Jadvyga Jonikaitė savo namuose glaudžia bejegius ir išmestus gyvūnėlius.

Žmogus tarp žmonių

Alionių  seniūnijos Pagirių kaimo pakraštyje gyvena Jadvyga Jonikaitė – moteris, gimusi tremtyje, užaugusi ir mokslus baigusi Lietuvoje, gyvenimo vėtyta ir mėtyta… Prieš 8 metus ji apsigyveno Širvintų rajone, augina 3 vaikus, būrį ožkų, glaudžia 5 kates ir 3 šunis.

Įžengusius į Jadvygos Jonikaitės kiemą lojimu pasitinka šunys Juočkis ir Džionis. Priglausti gyvūnėliai ištikimai saugo savo globėjos namus. Į kiemą išėjusi šeimininkė maloniai pakviečia užeiti, atsiprašo dėl netvarkos ir pasiūlo prisėsti. Netrukus prie šeimininkės kojų atsigula Juočkis ir Džionis. Jadvyga sako nesuprantanti, kaip žmonės gali būti tokie žiaurūs ir išmesti ne vienerius metus augintus gyvūnus. “Matosi, kad augo geroje šeimoje ir buvo dresuotas, pažiūrėkite, kaip moka tarnauti,” – besišypsodama sako moteris. Tik netrukus šypseną Jadvygos veide pakeičia liūdesys, nes, anot moters, priglausti šunys ir katės jos namuose gali gauti tik meilę, švelnumą ir šiltą guolį, o maisto gyvūnėliams, deja, dažnai neužtenka. Jadvyga net nemėgina slėpti, kad jos globojami gyvūnai beveik visada yra pusalkaniai, ir ji norėtų, kad atsirastų gerų žmonių, kurie juos pasiimtų. “Juk Rudis didelis, gražus šuo, galbūt kokiam medžiotojui būtų geras pagalbininkas,” – su viltimi, kad kas nors priglaus jos augintinį, sako Jadvyga. Skaityti daugiau »

Su nuoširdžiausiais linkėjimais prenumeratoriams, pirkėjams, platintojams - "Širvintų krašto" kolektyvas: Lina Duliūnaitė-Nikiporavičienė, Aldona Bareckienė, Olga Visockienė, Ivona Komarovska, Gintaras Bielskis, Steponas Liktoravičius, Romas Zibalas, Remigijus Bonikatas.

Nuplešiame dar vienų metų kalendoriaus paskutinį lapelį. Ant slenksčio – 2010-ieji – Tigro metai. Simboliška, kad šiandien su “Širvintų kraštu” visus prenumeratorius pasieks ir kitų metų “Širvintų krašto” kalendorius. Tai mūsų tradicinė kukli padėka už tai, kad esate su mumis. Ypač malonu, kad net ir sunkmečiu atrandate galimybių užsisakyti savo mėgiamą laikraštį – džiaugiamės, kad nemažėja prenumeratorių skaičius. Jūsų pasitikėjimas teikia kūrybinių jėgų ir optimizmo. Dėkojame visiems prenumeruojantiems, perkantiems ir, be abejo, platinantiems “Širvintų kraštą”. Visi kartu – mes didelė jėga!

Po Naujųjų paaiškės prenumeratorių loterijos “Dovanų lietus” laimėtojai. Jų sąrašą paskelbsime laikraštyje.

Viename iš sausio mėnesio numerių išspausdinsime R. Šimonio IĮ “Viktorija” vienkartinį 10 proc. nuolaidų kuponą dovanoms ir 5 proc. – stambių gabaritų buitinei technikai, o kiekvieną trečiadienį (su atitinkama galiojimo data) spausdinsime kuponus nuolaidoms Z. Miselio kavinėje-bare “Oazė” (Kalnalaukio g. 28), UAB “Dovydo transportas”, A. Paškauskienės IĮ (gėlių parduotuvėje), A. Meiduvienės parduotuvėje (”Norfa”, II a.), V. Matulio personalinėje įmonėje ir UAB “Ježvitas”. Tereikės tuos kuponus išsikirpti iš mūsų laikraščio ir pateikti išvardintose įmonėse ar bendrovėse perkant atitinkamas prekes ar užsisakant paslaugas.

Daugelis Jūsų, užsiprenumeravusių “Širvintų kraštą” metams ar pusei metų, jau atsiėmėte nuolaidų kuponus skelbimams ir reklamai. Tuos, kurie prenumeratos loterijai kvitus ar jų kopijas atsiuntė paštu, progai pasitaikius kviečiame užsukti į redakciją pasiimti nuolaidų kuponų.

Dėl ilgų šventinių savaitgalių pirmasis 2010 metų “Širvintų krašto” numeris išeis tik sausio 9 d., šeštadienį. Paskui mūsų laikraštis Jus lankys kaip įprasta – trečiadieniais ir šeštadieniais.

