Genovaitė Zurzaitė - Varkauskienė su sūnumi Gvidu, atvykusiu aplankyti motinos į Širvintų parapijos globos namus.

Širvintų parapijos globos namų antrame aukšte, atskirame vienviečiame kambarėlyje, dienas leidžia 1927 metais gimusi Genovaitė Varkauskienė. Senąją Širvintų parapijos Dailidžionių kaimo gyventoją kartą per savaitę (o kai kada ir dažniau) aplanko šešiasdešimtmetis sūnus Gvidas, gyvenantis Vilniuje. Bandė moteris gyventi pas jį, bet, sako, reikėjo marčiai pataikauti. O ji – nuo jaunystės ne tokia. Kaip sakoma, geriau mirs stačia, negu gyvens atsiklaupus. Pasitaikius progai prisiglaudė čia, savosios parapijos senelių prieglaudoje. Visų yra mylima ir gerbiama. Genovaite globos namų gyventojai didžiuojasi, nes ji ne tik garsiojo Didžiosios kovos apygardos partizanų, būrio, veikusio Ukmergės apskrities, Balninkų, Kurklių, Širvintų, Šešuolių, Žemaitkiemio, Želvos bei Utenos apskrities Alantos, Molėtų valsčių teritorijose, vado Juozo Zurzos – Karpos duktė, bet ir poetė, sukaupusi didelę gyvenimo patirtį.

Skaityti daugiau »

Felicija ir Juozas Vainauskai išaugino ir dorais žmonėmis išauklėjo penkis vaikus: du sūnus ir tris dukteris.

Pirmąjį birželio sekmadienį margaspalvių gėlių žiedai papuoš Juozo Vainausko – Anciūnų kaimo gyventojo – namus. Šis garbus žmogus išaugino ir dorais žmonėmis išauklėjo penkis vaikus: du sūnus ir tris dukteris. Aštuntą dešimtį įpusėjęs daugiavaikis tėvas dar gana stiprus, guvus, vis apie ūkį besisukantis ir visuomet randantis rimtų darbų, naudingų šeimai ir namams.

Vainauskų šeima Anciūnuose įsikūrė prieš 30 metų. Ponas Juozas kilęs iš Sudokių kaimo, žmoną Feliciją Vazgūnuose įsižiūrėjęs, ten šeimą sukūręs, ten vaikų susilaukęs ir gražiai visą amžių gyvenęs. Kolūkių laikais Juozas Vainauskas naują namą Anciūnų centre susirentė. Namas erdvus, vietos visiems pakanka. Taip ir gyvena iki šiol, darbus su žmona Felicija dirbdami, šventes švęsdami, vaikus užauginę ir gyvenimo keliu išlydėję.

Skaityti daugiau »

Anciūnų gyventoja Mikalina Abeliūnaitė moka meistriškai dėlioti augalų kompozicijas.

Svečiuose pas Širvintų krašto žmones

Jaukių ir tvarkingų sodybų netrūksta bet kuriame Širvintų rajono kampelyje. Kiekvienais metais yra renkamos pačios gražiausios. Seniūnų rekomenduotas apžiūri komisija, išrenka geriausias, jaukiausias, įspūdingiausias. Jų šeimininkai Derliaus šventės proga apdovanojami, sodybų nuotraukos pristatomos visuomenei, apie kuriamą grožį ir jaukumą skelbia žiniasklaida. Paprastai rudeniop aplankytas ir paprašytas pasidalyti sodybos puoselėjimo idėjomis dažnas sodietis nusivilia ir papriekaištauja, o kodėl neatvažiavote pavasarį ar vasarą, kai viskas žydėte žydėjo ir žolynų gražumas labiausiai džiugino akį.

Graži sodyba ir jos aplinka visais metų laikais bus pastebėta. Anciūnuose gyvenančios Mikalinos Abeliūnaitės sodybą žino dažnas kraštietis. Tvarkingi pastatai, kieme ir priešais namą skoningai išdėlioti medžio ir akmens dirbiniai, o labiausiai akį veria žalieji plotai, kur šeimininkės fantazijai ir išmonei ribų nėra.

