Rajone kelią skinasi biodinaminis ūkininkavimas

Rajone kelią skinasi biodinaminis ūkininkavimas
Biodinaminis ūkininkavimas Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir yra laikomas aukštesne ekologinio ūkininkavimo pakopa. Biologinis dinaminis ūkininkavimas remiasi supratimu, kad dirvožemis, augalai, gyvuliai ir žmonės gyvena ir veikia uždarame sąveikos rate. Ūkis laikomas gyvu organizmu, nesiekiama laikyti daugiau gyvulių nei įmanoma išmaitinti. Dažniausiai biodinaminį ūkį kuria ekologiškai besidarbuojantys ūkininkai. Tokių ūkių Lietuvoje jau yra 8. Vienas iš jų – Kristinos ir Arūno Martinėlių, ūkininkaujančių Levaniškių kaime (Zibalų seniūnija), biodinaminis ūkis.
Biodinaminio ūkininkavimo patirties semiasi Vokietijoje
Pasak Arūno Martinėlio, biodinaminio ūkininkavimo ištakos siekia XX amžiaus pradžią, jo pradininkas – austrų filosofas ir mistikas Rudolfas Šteineris. Biodinaminis žemės ūkis laikomas šiuolaikinės ekologinės žemdirbystės pirmtaku. Pagrindiniai jo principai: ūkininkavimas uždarame cikle, subalansuotas santykis tarp laikomų gyvulių skaičiaus ir augalininkystės laukų ploto. Biodinaminiame ūkyje vien gyvulininkystės būti negali. Tokiems ūkininkams keliama sąlyga: 1 sąlyginis galvijas „dengia“ 5 hektarus žemės. Kuo daugiau sėjama naudmenų, tuo daugiau turi būti galvijų.
Mėsinius Hailendų veislės galvijus auginantys ūkininkai Kristina ir Arūnas Martinėliai biodinamine žemdirbyste pradėjo labai rimtai domėtis prieš 8 metus. Ūkininkų teigimu, jie savo 500 hektarų ūkyje jau dvejus metus intensyviai taiko biodinaminio ūkininkavimo principus. Šiuos dvejus metus vadina pereinamuoju laikotarpiu ir raguočių skaičių didina.
- Teko ūkininkavimo patirties semtis Suomijoje, viešėjau biodinaminiame ūkyje, – sakė Arūnas Martinėlis, – sudomino ūkio modelis: augalininkystė ir gyvulininkystė. Kilo mintis pačiam imtis tokios veiklos. Kiekvienais metais aplankau 5-6 šios krypties ūkius Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Iš jų semiuosi patirties. Mūsų ūkio vertinimą ir analizę atliko „Demeter International“ konsultantas iš Šveicarijos. Dabar siekiame „Demeter“ sertifikato ir nuolat bendraujame su „Demeter International“ atstove Lietuvoje, Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT“ prezidente Rasa Čiriene. Tarptautinis prekinis ženklas „Demeter“ – tai aukščiausia kokybė, griežčiausi standartai.
Ragų-mėšlo preparatai – vizitinė biodinaminio judėjimo kortelė
Biodinaminiame ūkyje turi būti naudojami preparatai – specialūs „vaistai“ žemei. Jie skirstomi į purškiamuosius ir komposto. Purškiamieji – tai ragų-mėšlo ir ragų-kvarco preparatai. Komposto preparatai – kraujažolių, ramunėlių, dilgėlių, ąžuolo žievės, kiaulpienių ir valerijonų. Arūnas Martinėlis biodinaminių preparatų veikimo principą palygino su homeopatiniais vaistais: kai labai mažos produkto dozės duoda teigiamą poveikį. Ūkininkas patikino, kad, naudojant preparatus, po kelerių metų pasikeičia humuso kiekis ir sudėtis dirvoje, žemė patamsėja.
- Purškiamieji preparatai stiprina augalo gyvybines funkcijas, – patikslino Kristina Martinėlienė. – Tai ne chemija. Efektas bus matomas tik po 7 metų.
Auginant kokybiškus produktus, svarbų vaidmenį vaidina biodinaminiai preparatai, reikalaujantys rankų darbo. Smalsu buvo sužinoti, kaip jie gaminami. Komposto preparatų gaminimo technologijos gana sudėtingos, organizuojami seminarai, dalijamasi patirtimi, įsiklausoma į mokslininkų nuomones. Abu pašnekovai smulkiai papasakojo apie purškiamųjų preparatų gamybą.
Purškiamasis humuso gerinimo preparatas gaminamas karvės rage. Į jį rudenį, per Mykolines, pridedama karvės mėšlo ir užkasama į žemę, laikoma iki pavasario. Pavasarį karvės rage jau būna ne mėšlas, o brandus humusas. Iškasus ragą, jo turinys skiedžiamas 40 litrų vandens ir nustatytą laiką maišoma sukamaisiais judesiais į vieną ir kitą pusę – tai vadinamasis dinamizavimas. Tada tirpalas išpurškiamas ant laukų. Vieno rago turinio pakanka vienam hektarui. Ragų-mėšlo preparatai yra tapę savotiška vizitine biodinaminio judėjimo kortele.
