Žmonės

Meilė šunims išaugo į svajonės išsipildymą

Moteris mėgsta įsiamžinti su savo augintiniais.

Moteris mėgsta įsiamžinti su savo augintiniais.

Dažnai nutinka taip, kad geriausiais žmogaus draugais tampa gyvūnai. Būtent jie niekada neišduos, niekada nepaliks ir visada spinduliuos ištikimybe šeimininkui. Bene ištikimiausiais žmogaus palydovais laikomi šunys.  Skaityti daugiau »

Gyvenimo džiaugsmą suradusi Lietuvoje

Septynerius metus Lietuvoje gyvenanti Merine Arakelyan sakosi, kad čia viskas sava ir artima.

Septynerius metus Lietuvoje gyvenanti Merine Arakelyan sakosi, kad čia viskas sava ir artima.

Dažnas vyresnio amžiaus pedagogas patvirtins, kad negrįžtamai į praeitį nugrimzdo tie laikai, kai rugsėjo išvakarėse Širvintų rajono mokyklose pedagoginį darbą pradėdavo dirbti 18-20 jaunų įvairių mokomųjų dalykų specialistų. Kasmet mokytojų poreikis augdavo, o apie jų perteklių girdėti netekdavo. Šiais laikais padėtis visai kitokia: aukštąsias mokyklas baigia šimtai jaunų diplomuotų mokytojų, o mokyklos duris praveria vos vienas kitas. Per pastaruosius trejetą metų rajono ugdymo institucijose pradėjo dirbti tik keli jauni specialistai. Viena iš jų – Merine Arakelyan, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos rusų kalbos mokytoja. Komunikabili, energinga, paslaugi mergina pelnė bendradarbių bei ugdytinių pripažinimą ir pagarbą. Praėjusią savaitę mokiniai jaunutę mokytoją išrinko „Atžalyno“ progimnazijos 2017 metų mokytoja. Mokytoja Merine Arakelyan sutiko atsakyti į keletą klausimų. Skaityti daugiau »

O gal vyriausios Lietuvos dvynės gyvena Anciūnuose ir Širvintose?

Anciūnuose gyvenanti Albina Jankauskienė ir Širvintose gyvenanti Valė Grikienytė.

Anciūnuose gyvenanti Albina Jankauskienė ir Širvintose gyvenanti Valė Grikienytė.

Savaitgalį internautų diskusijas sukėlė „Delfyje“ pasirodęs Gedimino Kučinsko straipsnis „Vyriausios dvynės Lietuvoje“. Jame teigiama, kad agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo į Lietuvos rekordų knygą įrašė pirmą dvynių ilgaamžiškumo rekordą. Šio įrašo laukta nuo rekordų registravimo pradžios, tai yra nuo 1985 metų. Ankstesni tyrimai apie ilgaamžius dvynius nepasitvirtino arba ilgaamžiškumui patvirtinti trūko duomenų.  Skaityti daugiau »

Pasigenda žmonių laisvumo, geros nuotaikos, šypsenų…

„Aš laimėsiu, gal ne iš karto, bet tikrai ir užtikrintai“, - sako Valentinas.

„Aš laimėsiu, gal ne iš karto, bet tikrai ir užtikrintai“, - sako Valentinas.

Emigracija palietė daugybę Lietuvos šeimų. Ne išimtis – ir Širvintos. Nemažai jaunų širvintiškių laimės ieško Anglijoje, Norvegijoje, Švedijoje… Vieni jų išvyksta su šeimomis, įsitvirtina ilgesniam laikui, kiti tik apsižvalgo ir po neilgų potyrių grįžta į savo kraštą – nugali tėviškės ir artimųjų ilgesys. Gražvydas Visockas, Mykolo Romerio universiteto politikos mokslų studentas, kalbina širvintiškį Valentiną Kuročkiną, kurį laiką gyvenusį Švedijoje.   Skaityti daugiau »

Gėris ir nuoširdumas visada grįžta su kaupu

Stasė Karpavičienė mielai dalijosi prisiminimais.

Stasė Karpavičienė mielai dalijosi prisiminimais.

