolynais, Agotos duona, šventintos žvakės dūmais, geriausiu atveju – laukinių aviečių stiebų, čiobrelių ar šalpusnių nuoviru. Šiuolaikiniai tėvai nelaukia, kol vaikas pradės mėlynuoti, kol prasidės traukuliai. Gimdytojai, prasidėjus įtartinam karščiavimui, ieško medikų pagalbos.
Tėvai nėra kalti, kad atveža savo sergančius vaikus į ligoninę. Ligos simptomai kartais atrodo „nekalti“, o už jų yra sunki ir pavojinga liga. Pagarba tėvams, kurie rūpinasi savo atžalų sveikata. Tik kai rizikos grupės šeimoje atsitinka nelaimė, tuoj visi skambina varpais dėl netinkamos vaiko priežiūros. O kai tėvai yra rūpestingi, tai jiems priekaištaujama dėl perdėto susirūpinimo.
Kad galėtų gydyti, gydytojai mokosi 10 ir daugiau metų, todėl reikalauti iš tėvų teisingo vaiko būklės įvertinimo, kai nėra medicininio išsilavinimo, o geriausia įranga – termometras, yra, švelniai tariant, net nepadoru. Aišku, kad karščiuojantį vaiką motorizuoti tėvai savaitgaliais ir naktį veža į ligoninę. Ir kaltinti gimdytojus, kad jie be reikalo trukdo gydytojų darbą, nėra moralu. Vilniuje esančios vaikų ligoninės priėmimo skyriaus darbas privalo būti organizuotas taip, kad didelio darbo krūvio metu būtų skubiai kviečiami specialistai iš rezervo. Su mažu vaiku laukti pagalbos po kelias valandas koridoriuje irgi nėra išeitis, tai tik atsainaus darbo organizavimo pasekmė.
Negi gydytis teks patiems?
Ši problema yra labai opi šeimoms, auginančioms mažus vaikus. Su ligoninių restruktūrizavimo procesais labai paskubėta, viskas paremta skaičiais ir pinigais, o mažas žmogus pamirštas. Kai ministerijas aptūpusios galvos mąstė reformas, net nepagalvojo, kiek problemų kils rajonuose gyvenantiems žmonėms. Kai apsidairė, pamatė, kad padaryta ne itin gerai.
Gerai tas, kad visi aukščiausios kvalifikacijos specialistai sutelkti vienoje vietoje, gerai, kad taikomos naujausios gydymo technologijos, bet blogai, kad į vieną vietą suvažiuoja šimtai įvairiomis ligomis sergančių vaikų. Jie vieni nuo kitų pavargsta, vieni nuo kitų užsikrečia, vieni kitiems trukdo.
Įvairiuose šaltiniuose galima rasti informacijos, kad Skandinavijos valstybės kviečia lietuvius  gydytojus dirbti mažuose miesteliuose, kur mokamas solidus atlygis, taikomos socialinės garantijos, pasirūpinama medikų gerove. Neaišku, po kokius užjūrius važinėjasi mūsų sveikata besirūpinantys ministeriai, bet tendencijos tokios, kad mažesnėse vietovėse naikinamos sveikatos priežiūros įstaigos.
Negi gydytis teks patiems? Daktarai paaiškins simptomus, viešai paskelbs receptą, tėvai išsispausdins receptą iš kokio „delfio“, nusipirks vaistų ir nebereiks medikų… Negi iki to einama verčiant uždaryti mažose ligoninėse esančius Vaikų ligų skyrius?
Vaikas yra jokiais pinigais neįvertinama brangenybė
Reikėtų sutikti, kad yra tėvų, kurie su vaikais atvažiuoja į priėmimo skyrius be būtino reikalo. Tokius reikia suprasti, nes, prisiskaitę informacijos internete, jauni tėvai nerimauja dėl savo atžalų, bijo, kad kas nors neatsitiktų. Tėvai nori perkelti atsakomybę gydytojui, o gydytojas irgi nenori prisiimti atsakomybės, todėl daroma begalė nereikalingų tyrimų, pacientai siuntinėjami nuo specialisto pas specialistą. Taigi tendencijos pražūtingos visai sistemai. Seniau buvo daugiau pagarbos ir pasitikėjimo vieni kitais.
Vaikas yra jokiais pinigais neįvertinama brangenybė. Kai vaikas nuo meningokokinės infekcijos miršta, tada gydytojai kaltina tėvus, kad reikėjo anksčiau kreiptis. Dabar, kai priėmimo skyriuose vaikų apgultis, sako, kad nereikia skubėti vežti, gal praeis savaime. Streso kupini tėvai jau net nežino, kreiptis ar nesikreipti.
Jeigu Vilniaus ligoninė perpildyta, nes rajonuose uždaromi Vaikų ir skubios pagalbos skyriai, tai dar nėra priežastis pasakyti, kad tėvai iš Musninkų, Anciūnų, Vindeikių ar kitos mažesnės Širvintų rajono gyvenvietės neturi vežti karščiuojančio vaiko pas medikus. Tokiu atveju problemą reikia spręsti, o ne rypuoti visai Lietuvai, kokie kvaili yra tėvai, nes trukdo sostinės gydytojų darbą. Tėvai rūpinasi savo vaikais, jie patys nėra gydytojai, todėl ieško kvalifikuotos specialistų pagalbos. O kad gydytojai turi dirbti viršydami savo darbo krūvius, tai ne tėvų ir ne pačių gydytojų problema, o visokių verygų rūpestis.
Romas Zibalas
Ne per seniausiai visa žiniasklaida mirgėte mirgėjo nuo pranešimų, jog savaitgaliai Santaros klinikų Vaikų ligoninės medikams yra labai įtempti. Pasirodo, savaitgaliais Priėmimo-skubios pagalbos skyrių užplūsta tėvai su sergančiais įvairaus amžiaus vaikais. Sistema sudėliota taip, kad dėl itin mažo mažųjų pacientų skaičiaus rajonų ligoninėse uždaromi Vaikų ligų skyriai, pirminės sveikatos priežiūros centrai savaitgaliais ir naktį nedirba, todėl tėvai priversti belstis su karščiuojančiais vaikais į sostinę. Skaityti daugiau »