Panašiai gaminamas ir kalnų krištolo preparatas. Pirmiausia itin kietas krištolas suskaldomas į nedidelius gabaliukus. Tada jie sugrūdami grūstuvėse ir galiausiai tarp dviejų stiklo plokščių trinami į pačius smulkiausius miltus. Gauti milteliai sumaišomi su lietaus vandeniu, košelė krečiama į karvės ragus. Kiaurymė užtepama moliu, ragas užkasamas derlingoje žemėje ir laikomas iki spalio pradžios. Iškasus privalu nuimti molio dangtelį.  Gatavas krištolo preparatas turi būti saugojamas taip, kad jį visada pasiektų saulės šviesa, geriausiai ant palangės stikliniame inde arba kitoje saulės apšviestoje vietoje. Preparatas turi gauti kuo daugiau šviesos, kad vėliau ją perteiktų augalams. Dideliems žemės plotams nupurkšti jo reikia nedaug. Pasak Kristinos Martinėlienės, kalnų krištolo preparatas augalui suteikia kūną, tvirtina, nokina augalą. Siekiant augalui suteikti didesnės sveikatos, preparatas, valandą maišius, purškiamas likus valandai iki saulėtekio. Prieš nuimant derlių, atvirkščiai, krištolo vanduo laukuose paskleidžiamas vakare, maždaug 18-19 valandą.
Ūkininkai Martinėliai sakė, kad biodinaminiais preparatais laukai turi būti nupurkšti du kartus per metus: pavasarį ir prieš kūlimą. Pašnekovai patikino, jog mokslininkų įrodyta biodinaminių preparatų nauda: preparatais apdoroto dirvožemio struktūra pagerėja, augalai tvirtėja.
Pasidomėjus, kaip biodinaminio ūkininkavimo idėjas vertina kiti Širvintų rajono ūkininkai, Kristina Martinėlienė sakė:
- Savo idėjų kaimynams nebrukame ir skepticizmo nejaučiame.
Dirba praktikantai iš užsienio
Kristinos ir Arūno Martinėlių ūkį 2010 metais Žemės ūkio ministerija apdovanojo už ekologinių tradicijų puoselėjimą, 2011 metais suteiktas pažangiausio gyvulininkystės ūkio statusas, 2012 metais – pažangaus ekologinio ūkio statusas. 2014 ir 2015 metais Martinėlių ūkyje vyko du tarptautiniai seminarai „Biologinė dinaminė žemdirbystė“. Po 2 dienas vykusiuose seminaruose dalyvavo per 30 ūkininkų iš Lietuvos ir Vakarų Europos. Arūnas Martinėlis – ir tarptautinės konferencijos, vykusios Kaune, vienas iš rėmėjų.
- Žmonės visais laikais mokėjo žemę dirbti, kol neatrado mineralinių trąšų, – sakė Arūnas Martinėlis. – Dabar tenka vėl mokytis. Labai daug informacijos iš svetur parsiveža sūnus Augustinas, kuris jau dvi vasaras stažavosi Vokietijoje. Turime Žaliąjį diplomą, leidžiantį savo ūkyje priimti praktikantus iš užsienio.
Šiuo metu ūkyje darbuojasi 3 jauni vokietukai: Anton‘as Vilers‘as, Anton‘as Muninhof‘as ir Aron‘as Lioman‘as. Pasak Arūno Martinėlio, labai darbštūs, stropūs ir kruopštūs jaunuoliai, mėgstantys vokišką tvarką.
Pakalbintas Anton’as Vilers’as sakė:
- Labai gerai jaučiamės šiame ūkyje, nes tai yra nauja patirtis. Lietuva yra įdomi šalis ir labai skiriasi nuo Vokietijos. Norėtume gyventi Lietuvoje, bet tik didesniame mieste. Mes mokykloje mokomės, kaip auginama duona, kokį kelią ji nueina iki mūsų stalo. Čia atliekama praktika – tai ir galimybė pagilinti žinias apie biodinaminę filosofiją.
Biodinaminis ūkininkavimas yra aukščiausia ekologinio ūkio pakopa, biodinaminiams produktams keliami ypač griežti reikalavimai. Pats ūkis veikia kaip uždara natūrali ekosistema, netoleruojanti jokios išorinės intervencijos ar priedų – augalai tręšiami tik mėšlu, mulčiu, ūkyje pagamintais natūraliais kompostais. Pagal šią sistemą išauginti produktai žymimi visame pasaulyje atpažįstamu ženklu „Demeter“, už užaugintus produktus mokama 10-20 procentų didesnė kaina. Rajone jau yra biodinaminio ūkininkavimo puoselėtojų. Ar šiomis idėjomis susidomės ir kiti ūkininkai, parodys laikas.
Romas Zibalas
1. Levaniškių kaimo ūkininkai Kristina ir Arūnas Martinėliai prie statinės, kurioje ruošiamas biodinaminis tirpalas.
2. Martinėlių ūkyje darbuojasi jauni žmonės: (iš kairės į dešinę) šeimininkų sūnus Augustinas Martinėlis, praktikantai iš Vokietijos Anton’as Vilers’as, Anton’as Muninhof’as ir Aron’as Lioman’as.
3. Šeštadienio vidurdienį ūkyje su žoliapjove dirbo šeimininkų sūnus Julius Martinėlis.
4. Restauruojamas Levaniškių dvaro rūsys.
5. Ūkininkai Kristina ir Arūnas Martinėliai siekia „Demeter“ sertifikato.
6. Buvusi dvaro kalvė virto jaukia svečių priėmimo vieta.
7. Jaunimas aptaria ūkininkavimo reikalus.
Ūkininkai Kristina ir Arūnas Martinėliai siekia „Demeter“ sertifikato.