Sandra ir Loreta labai troško pozuoti prieš fotoaparatą.

Širvintų “Atžalyno” pagrindinės mokyklos moksleiviai jau penktus metus dalyvauja gerumo akcijoje. Mokiniai įvairiais būdais stengiasi surinkti pinigėlių ir sukurti šventinę nuotaiką sunkiai gyvenantiems, likimo nuskriaustiems vaikams. Šįmet gerumo akcijoje, kurią koordinavo mokyklos socialinė pedagogė Renata Gasparavičienė, dalyvavo per 300 mokyklos ugdytinių.
Visą prieškalėdinę savaitę mokykloje nerimo šurmulys. Iniciatyvūs mokiniai įvairiais būdais ragino bendraamžius ir mokytojus aukoti tiems, kuriems labai trūksta dvasinės šilumos, artimo žmogaus, jaukaus gimtųjų namų židinio, sotesnės Kūčių vakarienės. Abejingų sunkiau gyvenantiems neatsirado: kas kiek galėjo, tas tiek prisidėjo. Už dalį surinktų pinigų buvo nuspręsta nupirkti žaislų, knygų, mokymo priemonių ir visas šias Kalėdų dovanas bei likusius grynuosius įteikti Ukmergės vaikų globos namų auklėtiniams.

Gruodžio 22 dienos pavakarę gausus būrys atžalyniečių lankėsi Ukmergėje. Aplankyti Vaikų globos namuose gyvenančių vaikų vyko patys aktyviausi akcijos dalyviai: Saulė Pimpytė, Patricija Matukaitė, Evelina Karužytė, Gražvydas Visockas, Ugnė Kozlovskaja, Indrė Jankovskytė, Ovidijus Motuzas, Martina Vaitkūnaitė, Airida Petkevičiūtė, Patricija Pumputytė, Marta Trinkūnaitė. Šiam susitikimui su Vaikų globos namų auklėtiniais buvo paruoštas ir vaidinimas  “Pakeleiviai”. Spektaklio režisierė tikybos mokytoja  Renata Blusevičienė  pasakojo, kad jaunieji aktoriai  – Miglė Vyšniauskaitė, Agnė Piškinaitė, Patricija Repečkaitė, Aušra Mačiulytė, Evelina Žiupkaitė, Karolis Šarka, Vitalija Audėjūtė, Aurelija Pečiukaitytė – pasirodymui ruošėsi visą mėnesį. Visi akcijos entuziastai į mokyklinį autobusiuką net netilpo, dalį moksleivių savo automobiliu į Ukmergę nuvežė ir parvežė mokytoja Rita Pumputienė. Skaityti daugiau »

Pas bartkuškietę Oną Kamarauskienę netikėtai apsilankė Kalėdų Senelis...

Bartkuškyje gyvena tikra laikraščio “Širvintų kraštas” “fanė” Ona Kamarauskienė. Ateinančiais metais ji švęs 85-erių metų jubiliejų. Moteris sakė, kad rajono laikraštį prenumeruoja jau labai seniai. Laikraštis, anot prenumeratorės, labai įdomus, todėl visada perskaito jį nuo pradžios iki galo. “Jei ne “Širvintų kraštas”, iš kur žinočiau, kas vyksta mūsų rajone?” – sako pašnekovė ir priduria: “Patinka, kad laikraštis nevengia valdžią pakritikuoti, nebijo rašyti teisybės, tik šiais laikais teisybe sotus nebūsi. Senolė atsidūsta ir netikėtai ištaria: “Bijau, kad laikraščio neatimtų…”

Ona gyvena viena. Vyras mirė penkiasdešimties metų. Plaučių uždegimu susirgo ir mirė dar jaunas sūnus. Duktė gyvena Vilniuje, tačiau kiekvieną savaitgalį atvažiuoja į kaimą. Moteris sunkiai vaikšto pasiramsčiuodama lazdele, tačiau laiko karvę. Pasak dukters, niekaip negalima mamos įkalbėti tą karvę parduoti. Senolė neįsivaizduoja gyvenimo be karvės. Ona sako, kad ji yra sveika iki šiol todėl, kad jos mėgstamiausias valgis, – kaimiškas pienas ir batonas.   Skaityti daugiau »

38 rajono šeimoms nuo šių metų kovo mėnesio vaiko pinigai buvo mokami neteisėtai.

Nuo šių metų kovo mėnesio pasikeitus išmokų vaikams nuo 3 metų mokėjimo tvarkai (pernai vaiko pinigus gaudavo visos vaikus auginančios šeimos, o šiemet išmokos mokamos tik toms šeimoms, kurių vienam nariui per mėnesį tenka mažiau nei 1050 litų) paaiškėjo, kad beveik dešimčiai tūkstančių Lietuvos šeimų reiks grąžinti pavasarį ir vasarą joms neteisėtai išmokėtus vaiko pinigus. “Sodros”, Mokesčių inspekcijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros ir kitų institucijų specialistai surinko duomenis apie šių šeimų pernai gautas pajamas. Pagal juos ir nustatyta, kad dalis šeimų gavo permokas. Tarp neteisėtai išmokas už vaikus gavusių šeimų yra nemažai ir širvintiškių.

