Ramunė Vidmantienė.

Jau tapo kone tradicija artėjant gražiausioms metų šventėms – Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams – įvairių akcijų metu aukoti vaikams, skurstantiesiems, gyvūnams, sveikatai… Tačiau įvairių laidų ir akcijų metų sekiama ne tik suteikti materialinę ir finansinę paramą labiausiai likimo nuskriaustiems, bet ir keisti visuomenės požiūrį į globos namų auklėtinius. Projektais siekiama mažinti visuomenės abejingumą globos įstaigose augantiems vaikams, ugdyti toleranciją, laužyti mąstymo stereotipus bei ugdyti vaikų ambicijas ir savivertę, atkreipti visuomenės dėmesį ir į tai, kad vaikų globos namų auklėtiniams svarbu kurti ne tik dabartį, suteikiant finansinę paramą, o ir ateitį, ugdant jų asmenybę bei gebėjimus.

Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad likimo nuskriaustiems vaikams meilės ir šilumos reikia ne tik per Kalėdas, bet ir po jų. Apie tai, kiek rajono vaikų šiuo metu auga globos namuose, apie galimybę juos įsivaikinti ar globoti kalbamės su Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Ramune Vidmantiene.

- Gal galėtumėt trumpai papasakoti apie Jūsų darbo specifiką?

- Vaiko teisių apsaugos skyrius drauge su partneriais rengia globėjus, įtėvius, daug dirbama su smurto prevencija ir pan. Neseniai Alytuje ir Širvintose startavo Skaityti daugiau »

"Linkiu darnos šeimose, kad jose augtų laimingi vaikai, turėdami tėtį ir mamą, kad nuolat lydėtų šviesa, džiugi nuotaika, stipri sveikata, ir kad niekam ir niekad netrūktų laimės..." - skaitytojus sveikina L. Klejevskienė.

Statistika nedžiugina – nuo pat Nepriklausomybės atgavimo Širvintų rajone per metus miršta daugiau žmonių, nei gimsta. Tai reiškia, kad nuolatos mažėja rajono gyventojų skaičius.

2011 – aisiais metais Širvintų rajone užregistruotos 309 mirtys. Daugiau nei šimtas žmonių mirė Širvintų mieste. Mažiausiai mirčių praėjusiais metais buvo Kernavės seniūnijoje (4 mirtys). Daugiausiai žmonių mirė dėl vėžio ir širdies ligų.

Tačiau yra ir kuo pasidžiaugti: rajone gimė 139 kūdikiai. Po kelerių metų mokyklos suoluose matysime daugiau berniukų nei mergaičių, nes jų praėjusiais metais gimė net 72.

Širvintų rajono civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Leonarda Klejevskienė džiaugiasi, kad jauni tėveliai “neišsidirbinėja” ir savo vaikams duoda gražius vardus. Anksčiau daug vardų atkeliaudavo iš serialų, o dabar tėvai pirmenybę teikia vardo reikšmei ir prasmei.

Skaityti daugiau »

"Darbiečių" lankymosi šeimose akimirka.

Ruošiantis sutikti didžiąsias metų šventes – Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus – gausu įvairiausių labdaros ir gerumo akcijų. Jau nebe pirmus metus prieššventiniame labdaros šurmulyje dalyvauja ir Darbo partijos Širvintų skyrius, vadovaujamas Živilės Pinskuvienės.

“Kasmet prieš šventes stengiamės pradžiuginti dovanėlėmis nemažai daugiavaikių, sunkiau materialiai besiverčiančių šeimų,- sako Živilė Pinskuvienė. – Šventinės staigmenos – džiaugsmas visiems, ypač vaikams, kuriems dovanų tikrai niekada nebus per daug. Kiekvienam žmogui atjauta, dėmesys ir supratimas suteikia stiprybės ir vilties, praskaidrina sielą.”

Skaityti daugiau »

Nuo gaisro nukentėję tėvai pasirūpino, kad Rusnės ir Rūtenio širdelės pajustų Kalėdų šventę.

Dėl gruodžio 15-osios naktį kilusio gaisro be pastogės, būtiniausių baldų, namų apyvokos reikmenų liko Limonių kaime (Zibalų seniūnija) gyvenanti Dariaus ir Vidos Šepkų šeima. Sunku ištverti dėl ugnyje pražuvusio šeimos turto, bet labiausiai tėvai išgyvena dėl išgąsdintų vaikų. Rusnė (7 m.) ir Rūtenis (4 m.) prarado savo mylimus žaislus, spalvotas knygeles, šiltas lovas, patalus ir drabužius. Iš dviejų galų gyvenamo namo liko tik nuodėgulių krūva. Pasak šviesiaplaukio Rūtenio – labai komunikabilaus berniuko, buvo baisu, kai aplinkui plaikstėsi liepsnos ir jį šaltą naktį iš šiltų namų ant rankų išnešė tėtis.