Ūkininkai Kristina ir Arūnas Martinėliai siekia „Demeter“ sertifikato.

Biodinaminis ūkininkavimas Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir yra laikomas aukštesne ekologinio ūkininkavimo pakopa. Biologinis dinaminis ūkininkavimas remiasi supratimu, kad dirvožemis, augalai, gyvuliai ir žmonės gyvena ir veikia uždarame sąveikos rate. Ūkis laikomas gyvu organizmu, nesiekiama laikyti daugiau gyvulių nei įmanoma išmaitinti. Dažniausiai biodinaminį ūkį kuria ekologiškai besidarbuojantys ūkininkai. Tokių ūkių Lietuvoje jau yra 8. Vienas iš jų – Kristinos ir Arūno Martinėlių, ūkininkaujančių Levaniškių kaime (Zibalų seniūnija), biodinaminis ūkis. Skaityti daugiau »

Kad nubaustų, reikia tokio draudimo

Po to, kai rašėme
Kad nubaustų, reikia tokio draudimo
Trečiadienį „Širvintų krašte“ spausdinome skaitytojo Adomo Šeštainio mintis apie tai, kad prie „Maximos“ eurocentų kaulijantys girtuokliai ne tik nepuošia miesto, bet ir erzina praeivius. Skaitytojas pasiūlė, kad tokiais „elgetomis“ galėtų pasirūpinti socialinės tarnybos ir policijos pareigūnai.
„Kad ir kaip bekeiktume sovietmetį, bet tokius pinigų kaulytojus tuoj pat „susemdavo“ ir priverstinai įdarbindavo. Dabar laikai pasikeitė ir kiekvienas savo laisve naudojasi pagal savo supratimo lygį. 30 euro centų  ar euras elgetaujančiam žmogui problemos neišspręs, o  tik dar labiau įklampins. Manyčiau, kad socialinės tarnybos privalėtų jiems suteikti informaciją, kur galima kreiptis dėl darbo, nakvynės, apgyvendinimo ar maitinimo,“ – svarstė skaitytojas ir užsiminė, kad jam teko girdėti, jog išmaldos prašymas yra neteisėtas kaip ir jos davimas, ir tokie veiksmai yra negatyvūs visuomenės reiškiniai. „Dėl išmaldos prašymo ar davimo numatyta netgi administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Atsakomybė nuo įspėjimo iki realios baudos. O kaip bus Širvintose? Atšilus orams, išmaldos prašančiųjų padaugėjo. Kiek reikia uždirbti, kad visus elgetas sušelptume?“, – savo mintis baigė Adomas.
Iš tiesų, tokios administracinės atsakomybės už išmaldos prašymą ir davimą bent šiuo metu mūsų šalyje nėra numatyta, tačiau savivaldybės gali numatyti mechanizmą, kaip tam užkirsti kelią. Beveik prieš ketverius metus ta linkme didelį žingsnį žengė Vilniaus miesto savivaldybė, patvirtinusi naujas miesto Tvarkymo ir švaros taisykles, kuriose nurodyta, kad aukoti gatvėje ir prašyti išmaldos yra draudžiama. Kaip tada rašė „Vilniaus diena“, vilniečiai nepasiturintiems žmonėms centų dovanoti gali tik bažnyčiose ir specialių renginių metu, o gatvėje į indelį vargšui įmetęs kelis centus pažeidžia miesto tvarką. Tokį sprendimą miesto politikai aiškino tuo, kad gatvėse išmaldos prašantys elgetos gadina sostinės įvaizdį, gyventojams kelia nepasitenkinimą, be to, esą gautus pinigus dauguma elgetų išleidžia alkoholiui.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str. numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 579 eurų. Štai tokiu būdu sukuriama galimybė bausti išmaldos prašytojus ir davėjus, jei tokie draudimai yra numatyti patvirtintose taisyklėse.
Ar tai realu Širvintose? Šiuo metu mūsų rajone galioja dar 2009 metais priimtos Širvintų rajono aplinkos tvarkymo, higienos ir sanitarijos taisyklės, kuriose, suprantama, nėra jokių užuominų apie draudimą elgetauti, duoti išmaldą. O štais tais pačiais metais Ukmergės rajono tarybos patvirtintose analogiškose taisyklėse yra punktas, draudžiantis visoje Ukmergės savivaldybės teritorijoje prašyti išmaldos.
Jei elgetavimas mūsų rajone iš tiesų yra aktuali problema, rajono taryba turėtų mūsiškes taisykles papildyti tokiais pat draudimais.
Tiesa, pats taisyklių pakeitimas problemos dar neišspręs. Pavyzdžių, kaip pas mus niekais paverčiami vietos valdžios priimti nutarimai yra pakankamai. Užtenka prisiminti pernai rudenį tuomečio mero pavaduotojo Andriaus Jozonio surengtą „spektaklį“: galbūt jausdamas, kad artėja rinkimai ir reikės pasipuikuoti prieš rinkėjus, Širvintų mieste, Kalnalaukio gatvės skverelyje, taip pat priešais Širvintų bažnyčią esančiame Jaunimo sode, ant medžių jis su partiečiais pakalbino kelias partine simbolika pažymėtas sūpuokles vaikams, įsiamžindamas dar ir pats pasisupo. Už tai būtų buvę galima jį pagirti, jei ne vienas „bet“: Širvintų rajono savivaldybės patvirtintų Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 44.6 punktas draudžia bendro naudojimo želdynuose ant medžių kabinti sūpuokles. Tame pat Administracinių teisės pažeidimų kodekso 162 straipsnyje už savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimus numatytas įspėjimas arba bauda piliečiams nuo 14 iki 28 eurų, pareigūnams – įspėjimas arba bauda nuo 57 iki 144 eurų.
Neteko girdėti, kad tuometį mero pavaduotoją socialdemokratą Andrių Jozonį už tai kas būtų nubaudęs, nors tą pažeidimą įrodančias nuotraukas vietos socialdemokratai paskelbė viešai prieinamoje internetinėje facebook paskyroje. Matyt, taisyklės buvo parašytos eiliniams širvintiškiams, o ne išrinktiesiems.
„Širvintų krašto“ informacija
Atšilus orams, išmaldos prašančiųjų padaugėjo.

