Kas sumoka už šernų puotas: ūkininkai ar medžiotojai?

Kas sumoka už šernų puotas: ūkininkai ar medžiotojai?
Vargu pavyks rasti Širvintų rajone ūkininką, kuris būtų nesusidūręs su šernų padaryta žala. Ypač tuo nepatenkinti Zibalų seniūnijos žemdirbiai, nes būtent jų pasėlius, bulvių laukus ir daugiametes ganyklas niokoja valstybės nuosavybe paskelbtų šernų bandos. Didžioji dauguma kaimo žmonių susiduria su problemomis, kurios kyla dėl žvėrių daromos žalos komercinei medžioklei skirtuose plotuose. Būtent Zibalų seniūnijos gyventojai paliudys, jog jų apylinkėse medžiojamų šernų skaičius palaikomas ypač didelis, kad tik už pinigus medžiojantiems veikėjams nepristigtų pramogų. Tikėtina, kad medžioklę komerciniuose plotuose organizuojantys asmenys gauna pinigų, kurių dalytis su ūkininkais nenori, nors nemaža dalis šernų minta būtent ūkininkų išaugintu derliumi, rausia jų puoselėjamas ganyklas. Jei dėl šios problemos ir yra kokie įstatyminiai saugikliai, jie tikrai nėra veiksmingi ir ūkininkai apie juos mažai težino. Ūkininkų ir medžiotojų pokalbiai dažniausiai baigiasi tuo, kad kaimo gyventojo noras gauti kompensaciją atšaldomas svariais argumentais: žinok, žmogau, savo vietą, dirbk savo darbą, apsitverk savo laukus ir neieškok teisybės.
Po šernų apsilankymo vešli pieva primena statybų aikštelę
Limonių kaimo (Zibalų seniūnija) ūkininkas Darius Šepkus su laukiniais gyvūnais susiduria ne pirmą kartą. Jo manymu, niekas nieko nesprendžia, kovoje su šernais žemdirbiai paliekami vieni.
- Valdžia žmogaus negina, – apgailestavo Darius Šepkus rodydamas savo ganyklas, – prieš dvejus metus pasėjau įsėlį, suvešėjo graži pieva, tikėjausi, kad bus kokybiško pašaro karvėms šerti.  Deja…
Vaikščiojome po lauką, kuris labiau priminė statybų aikštelę: išraustos didžiulės tranšėjos, tinkamos pamatams kloti. Tai nė iš tolo nepriminė vešlios pievos. Maždaug dviejų hektarų plotas suniokotas taip, kad būtina iš naujo arti, kultivuoti, sėti.
- Pirkau technikos už 300 000 litų, pirkau sėklą, į hektarą investavau daugiau nei 1 000 litų, – sakė ūkininkas, – jeigu į tokį lauką išleisiu ganytis karves, dar daugiau nuostolių galiu patirti.
Sunerimęs ūkininkas tikrai teisus: karvės juk nėra kokios cirko artistės ar akrobatės, nepašokinės per šernų išraustas pusmetrines duobes, gali dar kojas nusilaužti. Toks laukas geriau tiktų karinėms pratyboms, o ne gyvulių ganiavai. Ūkininko teigimu, šiemet, jei nieko nebūtų daręs, nuostolių būtų turėjęs dar daugiau, tačiau dėl jų kompensavimo kreiptis ilgokai delsė.
Problema turėtų būti sprendžiama valstybės lygmeniu
Darius Šepkus spėja, kad šernai gyvena čia pat esančiame raiste. Norėtų, kad jie būtų šaudomi. Deja, medžiotojai nei patys tai daro, nei ūkininkams leidžia. Pasak pašnekovo, medžiotojų pasiūlymas apsitverti laukus yra protu nesuvokiamas dalykas.
- Turiu 180 hektarų žemės, – pasakojo ūkininkas, – investuoti į tokių teritorijų aptvarus neapsimoka. Turiu žemės ir Ukmergės rajone, ten tokių problemų niekada nekyla ir šernų daroma žala yra minimali. Kalbėjausi su Bagaslaviškio ūkininku Albinu Ručinsku, ten irgi nieko panašaus nėra. Su tokia šernų daroma žala susiduriame tik mes, Zibalų seniūnijos gyventojai. Pamatęs taip subjaurotą lauką, kreipiausi į seniūniją, kad patikrintų, įvertintų žalą ir kompensuotų. Juk matau, kad bokšteliai yra, bet medžiotojai juose nesėdi, o mums medžioti neleidžia. Jei valstybei priklausantys žvėrys daro žalą, turi būti fondai, kurie nuostolius dengtų.
Dariaus Šepkaus manymu, ši problema turėtų būti sprendžiama valstybės lygmeniu, iniciatyva turėtų eiti iš viršaus, o iš to, kad kaime rėkiama, skundžiamasi ir prašoma padėti, naudos jokios. Žalos atlyginimas, ūkininko manymu, menkas, investuojama į žemdirbystę tūkstančiai, o apčiuopiamo pelno jokio. Laukuose ir pievose šernai laisvai puotauja. O užmokėti už vaišes turi ūkininkai.
Ūkininkas vis dar nusiteikęs optimistiškai
Pienininkyste užsiimantis ūkininkas Darius Šepkus pesimistines mintis dėl šernų daromos žalos bando vyti šalin, vis dar nusiteikęs optimistiškai. Devintus metus ūkininkaujantis limonietis  turi sparčiai suktis, nes rūpinasi  melžiamų karvių banda, o dar sukiojasi būrys telyčaičių.
- Ūkyje dirbame su žmona, – sakė Darius Šepkus. – Niekur neišvažiuosi, niekur neišeisi, nes turi būti tiksliu laiku prie karvių ir jas pamelžti. Keliamės ryte anksti ir 5 valandą pradedame melžimą. Vakaro vėlumos nelaukiame, puolame į tvartus jau po pietų. Prie karvių darbo sočiai.
Lankymosi dieną sodyboje buvo montuojamas naujas pieno šaldytuvas. Įrenginį ūkininkui Dariui Šepkui atvežęs kooperatyvo „Sodžius“ pirmininko pavaduotojas Jonas Raišys (beje, kilęs iš Zibalų seniūnijoje esančio Navasiolkų kaimo) sakė, kad yra patenkintas Šiaulių, Mančiušėnų, Lapelių kaimų ūkininkais, pieną parduodančiais „Sodžiaus“ bendrovei. Pirmininko pavaduotojas patikino, kad džiaugiasi dar vienu ūkininku, sudariusiu sutartį su jų bendrove.
Šernų medžioklė nesuintensyvėjo
Kaimo žmonės įsitikinę, kad už šernų padarytą žalą realios kompensacijos nesulaukia arba ji būna labai menka, tik dėl šventos ramybės. Sodiečiai žino, kad dėl afrikinio kiaulių maro  turėjo išskersti visas kiaules. Deja, dėl tos pačios ligos pavojaus, apie kurį kalba visa Lietuva, Zibalų seniūnijoje šernų medžioklė nesuintensyvėjo. O kas gali būti garantuotas, kad apie sodybas besitrinantys šernų pulkai nenešioja kokio nors užkrato. Nepanorusi viešintis Limonių kaimo gyventoja klausė:
- Valdžia kaimo žmones privertė išskersti kiaules, o kas gali priversti medžiotojus bent sumažinti šernų kiekį? Kodėl be kiaulių palikti žmonės dar turi kentėti šernų knisimą? Kaip galima reikalauti apsitverti laukus, jeigu žalą daro valstybės globojami gyvūnai? Aš laikau aptvertas savo vištas. Kvailai atrodytų, jeigu reikalaučiau kaimynų apsitverti savo kiemą, kad mano vištos nekapstytų jų daržų. Kvaile palaikytų už tokį pasiūlymą. O medžiotojai reikalauja apsitverti 200 metrų teritoriją aplink namus, kad šernai nelandžiotų. Nematau jokios logikos.
Maištininkus tikrino didžiulė komisija
Ūkininkai puikiai žino, kad šernų daromą žalą žemės arba miško savininkams reglamentuoja Medžioklės įstatymas ir poįstatyminiai aktai. Kiekvienoje savivaldybėje yra sudarytos komisijos žalos įvertinimui, o už jų kompensavimą atsakingi medžiotojai. Pagal Medžioklės įstatymo nuostatas, jeigu komisija nustato, kad žala padaryta, o savininkas ėmėsi visų žalos įvertinimo metodikoje nustatytų priemonių, už žalos atlyginimą atsakingi medžioklės ploto naudotojai. O žalos atlyginimo mechanizmas yra gana paprastas: žmogus tiesiog turi kreiptis į seniūniją ir parašyti prašymą.
Žmonės, žinodami, kokios ilgos procedūros laukia parašius skundą, dažniausiai to daryti nedrįsta. Ne vienas numoja ranka į tuos po metų kompensuotinus keliasdešimt litų. Mažai sodiečiai tiki, kad kas nors atlygins nuostolius. Dažnas gyventojas net nepretenduoja į  menkutę kompensaciją, nors Medžioklės įstatyme ir yra numatyta galimybė reikalauti jos iš medžioklės plotų valdytojų. Nenorėdamas gadinti sveikatos ir laiko, griebiasi akėčių ar šakių ir pats tvarko savo laukus. Pagirtina, kad atsiranda tokių maištininkų, kurie išdrįsta kreiptis į seniūniją ir laukia realios medžiotojų pagalbos.
Kovo 19 dieną Limonių kaimo gyventojų skundus dėl šernų padarytos žalos tikrino net 7 asmenų komisija: Zibalų seniūnijos, Širvintų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus, medžioklės klubo „Girios“ ir draudimo brokerių bendrovės „Colemont“ atstovai.  Po šernų išknaisiotus laukus pasklidę tikrintojai apžiūrėjo padarytą žalą, vertino nuostolius.
Draudimo atstovai žemės savininkams siūlė bendrauti su medžiotojais ir kartu spręsti problemas. Medžiotojai tikino, kad vien pabaidymais šernų problemos neišspręs. Draudimo atstovas ragino žemę suarti ir vėl iš naujo pasėti pievą, tuomet šernų taip mėgstamų grambuolių lervų neliks ir jie pievų nepuls. Komisijos narys iš „Colemont“ teigė suprantantis, kad žmonėms pikta dėl daromos žalos, siūlė ieškoti kompromisų, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Medžiotojų atstovai šių eilučių autoriui prisižadėjo, kad bus aktyvesni, kad savo rankomis išardys bebrų užtvankas, dėl kurių Balžės upelis vėl užtvindė didžiulius plotus.
Pradėjus rašyti apžiūros aktą, paaiškėjo, kad medžiotojų atstovai nėra linkę tinkamai atlyginti padarytus nuostolius. Medžiotojai, galima teigti, atliko kūjo, o žemės savininkai – priekalo vaidmenį. Taikintojo vaidmens ėmėsi seniūnijos ir savivaldybės atstovai. Pasirašius aktą, pastebėta, kad abi pusės liko nepatenkintos.
Išvažiuodamas Raimondas Kundra, draudimo brokerių bendrovės „Colemont“ pardavimų direktorius, sakė:
- Šernų daroma žala yra didelė problema. Visi pyksta ant medžiotojų, bet patys jokių priemonių apsaugoti nesiima. Yra repelentai, kitos cheminės priemonės, kurios atbaido žvėris. Jeigu ūkininkai susitaria, medžiotojai gali patarti, kur jų įsigyti, netgi parūpinti.
Medžiotojai turėtų prisiimti didesnę atsakomybę
Komisija, apsilankiusi Dariaus Šepkaus laukuose, pasak ūkininko, stebėjosi tokiu šernų naktiniu „darbu“. Ūkininko teigimu, tik būrelio apsileidimas, kad šitaip savivaliauja miško gyvūnai.
Po komisijos apsilankymo Darius Šepkus telefonu sakė:
- Likau nepatenkintas komisijos darbu, nes viename lauke padarytos žalos net nevertino, o kitame įžvelgė tik 17 arų žalą, nors šernų sugadintas 2 hektarų plotas. Vėl reikės arti, sėti, gaišti laiką, išlaidauti kurui.
Skaudoka, kad medžiotojai Lietuvoje jaučiasi kaip anksčiau bajorai. Sunku suprasti, kas ir kada medžioja. Į ūkininkų bei kaime gyvenančių žmonių skundus ir prašymus nekreipiama jokio dėmesio. Gal per daug valstybės vyrų užsiima medžiokle? Vis tik už padarytą laukinių gyvūnų žalą jie turėtų prisiimti didesnę atsakomybę. Vis dėlto apmaudu, kad už šernų „vaišių stalą“ sumoka savo sūriu prakaitu ūkininkai, o ne medžiotojai, kuriems medžiojimas – tik sporto šaka. Mūsų šalyje, deja, yra taip…
Romas Zibalas
1. Limonių kaimo ūkininkas Darius Šepkus su šernų padaryta žala susiduria ne pirmą kartą.
2. Toks laukas geriau tiktų karinėms pratyboms, o ne gyvulių ganiavai.
3. Dariaus Šepkaus manymu, opi šernų problema turėtų būti sprendžiama valstybės lygmeniu, iniciatyva turėtų eiti iš viršaus.
4. Kooperatyvo „Sodžius“ pirmininko pavaduotojas Jonas Raišys.
5. Zibalų seniūnijoje šernų padarytą žalą vertino draudimo brokerių bendrovės „Colemont“ pardavimų direktorius Raimondas Kundra (kairėje) ir medžioklės klubo „Girios“ atstovas Artūras Balčius.
6. Surašomas šernų padarytos žalos įvertinimo aktas.
Limonių kaimo ūkininkas Darius Šepkus su šernų padaryta žala susiduria ne pirmą kartą.