“Jau gauti pirmieji duomenys iš VMI ir šiuo metu tikrinami prašymai, kurie pateikti iki 2009 metų birželio 30 dienos, ir išsiųsti pranešimai asmenims, kurie galimai neteisėtai gavo išmokas vaikui,” – sakė Širvintų savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Deimantė Oršauskaitė. Anot vedėjos, rajone reikėjo patikrinti 68 šeimas ir šią savaitę baigta su visomis kalbėtis. Paaiškėjo, kad 38 iš jų teks grąžinti neteisėtai gautas išmokas už vaikus. Deimantė Oršauskaitė patikino, kad 9 šeimos jau grąžino neteisėtai gautus vaiko pinigus, ir tai sudarė per 4000 litų. Kiek dar pinigų bus grąžinta, vedėja negalėjo pasakyti. Skaityti daugiau »

Susirinkusiems buvo parodyti socialiniai filmukai apie smurto prieš moteris prevenciją įvairiose šalyse.

Gruodžio 10 dieną Pasaulis pažymėjo Tarptautinę žmogaus teisių dieną. Išvakarėse Socialinių paslaugų centre buvo surengtas pasitarimas, skirtas ketvirtadienį pasibaigusiai 16 dienų akcijai, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į visuomenėje egzistuojantį smurtą prieš moteris.

Mūsų visuomenėje smurtas dažnai suprantamas siaurai: ne vienam tai – tik fizinio kontakto išraiška. Tačiau, kaip pažymėjo Socialinių paslaugų centro direktorė Aldona Bubelevičiūtė, visuomenėje egzistuoja ir daugybė kitų smurto apraiškų, pavyzdžiui, – ekonominis smurtas, socialinė nepriežiūra bei pan. Tai sukelia ne mažiau skaudžių padarinių kankinamiesiems, todėl ir šios problemos turi būti sprendžiamos.

Dažniausia smurto priežastis – auklėjimo šeimoje spragos. Didelė tikimybė, kad smurtą patyrę žmonės, nesulaukę pagalbos, savo pyktį išlies prieš silpnesnius. Anot direktorės, yra nustatyta, kad dažniausiai smurtas prieš moteris naudojamas Etiopijoje ir Indijoje, o rečiausiai – Japonijoje. Taigi šį socialinį reiškinį lemia ir ekonominis šalies išsivystymas. Skaityti daugiau »

Situacija

Vieninteliu bedarbių prieglobsčiu šiuo metu tampa Darbo birža. Visi, netekę darbo, kaipmat skuba užsiregistruoti, tikėdamiesi kuo greičiau rasti darbą. Deja, tai nėra taip lengva, o ir atsiradus galimybei ne visada įmanoma ja pasinaudoti, nes paprasčiausiai nėra pinigų nuvažiuoti pas potencialų darbdavį…

Praėjusios savaitės penktadienį į “Širvintų krašto” redakciją užsuko širvintiškis Alvydas Subočius. Po apsilankymo Darbo biržoje žmogus nutarė pasidalyti savo nuoskaudomis. Vyras pasakojo, kad jau metai, kai yra bedarbis, tačiau tos dienos įvykiai jį šokiravo, nes “popierizmas”, anot jo, šioje įstaigoje yra kur kas svarbesnis už žmogų.

Alvydas Subočius gavo rekomendaciją įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau pokalbiui dėl darbo reikia važiuoti į Vilnių. Anot vyro, kai jis pasakė, kad neturi pinigų kelionei, jo buvo paklausta, ar tai reiškia, kad jis atsisako siūlomo darbo? Skaityti daugiau »

Lapkričio 25 dienos popietę Širvintų darbo biržoje vyko 2009 metų darbo rinkos situacijos, veiklos rezultatų ir prognozės 2010 metams pristatymas savivaldybės atstovams bei bendruomenių pirmininkams (seniūnams). Jau tapo įprasta, kad kiekvienas renginys, kuriame dalyvauja rajono meras Kęstutis Pakalnis, prasideda “verkšlenimu”, neva jį skriaudžia žiniasklaida. Ne išimtis ir šis kartas. Laimei, šįsyk tai truko neilgai, nes Darbo biržos direktorė Svajonė Žedavainienė perėjo prie tikrai labai svarbių ir daugeliui rūpimų klausimų – šiandieninės darbo rinkos ir kitų metų prognozių.