Atšilus orams, išmaldos prašančiųjų padaugėjo.

Trečiadienį „Širvintų krašte“ spausdinome skaitytojo Adomo Šeštainio mintis apie tai, kad prie „Maximos“ eurocentų kaulijantys girtuokliai ne tik nepuošia miesto, bet ir erzina praeivius. Skaitytojas pasiūlė, kad tokiais „elgetomis“ galėtų pasirūpinti socialinės tarnybos ir policijos pareigūnai.

„Kad ir kaip bekeiktume sovietmetį, bet tokius pinigų kaulytojus tuoj pat „susemdavo“ ir priverstinai įdarbindavo. Dabar laikai pasikeitė ir kiekvienas savo laisve naudojasi pagal savo supratimo lygį. 30 euro centų  ar euras elgetaujančiam žmogui problemos neišspręs, o  tik dar labiau įklampins. Manyčiau, kad socialinės tarnybos privalėtų jiems suteikti informaciją, kur galima kreiptis dėl darbo, nakvynės, apgyvendinimo ar maitinimo,“ – svarstė skaitytojas ir užsiminė, kad jam teko girdėti, jog išmaldos prašymas yra neteisėtas kaip ir jos davimas, ir tokie veiksmai yra negatyvūs visuomenės reiškiniai. Skaityti daugiau »

Damoklo kardas virš girininkijos

Damoklo kardas virš girininkijos
Ne tik miškininkų bendruomenė, bet ir gyventojai sunerimo, išgirdę žinią apie numatomą valstybinių miškų sistemos reformą. Inicijuojamas girininkijų stambinimas neaplenkia ir mūsų rajono.
Vykdydama Generalinio miškų urėdo įsakymą „Dėl valstybės įmonės miškų urėdijos pavyzdinės struktūros, valstybės įmonės miškų urėdijos administracijos darbuotojų skaičiaus nustatymo ir struktūrinių padalinių steigimo rekomendacinių nuostatų patvirtinimo“, VĮ Ukmergės miškų urėdija kreipėsi į Generalinę miškų urėdiją, kad būtų panaikinta Čiobiškio girininkija, o jos plotas perdalintas Žaliosios ir Kernavės girininkijoms.
Čiobiškio ir aplinkinių vietovių gyventojai kreipėsi į laikinai mero pareigas einančią Tarybos narę Živilę Pinskuvienę. Buvo nusiųstas Savivaldybės raštas Ukmergės miškų urėdijai, Živilė Pinskuvienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, gyventojų raštai pasiekė ir Seimo narį Kazį Grybauską.
Širvintų savivaldybė buvo informuota, kad „balandžio 27 d. vykusiame VĮ Ukmergės miškų urėdijos valdybos posėdyje buvo išnagrinėtas VĮ Ukmergės miškų urėdijos prašymas likviduoti Čiobiškio girininkiją. Įvertinus siūlomų reformuoti girininkijų plotus, valstybės bei vietinių bendruomenių interesus bei tai, kad Kernavės girininkijos valdomas valstybinės reikšmės miškų plotas yra mažiausias, prekyba mediena – centralizuota (girininkija prekybos mediena nevykdo), nutarta artimiausiu metu likviduoti Kernavės girininkiją, jai priklausančius valstybinės reikšmės miško plotus paskirstant Čiobiškio ir Žaliosios girininkijoms. Kernavės girininkui numatoma pasiūlyti eiti Taujėnų girininkijos girininko pareigas.“
- Gerai, kad Čiobiškio girininkija lieka, tačiau aukoti Kernavės girininkijos irgi negalima,- sako laikinai mero pareigas einanti Tarybos narė Živilė Pinskuvienė. – Rajone tėra 4 girininkijos, tad apie kokį dar stambinimą galima kalbėti.
ŠK informacija

Ne tik miškininkų bendruomenė, bet ir gyventojai sunerimo, išgirdę žinią apie numatomą valstybinių miškų sistemos reformą. Inicijuojamas girininkijų stambinimas neaplenkia ir mūsų rajono. Skaityti daugiau »