Po nelaimės praėjo daugiau nei dvi savaitės. Dabar šeima įsikūrė Kiaukliuose pas Vidos tėvus. Pasakodami apie ištikusią bėdą, Vida ir Darius neslėpė jaudulio. Sutuoktiniai minėjo, jog jiems 2011 metai pažymėti mirčių ir nelaimių ženklu. Vasarą mirė Dariaus mama, rudenį palaidojo močiutę, kurios namuose jau daugiau nei septynerius metus gyveno. Nespėję susitaikyti su artimų žmonių netektimis, sulaukė gaisro.

Skaityti daugiau »

Šildymo sezonas dar tik pasidėjo, o gyventojai jau suka galvas, kaip sumokėti sąskaitas už šildymą, domisi ar jiems priklauso kompensacijos už šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Ne paslaptis, kad daugeliui vienintelis būdas žiemą išgyventi be skolų yra valstybės skiriamos kompensacijos už šildymą. Tiek Širvintose, tiek visoje Lietuvoje augantis besikreipiančių dėl kompensacijų už šildymą skaičius rodo, kad krizė vis dar nesitraukia.

Skaityti daugiau »

Šiemet Konstitucijos egzaminą Širvintų savivaldybėje laikė tik du asmenys. Deja, nė vienas nepateko į antrąjį etapą.

Praėjusį ketvirtadienį (spalio 6 dieną) šalies gyventojai penktą kartą turėjo galimybę patikrinti savo teisines žinias laikydami Konstitucijos egzaminą.

Šiemet, visi norintys patikrinti pagrindinio šalies įstatymo išmanymą, galėjo tai padaryti ne tik šalies miestų ir rajonų savivaldybėse, mokyklose ir gimnazijose, pataisos ir įkalinimo įstaigose, bet ir internete.

Kaip ir ankstesniais metais, egzamino užduotys buvo skirstomos pagal tikslines dalyvių grupes. Šiais metais atskiri klausimai parengti 5-7, 8-10 ir 11-12 klasių mokiniams, teisę studijuojantiems ir teisinį išsilavinimą turintiems asmenims, taip pat piliečiams. Patys mažiausi, 1-4 klasių mokiniai, varžėsi atlikdami kūrybinę užduotį.

Skaityti daugiau »

Dainius Matijošius sako, kad teismas pripažino, jog nelaimė įvyko dėl Savivaldybės aplaidumo tinkamai nepasirūpinus šio statinio likimu ir apsauga. Deja, Savivaldybės ambicijos neleidžia pripažinti pirmtakų klaidų, tad priteistų pinigų širvintiškiai nemato.

Viename Širvintų miesto Kalnalaukio gatvės bendrabučio tipo namų gyvenantys Regina ir Dainius Matijošiai sako, kad jau tris mėnesius tarp kaimynų jaučiasi lyg ateiviai. Kai Širvintų rajono apylinkės teismas patenkino civilinius ieškinius Savivaldybės administracijai ir Olgai Adamkevičienei dėl laidojimo išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo, Matijošiai aplinkiniams tapo pasišaipymo objektu. Kai kas net pirštą prie smilkinio gręžioja.

- Kaip žmonėms pasakyti suprantamai, kad jokių priteistų pinigų mes dar negavome? – pyksta Regina ir Dainius.

Iki tol mažai kuo išsiskyrę iš kaimynų, gyvenusių nuo pašalpos iki pašalpos, Matijošiai jų akyse staiga tapo “turtuoliais”. Kaimynai nesuprato tik vieno: kodėl Regina ir Dainius nesišvaisto pinigais? Maža to – gyvena kaip iki tol. Štai neseniai Matijošiai kaimynų paprašė paskolinti 20 litų maistui, kol gaus socialinę pašalpą, bet jiems buvo pasakyta tiesiai šviesiai: “Taigi gavote iš biudžeto tūkstančius ir taip greitai ištaškėte?!”

Kai 2008 metų rugsėjo 8 dieną, įkritęs į Kalnalaukio gatvės rajone esančių valymo įrenginių rezervuarą, nuskendo šešiametis Matijošių sūnus, buvo įvairių vertinimų. Tačiau nelaimės akivaizdoje liežuvius prikando net didžiausi moralizuotojai.

