Iš įdomių kelionių sugrįžus

Geras poilsis išlaisvina nuo kasdienių rūpesčių

Vasaros sezonas yra bene kiekvieno žmogaus mėgiamas metų laikas, kuomet nuo kasdienių rūpesčių galima ištrūkti atsipalaiduoti į gamtą, pasimėgauti saulės spinduliais pajūryje ar kitose širdžiai maloniose vietose. Nors ši vasara ir nedžiugina savo gerų orų prognozėmis – žmonių, mylinčių poilsį, tai netrikdo renkantis vietas, kur gerai praleisti atostogų laikotarpį. Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad būtent geras poilsis padeda kiekvienam atsipalaiduoti nuo kasdienės įtampos, sunkių darbų bei nuolatinio lėkimo. Tad nusprendėme pakalbinti širvintiškius ir pasidomėti jų laisvalaikiu. Buvo įdomu sužinoti, kaip mūsų miesto gyventojai jį planuoja, kokius prioritetus išsikelia atostogų pasirinkimo atžvilgiu ir koks poilsis jiems yra priimtinesnis: aktyvus ar pasyvus, reikalaujantis ramybės? Skaityti daugiau »

Smagu ir nepakartojama pralėkt su vėjeliu

Daiva ir Paulius prie Šešuolėlių dvaro

Daiva ir Paulius prie Šešuolėlių dvaro

Birželio 10 dieną vyko motociklininkų žygis per Lietuvą „Mane veža“. Akcijos metu visoje Lietuvoje neregiai, silpnaregiai ir motociklininkai turėjo progą susitikti, susipažinti ir net pasivažinėti kartu. Iniciatyvos autorė Aldona Juozaitytė-Pieva džiaugėsi, kad žmonės, turintys regėjimo negalią, nors trumpam pabuvo motociklininkų keleiviais ir praktiškai pajuto važiavimo motociklu malonumą.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Širvintų rajono filialui atstovavo motociklininkas Paulius, kurio keleive sutiko pabūti filialo narė Daiva. Daiva ir Paulius motociklu pasivažinėjo po Širvintas: filialo narė svečiui aprodė Širvintas, paplūdimį, naujai įkurtą vandenlenčių parką, taip pat aplankė Šešuolėlių dvarą bei jo apylinkes. Skaityti daugiau »

Įspūdinga kelionė į Zarasus

Zarasų krašto muziejuje išgirdome daug įdomių faktų.

Zarasų krašto muziejuje išgirdome daug įdomių faktų.

Aukštumas vasaros rūmo, žaliavimas toks, kad net išsakyti negali – tik junti, glostai akimis, nustembi ir geri tyrumo eliksyrą iki apsvaigimo…

Neskubėk… Sustok ir įsiklausyk, kaip alsuoja tolumos, kaip bręsta rugio grūdas, kužda ežerų nendrynai, virpa medžių viršūnėse laikas… Neskubėk… Būk su savimi ir savyje, būk su motina gamta, jos pačios glėbyje leisk sau dvasia paaugti, mintimis sustiprėti, bent akimirką suvokti, kas esi ir kam esi, kur eini ir kodėl…

Neskubėk… Pamąstyk… Gal tuomet ir nuoskaudos greičiau rims, sumaištis išbluks, piktos nuojautos nuslūgs…

(Vasilijus Trusovas) Skaityti daugiau »

Naujos patirtys Švedijoje

Oskarshamn gimnazijos mokytojų kambarys

Oskarshamn gimnazijos mokytojų kambarys

Kaip efektyviai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis ir „nepaskęsti“ informacijos lietuje? To reikia mokytis, reikia būti raštingais šioje srityje, tai yra – gebėti identifikuoti, gauti, vertinti, atrinkti ir etiškai bei atsakingai naudoti informaciją iš įvairių šaltinių.