Jaunųjų ugniagesių varžytuvės Širvintose

Jaunųjų ugniagesių varžytuvės Širvintose
Gegužės 8-ąją nuo pat ryto į Jaunųjų ugniagesių varžytuves Širvintų progimnazijos stadione rinkosi rajono mokyklų 5-8 klasių mokiniai. Šios varžybos buvo skirtos šv. Florijono ugniagesių globėjo dienai ir ugniagesių gelbėtojų profesinei šventei paminėti. Jas organizavo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba ir Širvintų „Ažalyno“ progimnazija.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tokios varžytuvės Širvintų rajone buvo surengtos pirmą kartą. Į jas siekta pritraukti kuo daugiau Širvintų rajono moksleivių, sudominti juos ugniagesio gelbėtojo darbu, skatinti kurti mokyklose jaunųjų ugniagesių būrelius ir jaunimą stoti į Lietuvos jaunuosius ugniagesius vienijančią sąjungą, o dar vėliau – tapti ir ugniagesiais savanoriais.
Nors dėl didelio moksleivių užimtumo į rengiamas varžytuves atvyko tik penkios komandos, kovos įkarščio ir aistrų rungčių metu tikrai nestigo. Komandos varžėsi „Gaisrinio mazgo rišimo“, „Gaisrinės estafetės“ ir „Gaisrinės žarnos traukimo“ rungtyse.
Ypač „karštai“ kovota gaisrinės estafetės, daugeliu elementų primenančioje ugniagesių kovinį išsidėstymą, rungtyje. Čia moksleiviams teko skubiai įveikti kliūčių ruožą, prie skirstytuvo ir gaisrinio švirkšto jungti gaisrines žarnas ir vandens čiurkšle nuversti gaisro židinį imituojančius taikinius, o už rungtyje padarytas klaidas komandoms grėsė baudos sekundės.
Po varžytuvių prie stadiono pasirodė ugniagesių gelbėtojų gaisrinis automobilis. Kol buvo skaičiuojami rezultatai ir ruošiami apdovanojimai, varžytuvių dalyviai ir svečiai turėjo galimybę iš arčiau apžiūrėti gaisrinę techniką ir įrangą, pabendrauti su ugniagesiais gelbėtojais ir susipažinti su ugniagesio darbu.
Paaiškėjo, kad kiek netikėtai aplenkę net ir didesnę patirtį turinčius ir vyresnius širvintiškius, pirmąją bendrą komandinę vietą užėmė Bartkuškio pagrindinės mokyklos Nepriklausomybės kovų kuopos šauliai. Antra – Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos 1-oji komanda, trečia – progimnazijos 2-oji komanda. Prizininkams buvo įteiktos taurės ir medaliai, atskirų rungčių nugalėtojams ir nieko nelaimėjusiems dalyviams – diplomai ir padėkos raštai.
Džiugu, jog pasibaigus varžytuvėms moksleiviai ir komandų vadovai išsakė pageidavimą, kad būtų surengta daugiau ugniagesybos rungčių, o Jaunųjų ugniagesių varžytuvės taptų tradicine rajono mokyklų pavasario sporto švente.
Širvintų PGT informacija
0940 Jungiama gaisrinė žarna.
1082 Eugenijus Iziumcevas įteikia taurę už prizinę vietą.
Jungiama gaisrinė žarna.

Bartkuškiečiai jungia gaisrinę žarną.

Gegužės 8-ąją nuo pat ryto į Jaunųjų ugniagesių varžytuves Širvintų progimnazijos stadione rinkosi rajono mokyklų 5-8 klasių mokiniai. Šios varžybos buvo skirtos šv. Florijono ugniagesių globėjo dienai ir ugniagesių gelbėtojų profesinei šventei paminėti. Jas organizavo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba ir Širvintų „Ažalyno“ progimnazija.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tokios varžytuvės Širvintų rajone buvo surengtos pirmą kartą. Į jas siekta pritraukti kuo daugiau Širvintų rajono moksleivių, sudominti juos ugniagesio gelbėtojo darbu, skatinti kurti mokyklose jaunųjų ugniagesių būrelius ir jaunimą stoti į Lietuvos jaunuosius ugniagesius vienijančią sąjungą, o dar vėliau – tapti ir ugniagesiais savanoriais. Skaityti daugiau »

Sunkiai apgirtęs mopedo vairuotojas pabandė papirkti policininkus

Sunkiai apgirtęs mopedo vairuotojas pabandė papirkti policininkus
Gegužės 14-17 dienos
Per keturias dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyta 10 asmenų: 4 – už administracinius pažeidimus, 1 – įtariamas nusikaltęs, 1 – iš areštinės, 4 – aplinkybėms patikslimti.
Policijos pareigūnai išaiškino 22 administracinės teisės pažeidėjus. 16 asmenų pažeidė Kelių eismo taisykles, 1 įvykdė smulkųjį turto grobimą, surašyti 3 protokolai už girto pasirodymą ar girtavimą viešoje vietoje, 1 – už pasipriešinimą policijos pareigūnams, 1 – už etilo alkoholiui nustatytos tvarkos pažeidimą.
Įkliuvo du neblaivūs vairuotojai.
Gegužės 15-osios pavakarę Musninkų seniūnijoje, kelyje Širvintos-Rimučiai-Kernavė-Dūkštos, 1981 metais gimęs tos seniūnijos gyventojas neblaivus vairavo neįregistruotą mopedą be valstybinio numerio. Paaiškėjo, kad neatlikta transporto priemonės techninė apžiūra, mopedas neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, sunkiai apgirtęs (3,41 promilė) vairuotojas Širvintų RPK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniajam tyrėjui ir to paties poskyrio tyrėjui davė 40 eurų kyšį.
Gegužės 17 dieną automobilį neblaivi vairavo 1984 metais gimusi rajono gyventoja.
Gegužės 14 dieną užregistruotas rajono gyventojos pareiškimas, kad iš garažo ir ūkinio pastato pavogta įvairių daiktų – trimerių, žoliapjovė, benzininių pjūklų. Taip pat užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad sulaužytos Kultūros centro žaliuzės ir trys stiklų paketai, išdaužtas Širvintų rajono savivaldybės pastato Žemės ūkio skyriaus vedėjos kabineto plastikinio lango vienas stiklo paketas.
Savaitgalį užregistruoti du pareiškimai, kad po nakties apgadinti automobiliai. Taip pat užregistruotas pareiškimas, kad iš garažo pavogtas benzininis pjūklas, aukšto slėgio plovimo įrenginys, navigacijos sistema ,,Tom Tom“ bei raktų ryšulys.
Užregistruota ir kitų skundų, tarp jų gautas pensininkės nusiskundimas dėl įvykusio konflikto su pažįstamu vyru, taip pat rajono gyventojos pareiškimas dėl netinkamo sutuoktinio elgesio jos atžvilgiu, rajono gyventojos pensininkės pareiškimas, kad atėjo vyras ir pavogė iš jos šaldytuvo maisto produktus, trisdešimtmečio rajono gyventojo skundas dėl įvykusio žodinio konflikto su tėvu.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Gegužės 14-17 dienos

