
Visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėjas V. Arasimavičius.
Kartais įstaigų pavadinimai skamba kiek miglotai. Pavyzdžiui, Pirminės sveikatos priežiūros centras, Sveikatos centras, Visuomenės sveikatos centras… Ar tikrai visi žinom, kuo tos įstaigos skiriasi?
Visuomenės sveikatos centro Širvintų skyriaus vedėjas Vidimantas Arasimavičius skirtumus paaiškina gana paprastai: „Pirminės priežiūros sveikatos centras, taip pat kaip ir Sveikatos centras, vykdo asmens sveikatos priežiūrą, užsiima gydymu ir profilaktiniu sveikatos patikrinimu. O Visuomenės sveikatos centras – rūpinasi ne atskiro asmens, o visos bendruomenės sveikata. Paprasčiau sakant, jie užsiima ligonių gydymu, o mes – prevencija.“
Skyriaus vedėjas teigia, kad įstaigos nedubliuoja viena kitos veiklų, o tik bendradarbiauja. Pavyzdžiui, jei Širvintų PSPC (ar kitoje gydymo įstaigoje) užregistruojamas koks nors apsinuodijimas, iškart pranešama Visuomenės sveikatos centrui. Šis savo ruožtu daro tyrimą dėl ligos židinio ir šaltinio, jeigu tai grupinis susirgimas, informuodamas kitas suinteresuotas institucijas, pavyzdžiui, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Skaityti daugiau »
Nors neseniai pasirodė statistiniai duomenys, skelbiantys, jog šalyje daugėja vartotojų teisų pažeidimų, Širvintose atvirkščiai – skundų skaičius kai kuriose srityse netgi sumažėjo.
Širvintų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2011 metais už nustatytus higienos, kokybės ir ženklinimo pažeidimus surašė keturiolika protokolų, paskyrė trylika piniginių baudų bei vieną įspėjimą.
Širvintų VMVT vyriausiasis specialistas – maisto produktų inspektorius Alvydas Karalius teigia: “Pažeidimų mažėja, nes didėja verslo struktūrų sąmoningumas, dalį pažeidimų pašalinti leidžia įdiegtos savikontrolės sistemos.” Skaityti daugiau »

Nuo 2012 metų sausio 1 dienos pranešimai apie iškvietimą pas ligonį ateis iš Vilniaus GMP.
Bene kasmet sveikatos apsaugos srityje vykstančių permainų nepavyks išvengti ir ateinančiais metais. Nuo 2012 metų ketinama centralizuoti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerių darbą.
Kaip informuoja Ligonių kasos, šiuo metu Lietuvoje veikia 56 dispečerinės, kurių steigėjos yra savivaldybės. Poreikis centralizuotai koordinuoti GMP paslaugų teikimą, sukurti jos brigadų pajėgumų valdymo sistemą atsirado pirmiausiai siekiant užtikrinti pacientams kokybiškesnę greitąją medicinos pagalbą.
Rašoma, kad centralizavus GMP dispečerines bus išvengta nesusipratimų ir konfliktų dėl miestų ir rajonų “paribio zonų”, lengviau bus valdomos ekstremalios situacijos. Iki šiol pas pacientą vykdavo tik jo miesto ar rajono greitoji, nepaisant to, kad operatyviau pagalbą būtų galėjusi suteikti netoliese esanti kitos zonos GMP medikų brigada. Po pertvarkos pacientai nebebus skirstomi į miesto ar rajono – jie sulauks arčiausiai įvykio vietos esančio greitosios automobilio.
Skaityti daugiau »
Trečiadienio (gruodžio 14 dienos) popietę Savivaldybės salėje įvyko Kontrolės komiteto posėdis, kuriame dalyvauti buvo kviečiami Investicijų, vietinio ūkio ir kaimo reikalų bei Socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos komitetų nariai, kai kurių Savivaldybės skyrių vedėjos ir VšĮ Širvintų ligoninės vyr. gydytoja Dalia Aleknienė.
Jungtiniame komitetų posėdyje dalyvavo Živilė Pinskuvienė (Kontrolės komiteto pirmininkė), Antanas Lidžius, Algirdas Meško, Daiva Sakalauskienė, Stefanija Tamošiūnienė, Irena Vasiliauskienė (Socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos komiteto pirmininkė) ir Marija Gudonienė.
Skaityti daugiau »
Gegužės 14 dieną “Širvintų krašte” buvo išspausdintas sptraipsnis “Ilgai sirgti ir mirti – brangu”. Straipsnyje aprašomas Socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos komiteto posėdis, kuriame buvo išnagrinėti du labais svarbūs rajono žmonėms reikalai: dėl VšĮ Širvintų ligoninėje teikiamos žmogaus palaikų paruošimo šarvoti paslaugos kainos bei palaikomojo gydymo ir slaugos lovadienio kainos skaičiavimo, kai ligonis slaugomas ilgiau nei 120 kalendorinių dienų per metus, bei, kai asmuo nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu.
Skaityti daugiau »