Projekto „Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas“ (MIR) II etapo dalyviai turėjo galimybę susipažinti ir užfiksuoti gerąsias MIR ugdymo ir integravimo į mokyklos gyvenimą praktikas Švedijoje. Ugdymo plėtotės centras įvertino visus 300 projekto dalyvių darbus ir atrinko geriausius. Tad mes, keturi mūsų rajono mokytojai – Bartkuškio daugiafunkcinio centro mokytojos Regina Čepienė ir Dalia Jutelienė bei Čiobiškio pagrindinės mokyklos mokytojai Rasa Gurčytė ir Almantas Piškinas – buvome pakviesti susipažinti su kolegų darbu Švedijoje. Skaityti daugiau »

Į užsienį – Lenkijos pakraštį

Ekskursantų grupė prie Seinuose Antanui Baranauskui atminti pastatyto paminklo

Ekskursantų grupė prie Seinuose Antanui Baranauskui atminti pastatyto paminklo

Ankstų rugpjūčio rytą išvykome iš Širvintų. Kelias pro Vilnių, Lazdijus neprailgo. Tuštutėlėje muitinėje stabtelėjome išsikeisti eurų į zlotus, dar minutė – ir jau Lenkija; žalia, kalvų kalvelės, karvių bandos. Tvarkinga. Važiuojame žeme, kur kadaise gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Skaityti daugiau »

Ilgametė mokytojų tradicija nenutrūksta

Išvykos akimirka

Išvykos akimirka

Jau bene šešiolika metų, Širvintų rajono buvusių kaimo pradinių mokyklų mokytojų tradicija – vasarą aplankyti vis kitą Lietuvos kampelį, nenutrūksta. Šiais metais rugpjūčio 4 dieną susiruošėme vykti į vienos dienos edukacinę išvyką po Žemaitiją.

Pirmiausia aplankėme Šilalės rajone esančius Dionizo Poškos Baublius. Šilalės rajone Bijotų kaime ant kalvos, kur senovėje buvo Barzdžių dvaras, rašytojas ir istorikas Dionizas Poška (1765-1830) nupjauto medžio kamieno storiausioje dalyje įrengė kambarėlį, kurį pavadino Baubliu. Ten sudėjo surinktus senovinius radinius, namų apyvokos daiktus. Sakoma, kad žmonės ąžuolą Baubliu vadino todėl, kad vėjas jo giliose drevėse baubte baubė, o pats rašytojas Baublio vardą siejo su senovės lietuvių dievaičiu Bubilu. Dabar D. Poškos Baubliai – Šilalės Vlado Statkevičiaus krašto muziejaus padalinys. Skaityti daugiau »