Limonių kaimo ūkininkas Darius Šepkus su šernų padaryta žala susiduria ne pirmą kartą.

Vargu pavyks rasti Širvintų rajone ūkininką, kuris būtų nesusidūręs su šernų padaryta žala. Ypač tuo nepatenkinti Zibalų seniūnijos žemdirbiai, nes būtent jų pasėlius, bulvių laukus ir daugiametes ganyklas niokoja valstybės nuosavybe paskelbtų šernų bandos. Didžioji dauguma kaimo žmonių susiduria su problemomis, kurios kyla dėl žvėrių daromos žalos komercinei medžioklei skirtuose plotuose. Būtent Zibalų seniūnijos gyventojai paliudys, jog jų apylinkėse medžiojamų šernų skaičius palaikomas ypač didelis, kad tik už pinigus medžiojantiems veikėjams nepristigtų pramogų. Tikėtina, kad medžioklę komerciniuose plotuose organizuojantys asmenys gauna pinigų, kurių dalytis su ūkininkais nenori, nors nemaža dalis šernų minta būtent ūkininkų išaugintu derliumi, rausia jų puoselėjamas ganyklas. Jei dėl šios problemos ir yra kokie įstatyminiai saugikliai, jie tikrai nėra veiksmingi ir ūkininkai apie juos mažai težino. Ūkininkų ir medžiotojų pokalbiai dažniausiai baigiasi tuo, kad kaimo gyventojo noras gauti kompensaciją atšaldomas svariais argumentais: žinok, žmogau, savo vietą, dirbk savo darbą, apsitverk savo laukus ir neieškok teisybės. Skaityti daugiau »

Skundikai savo pasiekė. Dar kartą pabandys stumti saviškį?