Pasak Svajonės Žedavainienės, darbo rinkos ekspertai šių metų krizę dažnai lygina su 1998-1999 metų krize, ir nedarbo augimo ir užimtumo galimybių prognozės sudaromos šiek tiek atsižvelgiant į tą periodą. Tačiau manoma, kad dabartinė situacija daug sunkesnė, nes prieš 1998 metus žmonės nebuvo patyrę geresnio gyvenimo, kokį nors ir trumpai, bet turėjo 2005-2007 metais. To laikotarpio finansiniai įsipareigojimai daugelį asmenų slėgs dar ne vieną dešimtmetį. Mat tarp Darbo biržos klientų yra labai daug žmonių, kurie turi daugybę finansinių įsipareigojimų.

Darbo biržos direktorė sakė, kad dar vienas didžiulis minusas yra tai, jog kaimo žmonės per tą trumpą ekonomikos kilimo periodą atsisakė pagalbinių ūkių. Tai dar labiau sunkina kaimo žmonių užimtumą, nes jeigu anksčiau galėdavo išgyventi iš natūrinio ūkio, dabar ir to neturi. Skaityti daugiau »

Lietuvoje nyksta kaimai. Gabus jaunimas, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nusprendžia siekti ir aukštojo, nes vyrauja nuomonė, kad be aukštojo mokslo diplomo žmogus yra nieko vertas. Vyksta migracija į miestą. Vėliau, baigę aukštąjį mokslą, žmonės vyksta į svečias šalis dirbti “juodo” darbo, nes dėl prastos šalies ekonominės būklės svetur jis apmokamas geriau nei Lietuvoje net ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujantys darbai. Netikiu, kad kada nors tie žmonės grįžtų gyventi į lietuvišką kaimą. Didžiausia problema, kad likę kaime jauni žmonės nemato perspektyvos. Kaimas tuštėja ir miršta, tad nekyla jokio noro ten gyventi ar investuoti, stengiamasi bėgti kuo toliau arba, spjovus į visas problemas, savo lūkesčius skandinti degtinės stikliuke. Galima teigti, kad Lietuvoje atokesnėse vietovėse kaimai vis dėlto nyksta, senoji karta išmiršta, o jaunesnieji kaime nepasilieka… Kita vertus, tie kaimai ir viensėdžiai lyg ir iš naujo atgyja, nes juos nusiperka įvairūs žmonės, dažniausiai atvykėliai, pavargę nuo miesto triukšmo ir pasiilgę kaimiškos idilijos. Tiesa, jie puola kažką modernizuoti, kartais pažeidžia buvusią architektūrą, tačiau, galima pasidžiaugti tuo, kad sodyba lieka gyvenama. Žinoma, yra ir kita dalis. Tai žmonės, pasiryžę likti kaime, nusipirkę modernios technikos sėkmingai ūkininkaujantys. Kokia situacija mūsų rajone?

Motiejūnuose II, Čiurkiškiuose, Vėjelkoje gyvenančių žmonių amžius – per 60 metų. Kaime belikusios 2-3 gyvenamos trobos. Motiejūnuose prie pat kelio – apleista negyvenama sodyba. Netoliese gyvenanti ponia Jadvyga papasakojo, kad sodybos šeimininkė mirė prieš trejetą metų. Kažkas norėjo nupirkti, tačiau net tais “išsipūtusio nekilnojamojo turto kainų burbulo” metais prašyta kaina pasirodė nereali. O dabar… Ir toliau stūkso nebegyvenamas, užkaltais langais namas. Tebenoksta šios sodybos sode obuoliai, serbentai, kitokie vaisiai bei uogos, tik niekam jų nebereikia… Skaityti daugiau »

Mūsų gyvenimo grimasos

Jau visai ne už kalnų rugsėjo 1-oji, kai į mokyklas sugužės vaikučiai. Taigi nieko keisto, kad tėveliams parūpo sužinoti, kokios bus jų auklėtojos. Pirmokėlių tėvai, anot Širvintų pradinės mokyklos direktorės, jau birželio mėnesį susipažino su auklėtojomis. Dėl “Atžalyno” irgi nekilo problemų. Tačiau štai gimnazijos pirmokų tėvai, matyt, iki rugsėjo nesužinos, kas bus jų vaikų auklėtojos. Nors jau aiškūs vadinamieji klasių komplektai, sako, aišku ir kokios bus jų auklėtojos, tačiau, anot direktorės, ji dar negali pasirašyti įsakymų dėl jų paskyrimo, nes iki rugpjūčio 31 dienos atostogauja. Tiesa, kad galėtų tinkamai pasiruošti ateinantiems mokslo metams, ji teigia aukojanti savo atostogų laiką ir į mokyklą ateina. Tik kodėl direktoriai ir tikriausiai daugelis mokytojų turi aukoti savo atostogas? Skaityti daugiau »