Per keturias dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyta 10 asmenų: 4 – už administracinius pažeidimus, 1 – įtariamas nusikaltęs, 1 – iš areštinės, 4 – aplinkybėms patikslinti. Skaityti daugiau »

Kodėl rajono vadovai nenorėjo mūsų informuoti apie atliekų tvarkymą?

Tūkstančiai už galbūt vežtą … sniegą?
Širvintų rajono savivaldybės patvirtintų Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių VI skyriuje „Visuomenės informavimas“ nurodoma, kad kasmet iki kovo 30 d Savivaldybės administracija turi parengti ir viešai paskelbti ataskaitą apie komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje. Ataskaitoje turi būti pateikiami duomenys apie susidariusias, surinktas, panaudotas ir pašalintas komunalines atliekas, duomenys apie Savivaldybės atliekų tvarkytojų pajamas, išlaidas, investicijas ir jų šaltinius, aplinkosauginį, techninį ir ekonominį savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos įvertinimą, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos tikslus ir uždavinius kitiems metams ir tolesniam laikotarpiui, planuojamas priemones atliekų tvarkymo sistemai plėsti ir tobulinti (69 punktas). Be to, 70 taisyklių punkte įtvirtinta, kad kasmet iki gruodžio 15 d. Savivaldybės administracija turi parengti visuomenės informavimo programą kitiems metams. Šioje programoje numatomos priemonės visuomenei informuoti apie atliekų tvarkymo įrenginius ir teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų atskiro surinkimo ir tvarkymo ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės antrines žaliavas, apie atliekų pavojingumą ir pavojingų atliekų surinkimo galimybes ir kitus atliekų tvarkymo aspektus, apie kuriuos būtina informuoti atliekų turėtojus, kad būtų efektyviau įgyvendinami atliekų tvarkymo reikalavimai.
Tačiau žodį „turi“ atsakingi Savivaldybės tarnautojai suprato kitaip. Ko gero, tokios ataskaitos ir programos formaliai gal ir buvo rengiamos, tačiau jų rasti, juo labiau – viešai pateiktų visuomenei susipažinti, nepavyko. Geriausiu atveju, nusėdo kur nors giliai stalčiuose. Nors Savivaldybės interneto svetainėje atliekų tvarkymui skirtas atskiras skyrelis (Veikla>Veiklos sritys>Infrastruktūra>Atliekų tvarkymas), tačiau jame skelbiama kažkiek su tuo susijusi informacija yra beviltiškai pasenusi ar paviršutiniška, labiau pažintinio pobūdžio. Galbūt šiek tiek daugiau informacijos apie susidariusias ir surinktas atliekas galima gauti patyrinėjus ten pat skelbiamas UAB „Ecoservice“ ataskaitas, deja, jose galima rasti tik trejų metų skaičius, o naujausi duomenys apima 2012 metus.
Visa tai leidžia prieiti prie išvados, kad iki šiol į Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus Savivaldybėje buvo žiūrima pro pirštus.
Tačiau to negalima sakyti apie Savivaldybės prievoles atliekų tvarkytojai. Pastaroji sąžiningai pateikdavo sąskaitas už galimai suteiktas paslaugas, o Savivaldybės administracija sąžiningai už tai mokėdavo.
Kadangi taisyklėse minimų ataskaitų apie atliekų susidarymą rasti nepavyko, atsakymą, kiek apmokėjimas už suteiktas paslaugas buvo pagrįstas, lieka atviras. Pinigai į „Ecoservice“ kišenę iš rajono biudžeto byrėjo ne tokie jau maži. Pavyzdžiui, šių metų sausį už galimai išvežtas 72,94 kub. m komunalinių atliekų, kurios susidaro Savivaldybei priklausančiose aikštelėse (pavyzdžiui, prie kapinių) Širvintų rajono savivaldybė sumokėjo beveik 950 eurų, už 8 kub. m didžiųjų atliekų pašalinimą – dar per 160 eurų. Vasarį šiukšlininkai suskaičiavo išvežę beveik 65 kub. m komunalinių atliekų ir 15 kub. m didžiųjų atliekų, kovą – kone 170 kub. m komunalinių atliekų ir 13 kub. m didžiųjų atliekų. Apskritai per pirmąjį šių metų ketvirtį už galimai suteiktas paslaugas „Ecoservice“ pateikė sąskaitų už 5675,67 Eur (19 596 Lt 96 ct).
Ne mažiau mokėta ir ankstesniais metais. Štai 2014 metų sausį „Ecoservice“ Širvintų rajono savivaldybės administracijai pateikė 6428 Lt 42 ct (1861,80 Eur), vasarį – 3827 Lt 67 ct (1108,57 Eur) sąskaitas. O štai už praėjusių metų kovą pateiktoje sąskaitoje nurodyta dar įspūdingesnė – 9220 Lt 91 ct (2670,56 Eur) suma, birželį paprašyta sumokėti net 15 610 Lt 95 ct (4521,24 Eur), liepą – 13 695 Lt 82 ct (3966,58 Eur), rugpjūtį – 13 289 Lt 35 ct (3848,86 Eur).
Ir mokėjo. Laikinoji merė Živilė Pinskuvienė sutinka, kad šie skaičiai kelia labai didelių abejonių. Jos nuomone, sumos tikrai įspūdingos. Panašu, kad taisyklėse būtinų ataskaitų valdžia nerengė, bent jau neviešino specialiai, kad žmonės nesužinotų, kiek iš tiesų rajono biudžetui kainuoja ankstesniųjų į rajoną atvestos rubikoninės „Ecoservice“ paslaugos.
- Įdomu, kokias susidariusias atliekas „Ecoservice“ vežė žiemą, kai visi žinome iš savo patirties, jog žmonės žiemą kapinėse tvarkosi mažai? Gal vežė sniegą, kurio, tiesa, irgi daug nebuvo, – ironizavo laikinoji rajono vadovė. – Apskritai susidaro įspūdis, kad kai kurie ankstesni rajono vadovai labiau gynė atliekų surinkimo operatoriaus įmonės, o ne rajono gyventojų interesus. Naujosios valdančiosios koalicijos užduotis – paaiškėjus esant neskaidrių dalykų nukirsti tą galimą bambagyslę.
„Širvintų krašto“ informacija
Kodėl rajono vadovai nenorėjo mūsų informuoti apie atliekų tvarkymą?