Mintys ne tik sau
Skundikai savo pasiekė – dar kartą pabandys prastumti saviškį
Vyriausioji rinkimų komisija šeštadienį 9 balsais prieš 7 nutarė, kad „Širvintų rajone vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose buvo padaryta šiurkščių pažeidimų“, ir panaikino jų rezultatus.
Pirmąkart surengtuose tiesioginiuose merų rinkimuose Širvintų rajono vadovo postą laimėjo Darbo partijos atstovė Živilė Pinskuvienė.
VRK sprendimas reiškia, kad birželio 8 dieną Širvintų rajone bus surengti nauji mero rinkimai. Ne perbalsavimas, o rinkimai. Išgirdusios rajono rinkėjų jau kartą pasakytą NE, partijos vėl galės kelti kandidatus, o pralaimėjusios – vėl skųstis. Kol meru bus išrinktas (gal būtų tiksliau pasakyti – patvirtintas) tas, kuris galimai įtiks šalį valdančiajam klanui.
Jau po pirmojo turo buvo prognozių, ar netenkantieji valdžios nebandys pasiekti, kad antrojo turo rezultatai būtų panaikinti, jei šie pastariesiems bus nedėkingi. Gal kai kam šios spėlionės buvo panašios į sąmokslo teorijas, tačiau jos pasitvirtino.
Pagrindo manyti, kad valdantieji ir skęsdami iš savo nagų nepaleis mero kėdės, buvo užtektinai. Jau nuo pirmųjų rinkiminės kampanijos dienų į vieną monolitą idėjomis ir interesais suaugę valdantieji darė viską, kad sukirptų rinkimus pagal savo kurpalį. Todėl neatsitiktinai Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ir pavaduotoju buvo paskirti valdančiojoje koalicijoje esančių „valstiečių“ ir „zuokininkų“ atstovai, nors šios partijos tikrai nesublizgėjo nei per ankstesnius savivaldybių, nei per Seimo rinkimus.
Pagal tą patį šabloną buvo sukirptos rinkimų apylinkių komisijos. Štai dvi vieteles rajono taryboje prieš ketverius metus laimėję socialdemokratai gavo net 8 pirmininkų ir 5 pavaduotojų vietas! Ne mažiau atiteko tada tris vietas laimėjusiems „valstiečiams“ – jie gavo 4 pirmininkų ir 6 pavaduotojų vietas. Nepasikuklinta ir dėl tris mandatus pelniusių „zuokininkų“, kuriems teko 6 pirmininkų ir 3 pavaduotojų vietos. Netgi du mandatus iškovojusiai Lietuvos lenkų rinkimų akcijai teko 2 pirmininkai ir 1 pavaduotojas, du mandatus laimėjusiai partijai „Tvarka ir teisingumas“ – 2 pavaduotojai, du mandatus laimėjusiems konservatoriams – 2 pirmininkai ir 3 pavaduotojai, o prieš ketverius metus į tarybą nepatekusiems „liberalsąjūdiečiams“ – 2 pirmininkai ir 1 pavaduotojas. Neįtikėtina, bet tada didžiausią rinkėjų pasitikėjimą gavusiems ir šešis mandatus iškovojusiems „darbiečiams“ buvo atkištos vos 2 apylinkių komisijų pirmininkų pavaduotojų vietos.
Trumpai tariant – valdantieji susitelkė prieš Darbo partiją, kurią pagal savo nustatytas taisykles pasiuntė į ringą kautis surištomis rankomis. Tai ne tušti žodžiai. Apsėdę šias vietas, valdantieji gavo ne tik galimybę spręsti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, bet ir vietoje nuspręsti, kas pažeidė rinkimų tvarką, o kas – ne, kuriam skundui pritarti, kurį – atmesti, kokį rezultatą tvirtinti, o kokio – ne, kur užpjudyti teisėsauga, o kur pažiūrėti pro pirštus. Nors formaliai galutinį sprendimą priima VRK, akivaizdu – vietoje pareikšta nuomonė gali būti svarbi, ypač, jei tos nuomonės reikia užprogramuotam sprendimui pateisinti.
Skundo svarstymo VRK dieną Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė „valstietė“ Inga Matukaitė „dėl galimų pažeidimų“ paprašė panaikinti ne tik mero rinkimų, bet ir savivaldybių tarybų rinkimų Širvintų rajone rezultatus. Nesunkiai buvo galima suprasti, kad tai padaryta turint kelis toli siekiančius tikslus: viena, norėta sudaryti įspūdį, kad mūsų rajone pažeidimai tapo sistema; kita – antrojo prašymo netenkinimo atveju visuomenei ciniškai parodyti, kad nederėtų VRK kaltinti tendencingumu, juk priimtas ir kitai pusei naudingas sprendimas. Rypavimams sustiprinti buvo pasikviesta lojalių apylinkių pirmininkų, kai kurie jų savo liudijimais taip atsidėkojo valdantiesiems už neseniai suteiktas privilegijas.
Kaip galima suprasti, priimant sprendimą vis dėlto labiausiai buvo remiamasi faktu, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo rinkėjų papirkimo. Nors tyrimas vyksta mažiau kaip savaitę, dar nėra baigtas ir kažin, ar greitai bus ir kaip bus baigtas, jau nurodyta papirkinėtoja, kuria įvardyta Živilė Pinskuvienė. Tokia greita išvada stebina – dažnai net po kelerių metų vengiama atskleisti netgi nuteistojo pavardę, jei dar nėra baigtas bylinėjimasis aukštesnės instancijos teismuose.
Kad šįkart valdantieji Vyriausiajai rinkimų komisijai darys spaudimą rodė ir Seimo nario Algirdo Syso „manevrai“. Tiesa, prieš savaitę „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Sąmokslo teorija“ šis socialdemokratas priminė bobturgio gandonešį. Tačiau mūsų šalyje tik naivuoliai gali patikėti, kad sprendimus nulemia argumentai. Algirdo Syso primygtini reikalavimai „pamokyti“ Živilę Pinskuvienę ir dviprasmiškos šypsenėlės į barzdelę buvo akivaizdus priminimas, kad prieš kelias dienas socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius apgynė nuo kritikos strėlių VRK ir jos pirmininką Zenoną Vaigauską, taigi būtų pats laikas už tai atsidėkoti.
Nė kiek nenustebino toks Algirdo Syso pasirodymas scenoje ir advokatavimas Širvintų skundikams. Dar prieš kelerius metus šis politikas įkėlė koją į mūsų rajoną, kai Savivaldybėje jam buvo paskirtos … gyventojų priėmimo valandas, nors Algirdas Sysas su Širvintų rajonu susijęs tiek, kad į Seimą yra išrinktas pagal partijos sąrašą, o visoje Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardoje gavo vos 344 pirmumo balsus. Kai kažkada pagal sąrašą į Seimą patekęs „darbietis“ Jonas Pinskus paprašė, kad Savivaldybėje jam būtų sudarytos sąlygos susitikti su rinkėjais, kurie už jį vienmandatėje Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardoje atidavė 2465 balsus, vietos valdžia atsikirto, kad šioje vienmandatėje apygardoje Seimo nariu yra išrinktas „lenkų“ atstovas Michal Mackevič.
Matėsi, kad minėtoje televizijos laidoje dalyvaujantis Algirdas Sysas menkai gaudosi rajono realijose ir pasitenkina perpasakodamas mero Vinco Jasiukevičiaus į pasaulį paleistas neadekvačias paskalas apie „papirktą kaimyną“. Bet vieną dalyką jis puikiai nutuokė ir parodė – tai, ką daro valdantieji, yra pateisinama. Kai jo tarp kitko buvo paklausta, ar normalu, kad populiariausia partija rajone nustumta nuo rinkimų organizavimo, Seimo narys skėstelėjo rankomis. Tą skėstelėjimą buvo galima suprasti tik taip: neieškokite smegenų ten, kur jų nėra, nes toks buvęs komisijos, apie kurios sudarymo ypatumus jau kalbėjome, sprendimas. Žodžiu, tikra „sysiška“ demokratija. Gaila, kad Seimo narys nusišalino nuo spėlionių, kodėl socialdemokratų klanui Širvintų rajonas yra toks geidžiamas kąsnis? Sysui nesvarbu, kad žmonės jų neįsileido pro duris – galima patekti ir pro langą. O gal – per kaminą? Ypač jei tas kaminas – su socdemų atstovais siejamo šilumos ūkio.
„Vieno žmogaus mirtis – tragedija, tūkstančių – jau tik statistika“. Taip ar panašiai yra kalbėjęs Stalinas. Perfrazuojant galima pasakyti, kad šiandieniniai bolševikų anūkai socialdemokratai gerai perprato, jog tragedija yra vieno jų žmogaus nepalaikymas, o tūkstančių žmonių pasirinkimas – tai jau tik statistika…
Gintaras Bielskis

Vyriausioji rinkimų komisija šeštadienį 9 balsais prieš 7 nutarė, kad „Širvintų rajone vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose buvo padaryta šiurkščių pažeidimų“, ir panaikino jų rezultatus.