Grožėjomės tulpių žiedų pasaka…

Vasaros kelionės
Grožėjomės tulpių žiedų pasaka…
Išaušo gražus, šiltas ir saulėtas gegužės 11-osios rytas. 46 „bočiai-keliauninkai“, vadovaujami energingos, linksmos, visad geros nuotaikos Pensininkų sąjungos „Bočiai“ Širvintų bendrijos pirmininko pavaduotojos Genovaitės Abromavičienės, atvykus autobusui, pajudėjome Radviliškio link. 2-jų valandų kelionė, ir mes – Burbiškio dvare. Mus pasitiko ekskursijos vadovas Sigitas, kuris lydėjo pėsčiomis keliaujant po dvaro parką.
Dvaro parkas užima 28 ha plotą, jo centrinėje dalyje yra 3 ha tvenkinys su 15 salų, 11 tiltų ir tiltelių. Parke auga 23 rūšių ir formų atvežtiniai augalai: kazokinis kadagys, europinis maumedis, didžioji pocūgė ir kt. Parke gyvena apie 40 paukščių rūšių. Aštuonios kanalais ir eglėmis apjuostos apžvalgos kalvelės, pagrindinė alėja su keturiomis karpotųjų beržų eilėmis. Parke stovi K. Uliansko sukurti Didžiojo kunigaikščio Vytauto ir poeto Adomo Mickevičiaus paminklai, Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Išlikę dvaro pastatai: oficina, svečių namas, ledainė, sodininko namas su oranžerijos liekanomis. Šalia rūmų – nedidelė valčių prieplauka.
Senasis Burbiškio dvaras XVII a. priklausė dvarininkams Burboms – pagal jų pavardę ir kilo vietovės pavadinimas. 1817-1940 m. dvaras priklausė bajorams Baženskiams, kurie rekonstravo buvusius dvaro pastatus. Rūmų stilius – neoklasicistinis.
Padėkoję gidui už įdomų pasakojimą, pasiskirstę grupelėmis, nuskubėjome į tulpių žydėjimo šventę – žiedų pasaką…
Gegužę Burbiškio dvaro parke pražysta per 400 tulpių rūšių. Tai „mažoji Olandija“, esanti pačiame Lietuvos viduryje. Ta proga daugiau kaip 10 metų organizuojama Tulpių žydėjimo šventė, pritraukianti daugiau kaip 15 000 žmonių.
Tai buvo atgaiva mūsų sieloms, akims ir širdims.
Dar gyvendami parko tulpių žiedų spalvų pasaka, atvažiavome į Panevėžio r. Puziniškio kaimą. Panevėžio savivaldybės viešoji biblioteka 1987 metais įkūrė Puziniškio dvare Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimo ir kūrybos ekspoziciją, atspindinčią jos gyvenimo faktus bei visuomeninę, kūrybinę veiklą.
Lietuvybės nešėja, valstybės kūrėja, publicistė, pedagogė, filantropė, farmacininkė – šiose srityse Gabrielė Petkevičaitė-Bitė nenuilsdama darbavosi visą gyvenimą. Ji buvo ištikima tėvo skelbtoms demokratizmo, humanizmo idėjoms – tarnauti tautos žmonėms, nešti jiems šviesą, kultūrą, meilę ir pagarbą. Labai jautrus, šiltas, įdomus ir išsamus gidės Irenos pasakojimas mus labai sužavėjo, ypač apie Gabrielės tėvą Joną Leoną Petkevičių, jų šeimos ideologiją. Dar anuomet Ciceronas rašė: „Jeigu pasaulyje nebūtų meilės, būtų tas pat, kas danguje neliktų saulės, o juk ji geriausia ir gražiausia dievų dovana.“
Rašytoja globojo našlaičius, leido į mokslą neturtingus jaunuolius, rašė vadovėlius, kūrė literatūrą, dėstė gimnazijoje, švietė liaudį. 1920 m., būdama Seime, ji ragino tautos žmones: „Kelkimės ir kelkime darbais, pavyzdžiu ir žodžiu.“ Kaip tai tiktų ir mūsų tautos išrinktiesiems Seimo nariams!
Buvome pakviesti į dvarelio terasą ir pavaišinti įvairių žolelių labai kvapnia, skania arbata.
Padėkoję gidei, sėdome į autobusą visi labai geros nuotaikos, tokie pakylėti ir patraukėme namų link, vildamiesi, kad dar keliausime po gražiąją mūsų Lietuvėlę.
Baigiu tokiais palinkėjimais visiems: „Saugiai ir laimingai keliaukim lemties nukryžiuotais keliais. Gyvenimo prasmę suvokę, dovanokim ją kitiems – saulės lašais!“
Ačiū organizatoriams už malonią išvyką! Sveikatos ir Dievo palaimos Jums!
Elena Pakalnienė
Valdos Patinskienės nuotraukos
Vytauto Didžiojo skulptūra
Burbiškio dvaras
Tulpių žiedų spalvų pasaka – atgaiva mūsų sieloms
Tulpių žiedų spalvų pasaka - atgaiva mūsų sieloms

Tulpių žiedų spalvų pasaka - atgaiva mūsų sieloms

Išaušo gražus, šiltas ir saulėtas gegužės 11-osios rytas. 46 „bočiai-keliauninkai“, vadovaujami energingos, linksmos, visad geros nuotaikos Pensininkų sąjungos „Bočiai“ Širvintų bendrijos pirmininko pavaduotojos Genovaitės Abromavičienės, atvykus autobusui, pajudėjo Radviliškio link. 2-jų valandų kelionė, ir mes – Burbiškio dvare. Mus pasitiko ekskursijos vadovas Sigitas, kuris lydėjo pėsčiomis keliaujant po dvaro parką. Skaityti daugiau »

