Apie tokį dalyką, kaip peticijos, girdėjome dar sovietmečiu, tik ne ką supratome. O juk Žodynas aiškina, kad peticija yra kolektyvinis prašymas (lotyniškai – reikalavimas), dažnai įteikiamas aukščiausiems valstybės valdžios organams. Tai, kad tie organai pripažįsta peticijų teisę, rodo faktas, jog nuo 1999 metų mūsų šalyje yra sudarytos ir nuolat veikia Seimo, Vyriausybės ir savivaldybių peticijų komisijos, yra priimtas Peticijų įstatymas.
Jau senokai internete veikia portalas peticijos.lt, kur kiekvienas šalies pilietis gali paskelbti bet kokią peticiją ir rinkti parašus, jog valdžios institucijos, kurioms adresuojama peticija, atsižvelgtų į pasirašiusiųjų reikalavimus. Pateiktų pasirašyti peticijų bendras skaičius jau viršijo 85 tūkstančius. Suprantama, kad tarp jų yra ar buvo ir peticijų, susijusių su reikalais Širvintų rajone. Viena tokių, sulaukusi didžiausio palaikymo, yra Rygaudo Guogio inicijuota ir Vį Valstybinių miškų urėdijai, Valstybinės miškų urėdijos Ukmergės teritoriniam padaliniui adresuota peticija „prieš plynus kirtimus Čiobiškio girininkijos Kazliškio miško EB svarbos natūraliose miško buveinėse“. Ją pasirašė 1772 piliečiai, įgyvendinimui surinkta per 500 Eur paramos.
2021-ųjų pabaigoje sukurta ir metus veikusia peticija autorius prašo sustabdyti numatytus plynus kirtimus ir inicijuoti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Čiobiškio girininkijos kv. 1002 sklypų 6, 7, 8, 11, 12 ir 14 miškų grupės pakeitimą iš IV miškų grupės (ūkiniai miškai) į IIa (ekosistemų apsaugos miško).
Kitos „širvintietiškos“ peticijos nebuvo tokios populiarios. Per savaitę 2018-ųjų balandį Širvintų tarybos konservatorius Virginijus Sarpauskas sulaukė 189 palaikymų po peticija „už Širvintų rajono savivaldybės tarybos narius“. Skambiai pavadinta peticija, adresuota Širvintų rajono savivaldybės tarybai ir Širvintų rajono merei, skelbė, kad „mes, Širvintų rajono gyventojai, šia peticija pareiškiam, kad pasitikim Širvintų rajono tarybos narių Kęstučio Pakalnio, Andriaus Jozonio ir Giedriaus Jozonio veikla. Manom, kad jie mums atstovauja tinkamai. Ir manom, kad tarybos narių veiklą turi vertinti rinkėjai, išreikšdami savo valią tiesioginiuose rinkimuose“.
Virginijus Sarpauskas buvo absoliučiai teisus – minėtų politikų veiklą įvertino rinkėjai. Per 2019-ųjų kovą vykusius rinkimus nei liberalcentristas Kęstutis Pakalnis, nei socialdemokratas Giedrius Jozonis į Širvintų rajono savivaldybės tarybą išrinkti nebuvo, o socialdemokratas Andrius Jozonis, gal nujausdamas galimą fiasko, apskritai nekandidatavo.
Virginijus Sarpauskas gali pasidžiaugti tik tuo, kad jo surinkti 189 balsai buvo dukart daugiau, nei tuose rinkimuose pirmumo balsų gavo šiandien Seimo nariui Algirdui Sysui patarnaujantis Giedrius Jozonis.
Per pusmetį 2019-2020 metais 159 palaikymų sulaukė Oksana Avlasevičienė, Širvintų rajono savivaldybės reikalaudama grąžinti lengvatas Širvintų rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Peticijoje reikalauta mokestį už maitinimą mažinti 50 %, jeigu šeima gauna socialinę pašalpą; jei šeimoje auga trys ir daugiau vaikų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, arba studijuoja dieniniame skyriuje; jei vaikas auga moksleivių ar studentų šeimoje, kurioje vienas iš tėvų mokosi dieniniame skyriuje. Taip pat reikalauta, kad mokestis už buvimą miesto lopšelio-darželio pailginto laiko grupėje būtų skaičiuojamas nuo 18.30 val.
Dar mažesnio dėmesio sulaukė L. Ramanauskė, pateikusi peticiją „Ydingai ilgametei situacijai NE! (Dėl UAB „Širvintų šiluma“ karšto vandens tiekimo nutraukimo 14 k. d. (07.27 – 08.10 d.) Širvintų m. gyventojams“.
Atrodytų, kad kasmet pasikartojanti tokia situacija turėtų būti aktuali keliems tūkstančiams daugiabučių gyventojų, tačiau po peticija pasirašė vos 121. Peticija reikalauta, kad „UAB „Širvintų šiluma“ karšto vandens tiekimo nutraukimas Širvintų miesto gyventojams nesitęstų net 14 k. d. (10 d. d.), o visi reikalingi techniniai bandymai ir patikros būti atliekami per žymiai trumpesnį laiką“.
Peticiją su parašais ketinta įteikti Širvintų rajono savivaldybės ir UAB „Širvintų šiluma“ vadovams.
Galbūt buvo ar yra sukurta ir daugiau peticijų, kuriose reikalaujama atkreipti dėmesį į egzistuojančias ar tariamas problemas Širvintų rajone. Tarp dešimčių tūkstančių peticijų pavyko aptikti tik šias kelias. Ak, tiesa, dar yra „Lietuvių kalbos žodynui“ (?!) adresuota L. Vasarės peticija, kuria reikalaujama „žodį Kernavė tarti kaip kernAvė, o ne kernavĖ ar keRnavė“. Perrašyti gramatiką pretenduojanti peticijos autorė nepasivargino senosios sostinės pavadinimo pradėti didžiąja raide. O ir peticijoje, kuriai parašai renkami net iki 2033 metų balandžio 1 dienos, L. Vasarė kol kas surinko tik 5 parašus.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite vasario 2 d. laikraščio numeryje.