Pirmąkart surengtuose tiesioginiuose merų rinkimuose Širvintų rajono vadovo postą laimėjo Darbo partijos atstovė Živilė Pinskuvienė. Skaityti daugiau »

Širvintų kraštas įsirėžė į Narkevičių šeimos likimus

Širvintų kraštas įsirėžė į Narkevičių šeimos biografiją
„Širvintų kraštui“ buvo perduotos kelios nuotraukos, darytos prieš Antrąjį Pasaulinį karą. Vienoje jų ant žirgo – Lenkijos kariuomenės ulonų pulko raitelis Kazimieras Narkevičius, kitoje – jo brolis vienuolis Vilhelmas Narkevičius, o grupinėje nuotraukoje jų sesuo Otilija Narkevičiūtė. Pasak šiuo metu Vilniuje gyvenančios Kazimiero dukters Janinos Krupovič, tėvas tarnavo Lenkijos kariuomenės ketvirtame ulonų pulke, kuris prieš karo buvo dislokuotas Vilniuje.
Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažymoje rašoma, kad „4-asis Užnemunės ulonų pulkas pradėtas formuoti Lenkijos Regentų Tarybai 1918-11-04 dekretu paskyrus S. Ravič-Dzievulskį 4-ojo ulonų pulko vadu. Nuo 1927 metų (tiksli data nenustatyta) pulkas pavadintas 4-uoju Užnemunės ulonų pulku, kuris įėjo į III korpuso sudėtį ir buvo dislokuotas Švenčionių apskrityje, Vilniuje. Tiksli pulko išformavimo data nenustatyta“.
1939 metų rugsėjo 1 dieną vokiečiams užpuolus Lenkiją prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Kadangi tuometiniai Lenkijos sąjungininkai delsė ir nesiėmė jokių veiksmų, Vokietijos armija jau rugsėjo 15 dieną apsupo Varšuvą ir po dviejų savaičių atkaklių mūšių ją užėmė. Lenkija buvo nugalėta. Pagal dar iki karo, rugpjūčio 23 dieną, pasirašytą Ribbentropo-Molotovo paktą Lenkija ir Baltijos valstybėmis buvo padalinta, to išvengė tik 1939-1940 metų žiemą su sovietais kovojusi Suomija.
Dar ir šiandien įprasta manyti, kad Lenkijos kariuomenė buvo sutriuškinta dėl kariuomenės vadovybės neveiksnumo ir karinių pajėgų atsilikimo. Buvo pateikiamas faktas, kad esą lenkų kavalerija ietimis ir nuogais kardais puolusi vokiečių tankus ir tūkstančiais žuvusi. Kaip buvo iš tikrųjų?
Istorikų duomenimis, Lenkijos kavalerija organizuotai, gavusi vadovybės įsakymą, niekada nepuolė vermachto tankų. Ne tik lenkų, nė vienai to meto kavalerijai panašios užduotys nebuvo keliamos, nes tai būtų buvusi visiška nesąmonė. Paprastai tariant, to meto kavalerija – tai lyg ir raiti pėstininkai, kurie, pasiekę mūšio lauką, kaudavosi pėsti (turėjo ne tik kardą, bet ir šautuvus). Tiesa, kavalerija buvo ruošiama staigioms kontratakoms, sparčiai užeiti į priešo užnugarį, tačiau ne pulti tankus ir baksnoti juos ietimis.
Lenkijos kampanijos metu užfiksuota atvejų, kai mūšio lauke vermachto tankai susidurdavo su lenkų kavalerija. Savaime suprantama, jog, judant didelėms masėms žmonių ir technikos, tai buvo neišvengiama. Susidūrę daliniai turėdavo kaip nors prasilenkti.
Tad kaip gimė šis klaidingas įsitikinimas? Atsakymą į šį klausimą duoda interneto dienraštis „Bernardinai.lt“: „Iš esmės – tai Gebelso propagandos, norėjusios Lenkiją pateikti kaip beviltiškai atsilikusią šalį ir jos karines pajėgas, darbas. Taip pat dėl to kalti (paradoksalu!) Lenkijos romantikai, visais laikais mylėję ir mitologizavę kavaleriją. Drąsios, tiesiog bravūriškos, nors ir beviltiškos kavalerijos atakos vaizdinys leido sustiprinti didvyrišką lenkų kovą su priešais, kurio šaknų reikėtų ieškoti „sparnuotųjų husarų“ laikais. Šio mito gimimui iš esmės pasitarnavo vienas rugsėjo 1 dieną įvykęs susidūrimas prie Krojantų, Pomeranijoje. Tądien Lenkijos kavalerija (apie 300 kareivių) atakavo ir išsklaidė vokiečių pėstininkų batalioną. Netrukus lenkų dalinys pakliuvo į vermachto šarvuočių ugnį ir buvo priverstas pasitraukti. Iškart po susirėmimo į mūšio lauką buvo atgabenti vokiečių ir italų korespondentai, kuriems parodė arklių ir žmonių kūnais nuklotą lauką ir tendencingai paaiškino, kas ir kaip vyko“.
Tiksli šio ulonų raitelio Kazimiero Narkevičiaus fotografijos padarymo data nenustatyta. Tik žinoma, kad Kazimieras Narkevičius gimė 1908 metais. Iš veido neatrodo, kad raiteliui būtų daugiau kaip 30 metų, vadinasi jis ulonų pulke tarnavo gerokai prieš karą, kada Vilniaus kraštą valdė Lenkija. Žinoma, kad Kazimieras Narkevičius mirė Medžiukuose.
Tuo tarpu du jo broliai – Vilhelmas ir Vaclovas – gyveno Žemaitijoje. Vienas iš jų tarnavo zakristijonu Telšių bažnyčioje, kitas buvo vienuolis. Pagal vienuolio apranga galime teigti, kad jis priklausė pranciškonams kapucinams. Nuotraukos kitoje pusėje yra data – 1939-III-4 ir užrašas Plungė. 2013 metų liepos 9 dienos laikraštis „Plungės žinios“ straipsnyje „Kapucinai. Kas jie?“ rašė: „Katalikų bažnyčios misijose tarp kitų vienuolynų tėvai kapucinai užėmė vieną pirmųjų vietų. Šio ordino istorija rodo, kad jie vyriškai ir be baimės, paniekinę mirtį, dirbo ten, kur jų gyvybei grėsė didžiausias pavojus, kur jų buvimas buvo naudingas žmonių sieloms, ypač kilus marui ir kitoms užkrečiamosioms ligoms. Per karus kapucinai buvo pirmose eilėse, ieškojo sužeistųjų ir juos gelbėjo, o mirštančiuosius ruošė Dievo karalystėn. Jie stengėsi padėti visuomenei kovojant su girtavimu. Kapucinų ordinas buvo žinomas ir Lietuvoje.
Apsivilkę šiurkščiu abitu, apsijuosę balta su mazgais juosta, basi, neapdengta galva, barzdoti, neturtingi, tačiau kupini linksmos pranciškoniškos ramybės sieloje. Jie buvo labai mylimi, ypač beturčių ir paprastų žmonių, kurie kreipdavosi su savo vargais ir rūpesčiais tikėdamiesi patarimo ir nuraminimo. Kapucinų vienuolynai, bažnyčios – paprastų ir beturčių žmonių prieglauda, nes buvo žinoma, kad kapucinai „kieti“ tik sau, o nusidėjėliams geri, gailestingi.
1933 metais Plungėje buvo pastatyti erdvūs, tinkamai įrengti mūro namai (dabar – „Saulės“ gimnazija). Čia berniukai, kurie jautėsi Dievo šaukiami į kapucinų gyvenimą, rado sąžiningus, rūpestingus auklėtojus – tėvų pavaduotojus. Mokomasi buvo rimtai ir uoliai. Patys auklėtiniai, šventų idealų įkvėpti, norėjo mokytis, nes žinojo, kad tai būtina jų būsimojo gyvenimo luomui.
Vienuolyne viskas buvo tvarkoma tiksliai, pagal nustatytą dienotvarkę. Buvo dirbama prižiūrint tėvams kapucinams, stengiamasi ne vien lavinti protą, bet rūpestingai auklėti ir sielą. Kasdieninis mišių klausymas, komunijos priėmimas, maldos, konferencijos didino tikrą veiklių jaunuolių dievotumą. Buvo rūpinamasi ir auklėtinių sveikata. Nustatytu laiku jie ilsėdavosi, žaisdavo lauke, sportuodavo, iškylaudavo. Ordinas teikė didelę pagalbą mokyklai išlaikyti. Auklėtiniai turėdavo sumokėti 350 litų per metus už mokslą ir gyvenimą bendrabutyje. Kas gyveno arčiau, galėjo už pragyvenimą sumokėti ir žemės ūkio produktais. Gabiems mokiniams, kilusiems iš daugiavaikių ir gerų neturtingų šeimų, buvo daromos nuolaidos. Berniukai, baigę šešis liaudies mokyklos skyrius, į pirmą klasę buvo priimami be egzaminų, o kitiems reikėjo laikyti egzaminus.
1935-ųjų rudenį į naujokyną įstojo jau šią mokyklą lankę jaunuoliai. Tai buvo pirmieji Lietuvos kapucinų darbo vaisiai, kurie vienuolyne visiškai pribrendo. Jaunuoliai tais metais davė pirmuosius įžadus ir studijavo filosofiją. Plungės Lurde susidarė vienuolių kapucinų šeima, neskaitant paprastųjų kandidatų, iš 23 asmenų, iš kurių – šeši tėvai, aštuoni klierikai ir devyni broliai.
1936 metais šis vienuolynas buvo atskirtas nuo Vokietijos Reino-Vestfalijos kapucinų provincijos ir sudaryta Lietuvos provincija, kurios viršininku – provincijolu Roma paskyrė tėvą Joną Babtistą, olandų tautybės. Buvo planuojama prie Kauno įkurti dvasinę seminariją būsimiems lietuviams tėvams kapucinams išauklėti, bet sovietų okupacija 1940 metų birželio 15 dieną sugriovė šiuos planus, o Plungės kapucinų vienuolyne įsikūrė rusų kariuomenės daliniai.
Vilhelmas ir Vaclovas Narkevičiai buvo nušauti rusų. Ne Plungėje ar Telšiuose, o Širvintų rajone, Saveikiškėse, ir palaidoti Žvirblių kapinėse. Saveikiškėse tada gyveno sesuo Irena. Broliai buvo atvykę į svečius. Pastebėję rusų kareivius, broliai nutarė paslėpti pamiškėje besiganantį arklį. Kareiviai atidengė ugnį ir abu brolius nušovė. Vėliau Kazimieras važiavo į Telšius parsivežti brolių daiktų.
Trečioje nuotraukoje matyt užfiksuota kažkokia religinė šventė. Žinoma tik tiek, kad trečia iš kairės – Otilija Narkevičiūtė, davusi skaistybės įžadus. Pasak enciklopedijos, „Įžadai – įsipareigojimas dovanoti visą savo gyvenimą Dievui ir vienuolijai. Skiriama laikinieji ir amžinieji įžadai. Laikinieji įžadai ruošia amžiniesiems. Jie trunka paprastai tris metus. Amžinaisiais žmogus įsipareigoja visam gyvenimui laikytis vienuolijos regulos ir konstitucijos apibrėžtų gyvensenos principų. Įžadai įpareigoja laikytis trijų evangelinių patarimų: klusnumo, skaistybės ir neturto“.
Parengė Remigijus Bonikatas
Medžiukuose gyvenęs Kazimieras Narkevičius, Lenkijos kariuomenės ulonas.
Saveikiškių kaime nušautas vienuolis Vilhelmas Narkevičius.
Saveikiškių kaime gyvenusi vienuolė Otilija Narkevičiūtė.