Kasmet už komunalinių ir didžiųjų atliekų tvarkymą šiukšlininkai iš rajono išsiveždavo įspūdingas pinigų sumas...

Širvintų rajono savivaldybės patvirtintų Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių VI skyriuje „Visuomenės informavimas“ nurodoma, kad kasmet iki kovo 30 d. Savivaldybės administracija turi parengti ir viešai paskelbti ataskaitą apie komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje. Ataskaitoje turi būti pateikiami duomenys apie susidariusias, surinktas, panaudotas ir pašalintas komunalines atliekas, duomenys apie Savivaldybės atliekų tvarkytojų pajamas, išlaidas, investicijas ir jų šaltinius, aplinkosauginį, techninį ir ekonominį savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos įvertinimą, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos tikslus ir uždavinius kitiems metams ir tolesniam laikotarpiui, planuojamas priemones atliekų tvarkymo sistemai plėsti ir tobulinti (69 punktas). Be to, 70 taisyklių punkte įtvirtinta, kad kasmet iki gruodžio 15 d. Savivaldybės administracija turi parengti visuomenės informavimo programą kitiems metams. Skaityti daugiau »

Atsisakė vykdyti savo pareigas?

Atsisakė vykdyti savo pareigas?
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnyje „Savivaldybės tarybos nario pareigos“ sakoma, kad tarybos narys privalo: 1) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; 2) būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu; 3) dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose.
Balandžio 30 dieną vykusiame rajono Tarybos posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“. Keturi rajono tarybos nariai-
Elena Davidavičienė, Kęstutis Pakalnis, Jonas Purvaneckas ir Vidmantas Mateika atsisakė pasirinkti kurį nors komitetą, motyvuodami tuo, kad esą, kai bus ne laikinas meras, tada jie savo pareigas ir atliks.
Ar ne pernelyg įžūlu ir nepadoru rinkėjų atžvilgiu? Juk rajono žmonės rajono tarybos nariais šiuos asmenis išrinko tam, kad jie dirbtų jų labui, vykdytų savo rinkimų programas, o ne, kaip sakoma, „durnių voliotų“.
Jeigu čia jų protestas „iš principo“ prieš laikinąją merę Živilę Pinskuvienę, tai toks poelgis mažų mažiausiai vaikiškai kvailas ir visiškai nepateisinamas. Juk ne Živilei Pinskuvienei jie prieš rinkimus pasižadėjo dirbti, o rajono žmonėms, kurių dalis jais ir patikėjo… O ir Vietos savivaldos įstatyme tikrai nepavyko rasti, kad būtų paminėta išlyga, leidžianti priesaiką davusiems rajono tarybos nariams nedirbti. Atvirkščiai – jeigu rajono tarybos narys atsisako tapti bent vieno komiteto nariu, po poros mėnesių galima inicijuoti priesaikos sulaužymo procedūrą.
O gal minėti tarybos nariai, jau nuo pat pirmųjų dienų atsisakę vykdyti savo pareigas kaip priklauso, vis dėlto atsisakys ir atlyginimo už 2 mėnesius?
Nors… Pasak laikinai mero pareigas einančios rajono Tarybos narės Živilės Pinskuvienės, „valstiečiams“ atstovaujantis rajono tarybos narys Vytas Šimonėlis, net nesiteikęs atvykti į balandžio 30 dienos posėdį, pats pirmas pateikė „čekučius“ vadinamajai kanceliarinei išmokai gauti…
Kokias įžvalgas galima daryti apie tolesnį minėtų išrinktųjų darbą, jei tokia pradžia?
„Širvintų krašto“ replika