Po kiek laiko širšynas sujudo – Regina Matijošienė teisme pateikė beveik 100 tūkst. litų civilinį ieškinį: 9749,68 lito laidojimo išlaidų ir 90 tūkst. litų neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų – Širvintų rajono savivaldybės, Olgos Adamkevičienės ir Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Ieškovė buvo įsitikinusi, kad nelaimė įvyko ne tik dėl nepilnamečio Olgos Adamkevičienės sūnaus kaltės, bet ir todėl, kad statinys tapo nesaugus dėl Savivaldybės aplaidumo.

Skaityti daugiau »

Netekties prislėgti žmonės užsuka į Laidojimo namus, esančius Ramybės gatvėje.

Nelaimės užkluptas žmogus dažniausiai sutrinka. Ypač prislegia netikėta artimo žmogaus mirtis. Tuomet žemė slysta iš po kojų, užvaldo neigiamos emocijos, reikalinga visokeriopa – tiek moralinė, tiek materialinė – parama. Racionaliai nemąstančiam žmogui sunku susiorientuoti, kodėl taip atsitiko būtent jam. Dažniausiai į pagalbą atskuba giminės, kaimynai, draugai, bendradarbiai, tačiau ar visada jų patarimai yra kompetentingi? Vieni išties nuoširdžiai pagelbėja, kiti primena, ką ir kur reikia daryti, treti, patys to net nenorėdami, nelaimės prislėgtą žmogų dar labiau išbalansuoja.

Bėdos prispaustas žmogus visada skuba į Laidojimo namus. Čia pagarba parodoma mirusiajam, o gedinčiajam suteikiama kvalifikuota pagalba. Visada labai gražiai atsiliepiama apie Ramybės gatvėje esančius Laidojimo namus, kuriems antrą dešimtmetį vadovauja Janina Šidlauskienė. Tai nuo 1970 metų veikiantys namai, specialiai pritaikyti ritualinėms apeigoms atlikti, nuo 1999 metų juose savo verslą plėtoja Janina Šidlauskienė.

Skaityti daugiau »

Gegužės 26 dienos tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl pritarimo dalyvauti projekte “Avižonių krašto bendruomenės pastato remontas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams” tarybos narė Živilė Pinskuvienė pasiteiravo, ar pastatas Avižonių krašto bendruomenei bus atiduotas su ten gyvenančiu žmogumi?.. Toks klausimas sukėlė pajuokavimus, esą, kaip ten įregistruotą asmenį reikėtų įvertinti (įkainoti)? Tik tokie juokeliai visai ne vietoje… Juk kalbama apie gyvą minėtame pastate esą įregistruotą žmogų.

Skaityti daugiau »

Į “Širvintų krašto” redakciją kreipėsi rajono gyventojas, prašydamas išsiaiškinti, kokia situacija yra dėl dantų protezavimo eilių. Mat jis 2009 metų balandžio pabaigoje buvo įtrauktas į asmenų, gyvenančių Širvintų rajono savivaldybėje, kuriems reikalingos dantų protezavimas, sąrašą ir eilėje buvo 1518. Vyro kaimynė į minėtą sąrašą įtraukta šių metų kovo pabaigoje ir jos numeris eilėje 1851. “Nejaugi laukiančiųjų dantų protezavimo eilė nelabai juda iš vietos? Tai kiek metų tada žmogui reikia laukti šios paslaugos?” – klausė vyras.

Kadangi pensininkai ir neįgalieji neturi pinigų dantų protezavimui, valstybė apsiėmė kompensuoti jiems šį nepatogumą. Šiemet šioms paslaugoms buvo skirta per 30 mln. litų, iš jų – 168 512 litų Širvintų rajono savivaldybės gyventojų dantims protezuoti. Suma skaičiuojama pagal gyventojų skaičių rajone. Anot Vilniaus teritorinės ligonių kasos Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyr. specialistės Vitos Januševičienės, dantų protezavimo paslaugos širvintiškiams tenka laukti apie 3 metus. Elementarių protezų, kurie atstato tik kramtymo funkciją, bet nesuteikia pernelyg didelio komforto jausmo, anksčiau tekdavo laukti kur kas ilgiau. Tiesa, tuo metu būdavo kompensuojama bet kokia suma – prireikus nuo kelių iki keliolikos tūkstančių. Kadangi eilės didėjo labai greitai, buvo nuspręsta įvesti “lubas” ir šiuo metu pensininkams arba neįgaliems asmenims už protezavimo paslaugas kompensuojama iki 1157 litų. Įvedus naują tvarką, eilės iškarto pradėjo tirpti. Skaityti daugiau »