„Širvintų kraštui“ buvo perduotos kelios nuotraukos, darytos prieš Antrąjį Pasaulinį karą. Vienoje jų ant žirgo – Lenkijos kariuomenės ulonų pulko raitelis Kazimieras Narkevičius, kitoje – jo brolis vienuolis Vilhelmas Narkevičius, o grupinėje nuotraukoje jų sesuo Otilija Narkevičiūtė. Pasak šiuo metu Vilniuje gyvenančios Kazimiero dukters Janinos Krupovič, tėvas tarnavo Lenkijos kariuomenės ketvirtame ulonų pulke, kuris prieš karo buvo dislokuotas Vilniuje. Skaityti daugiau »

Mokykla istorijos vingiuose

Mokykla istorijos vingiuose
Dažnas, pažvelgęs į viesulu prabėgusius metus, prisimena savo pirmąją klasę, pirmąjį mokytoją, linksmiausią vakaronę mokykloje. Bėgant metams, net gražiausi prisiminimai grimzta užmarštin. Bene daugiausia apie mokyklos gyvenimą gali papasakoti daugelį metų joje dirbę pedagogai. Dar 1998 metais Širvintų „Atžalyno“ vidurinės mokyklos istorija domėjosi jaunosios kraštotyrininkės Živilė Banikonytė, Renalda Guobytė ir Ramunė Vaičelytė. Mokinės apklausė buvusius mokytojus, pagal jų pasakojimus parengė informacinį segtuvą „Širvintų „Atžalyno“ vidurinė mokykla Lietuvos istorijos vingiuose“. Sukaupta medžiaga, reikalui esant, gali pasinaudoti mokytojai ir klasių vadovai. Kraštotyrininkėms pavyko gauti Ukmergės gatvėje stovėjusios senosios Širvintų mokyklos nuotrauką. Mokinės siekė kuo daugiau sužinoti apie mokyklos pastatą, buvusių pedagogų darbą, santykius su mokiniais, popamokinę veiklą. Savo atsiminimais, mokinių paprašyti, noriai pasidalijo daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus dirbę pedagogai Stanislovas Dačka ir Aldona Piškinienė. „Širvintų krašto“ skaitytojams pateikiama jaunųjų kraštotyrininkių surinkta medžiaga.
Iš Širvintų miestelio istorijos
Ten, kur Širvinta, plukdydama savo vandenis, pasakoja apie nelaimingą Širvio ir Intos meilę, plyti Širvintų kraštas. Nepriklausomybės kovų metai Širvintų vardą įrašė į Lietuvos istorijos puslapius.
Širvintų miestelis minimas 1618 metų aktuose, nors jau buvo žinomas XV amžiuje, nes pro jį ėjo senasis Vilniaus-Ukmergės kelias. Prie Širvintų bažnyčios 1781 metais veikė parapijos mokykla. Ją lankė 38 mokiniai (9 šlėktos, 1 miestelėnas ir 28 valstiečiai), vėliau mokinių skaičius keitėsi: tai didėjo, tai mažėjo. 1938 metais Širvintose pastatyti gražūs mokyklos rūmai (dabar Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija). Širvintose buvo pradžios mokyklos inspektorius, žiemos žemės ūkio mokykla (kursus vesdavo agronomai Rukšos dvare). Miestelyje buvo valsčiaus savivaldybė, paštas, policijos nuovada, malūnas, lentpjūvė, elektrinė, keliolika krautuvių, amatų dirbtuvės, biblioteka, girininkija. Iki 1929 metų vietovės vardas buvo rašomas Širvintai, tais pačiais metais atitaisytas į Širvintas. 1923 metais Širvintose buvo 1893 gyventojai, 1940 metais – 2119.
Okupacijos metai širvintiškiams buvo sunkūs: išžudyti žydai, ištremta daug lietuvių. 1959 metais Širvintos buvo rajoninio pavaldumo miestas. Čia gyveno 1652 gyventojai (720 vyrų ir 932 moterys).
Senoji mokykla
Toje vietoje, kur dabar stovi daili Širvintų „Atžalyno“ progimnazija, buvo pirmoji Širvintų miestelio mokykla. Manoma, kad senasis pastatas statytas po 1863 metų sukilimo. Vėliau prie jo dar buvo pristatytas trisienis pastatas „dlia nočujuščich“ (bendrabučio pirmtakas).
Mokykla veikė ir carinės okupacijos metais. Tai buvo dvimetė mokykla, kurioje visi dalykai dėstyti rusų kalba, dirbo labai griežtas mokytojas Ličko, mokėsi apie 40 mokinių.
Vėliau mokykla buvo išplėsta, mokėsi daugiau mokinių. Nuo 1920 iki 1923 metų Širvintos buvo neutralioje zonoje, tuomet mokykloje dirbo Voverienė. Iki 1938 metų senoji Širvintų pradinė mokykla buvo 4 skyrių, vėliau – 6. 1938 metais, jau prasidėjus mokslo metams, mokykla buvo perkelta į naujus rūmus (dabar gimnazija). Senajame pastate kurį laiką veikė vaikų darželis, vėliau vėl įsikūrė mokykla.
Senąją Širvintų pradinę mokyklą yra baigęs Nepriklausomybės kovų dalyvis pulkininkas Skorupskis. Jis buvo įsteigęs geriausiai besimokančiam mokiniui kasmetinę 200 litų premiją (karvė tuomet kainavo 80 litų, sąsiuvinis – 10 centų). 1937 metais I premija skirta Kunigėlytei-Rukšienei (Boleslovo Rukšos žmonai), 1938 metais premiją gavo Petkevičiūtė.
Prie mokyklos buvo Dvilevičiaus sodyba (dabar toje vietoje Balandžių namas), mokiniai, žaisdami su kamuoliu, taip įsilinksmindavo, kad net lūždavo tvora. Dar vienas skyrius mokėsi šalia mokyklos buvusiame Kugaudos name.
Apie 1936 metus mokyklai vadovavo Keldušis, dirbo mokytoja Skomskienė (1941 metais ištremta į Sibirą, paskui grįžo su dukra į Širvintas, bet nepritapo), mokytoja Buvelskienė (pašto viršininko žmona), mokytojas Baršauskas (išvyko į Panevėžį).
Buvusio ilgamečio mokytojo Stanislovo Dačkos prisiminimai
„Širvintų pradinėje mokykloje mokiausi nuo 1934 iki 1938 metų. Joje anksčiau mokėsi ir mano tėvelis. Gyvenome šalia mokyklos (dabar ten tuščia aikštė, galėtų būti Ukmergės gatvės 8 namas). Prisimenu mokytojus Baršauską (mokė I-III skyrius), mokytoją Skomskienę (mokė IV skyrių). Mokytojai buvo labai griežti. Sėdėjau viename suole su žydu Cukermanu.
Mokykloje mokėsi miestelio ir aplinkinių kaimų (Akmenių, Šniponių) vaikai. Lankė žydukai ir netgi vaikai iš Viesų. Senosios mokyklos kieme buvo šulinys ir ūkinis pastatas. Pradinės mokyklos mokiniai uniformų nedėvėdavo. Mokykloje vykdavo vakarėliai-roboksai (susirenka vien tik mokiniai), vaidinimai, dainų ir sporto šventės, minimos valstybinės ir religinės šventės. Baigę Širvintų pradinę mokyklą, vaikai toliau mokydavosi Širvintų progimnazijoje, Ukmergės amatų mokykloje.
Vokiečių okupacijos metais mokykloje buvo vokiečių sandėlis. Apie 1943-1944 metus šalia mokyklos gyvenęs Kugauda, gąsdindamas žmoną, padegamąja raketa uždegė klojimą ir sudegino Širvintų kaimą. Mokykla nesudegė.
Po karo mokykla buvo vidurinės mokyklos filialas. Kadangi vaikų buvo daug, mokykla dar veikė ir  žydo Kušielio namuose (pats Kušielis, jo žmona, sūnus Dovydas ir duktė buvo sušaudyti Pivonijos šile 1941 metais).“
Buvusios ilgametės mokytojos Aldonos Piškinienės prisiminimai
„Senojoje mokykloje dirbti pradėjau 1975 metais ir gyvenau priešais ją. Tai buvo pradinė mokykla – didelis namas su prieangiu. Buvo aptverta metaline tvora, aplink augo gėlės. Aplink mokyklą gyveno žmonės, tačiau mokiniai jų sodų nesiaubdavo. Savo direktoriaus nebuvo, vadovavo vidurinės mokyklos direktorius Antanas Kuliešius. Mokykloje mokėsi mokiniai iš miestelio ir aplinkinių kaimų. Labai daug jų ateidavo iš Širvintų kaimo, komplekso.
Mokykloje vykdavo mamų šventės, įvairūs vaidinimai, Naujųjų metų karnavalai. Eidavome į iškylas, dažnai pasiekdavome mišką. Mokykloje buvo dėstomi visi dalykai, išskyrus dorinį ugdymą. Iki 1975 metų buvo valgyklėlė, vėliau mokiniai maistą nešdavosi patys. Mokykloje dirbo viena valytoja, ji ir krosnis kūrendavo. Klasėse mokėsi po 28 mokinius. Aplinkui jokios aikštės nebuvo, augo medžiai ir krūmai. Šioje mokykloje dirbti teko su mokytojomis M. Koriznaite, Z. Pimpiene, J. Mikalajūniene, V. Sprogiene.“
Laukia jubiliejus
Apie 1983 metus senoji Širvintų miestelio mokykla, išsilaikiusi per 100 metų, išgyvenusi du karus, du gaisrus, buvo nugriauta. Labai greitai buvo pastatyta nauja vidurinė mokykla. 1985-ųjų rugsėjo 1 dieną atvėrusi duris „Atžalyno“ mokykla šįmet minės 30 metų jubiliejų.
Pagal  Živilės Banikonytės, Renaldos Guobytės ir Ramunės Vaičelytės surinktą medžiagą parengė Romas Zibalas
1. Taip atrodė pirmoji Širvintų miesto mokykla (dabar toje vietoje stovi Širvintų „Atžalyno“ progimnazija).