Šventiniu laikotarpiu į „Širvintų krašto“ redakciją paskambino viena Alionių kaimo gyventoja ir pasidžiaugė, kad jau ne vienerius metus Stasės Karpavičienės sodyboje girliandomis papuoštas kryžius džiugina alioniškius. Vedami smalsumo, kaip gimė tokia idėja, nuvykome pakalbinti sodybos šeimininkės.

Ponia Stasė nesitikėjo mūsų vizito ir buvo maloniai sujaudinta, sutiko be galo šiltai, džiaugėsi, galėdama pasidalinti kryžiaus atsiradimo istorija ir gyvenimo prisiminimais.

- Gal galite papasakoti apie save?

- Žinoma. Gyvenau Šiauliuose, dirbau ligoninės priimamajame sesele ir į Alionis atvykau prieš septynerius metus, nes susirgo mama, kuri ir gyveno šiame name. Skaityti daugiau »

2016 metų geradario vardas – Nijolei Didžiokienei

Dešinėje - Nijolė Didžiokienė

Dešinėje - Nijolė Didžiokienė

Gruodžio 15-osios vakarą Širvintų rajono verslininkai, ūkininkai, nuolatiniai renginių, didesnių ir mažesnių rajone vykdomų darbų rėmėjai rinkosi į merės Živilės Pinskuvienės jau antrus metus rengiamą akciją „Dalinkimės širdžių šiluma“. Šventinio vakaro kulminacija tapo pirmą kartą mūsų rajone surengtos „Metų geradario“ nominacijos laimėtojo paskelbimas. Simbolinis apdovanojimas – širdies gėlės rožės žiedas – buvo įteiktas 2016 metų Širvintų krašto geradarei – Nijolei Didžiokienei.

„Tai žmogus, kuris niekada neatsakys nei paramos, nei pagalbos. Žmogus, kuris spinduliuoja gerumu. Žmogus – be galo kuklus. Turime iš ko pasimokyti kilnumo ir nuoširdumo. Ačiū už paramą, kurią skyrėte Širvintų rajono mokykloms, kultūrai, sportui, didesniems ir mažesniems darbams. Ačiū už gerumą, kuriuo įkvepiate visus aplinkinius,“ – įteikdama apdovanojimą sakė merė Živilė Pinskuvienė. Skaityti daugiau »

Ir po daugelio metų vieni kitų nepamiršo

Širvintų kaimo gyventoja Gražina Naraškevičienė su anūkėliu Nojumi.

Širvintų kaimo gyventoja Gražina Naraškevičienė su anūkėliu Nojumi.

Viesulu skriejančiame gyvenimo kelyje dažnas prisimename savo žilagalvius mokytojus, išmokiusius pažinti pirmąją raidę, parašyti pirmąjį žodį, išspręsti matematikos uždavinį ar atskirti gerus dalykus nuo blogų. Vienų pedagogų vardus ir veidus iš atminties ištrina skubantis laikas, kiti išlieka visą gyvenimą. Kai buvę Kiauklių aštuonmetės mokyklos mokiniai, dabar skaičiuojantys septintą savo gyvenimo dešimtmetį solidūs ponai ir ponios, paprašė parašyti apie buvusią Kiauklių mokyklos mokytoją Gražiną Strazdaitę-Naraškevičienę, labai nenustebau. Apie šią mokytoją, Kiaukliuose dirbusią praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, buvau girdėjęs pačius gražiausius žodžius iš Kiauklių ir aplinkinių kaimų gyventojų.

Po darbo mokykloje mokėsi audimo meno

Širvintų kaime dabar gyvenanti ir aštuntą dešimtį metų skaičiuojanti buvusi mokytoja Gražina Naraškevičienė išliko energinga, žvali ir elegantiška. Aplankyta, pakalbinta ir paprašyta prisiminti prabėgusius metus, moteris labai kuklinosi ir vis minėjo Kiauklių krašto žmones sakydama, kad iki šiol juos prisimenanti. Skaityti daugiau »

Muziejų primenanti sodyba

Vida ir Česlovas Kanapieniai.

Vida ir Česlovas Kanapieniai.