Smagu ir nepakartojama pralėkt su vėjeliu

Daiva ir Paulius prie Šešuolėlių dvaro

Daiva ir Paulius prie Šešuolėlių dvaro

Birželio 10 dieną vyko motociklininkų žygis per Lietuvą „Mane veža“. Akcijos metu visoje Lietuvoje neregiai, silpnaregiai ir motociklininkai turėjo progą susitikti, susipažinti ir net pasivažinėti kartu. Iniciatyvos autorė Aldona Juozaitytė-Pieva džiaugėsi, kad žmonės, turintys regėjimo negalią, nors trumpam pabuvo motociklininkų keleiviais ir praktiškai pajuto važiavimo motociklu malonumą.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Širvintų rajono filialui atstovavo motociklininkas Paulius, kurio keleive sutiko pabūti filialo narė Daiva. Daiva ir Paulius motociklu pasivažinėjo po Širvintas: filialo narė svečiui aprodė Širvintas, paplūdimį, naujai įkurtą vandenlenčių parką, taip pat aplankė Šešuolėlių dvarą bei jo apylinkes. Skaityti daugiau »

Čiobiškyje atidarytas Basakojų takas

Basakojų takas

Basakojų takas

Dar vasario mėnesį Čiobiškio bendruomenės aktyvas pateikė paraišką lėšoms iš Širvintų rajono savivaldybės rėmimo specialiosios programos gauti. Sumanėme įsirengti sveikatingumo taką pagal filosofą Sebastianą Kneippą, kuris jau 18 amžiuje pateikė alternatyvą besaikiam vaistų vartojimui. Norėjome, kad įgyvendintas projektas – Basakojų takas – taptų nemokama gryname ore esančia, populiaria, ekologiška sveikatinimo procedūra po atviru dangumi.

Tik nedaugelis iš mūsų žinome, kad kojų pėdos yra žmogaus žemėlapis. Pėda – tai žmogaus kūno pamatas, sudarytas iš 26 kaulų, kurie kartu su raumenimis, sausgyslėmis, nervais ir kraujagyslėmis leidžia žmogui judėti. Net 80 procentų gyventojų turi įvairių nusiskundimų dėl kojų pėdų, todėl jau nuo mažų dienų patartina vaikščioti basomis dygia danga. Vaikštant basomis skirtingais paviršiais bei dirginant kojų padus, yra veikiamos nervų sistemos zonos. Iš jų pasklidę impulsai pasiekia reikiamą organą ir aktyvuoja visą žmogaus organizmo imuninę sistemą. Skaityti daugiau »

Netradicinės žinios – iš ūkininko lūpų

Laužavietė ir verdamos košės kvapas lyg magnetas traukia...

Laužavietė ir verdamos košės kvapas lyg magnetas traukia...