Dažnas, pažvelgęs į viesulu prabėgusius metus, prisimena savo pirmąją klasę, pirmąjį mokytoją, linksmiausią vakaronę mokykloje. Bėgant metams, net gražiausi prisiminimai grimzta užmarštin. Bene daugiausia apie mokyklos gyvenimą gali papasakoti daugelį metų joje dirbę pedagogai. Dar 1998 metais Širvintų „Atžalyno“ vidurinės mokyklos istorija domėjosi jaunosios kraštotyrininkės Živilė Banikonytė, Renalda Guobytė ir Ramunė Vaičelytė. Skaityti daugiau »

Apsižiūrėjo po pusmečio, kad neteko brangaus turto?

Apsižiūrėjo po pusmečio, kad neteko brangaus turto?
Kovo 18-22 dienos
Per keturias dienas į Policijos komisariatą buvo pristatyti 8 asmenys, 4 iš jų – už viešosios tvarkos pažeidimus, 3 – už administracinės teisės pažeidimus, 1 – įtariamas nusikaltęs.
Policijos pareigūnai išaiškino 29 administracinės teisės pažeidėjus. Surašyti 14 protokolų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, 8 – dėl girtavimo ar girto pasirodymo viešoje vietoje, 4 – dėl nedidelio chuliganizmo, 1 – dėl asmenų iki 18 metų alkoholinių gėrimų vartojimo ar jų turėjimo, 2 – dėl smulkiojo turto grobimo.
Kovo 20 dieną Motiejūnų I kaime įkliuvo dviratį neblaivus vairuojantis vyriškis, gimęs 1969 metais.
Kitą dieną policija užregistravo 1979 metais gimusio vilniečio pareiškimą, kad tarp 2014 metų rugsėjo – 2015 metų kovo 21 dienos (tiksli data nežinoma) iš sodybos, esančios Gelvonų seniūnijoje, nukėlus nuo vyrių ūkinio pastato duris, pavogtas traktoriukas NEW HOLLANDER, kurio vertė – 3475 eurai, taip pat žolės surinktuvas (vertė – 375 eurai), karkasinio baseino karkasas (vertė – 230 eurų) ir benzininė krūmapjovė STIHL FS240 (vertė – 280 eurų).
Policijoje taip pat užregistruoti kiti 8 skundai, pareiškimai ar pranešimai.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Kovo 18-22 dienos

Per keturias dienas į Policijos komisariatą buvo pristatyti 8 asmenys, 4 iš jų – už viešosios tvarkos pažeidimus, 3 – už administracinės teisės pažeidimus, 1 – įtariamas nusikaltęs. Skaityti daugiau »