Drublionių kaime (Zibalų seniūnija) gyvenantis Česlovas Kanapienis su žmona Vida savo namus ir aplinką pavertė muziejumi. Vieni kaimynai ir seniūnijos gyventojai Česlovą – senovinių daiktų rinkėją – vadina muziejininku, kiti į jį žiūri kaip į vaikščiojančią enciklopediją. Mat Česlovas apie kiekvieną senovinį daiktą, atsidūrusį jo namuose, gali pasakoti ilgiausias istorijas. Pats savotiško muziejaus šeimininkas priduria, kad daiktų rinkimas – lyg virusas ar liga, kuria „susirgęs“ maždaug prieš 15 metų ir iki šiol niekaip negalintis „pasveikti“.

Pradžią kolekcijai davė palėpėje rasta žibalinė lempa

- Pradžia buvo žibalinė lempa, kurią radau savo namų palėpėje, – apie senovinių daiktų muziejų pasakojo Česlovas Kanapienis. – Ta lempa buityje buvo naudota mano tėvų ir senelių, atsiradus elektrai, paslėpta ant aukšto. Radinys buvo gražus, alsuojantis senove, panorau namuose turėti dar daugiau tokių lempų. Ką turėjo nereikalinga, padovanojo draugai ir kaimynai, o didžiąją dalį kolekcijos susirinkau sendaikčių turguose. Skaityti daugiau »

Kraštiečiui dramaturgui Stasiui Kapniui – 120

Stasys Kapnys

Stasys Kapnys

Spalio mėnesį sukanka 120 metų, kai gimė kraštietis rašytojas, dramaturgas Stasys Kapnys (tikroji pavardė Kanapienis). Gimė jis 1896 m. Veiveroje, Širvintų valsčiuje. Mirė 1958 m. Vilniuje.

S. Kapnys pradžios mokslą ėjo Šešuoliuose, aukštesnįjį Ukmergėje. Baigęs šešias klases, 1914 metais stojo savanoriu į rusų kariuomenę, kurioje tarnavo iki 1920 metų. Grįžęs į Lietuvą, pradžioje dirbo paštų žinyboje, vėliau stenografu Seime ir ,,Lietuvos žiniose“. Literatūrinį darbą pradėjo 1926 m. Pradžioje rašė eilėraščius, kiek vėliau apysakas ir dramas. Po 1931 m. yra parašęs du stambius scenos veikalus ,,Kai širdis traukia“ 6 veiksmų komedija (pastatyta Valstybės teatre 1933 m.) ir ,,Traukinys ateina“ 4 veiksmų komedija (pastatyta Valstybės teatre 1935 02 07). Abiejų veikalų rankraščiai dingo antrojo pasaulinio karo metu. Skaityti daugiau »

Mažos pieno supirkimo kainos verčia ūkininkus ieškoti kitų išgyvenimo būdų

Zibaluose pienininkystės ūkį turinti Lionė Kamilevičienė: „Visa laimė, kad nesame dalyvavę Europos Sąjungos paramos programose, neturime jokių įsipareigojimų, todėl karves bet kurią minutę galime parduoti.“

Zibaluose pienininkystės ūkį turinti Lionė Kamilevičienė: „Visa laimė, kad nesame dalyvavę Europos Sąjungos paramos programose, neturime jokių įsipareigojimų, todėl karves bet kurią minutę galime parduoti.“

Pienininkyste besiverčiantiems ūkininkams neramu, kad pieno supirkimo kainos Lietuvoje sparčiai rieda žemyn, todėl ne vienas sodietis svarsto galimybę trauktis iš pieno gamybos ir imtis mėsinės galvijininkystės arba tiesiog ieškotis kitų pajamų šaltinių. Dalis ūkininkų jau spėjo tai padaryti: pardavę karves, surado alternatyvių veiklų. Varganos pieno supirkimo kainos karvių augintojus verčia ieškoti naujų būdų, kaip užsidirbti pinigų, o ne pieną pusvelčiui atiduoti perdirbėjams. Deja, ne visiems pasisekė išparduoti melžiamas karves, nes keisti ūkio paskirties taip lengvai negali: nemažai ūkininkų yra dalyvavę Europos Sąjungos paramos programose, o dalyvavusieji turi įsipareigojimų, negali mažinti bandos, negali keisti ir veiklos.  Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar esate patenkintas savo atlyginimu?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama
  
Statistika
Dabar svetainėje: 12 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.