Vieną rytą Bagaslaviškio ūkininkas Liubomiras Bronislavas Vošteris sulaukė svečių. Į jo sodybą atvyko Gelvonų gimnazistai ir jų mokytojai. Keliavo pėsčiomis ir dviračiais. Saloje, į kurią galima buvo patekti tik pro arkinį tiltą, laužavietėse spragsėjo ugnis, o ant jos dviejuose puoduose jau virė žirnių košė.  Skaityti daugiau »

Atviras kreipimasis į Širvintų rajono savivaldybės tarybą

Liudmila Braškienė

Liudmila Braškienė

Gegužės 25 d. vykusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje viešą kreipimąsi į Tarybos narius perskaitė VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Liudmila Braškienė. Šis kreipimasis – tai atsakas į balandžio mėnesį vykusio posėdžio metu ir po jo, kaip mūsų rajone jau tapo įprasta, – internetinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius opozicijos narių priešiškus pasisakymus ir nepagrįstus kaltinimus.

VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Liudmila Braškienė

Atviras kreipimasis į Širvintų rajono savivaldybės tarybą

Širvintos, 2017-05-25

2017 m. balandžio 28 d. Širvintų r. savivaldybės tarybos posėdžiui buvo pateikti svarstyti sprendimų projektai dėl viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų 2016 m. veiklos ataskaitų ir užduočių Skaityti daugiau »

Poliklinikoje – naujas vaikų sveikatos priežiūros kabinetas

Naujas vaikų sveikatos priežiūros kabinetas

Naujas vaikų sveikatos priežiūros kabinetas

Birželio 1-ąją – Vaikų gynimo dieną – Širvintų r. pirminės sveikatos priežiūros centre atidarytas vaikų sveikatos priežiūros kabinetas. Naujai įrengtoje patalpoje rajono mažuosius gyventojus pasitiks jauki, spalvinga, vaikams pritaikyta aplinka, žaidimai, kurie neleis nuobodžiauti, kai teks luktelti gydytojo apžiūros.  Skaityti daugiau »

Visuomenės sveikatos programai – 8300 Eur

Kovo 30 d. vykusiame Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje patvirtinta 2017 m. Širvintų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialioji programa, finansuojama iš Širvintų rajono aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. 8300 Eur finansavimas paskirstytas šioms programoms finansuoti.

Skaityti daugiau »

Moteris kviečia atlikti tyrimą

Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bendradarbiaudamas su VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Valstybiniu patologijos centru, kviečia visas moteris, prisirašiusias prie mūsų įstaigos, atlikti skystosios citologijos PAP tyrimą. Skaityti daugiau »

Poliklinikoje pradės dirbti nauja gydytoja chirurgė

Loreta Lapinaitė

Loreta Lapinaitė

VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Liudmila Braškienė informuoja, kad nuo vasario 13 d. įstaigoje pradėjo dirbti nauja gydytoja chirurgė Loreta Lapinaitė.

L. Lapinaitė turi 10 metų gydytojos chirurgės praktikos, yra baigusi Vilniaus universitetą. Nuo pat studijų baigimo pagrindinis jos darbo pobūdis – skubi chirurgija, neatidėliotina pagalba (kai pacientas suserga netikėtai tiek daktarui, tiek artimiesiems, kai reikia greitai nustatyti diagnozę, parinkti tinkamą gydymo metodą).

L. Lapinaitė turi praktikos atliekant ir planines bendrosios chirurgijos operacijas: išvaržų operacijas panaudojant tinklelius, tulžies pūslės šalinimo operacijas, gėrybinių odos ir paodžio darinių (lipomų, fibromų) šalinimo operacijas. Ji yra Lietuvos koloproktologų draugijos narė. Moka rusų, anglų kalbas lenkų kalbos pradmenis. Skaityti daugiau »

Ar tikrai pusė širvintiškių – sunkūs ligoniai?

Vaistai

Vaistai

Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 metais atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė atskleidė regioninius mūsų šalies gyventojų vaistų vartojimo ypatumus. Pagal šią analizę praėjusiais metais daugiausiai kompensuojamųjų vaistų suvartojo mūsų, t.y. Širvintų rajono (683) gyventojai. Visai šalia pagal kompensuojamų vaistų suvartojimą yra Vilkaviškio (646) rajono savivaldybės gyventojai, na o mažiausiai vaistų buvo išrašyta Šalčininkų (399), Šilalės (420) ir Neringos (443) savivaldybių gyventojams.

Ši analizė, kaip ir kasmet, atlikta vadovaujantis pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) patvirtinta metodologija, kai vaistų suvartojimas apskaičiuotas pagal nustatytą vidutinį terapinį dienos dozės skaičių, tenkantį 1000 gyventojų per vieną dieną. Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Už kokią pinigų sumą paprastai per vieną kartą priduodate taros?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama
  
Statistika
Dabar svetainėje: 12 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.