Širvintiškiai daugiau skundžiasi dėl Vilniuje įsigytų prekių

Širvintiškiai daugiau skundžiasi dėl Vilniuje įsigytų prekių
Kovo 15-ąją buvo minima Pasauline vartotojų teisių diena. Pirmą kartą Pasaulinė vartotojų teisių diena paminėta 1983 metų kovo 15-ąją, o šios dienos šaknys siekia 1962 metus, kai JAV prezidentas Džonas Fidžeraldas Kenedis pristatė deklaraciją dėl keturių pagrindinių vartotojų teisių – į saugumą, gauti informaciją, rinktis ir būti išgirstam.
Ši diena minima ir Lietuvoje. Kadangi vartotojų skundus Širvintų rajone dėl ne maisto produktų (paslaugų ir gaminių) nagrinėja Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Vilniaus skyrius, norėtumėme papasakoti, dėl ko pastaraisiais metais daugiausiai skundžiasi Širvintų rajono gyventojai.
Daugiausiai skundų buvo gauta dėl internetu įsigyjamų prekių (kompiuterių, buitinės technikos bei drabužių). Nuo 2014 m. galioja Civilinio kodekso nuostata, kad vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta kodekso 6.22811 straipsnyje, išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, išskyrus 6.22810 2 dalyje numatytas išimtis. Norėdamas nutraukti tokias sutartis vartotojas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties atsisakymą (raštišką  sutarties atsisakymo formą arba aiškų pareiškimą, kuriame būtų aiškiai išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties) ir nedelsdamas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą pateikimo pardavėjui dienos išsiųsti arba perduoti prekę pardavėjui.
Gauti skundai buvo dėl to, kad pardavėjai nesutiko priimti tinkamos kokybės prekių bei dėl to, kad gautos prekės buvo su mechaniniais pažeidimais (sudaužytos). Atkreipiame dėmesį, kad pastebėjus prekės pažeidimus ar kitokius defektus, aktualios tampa Civilinio kodekso 6.328 straipsnio nuostatos. Minėtame straipsnyje  nurodyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, daiktų patikrinimo išlaidos tenka pirkėjui. Pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patikrinimo išlaidas, jei patikrinimo metu nustatyta, kad daiktas neatitinka jam keliamų reikalavimų.
Deja, tačiau nustatyti mechaninio pažeidimo laiką ir kaltininką jokia laboratorija ar Inspekcija dažniausiai negali ir tokie ginčai gali būti sprendžiami teisme.
Gauti Širvintų gyventojų skundai dėl degalų kokybės (abu pylėsi kurą Vilniaus mieste) Paėmus bandinius paminėtose degalinėse ir patikrinus juos laboratorijoje, nustatyta, kad kuras atitiko visus jam keliamus reikalavimus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Inspekcija kartu su Policija, Valstybine mokesčių inspekcija, atsižvelgdami į teisės pažeidimus, susijusius su nelegalia akcizais apmokestinamų prekių apyvarta, vykdo prevencinius patikrinimus, kurių metu tikrina, ar piliečiams priklausančiuose ir vairuojamuose automobiliuose nėra naudojami dyzeliniai degalai, kuriems taikomos akcizų lengvatos.
Dėl prekių ir paslaugų, įsigytų Širvintų rajono parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose, gautas tik 1 skundas, todėl manome, kad vietiniai verslininkai gana geranoriškai sprendžia ginčus bei tai, kad brangias prekes širvintiškiai daugiau perka Vilniuje; daugiau skundų gauta dėl Vilniaus m. įsigytų prekių ir paslaugų (16).
Pastebėjome, kad vartotojai skundžiasi dėl prekės kokybės, tačiau negali pagrįsti pinigų mokėjimo tai patvirtinančiais dokumentais (nepateikia kvitų ar pan. dokumentų: pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra, sąskaita faktūra, mokėjimo kortelės sąskaitos išrašas, mokėjimo kortelės skaitytuvo čekis ir kita). Jeigu vartotojas nurodo, kad jam neišdavė mokėjimą patvirtinančio dokumento, skundą persiunčiame Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl galimo mokesčių slėpimo fakto nustatymo. Jeigu mokėjimo dokumentai pamesti arba išmesti, norėtumėme priminti, kad tinkamos ir netinkamos kokybės prekių keitimą ir grąžinimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės (galima rasti http://www.inspekcija.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai.html ), kurios aiškiai numato, kad jeigu vartotojas nepateikia prekės pirkimo-pardavimo dokumento, prekė keičiama arba vykdomi kiti prašyme nurodyti vartotojo reikalavimai tik pardavėjui sutikus. Pažymėtina, kad kreiptis į pardavėją galima galiojant garantijai, tačiau kai sutartyje (garantijos dokumente) nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybės garantijos terminas ir daikto trūkumai nustatyti pasibaigus šiam terminui, tačiau nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas.
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija atsakinga už daugiau kaip 30 gaminių grupių saugos kontrolę. Nors kasmet ištiriami keli tūkstančiai gaminių ir nemaža dalis pašalinama, nemažai pavojingų produktų nustatome gavę vartotojų skundus. Buvo gautas Švenčionėlių gyventojos skundas dėl girliandos. Atlikus patikrinimą ir išbandžius girliandą akredituotoje laboratorijoje, buvo nustatyta, kad ši prekė yra pavojinga (galimas gaisro pavojus), ir šios girliandos buvo pašalintos iš rinkos.
Taigi primename, žiūrėkite, ką perkate, apžiūrėkite ta, ką perkate, bei saugokite prekės įsigijimo dokumentus.
Jeigu nepavyksta išspręsti ginčo su pardavėju, galite kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją; aptarnavimo tvarką rasite:http://www.inspekcija.lt/lt/asmenu-aptarnavimo-tvarka.html
Arvydas Naina
Vilniaus skyriaus vedėjas

Kovo 15-ąją buvo minima Pasauline vartotojų teisių diena. Pirmą kartą Pasaulinė vartotojų teisių diena paminėta 1983 metų kovo 15-ąją, o šios dienos šaknys siekia 1962 metus, kai JAV prezidentas Džonas Fidžeraldas Kenedis pristatė deklaraciją dėl keturių pagrindinių vartotojų teisių – į saugumą, gauti informaciją, rinktis ir būti išgirstam. Skaityti daugiau »

Žudiką nuo pataisos namų išgelbėjo tai, kad nusikaltimo dieną jis buvo nepilnametis

Žudiką nuo pataisos namų išgelbėjo tai, kad nusikaltimo dieną jis buvo nepilnametis
Lietuvos apeliaciniame teisme buvo išnagrinėtas nuteistųjų Povilo Vasiliausko ir T. Č., taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros apeliaciniai skundai dėl 2014 metų spalio 31 dienos nuosprendžio, kuriuo dėl nužudymo Povilas Vasiliauskas buvo nuteistas 8, o T. Č. – 5 metų laisvės atėmimo bausmėmis. Tiesa, pastarajam bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, o trečiasis teisiamasis – A. M. – buvo išteisintas.
Byla dėl nužudymo buvo iškelta dar 2012-ųjų vasarą, kai Vilniaus ligoninėje mirė prieš kelias dienas Širvintų rajone sumuštas D. V.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2012 metų liepos 15 dienos pavakarę, tiksliai nenustatytu laiku, Povilas Vasiliauskas, bendrininkaudamas su tada dar nepilnamečiu T. Č., Motiejūnų I kaime pasivijo dviračiu važiuojantį D. V. ir vieną kartą tyčia ranka sudavė jam į galvą. Dviratininkui nugriuvus, T. Č. ne mažiau kaip tris kartus spyrė D. V. į šoną, o Povilas Vasiliauskas tuo pačiu metu – ne mažiau kaip du kartus į šoną ir ne mažiau kaip penkis kartus – į galvą. Apspardę, paliko gulėti. Tačiau tuo konfliktas nesibaigė. Tą patį vakarą, apie 21 val., D. V. atvažiavo į Gavėnių kaimą, kur T. Č. vieną kartą tyčia ranka sudavė jam į galvą.
Sumuštas D. V. buvo pristatytas į ligoninę, kur jam diagnozuotos ne tik poodinės kraujosruvos dešiniajame bei kairiajame žaste, dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos kairėje, bet galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu į smegenis. Sužalojimai sukėlė komą, progresuojantį kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimą, dėl ko nukentėjusysis vėlų liepos 17-osios vakarą ligoninėje mirė.
Byloje buvo ir trečiasis teisiamasis – A. M., kuris buvo kaltinamas tą pačią liepos 15-ąją, apie 16 val., Motiejūnų kaime prie parduotuvės asmeninio konflikto su D. V. metu tyčia ranka sudavęs šiam į veidą ir sukėlęs fizinį skausmą.
Apeliaciniuose skunduose nuteistieji bandė įrodyti, kad jų smūgiai nebuvo lemtingi, juo labiau kad yra duomenų, kad tądien D. V. mušė ne tik jie. Jie prašė paskirti teismo medicinos ekspertizę bei išsamiau išnagrinėti D. V. nužudymo aplinkybes.
Vilniaus apygardos prokuratūra prašė pakeisti nuosprendį ir T. Č. nuteisti 6 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Taip pat paprašė A. M. pripažinti kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nuteisti jį 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Prokurorų nuomone, teismas T. Č. nepagrįstai paskyrė per švelnią bausmę, formaliai pažiūrėjo į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nusikaltimas yra tyčinis), smurtiniais veiksmais padarytas labai sunkus nusikaltimas, už kurį paprastai skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, T. Č. nukentėjusįjį mušė du kartu. Nors teismas Povilo Vasiliausko vaidmenį, kaip bendrininko, pripažino pagrindiniu, tačiau jis nukentėjusįjį D. V. mušė tik vieną kartą, skirtingai nei T. Č. Be to, teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog asmeniui, sąmoningai padariusiam nusikalstamą veiką, sukėlusią labai sunkius padarinius (nagrinėjamu atveju nužudytas žmogus), bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas, nes minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo tvirtinti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Tačiau Apeliacinis teismas atmetė visus pateiktus skundus.
Pagal Specialisto išvados duomenis, įvertinus papildomai pateiktas įvykio aplinkybes ir autopsijos duomenis, labiausiai tikėtina, kad vienas iš dviejų galvos sumušimų, sukėlusių D. V. mirtį, buvo padarytas 2012 metų liepos 15 dieną apie 18-19 val., traumuojant D. V. galvą rankomis ir kojomis. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad pirmoji lemtinga D. V. galvos trauma buvo padaryta Povilo Vasiliausko, dėl šios traumos trūko kraujagyslė nukentėjusiojo galvoje. Būtent ši trauma sudarė sąlygas kraujui išsilieti, t. y.tapo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Liudytojų bei paties nuteistojo T. Č. parodymu, šis į galvą sudavė būnant prie upės. Versiją, jog D. V. galvos traumą, lėmusią jo mirtį, galėjo sukelti ankstesnės tos dienos D. V. traumos, paneigia byloje esantys įrodymai.
Apeliacinio teismo nuomone, T. Č. skirta bausmė nėra per švelni, nes jis nusikaltrimo padarymo metu buvo nepilnametis – jam nebuvo sukakę 18 metų, yra charakterizuojamas teigiamai. Skirdamas bausmės vykdymo atidėjimą, Vilniaus apygardos teismas paskyrė auklėjamojo poveikio priemones – 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį ir nustatė 6 mėnesių paskirtų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų atlikimo terminą; skyrė 12 mėnesių elgesio apribojimą, įpareigodamas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse bei uždrausdamas be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Beje, Apygardos teismas iš Povilo Vasiliausko ir T. Č. solidariai nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. naudai priteisė 8 603,48 Lt (2491,74 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, o civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai – 6 512,32 Lt (1 886 Eur) turtinės žalos atlyginimo. Iš nuteistųjų valstybės naudai Apygardos teisme buvo priteista 1116,68 Lt (323 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Motyvuodamas, kad A. M. buvo išteisintas pagrįstai, Apeliacinis teismas nurodė, kad skausmui kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba bent būtina kreiptis pagalbos į medikus pagalbos. Incidentas kilo apie 16 val., tad buvo pakankamai laiko tai padaryti. Peršasi logiška išvada – jei D. V. būtų apskundęs A. M. veiksmus dėl skausmo sukėlimo, tikėtina, kad vėlesnių tos dienos incidentų nebūtų buvę.