„Dermė“ – Punsko chorų šventėje „Lietuva brangi“

„Dermė“ – Punsko chorų šventėje „Lietuva brangi“
„Lietuva brangi, mano tėvyne…“ – lietuvių dainiaus Maironio ir kompozitoriaus Juozo Naujalio giesmė balandžio 17-ąją sujungė daugiau nei 170 dainininkų ir Punske gyvenančių lietuvių balsus pakilioje chorų šventėje, kurioje dalyvavo ir Širvintų mišrus choras „Dermė“.
Tai, kad lietuvių kalba, lietuvybė, Tėvynės pajauta yra kur kas platesnė nei geopolitiniame žemėlapyje apibrėžta Lietuvos riba, pajutome visi, tą gražią dieną nuvykę į Punsko miestelį Lenkijoje.
Graži Širvintų ir Lenkijos lietuviško miestelio Punsko jungtis – kunigas  Marius Talutis, kurio dėka „Dermės“ choristų balsai ankstų rytmetį darniai sklido pilnutėlėje  iškilioje neogotikinio stiliaus Punsko Švenčiausios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčioje, lietuviškų Šv. Mišių metu giedant Vatikano paskelbtų Gailestingumo metų (2016) himną (žodžių autorius – Giuseppe Costa SJ, muz. – Paulo Inwoodo).
Lietuvių kultūros namų chorų šventėje „Lietuva brangi“, jau 15-ąjį kartą surengtoje Punske, dalyvavo 6 chorai: Punsko lietuvių kultūros namų mišrus choras „Dzūkija“, Alytaus kultūros ir komunikacijos centro kamerinis choras „Varsa“, (vadovas Vidas Simanauskas), Širvintų mišrus choras „Dermė“ (vadovė Jurga Sarpauskienė), Punsko Kovo 11-osios licėjaus mišrus choras „Pašešupiai“ (vadovas Jonas Pavilionis), Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas Tadas Šumskas) ir VGTU choras „Gabija Alumni“ (vadovė Rasa Viskantaitė).
Visų chorų repertuaras, atliktos dainos – tai meilės Lietuvai, jos gamtai, istorijai, žmonėms, tautosakai, atspindys.
Bendrumo ir patriotiškumo jausmas vaikštant gražiai sutvarkyto Punsko gatvelėmis, girdint lietuvių kalbą tiek bažnyčioje, tiek gatvėje, mažose krautuvėlėse, tiek pilnutėlėje Kultūros namų salėje tik patvirtino tai, apie ką kalbėjome važiuodami autobusu – Punksas (pavadinimą miesteliui suteikė XV a. nuo Punios atsikėlę lietuviai) yra lietuviškas kraštas, čia gyvenantiems baltų tautos jotvingių palikuonims Lietuva yra tokia pat brangi, kaip ir kiekvienam iš mūsų.
Dalyvavimas šioje chorų šventėje „Dermės“ chorui buvo be galo gera patirtis – sutikti bendraminčių, pasidalyti išgyvenimais, skambia daina, išgirsti komplimentų iš muzikos pasaulio autoritetų…
Ačiū už puikią gyvenimišką ir koncertinę patirtį choro vadovams Jurgai Sarpauskienei, Ramunei ir Gintarui Pauliukoniams, Daliai Kunevičienei.
Albino Blažio nuotraukos
Nuotraukose:
24  Širvintų ir Punsko jungtis – kunigas Marius Talutis.
201…235 „Dermės“ choras perduoda nuoširdžią padėką iš Širvintų  Punsko lietuvių kultūros namų direktorei Astai Pečiulienei.
27 „Dermė“ – Punsko chorų šventėje „Lietuva brangi“.
IMG 5436  Punsko bažnyčioje
„Dermės“ choras perduoda nuoširdžią padėką iš Širvintų  Punsko lietuvių kultūros namų direktorei Astai Pečiulienei.

„Dermės“ choras perduoda nuoširdžią padėką iš Širvintų Punsko lietuvių kultūros namų direktorei Astai Pečiulienei.

„Lietuva brangi, mano tėvyne…“ – lietuvių dainiaus Maironio ir kompozitoriaus Juozo Naujalio giesmė balandžio 17-ąją sujungė daugiau nei 170 dainininkų ir Punske gyvenančių lietuvių balsus pakilioje chorų šventėje, kurioje dalyvavo ir Širvintų mišrus choras „Dermė“.