Paklausta, kur mokėsi apželdinimo meno, Mikalina Abeliūnaitė atsakė trumpai drūtai:

- Viską gražinu iš savo galvos. Būna įdomių dalykų ir laikraščiuose, bet iš jų išmokti gana sunku. Ką pati sugalvoju, tą ir padarau. Šiandieną ruošiuosi karpyti gyvatvorę. Kuo dažniau karpoma ji tankėja ir būna gražesnė. Skaityti daugiau »

Kunigas Marius Talutis (dešinėje) su pirmuoju savo klebonu kunigu Ignacu Milašiumi.

Šventinis interviu

Marius Talutis – Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios kunigas vikaras, Šv. Velykų dieną aukosiantis Šv. Mišias už parapijos tikinčiuosius. Tai Širvintų krašto žmonėms dar mažai pažįstamas kunigas, nes tik nuo šių metų vasario 16 dienos pradėjęs dirbti ne tik Širvintų, bet ir Zibalų bei Šešuolėlių parapijų ganytoju. Tai jaunas, labai jautrus ir dvasingas kunigas, subtiliai jaučiantis ir tikintiesiems skelbiantis Dievo žodį, ypatingą dėmesį skiriantis pamaldų liturginiam ir estetiniam grožiui. Tai kunigas, kuris randa raktą į tikinčiųjų širdis, rūpinasi parapijiečių sielovada, lankosi mokyklose, bendrauja su jaunimu, domisi Širvintų krašto istoriniu ir kultūriniu paveldu. Jau šiandien Širvintų, Zibalų bei Šešuolėlių parapijų žmonės Marių Talutį mini kaip kunigą, puoselėjantį dvasingumą, daug ir nuoširdžiai tarnaujantį parapijos dvasiniam gėriui kurti. Gerbiamas kunigas maloniai sutiko papasakoti “Širvintų kraštui” apie save, kunigo pašaukimą, dvasingumą, dirbamus darbus.

- Gal galite pasakyti, iš kokios parapijos esate kilęs, kur mokėtės? Kada pajutote pašaukimą kunigystei? Kas tada buvo Jums pavyzdžiu, kas įkvėpė?

- Mano gyvenimas prasidėjo Kupiškio rajone, Šimonių kaime. Ten išmokau kalbėti, vaikščioti, ten buvau pakrikštytas. Vėliau, tėčiui žuvus, teko persikraustyti gyventi į Molėtus, kur prabėgo laimingieji darželio ir mokyklos metai. Skaityti daugiau »

Zibalų gyventoja Veronika Kazlauskienė su anūkėle.

Svečiuose pas Širvintų krašto žmones

Sakoma, kad lengvo gyvenimo nebūna. Žmogus privalo būti ištvermingas, tikėti savimi, ieškoti slypinčių talentų ir juos atskleisti. Tik dvasingas žmogus gali būti stiprus, tik jis pasitiki savo jėgomis ir moka žvelgti tiesai į akis. Tokia yra Zibaluose gyvenanti Veronika Kazlauskienė. Septintą dešimtį metų skaičiuojanti moteris šiandien jaučiasi laiminga. Linksma ir besišypsanti varto nuotraukų albumus, mintimis nuklysta į praeitį, akimis glosto veidus tų žmonių, kurie buvo brangūs ir mieli. Per gyvenimą sutikta labai daug įdomių žmonių, patirta įsimintinų įvykių, nudirbta prasmingų darbų.

Visa ko pradžia buvo gimtajame Limonių kaime. Iš gimtųjų namų takeliu į mokyklą bėgiota, visos slaptos vietos šalia namų ošusioje girioje apžiūrėtos. Tėvų namai buvo tai, kas mieliausia ir brangiausia žmogaus širdžiai. Šiandieną ponia Veronika turi ką prisiminti, nes nuo mažų dienų mamos – Julės Šmigelskienės – buvo mokoma, jog kelias į gyvenimą nėra nei skubus, nei lengvas. Viskas pasiekiama ne iš karto, o tik kantriai, sunkiai ir ilgai dirbant. Skaityti daugiau »

Balandžio 4 dieną poniai Veronikai Stanaitienei sukako lygiai 100 metų.

Pirmadienio popietę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Širvintų skyriaus direktorė Liudmila Braškienė kartu su rajono Savivaldybės atstovais pasveikino Širvintose gyvenančią Veroniką Stanaitienę su garbingu šimto metų jubiliejumi.