Lietuvos apeliaciniame teisme buvo išnagrinėtas nuteistųjų Povilo Vasiliausko ir T. Č., taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros apeliaciniai skundai dėl 2014 metų spalio 31 dienos nuosprendžio, kuriuo dėl nužudymo Povilas Vasiliauskas buvo nuteistas 8, o T. Č. – 5 metų laisvės atėmimo bausmėmis. Tiesa, pastarajam bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, o trečiasis teisiamasis – A. M. – buvo išteisintas. Skaityti daugiau »

Išvyka į ambasadą

Išvyka į ambasadą
Kovo 10 d. keletas Širvintų rajono anglų kalbos mokytojų lankėsi  Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ambasadoje. Ambasadorius Lietuvoje David Hunt bei atstovė Mida Babilienė mus ne tik šiltai sutiko, bet ir išsamiai papasakojo apie jų veiklą Lietuvoje ir inicijuojamus projektus. Buvome susipažindinti su „The Duke of Edinburg`s Award“ programa bei „Leonard Cheshire Disability“ projektu „Keisk savo požiūrį į negalią – „Žemiški nepatogumai”.
DofE yra pasaulyje pirmaujanti jaunimo apdovanojimų programa, kurioje 14-25 metų jaunuoliai gali patirti daugybę nuotykių, susirasti draugų, atrasti savo užslėptus talentus bei geriau pažinti save. Dalyvaujant šiuose apdovanojimuose, galima kryptingai ugdyti įgūdžius, kurie jau ir taip yra daugelio gyvenimo dalis, arba galima pradėti užsiimti veikla, apie kurią anksčiau net nebuvo pagalvota. Dalyvaujantys programoje patys išsikelia savo tobulėjimo tikslus ir susiplanuoja veiklas, todėl tai turi patikti daugeliui.
Garsi animatorių komanda „Aardman Animations“ sukūrė dvylika animacinių personažų, kurių kiekvienas turi vienokią ar kitokią negalią. Rimtą problemą jie pateikė su humoru ir sukūrė linksmus, taiklius, informatyvius, bet neglobėjiškus siužetus. Animaciniai veikėjai, kuriuos įgarsina turintys negalią žmonės, savais žodžiais pasakoja apie savo patirtį, aplinkinių požiūrį ir kliūtis, kurios jiems neleidžia jaustis saugiai ir visavertiškai.
Praturtinę savo bendrąsias ir pedagogines žinias grįžome su viltimi, kad mūsų gauta informacija įkvėps jaunimą dalyvauti apdovanojimų programoje, o filmukų peržiūra pamokų metu pakeis požiūrį į sveikatos sutrikimų turinčius žmones.
Kristina Blusevičiūtė
Širvintų rajono anglų kalbos metodinio būrelio pirmininkė
anglų kalbos mokytojų lankėsi  Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ambasadoje.

Anglų kalbos mokytojų lankėsi Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ambasadoje.

Kovo 10 d. keletas Širvintų rajono anglų kalbos mokytojų lankėsi  Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ambasadoje. Ambasadorius Lietuvoje David Hunt bei atstovė Mida Babilienė mus ne tik šiltai sutiko, bet ir išsamiai papasakojo apie jų veiklą Lietuvoje ir inicijuojamus projektus. Buvome susipažindinti su „The Duke of Edinburg`s Award“ programa bei „Leonard Cheshire Disability“ projektu „Keisk savo požiūrį į negalią – „Žemiški nepatogumai”. Skaityti daugiau »

Neryje rastas dingusio be žinios pensininko kūnas

Neryje rastas dingusio be žinios pensininko kūnas
Kovo 16-18 dienos
Per tris dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyta 11 asmenų: 5 – už administracinius teisės pažeidimus, 2 – už viešosios tvarkos pažeidimus, 1 – įtariamas nusikaltęs, 2 – atlikti administracinį areštą, 1 – iš areštinės.
Policijos pareigūnai išaiškino 20 administracinės teisės pažeidėjų. Surašyti 8 protokolai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, 8 – dėl girtavimo ar girto pasirodymo viešoje vietoje, 1 – dėl automobilių kelių juostos ir kelių apsaugos zonos priežiūros taisyklių ir naudojimo sąlygų pažeidimo, 1 – dėl smulkiojo grobimo, 1 – dėl akcizais apmokestintų prekių tvarkos pažeidimo, 1 – dėl nedidelio chuliganizmo.
Kovo 17 dieną Komisariate buvo užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad tądien, apie 10.10 val., Čiobiškio seniūnijoje, Neryje, rastas 1938 metais gimusio vyriškio, ieškomo kaip dingusio be žinios, kūnas be išorinių smurto žymių.
Komisariate taip pat buvo užregistruoti 4 kiti skundai, pareiškimai ar pranešimai.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Kovo 16-18 dienos

Per tris dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyta 11 asmenų: 5 – už administracinius teisės pažeidimus, 2 – už viešosios tvarkos pažeidimus, 1 – įtariamas nusikaltęs, 2 – atlikti administracinį areštą, 1 – iš areštinės. Skaityti daugiau »

Darbo partija: „Bandymai diskredituoti tiesiogiai išrinktus merus pakerta žmonių pasitikėjimą rinkimais“

Viešojoje erdvėje pasigirdus kalboms apie tariamus rinkimų pažeidimus, kurie esą buvo padaryti Širvintų rajone Darbo partijos kandidatės Živilės Pinskuvienės naudai, Darbo partijos rinkimų štabas pareiškia, kad šie gandai yra nepagrįsti, o abejoti rinkimų rezultatais Širvintų rajone nėra jokio pagrindo. Skaityti daugiau »

Padėkime išpildyti mažosios Faustos svajonę - pasveikti. Paaukoti Faustos gydymui galime pervesdami lėšas į tėčio Mindaugo Kanapecko sąskaitą Nr.:
LT 644010042000163771
AB DNB banke.

Siūlo darbą

 Facebook puslapių kūrimas javascript   SEO  Reklama internete  ajax     rss  Puslapių kūrimas     web   Mobiliųjų aplikacijų kūrimas       Reklama Google     CSS   web   Reklama facebook     blog  Kontekstinė reklama internete python html   Programavimo paslaugos   blog   
Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Kaip skaitote „Širvintų kraštą“ internete? (galima nurodyti ne vieną būdą)

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama
SveikinimaiFilmaiMuzika
AutomobiliaiSapnaivardai
PavardesVietovardziaiTrinkeliu klojimas
  • Hey.lt - Nemokamas lankytoju skaitliukas
  • Top100 counter
  
Statistika
Dabar svetainėje: 3 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.