Tai, kad lietuvių kalba, lietuvybė, Tėvynės pajauta yra kur kas platesnė nei geopolitiniame žemėlapyje apibrėžta Lietuvos riba, pajutome visi, tą gražią dieną nuvykę į Punsko miestelį Lenkijoje. Skaityti daugiau »

Gelvoniškių išvyka į Seimą

Išvyka į Seimą
Geografijos pamokos mokykloje – įprastas dalykas, bet kai geografijos mokytoja praneša, kad pamoka vyks netradicinėje aplinkoje, tai mus paskatina stengtis, domėtis ir nors truputėlį tapti žingeidesniems.
Taigi vykstame į Seimą. Kelionę ir susitikimą su Seimo nariais mums padėjo suorganizuoti rajono Tarybos narė Daiva Puzinienė. Mūsų laukė ekskursijos vadovas, kuris supažindino su Seimo lankytojų taisyklėmis. Aptarėme vizito eigą ir tikslus. Iš pat ryto patekome į Seimo salę, kur vyko plenarinis posėdis. Turėjome progą pamatyti Seimo pirmininkę, Seimo narius. Susipažinome su balsavimo sistema priimant įstatymus. Stebėjome su dideliu susidomėjimu. Vėliau susitikome su švietimo ministre Audrone Pitrėniene. Ji domėjosi, kaip mums sekasi. Su vadovu lankėmės buvusio Prezidento Algirdo Brazausko ir dabartinės Prezidentės kabinetuose. Pamatėme kitų valstybių vadovų įteiktas protokolines dovanas. Tai įvairūs suvenyrai, šalių simboliai. Susitikome su Seimo nariu V. Gapšiu, kuris papasakojo, kaip prasideda Seimo nario diena, ką nuveikia Seimo nariai dirbdami žmonių labui, atsakė į mūsų pateiktus klausimus.
Netradicine geografijos pamoka likome patenkinti, nors ir gavome daug užduočių, bet daug išgirdome ir pamatėme.
Monika Grygalevičiūtė
Gelvonų vidurinės mokyklos 10 kl mokinė
Su Vytautu Gapšiu...

Su Vytautu Gapšiu...

Geografijos pamokos mokykloje – įprastas dalykas, bet kai geografijos mokytoja praneša, kad pamoka vyks netradicinėje aplinkoje, tai mus paskatina stengtis, domėtis ir nors truputėlį tapti žingeidesniems.

Taigi vykstame į Seimą. Kelionę ir susitikimą su Seimo nariais mums padėjo suorganizuoti rajono Tarybos narė Daiva Puzinienė. Mūsų laukė ekskursijos vadovas, kuris supažindino su Seimo lankytojų taisyklėmis. Aptarėme vizito eigą ir tikslus. Iš pat ryto patekome į Seimo salę, kur vyko plenarinis posėdis. Turėjome progą pamatyti Seimo pirmininkę, Seimo narius. Susipažinome su balsavimo sistema priimant įstatymus. Stebėjome su dideliu susidomėjimu. Skaityti daugiau »