Šimto metų sulaukusių žmonių mūsuose yra labai nedaug, ypač retas atvejis, kad tokio amžiaus sulauktų vyras. “Sodros” direktorės L. Braškienės teigimu, per metus su tokiu jubiliejumi tenka pasveikinti vos vieną kitą: pernai sveikino vieną, šiemet, be ponios Veronikos, tokį jubiliejų gegužės mėnesį rengiasi švęsti vienas Širvintų seniūnijos gyventojas.

Tikriausiai dar retesnis atvejis, kad šimtametė ar šimtametis gyventų vienas, sugebėtų pats apsitarnauti, nueiti į parduotuvę, pasigaminti valgio, išsiskalbtų skalbinius… Tačiau tokia yra Širvintose gyvenanti šimtametė Veronika Stanaitienė, kuriai žmonės pagal jos išvaizdą neduoda daugiau kaip 70 metų: žvali, judri, viskuo besidominti, viską gyvenime prisimenti, laikraščius skaitanti, turinti tvirtą savo nuomonę apie šiuolaikinį gyvenimą, politikus, maisto kokybę, žmonių gyvenimo būdą, rytais hanteliukus kilojanti moteris. Tiesa, ponia Veronika nėra vieniša, ji gerbiama kaimynų, o kiekvieną dieną ne vieną kartą ją aplanko 65-erių metų sūnus Tautvydas, marti Liuda. Skaityti daugiau »

Iš kairės: Vincas Vytautas Bieliūnas groja bajanu "Weltmeister", dešinėje su bajanu "Albani Italia" - Antanas Kirvelevičius.

Netikėti susitikimai

Kovo 19-ąją, per Juozapines, Širvintų rajono kultūros centre vyko Respublikinės armonikininkų varžytuvės. Koncertą pradėjo Jonavos suaugusiųjų švietimo centro kapela “Lankesa”, kuri savo pasirodymus tęsė ir varžytuvių pertraukų metu. Ši kapela susikūrė praėjusiais metais, galima sakyti, senu pagrindu, įsiliejus naujų žmonių su naujomis melodijomis. Per tą neilgą laiką surengta apie 40 koncertų. Neseniai “Lankesa” lankėsi Punske.

Įdomu buvo klausytis kapelos pasirodymo, kadangi nemažai dainų buvo girdėta pirmą kartą, o kai kurios buvo žinomos, nors jų klausytasi labai seniai. Įdomiausia tai, kad šioje kapeloje groja du muzikos fanatikai. Vienas jų – Antanas Kirvelevičius, vadinamas “žmogumi-orkestru”, nes atlikdamas kūrinius tuo pačiu metu naudoja kelis muzikos instrumentus, be to, gali groti įvairiomis kūno pozomis. Antanas turi apie 30 įvairiausių instrumentų. Praėjusių metų gegužę Antanas Kirvelevičius Veiveriuose viename pokylyje susipažino su kitu muzikos fanatiku – Vincu Bieliūnu nuo Stakliškių, kuris specialiai koncertui Širvintose prieš tris dienas nusipirko naują “Honer” akordeoną, nors jau turėjo du “Weltmeister”, bajaną ir komplektą mušamųjų. Nuo pirmosios pažinties abu muzikantai ėmė groti kapeloje “Lankesa”. Širvintose Vincas grojo ne tik su kapela, bet ir kaip savarankiškas varžytuvių dalyvis. Skaityti daugiau »

Zibalų saviveiklininkai: (pirmoje eilėje iš kairės į dešinę) Juozas Kazlauskas, Pranciškus Kalesnykas, Antanas Usavičius, Algirdas Guobys, (antroje eilėje iš kairės į dešinę) Jonas Masilionis, inžinierius Vytautas, Vacys Latvys ir Henrikas Usavičius.

Laiko uždangą praskleidus

Vyresnio amžiaus žmonės ypač saugo tas fotografijas, kuriose įamžinti jaunystės laikų draugų veidai, bendrų darbų ar laisvalaikio akimirkos. Tai, kas užfiksuota nuo metų naštos pageltusiose nuotraukose, yra laiko akimirka. Tai lyg trupinys aukso, kurį būtina branginti, nes laikas jau prabėgo ir tikrai niekada nebegrįš.

Ši nežinomo autoriaus gana kokybiška nuotrauka daryta praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Joje nufotografuoti Zibalų kultūros namų saviveiklininkai vaikinai. Tai Juozas Kazlauskas, Pranciškus Kalesnykas, Antanas Usavičius, Algirdas Guobys, Jonas Masilionis, Vacys Latvys, Henrikas Usavičius ir Zibalų pieninėje prieš pusę amžiaus dirbęs inžinierius Vytautas, kurio pavardės jau niekas nebeprisiminė.

