Kai pernai Širvintų ligoninėje buvo filmuojami šįmet ekranus pasiekusio HBO serialo apie avarijos Černobilio atominėje elektrinėje siužetai, mažai kas galvojo, jog nuo fantazijos iki realybės – keli žingsniai. Gali būti, kad įvykus rimtai avarijai Baltarusijoje baigiamoje statyti Astravo atominėje elektrinėje, įvykius Širvintose seks jau ne kūrybinio, o dokumentinio filmo kūrėjų kameros.
Prieš ketverius metus, 2015-ųjų liepą, Širvintų rajone, Jauniūnų seniūnijoje, Petriškių kaimo apylinkėse, buvo aptiktas pirmasis nuo Afrikinio kiaulių maro (AKM) mūsų rajone kritęs šernas. Taip Širvintų rajono savivaldybė buvo priskirta AKM užkrėstai teritorijai, kurioje nuolat vykdoma šios užkrečiamos virusinės infekcijos stebėsenos programa. Tada veterinarijos tarnyba pranešė, kad Jauniūnų seniūnijos miškuose laikinai apribota medžioklė, kiekvieną savaitę bus vykdoma užkrėstų vietovių apžiūra, siekiant surasti, surinkti ir sunaikinti nugaišusius šernus.
Ne vienam, net ir vengiančiam stipresnio gėrimo taurelės, sovietmetis asocijuojasi ir su žvaigždelėmis puoštu vadinamuoju konjaku, kuris iš tiesų buvo brendis, mat konjakas pirmiausia yra geografinė gėrimo nuoroda. Tam, kad šis stiprusis alkoholinis gėrimas būtų teisėtai vadinamas konjaku, jis turi būti pagamintas griežtai apibrėžtame Prancūzijos Šarantos departamente esančio Konjako (Cognac) miesto apylinkėse, ne mažiau 90 proc. šio brendžio turi sudaryti Ugni blanc, Folle blanche ir Colombard veislių vynuogių. Faktiškai dauguma konjakų gaminama tik iš Ugni blanc vynuogių.
Artėjant mokslo metų pabaigai, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina neatidėlioti profilaktinio vaikų sveikatos patikrinimo ir atlikti jį jau dabar, kad vasaros pabaigoje ir rudenį nereikėtų laukti ilgose eilėse. Pastebėjus sveikatos sutrikimų, vasarą būtų galima išnaudoti tiksliniam sveikatos stiprinimui.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Širvintų skyriaus specialistai primena, kad dėl nesaugaus maisto vartojimo karštomis vasaros dienomis kasmet padaugėja apsinuodijimų maistu ir bakterinių žarnyno infekcijų.
Jis natūraliai paplitęs Europoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje, Lietuvoje auga tik tam tikruose regionuose ir dar iki šių metų sausio mėnesio dėl galimybės išnykti buvo įtrauktas į Raudonąją knygą. Dažniau aptinkamas drėgnuose plačialapių medžių miškuose, šaltiniuotuose upelių šlaituose ir pagal senolių legendą – veši mėnesienos apšviestose vietose, o meškos pavasarį be šio augalo tiesiog neišgyventų. Tai – meškinis česnakas, dėl kurio vertingų vaistinių bei maistinių savybių lietuviams pavyko išvengti skorbuto ir mirties iš bado tremtyje Sibire. Šiam augalui skirtas balandžio 26 d. apyvartoje pasirodęs pašto ženklas, pirmos dienos vokas ir atvirukas (kartmaksimumas).
Pokalbį apie organų donorystę šeimoje gali paskatinti pamatytas siužetas per televiziją šia tema ar perskaitytas straipsnis. Matydamas, kad tai yra pretekstas pokalbiams, Nacionalinis transplantacijos biuras gražiausių pavasario švenčių metu kviečia tokiam pokalbiui šeimoje ir skelbia informaciją apie sutikimo organų donorystei pasirašymo skaičius – kiek gi tautiečių sutinka donorystei po mirties.
Balandžio 10 d. Lietuvoje pradėta tradicinė pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Jau daugiau kaip dešimtmetį kiekvieną pavasarį ir rudenį vykdoma vakcinacija padėjo pasiekti, kad Lietuvoje pasiutligės, išskyrus pavienius atvejus, nenustatoma, šia pavojinga liga neserga nei naminiai, nei laukiniai gyvūnai.