Prie atgijusio žemių kauburėlio…

Prie atgijusio žemių kauburėliio…
Su krintančiais rudenėlio lapais nuskriejo dar vieneri metai – jau septintieji. Piname gyvąjį rožių vainiką, melsdami mūsų arkivyskupui Teofiliui altoriaus garbės. Duonos karolėliai tarp sugrubusių pirštų lydėjo ir brangų mūsų ganytoją gulago kančios keliu…
Su skubančiu laiku auga mūsų gretos. Gal dangiškosios Motinos vedami dvasia bei širdimi vis labiau išgyvename Dievo tarno Teofiliaus artumą, vis ryškesnius jo globos ženklus pradedame įžvelgti ir paprastoje kasdienybėje.
Pirmoje piligriminėje kelionėje ieškojome pėdsakų, kuriuos paliko žemėje jaunuolis Teofilius, vietų, kurias jis lankė jau būdamas kunigu ir vyskupu. Parsivežėme liūdną įspūdį, radę užžėlusį jo tėvo kapą Dusetose. Dar tuomet nejučiomis buvo išsakyta mintis – gal ateityje tai  bus mūsų darbas. Argi galima pamiršti tą, kuris davė mūsų tautai būsimą šventąjį?
Ir štai spalio 13-oji  diena. Mes, Gyvojo rožinio draugijos (GRD) ir Kernavės parapijos Teofiliaus Matulionio maldos būrelio nariai, vėl leidomės kelionėn – į Dusetas. Po naujų ieškojimų kapinėse suradome jau pažįstamą, visai nelankomą kapą. Pakili nuotaika, nors nelengvas darbas… Vėl atgijo kampelis, kur nuo 1911 metų ilsisi Jurgis Matulionis. Pastatėme naują lentelę su nuoroda, jog tai Dievo tarno kankinio Teofiliaus tėvas. Uždegėme žvakes. Diena turėjo būti apvainikuota šventųjų Mišių auka, o liko nedažyta dalis tvorelės.
Nesuprantamu būdu vienai iš mūsų tarsi kažkieno pakuždėta mintis – ir štai jauna moteris, besidarbavusi kapinėse, tarsi sava, su malonumu ir nuoširdžiai užbaigia mūsų darbą.
Bažnyčioje radome būrelį parapijiečių, kalbančių rožančių. Atšventėme Eucharistiją, išsakę  visus GRD maldavimus. Dar trumpas pasidalijimas mintimis apie vyspupą Teofilių ir padėka Dievui už tą dieną:
„Kokie nesuvokiami, Aukščiausiasis, Tavo keliai! Vis ieškome didžio ganytojoTeofiliaus žemėje paliktų pėdsakų. Jaučiame, jog vis giliau paliečia mus kilni jo dvasia. Viešpatie, ar nebus dar vienas Tavo malonės ženklas ir ši diena?..
Ryžomės pagerbti atminimą tėvo,  taip jautriai išgyvenusio atsakomybę savo pašaukimui ir tautai. Tėvo šeimos, kurios tvirto tikėjimo ir krikščioniškos moralės aplinkoje augo būsimas šventasis. Juk tai metas, kai Bažnyčia, ieškodama kelių šeimai atgaivinti, laukia ir mūsų maldų. Visa, ką šiandien patyrėme, atiduodame Tau, Viešpatie, kaip kuklią atnašą šventųjų Mišių aukai, kartu melsdami altoriaus garbės Dievo tarnui Teofiliui, o jo artimiesiems amžinos ramybės.“
Palikę mūsų kasdien kalbamą maldą Dievo tarnui Teofiliui altoriaus garbei išmelsti, atsisveikinome su bažnyčia… bažnyčia, kuri prieš 104 metus palydėjo gausios šeimos tėvą į amžinojo poilsio vietą.
Po  viso to vėl grįžome prie mūsų atgaivinto žemės kauburėlio… jau drauge su būreliu uoliųjų moterų. Klebono iniciatyva parapijiečiai tvarko apleistus kunigų kapus. Dabar lengva širdimi patikėjome jų globai ir šią, iki tol nežinomo žmogaus amžinojo poilsio vietą. Sukalbėję „Viešpaties Angelas …, “ palikome kapines. Išsinešėme viltį, kad dar vienas, mūsų arkivyskupui toks savas Lietuvos kampelis, maldaus Viešpatį jam altoriaus garbės.
s. Felicija Grybaitė (KKMD)
GRD ir Teofiliaus Matulionio maldos būrelio narė
011 – Kapas prieš tvarkymą
023 – Tvarkome “išsijuosę”…
052 – Prie sutvarkyto Teofiliaus Matulionio tėvo Jurgio Matulionio kapo.
Kapas prieš tvarkymą

Kapas prieš tvarkymą

Su krintančiais rudenėlio lapais nuskriejo dar vieneri metai – jau septintieji. Piname gyvąjį rožių vainiką, melsdami mūsų arkivyskupui Teofiliui altoriaus garbės. Duonos karolėliai tarp sugrubusių pirštų lydėjo ir brangų mūsų ganytoją gulago kančios keliu…

Su skubančiu laiku auga mūsų gretos. Gal dangiškosios Motinos vedami dvasia bei širdimi vis labiau išgyvename Dievo tarno Teofiliaus artumą, vis ryškesnius jo globos ženklus pradedame įžvelgti ir paprastoje kasdienybėje.

Pirmoje piligriminėje kelionėje ieškojome pėdsakų, kuriuos paliko žemėje jaunuolis Teofilius, vietų, kurias jis lankė jau būdamas kunigu ir vyskupu. Parsivežėme liūdną įspūdį, radę užžėlusį jo tėvo kapą Dusetose. Dar tuomet nejučiomis buvo išsakyta mintis – gal ateityje tai  bus mūsų darbas. Argi galima pamiršti tą, kuris davė mūsų tautai būsimą šventąjį? Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Už kokią pinigų sumą paprastai per vieną kartą priduodate taros?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama
  
Statistika
Dabar svetainėje: 12 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.