Pernai visą vasarą kauniškiai kasinėjo Širvintų rytinės dalies ir Kabaldos kaimo gatves. Gyventojai jiems turėjo labai daug priekaištų. Gal uteniškiai dirbs tvarkingiau?
2009 metų vasario 28 dienos laikraštyje “Širvintų kraštas” išspausdintas straipsnis “Ar paštininkai privalo būti visažiniai?”. Straipsnyje rašoma, kad spauda ir laiškai gavėjams nešami nurodytais adresais, tačiau neretai užrašant adresą įsivelia klaida, pvz., vietoj Paupio ar Šermukšnių skersgatvių įrašoma tokio pavadinimo gatvė. Dar labiau paštininkai susirūpina, pamatę, kad ant voko užrašytos Liepų ar Žolynų gatvės. Mat Širvintų miestelyje yra dvi Liepų bei Žolynų ir dar Žolyno gatvės, kurios yra visiškai skirtingose miestelio pusėse. Taigi tam, kad spauda ir laiškai pasiektų tam tikrą gavėją, paštininkai ir spaudos platintojai turėtų gerai žinoti ne tik gatves, bet pažinoti ir visus miestelio gyventojus. Tik ar tai įeina į jų pareigas?
Po balandžio 28 dienos tarybos posėdžio tikėtina, kad painiavos dėl gatvių vardų tik padaugės, nes vienai Širvintų seniūnijos sodininkų bendrijai “Melioratorius” gatvei suteiktas Miško pavadinimas. Tarybos narė Marija Gudonienė suabejojo, ar nedaroma klaida suteikiant tokį pavadinimą, nes Širvintų kaime irgi yra Miško gatvė. Tačiau niekas į tai neatkreipė didelio dėmesio, esą, ten gyvenantys žmonės to pageidauja. Skaityti daugiau »
Skaitytojai klausia
Šių metų balandžio 3 d. per LNK televizijos žinias buvo kalbama, kad šalies poliklinikose už kraujo tyrimą iš pacientų imamas mokestis. Sveikatos apsaugos ministras R. Šukys aiškino, kad joks mokestios neturėtų būti imamas, todėl, kad už tyrimus sumoka Ligonių kasos. Kalbama, kad jei išsitirti kraują siunčia šeimos gydytojas, tai mokėti nereikia. Mokestis nėra mažas – 25-30 Lt. Niekas neklausia – pensininkas tu ar dirbantis… Norisi žinoti, kaip yra iš tikrųjų. Ar nepiktnaudžiaujama reikalaujant susimokėti už kraujo tyrimus?
Antanas Piškinas
Paaiškinti situaciją paprašėme Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoją Nijolę Dimšienę:
- Kraujo paėmimas žmogui nekainuoja, jeigu atliekamas nemokamas tyrimas (priklausantis pirminiam lygiui). Jeigu tyrimas mokamas (neįeinantis į pirminio lygio paslaugas), tai ir kraujo paėmimas kainuoja (pliusuojamas). Skaityti daugiau »

Tikėtina, kad vis daugiau žmonių gydosi savarankiškai, užuot nuėję pas gydytoją ir paėmę nedarbingumo pažymėjimą.
Prieš gerą mėnesį Lietuvos Respublikos premjeras Andrius Kubilius ir kai kurie kiti politikai viešai džiaugėsi dėl to, kad išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius per 2010 metus gerokai sumenko dėl 2009 metų gegužę pakeistos ligos pašalpų tvarkos, o “Sodra” pernai sutaupė beveik 300 mln. litų.
“Sodros” duomenimis, pernai per vienuolika mėnesių ligos pašalpoms išmokėta 304 mln. litų – 47,6 proc. arba 276 mln. litų mažiau nei tuo pačiu 2009 metų laikotarpiu.
Be abejonės, nedarbingumo lapelių sumažėjo ir Širvintų rajone. Remiantis “Sodros” Širvintų skyriaus Klientų priėmimo administratorės Aušros Turauskienės pateiktais duomenimis, 2007 metais buvo išduota – 2302, 2008 metais – 2398, 2009 metais – 2163, 2010 metais per 9 mėnesius – 1135 nedarbingumo lapeliai. Taigi mažėjimas pastebimas būtent ligos pašalpų tvarkos pakeitimo metais… Skaityti daugiau »
Mūsų gyvenimo grimasos
Pirmadienį į “Širvintų krašto” redakciją vos tramdydama ašaras užsuko Andželika Navickienė. Moteris tenorėjo pasidalyti ją užklupusia bėda, su kuria gali susidurti kone kiekvienas iš mūsų.
Naujųjų metų išvakarėse poniai Andželikai pradėjo skaudėti dantį. Kadangi laukė šventinis savaitgalis, moteris, apsišarvavusi kantrybe, laukė pirmadienio… Sausio 3-iosios rytą su viltimi, kad pagaliau pasibaigs kančios, pašnekovė išskubėjo į Širvintų sveikatos centrą. Deja… Čia moters laukė pirmasis nusivylimas – tądien, pasak jos, medicinos įstaigoje stomatologas nedirbo…
Vis dar nepraradusi vilties sulaukti medikų pagalbos ponia Andželika pasuko VšĮ Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centro link. Tačiau ir čia ji, sako, nesulaukusi pagalbos, neva, moteriai buvo pasakyta, kad negali priimti žmonių iš kitos poliklinikos… Anot moters, jai nepavyko patekti ir pas privatų stomatologą, nes vieni, jos teigimu, tądien nedirbo, o kiti nepriėmė, nes turėjo daug pacientų. Skaityti daugiau »
Dienos tema
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos pateikta informacija, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys patvirtino Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą. Nuo 2011 metų įsigaliojus šiame apraše nustatytai tvarkai turėtų būti suvienodintas ir aiškiai detalizuotas bei optimizuotas visų Greitosios medicinos pagalbos brigadų paslaugų teikimas.
Keisti Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarką prireikė todėl, kad ankstesnė, dar nuo 2006 metų galiojusi tvarka nebeatitiko šios dienos realijų, be to, keldavo abejonių dėl jos skaidrumo. Todėl Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė įvertino esamą situaciją ir parengė naują, objektyviais kriterijais grindžiamą Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarką. Skaityti daugiau »