Sodo teritorijoje Juozas Binkis augina kopūstus, morkas ir kitas daržoves.
Musninkiečiui Juozui Binkiui jau ne už kalnų 90 metų. Senais laikais jis dirbo Gelvonų kolūkio vyriausiuoju agronomu, buvo net keleto kolūkių, tame tarpe ir Musninkų, pirmininku. Gimęs Lietuvos šiaurėje, Biržų rajone, šiandien Juozas save laiko Širvintų krašto žmogumi. Būtent čia jis tapo žinomas kaip bitininkas, sodininkas, menininkas. Juozas Binkis sutiko pasidalinti mintimis apie savo pomėgius su „Širvintų krašto“ skaitytojais.
Birželio 12 dieną Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Širvintų skyriaus nariai susirinko paminėti Gedulo ir vilties dieną. Kartu su gausiai susirinkusiais bočiais renginyje dalyvavo ir Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės sveikinimą perdavė mero padėjėja Vaida Valkauskienė.
Ir sulaukęs 60 metų Vladas lengvai žongliruoja su dvipūde.
„Širvintų kraštas“ ne vieną kartą rašė apie mūsų kraštiečio, kilusio iš Akmenių kaimo, Vlado Lukšos pasiekimus krepšinio aikštelėje. Vien tik šiai metais 60-metis krepšininkas kartu su Vilniaus „Salilitos“ komanda tapo Tarptautinės krepšinio veteranų asociacijų federacijos (FIMBA) Pasaulio lygos varžybų nugalėtoju, o gegužės mėnesį Šakiuose jau dešimtą kartą tapo Lietuvos veteranų čempionu.
Monikai Ališauskienei, užauginusiai 5 dukras, įteiktas Prezidentės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. Nuotraukoje moteris su savo dukromis ir prezidente.
2019 m. gegužės 3 d., minint vieną gražiausių pavasario švenčių – Motinos dieną, Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės teikimu Monikai Ališauskienei Prezidentūroje įteiktas Lietuvos Respublikos Prezidento ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. Gražia tradicija tapusiame renginyje ji dalyvavo su savo dukromis.
2019 metų balandžio mėnuo. Marcelė Tamašauskienė savo namuose Žieveliškių kaime. Rankose laiko prezidento Valdo Adamkaus apdovanojimą už drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbstint žūvančius žmones.
Rugsėjo mėnesį, minėdami Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, pagerbiame per Antrąjį pasaulinį karą nužudytų Lietuvos piliečių žydų atminimą. Per trejus metus, nuo 1941-ųjų iki 1944-ųjų buvo nužudyta apie 90 procentų Lietuvos žydų – maždaug 200 tūkstančių žmonių.
Iš Sudokių kaimo (Zibalų seniūnija) kilusi, o dabar Utenoje gyvenanti Veronika Paškonienė nuo vaikystės mėgo rankdarbius. Kaip pati sako, dar besimokydama Kiauklių mokyklos šeštoje klasėje ėmėsi meniškų darbų, kuriuos gyrė ne tik namiškiai, bet ir mokytojai. Vaikystėje atsiskleidęs talentas puoselėjamas ne vieną dešimtmetį. Prieš keletą metų auksarankė moteris susidomėjo gerokai kruopštesniais rankdarbiais – biserio vėrimu. Veronikos rankose gimsta iš mažyčių karoliukų suverti įspūdingo grožio gėlių žiedai, vazonėliai su žydinčiais augalais ir kitokios grožybės.
Lionginas Vaitkevičius su žmona Danguole (dešinėje) ir mama Janina (kairėje) po gaisro atstatomame name.
Sakoma, nesvarbu, kad ir kaip tamsu aplink atrodytų, reikia pakelti akis į viršų ir pamatyti naujas galimybes. Visuomet jas būtina įžvelgti, kad ir kaip sunku būtų, kad ir kaip sielvartas draskytų širdį. Tos galimybės – tai geraširdžiai žmonės, nuoširdžiai pasiruošę ištiesti pagalbos ranką. Tik žmonių gerumas padeda atsitiesti ir atremti užklupusias nelaimes. Skaityti daugiau »
Danutė Blusevičienė: „Sausio 13-oji man labai įsimintina: visa mūsų šeima buvo tremtiniai, tėvai jaunystę praleido Uralo papėdėje.“
Artėjant Sausio 13-ajai, atmintyje iškyla įvykiai, kurie visai Lietuvai ir Lietuvos piliečiams svarbūs iki šiol. Sausio 13-oji yra brangi kiekvienam doram lietuviui, gimtojo krašto patriotui. Tai Laisvės gynėjų diena. Tie Lietuvos gynėjai, kurie žuvo Vilniuje, mūsų tėvynės sostinėje, aną gūdžią žiemos naktį, buvo tik paprasti Lietuvos žmonės, tėvų ir motinų vaikai. Ne poetai, ne kareiviai, ne liaudies išrinktieji. Tiesiog Lietuvos eiliniai. Jų drąsa ir pasiryžimas kovoti dėl šalies laisvės reikšmingi iki šiol tiek jaunam, tiek senam. Jie tikrai nepretendavo į tautos didvyrius, nesvajojo apie aukso medalius ar garbingus valstybės apdovanojimus. Skaityti daugiau »
Akimirka iš paramos-labdaros vakaro. „Džiaugiuosi, kad kultūrinis gyvenimas mažame Širvintų rajone tampa vis turtingesnis, kad žmonės turi galimybę nueiti į įvairius teatro spektaklius, koncertus (Ryčio Šeškaičio nuotr.).
Šis šventinis interviu – su jauna, gražia, talentinga mergina, kurią širvintiškiai vis dažniau pastebi kultūros renginiuose, viešajame gyvenime. Evelina Greiciūnaitė – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choro dainininkė, šiuo metu dirbanti ir Širvintų kultūros centre mišraus kamerinio choro „Navis“ vadove. Skaityti daugiau »
Arturo ir Žanetos Gerulskių vestuvinė fotografija.
Gėlės ir fotografija tarpusavyje dažnai būna susiję. Šis teiginys visiškai pasitvirtino Širvintose, kur Žaneta Gerulskienė turi atidariusi gėlių paviljoną, o jos vyras Arturas – fotostudiją.
Menininkai sutiko praverti savo pasaulio duris „Širvintų krašto“ skaitytojams, tad kalbamės su Arturu ir Žaneta, kurie, beje, visai neseniai atšoko savo vestuves.
– Arturai, esate vilnietis. Širvintos – miestas nedidelis. Ar nekilo mintis bėgti ten, kur daugiau klientų?
– Tas noras bėgti kažkur nuo kažko retkarčiais užeina visiems. Man bėgti jau per vėlu… Skaityti daugiau »