Pranciškaus Kalesnyko teigimu, kultūros namai Zibaluose gyvavo labai neilgai, gal tik apie penkerius metus. Zibalų kultūros namų direktore dirbo Marcelė Zapareckaitė, o meno vadovu – mokyklos direktorius, muzikos mokytojas Viktoras Kiškis. Pašnekovo teigimu, prieš 50 ir daugiau metų kultūrinis gyvenimas Zibaluose virte virė. Buvo suburtas tautinių šokių kolektyvas, kuriame, be jau minėtų vyrų, šoko ir merginos. Buvęs saviveiklininkas Pranciškus prisiminė Genovaitę Kalesnykaitę, Chvainickaites, Kochanauskaites, Didžiokaitę ir kitas šokėjas. Skaityti daugiau »

Lietuvoje, kaip ir tikriausiai visose pasaulio valstybėse, pastarąją savaitę su nerimu stebimi įvykiai Japonijoje. Kovo 11 dieną šioje šalyje įvykusi nelaimė – galingas beveik 9 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas ir po jo kilęs cunamis sukrėtė ne vieną… Tačiau su siaubu ir užuojauta žiūrėdami vaizdus, kaip žemės drebėjimai ir sprogimai elektrinėje niokoja vieną turtingiausių pasaulio šalių, žūva tūkstančiai žmonių, dažnas tikriausiai džiaugiasi, kad tai vyksta, atrodytų, kažkur toli… Vis dėlto tai nėra visiškai taip, nes per šiuos kraupius įvykius Japonijoje buvo ar vis dar yra ne vienas lietuvis, netgi širvintiškis…

Gabrielė Bučytė prieš keletą metų išvažiavo į Japoniją studijuoti verslo vadybos reklamos kryptį. Mergina mokslus jau baigė ir, mūsų duomenimis, dirbo verslo vadybos sferoje. Kaip antradienį (kovo 15 dieną) “Širvintų kraštui” sakė jos mama Jolanta Bučienė, situacija Japonijoje labai sudėtinga, bilietų į lėktuvus nebėra… Todėl, anot ponios Jolantos, jos dukra Gabrielė vos tik gaus bilietą į traukinį, važiuos į šalies pietus ir ten mėgins gauti bilietą į lėktuvą bei grįžti namo, į Lietuvą. Skaityti daugiau »

60 metų darbo stažą turintis Stanislovas Sprogis: "Esu darbo mėgėjas, be jo negaliu."

Nekasdieniai susitikimai

Jausmingas ir kilnus žmogus moka džiaugtis nepakartojamu gyvenimu, vertina kiekvieną akimirką. Toks žmogus viską, ką bedarytų, dirba iš širdies. Toks žmogus neskirsto darbų nei į juodus, nei į baltus. Jam darbas yra šventa pareiga, įdiegta dar tėvų, ir ją būtina vykdyti. Turbūt dažnam Širvintų krašto gyventojui, susidūrusiam su artimųjų netektimi, tenka varstyti įvairių institucijų duris, ieškoti pagalbos bei paguodos. Tokią valandą visuomet gerą žodį ištaria ir išmintingą patarimą duoda Stanislovas Sprogis – UAB “Širvintų komunalinis ūkis” darbuotojas, miesto kapinių prižiūrėtojas. Keletas širvintiškių, nustebinti pono Stanislovo atidumo, prašė apie jį būtinai parašyti. Bet apie viską iš eilės.

Antradienio vakarą ponas Stanislovas buto duris atvėrė gerai nusiteikęs. Sužinojęs vizito priežastį, labai nenustebo, sakė, kad prieš keliolika metų rajono laikraštyje jau buvo apie jį rašyta. Išsikalbėjus apie gyvenimą, darbą, buities rūpesčius, garbaus amžiaus vyras tiesiog spinduliavo energija ir jaunatvišku užsidegimu. Dažnas jaunuolis pavydėtų! Pašnekovo nuomone, dejuoti dėl nepriteklių ir buities problemų tikrai neverta, lengviau nuo to tikrai nebus. Žmogus, bet kokio amžiaus būdamas,  privalo nuolat judėti. Tuomet ir ligos nepuola. Paklaustas, ar nėra sunku dirbti, vyras buvo atviras: Skaityti daugiau »