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnyje „Savivaldybės tarybos nario pareigos“ sakoma, kad tarybos narys privalo: 1) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; 2) būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu; 3) dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose. Skaityti daugiau »

Dešimtys tūkstančių – iš mokesčių mokėtojų kišenės

Dešimtys tūkstančių – iš mokesčių mokėtojų kišenės
Jau esame rašę, kad buvusio mero Vincas Jasiukevičius atlyginimas kadencijos pabaigoje dėl didesnio pareiginės algos koeficiento šoktelėjo nuo 1233 iki 1370 eurų (4730 Lt), prisidėjo ir apie 3 tūkst. eurų (apie 10 tūkst. Lt) pareiginės algos skirtumas už laikotarpį nuo praėjusių metų sausio 1-os iki šių metų kovo 26-os dienos.
Po nesėkmingų rinkimų atlaisvinusiems savo kėdes merui Vincui Jasiukevičiui ir vicemerui Andriui Jozoniui taip pat priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas kasmetes atostogas ir 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokos – iš viso 15 263,86 Eur (52 703,06 Lt).
ŠK informacija

Jau esame rašę, kad buvusio mero Vincas Jasiukevičius atlyginimas kadencijos pabaigoje dėl didesnio pareiginės algos koeficiento šoktelėjo nuo 1233 iki 1370 eurų (4730 Lt), prisidėjo ir apie 3 tūkst. eurų (apie 10 tūkst. Lt) pareiginės algos skirtumas už laikotarpį nuo praėjusių metų sausio 1-os iki šių metų kovo 26-os dienos. Skaityti daugiau »

Europos dienos šventė Širvintose

Europos dienos šventė Širvintose
Gegužės 8-ąją Širvintų rajono savivaldybės Viešoji biblioteka, įgyvendindama Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje finansuojamą projektą „Europa – mūsų dabartis ir ateitis“, organizavo Europos dienos šventę. Šventiniai renginiai prasidėjo rytine staigmena „Su gimimo diena, europiečiai“. Jos metu buvo dalijami balionai su Europos Sąjungos simbolika, gyventojai kviečiami į šventę.
Visi šventės dalyviai galėjo apžiūrėti Širvintų pradinės mokyklos moksleivių piešinių parodą „Europos ateitis“. Iš „Eurošulinių“, įsitaisiusių kiemelyje priešais Kultūros centrą, buvo galima pasisemti informacijos apie Europos Sąjungą.
Viešosios bibliotekos skaitykloje vyko konferencija „2015-ieji – Europos metai vystymuisi“. Jos dalyvių pasveikinti su Europos diena atvyko laikinai einanti mero pareigas Širvintų rajono savivaldybės Tarybos narė Živilė Pinskuvienė. Ji palinkėjo visiems dalyviams gražios šventės, svečiams įteikė atminimo dovanas.
Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento direktorė Laima Jurevičienė, VO „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vyriausioji specialistė Laura Kirtiklienė, Širvintų rajono švietimo centro neformaliojo ugdymo organizatorė Daiva Chadusevičienė, Širvintų rajono vietos veiklos grupės pirmininkė Vita Janavičienė, Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Laima Kutiščeva bei direktoriaus pavaduotoja Dalia Taparauskienė.
Pasibaigus konferencijai, šventinės veiklos persikėlė į kiemelį priešais Kultūros centrą. Prie čia pastatytos palapinės  buvo verdama „Draugystės sriuba“, vyko jaunimo akcija „Mes už savanorystę“. Akcijoje dalyvavo ir Širvintų jaunimą turkiškų žaidimų bei šokių mokė, pačių iškeptais turkiškais saldumynais vaišino savanoriai iš Turkijos Ozgun Can Turkmen ir Mehmet Arif Isil bei jų kuratorė Živilė Jankauskaitė.
Šventinę nuotaiką dovanojo nuostabaus vokalo savininkė, prancūzų atlikėja, aktorė, fotografė bei fotomodelis Clotilde Solange Rigaud. Dainininkė ne tik surengė solinį koncertą, bet ir dalyvavo vėliau vykusioje diskusijoje „Tolimi kraštai – artimi gyvenimai“, kur papasakojo apie savo gyvenimą Prancūzijoje, studijas, darbą ir praleistus šešerius metus Lietuvoje. Diskusijoje savanorystės Turkijoje patirtimi dalijosi Živilė Jankauskaitė, jos kuruojami savanoriai iš Turkijos pristatė savo šalies kultūrą, Europos metų vystymuisi ypatumus atskleidė Rytų Europos studijų centro politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikas Linas Kojala. Širvintų miesto bendruomenės jaunimo klubo nariai papasakojo apie savo veiklą, diskutavo su svečiais, surengė trumpą koncertą.
Finalinis Europos dienos šventės renginys buvo atlikėjo Tado Juodsnukio koncertas. Publika jam noriai plojo, pritarė ir lingavo pagal muzikos taktą.
Už prasmingą bendradarbiavimą, organizuojant šventę, Viešoji biblioteka dėkoja savo partneriams – Širvintų pradinei mokyklai, Širvintų rajono švietimo centrui, Širvintų rajono Musninkų miestelio kultūros puoselėtojų bendruomenei „Spindulys“, Širvintų rajono savivaldybės kultūros centrui, Širvintų rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriui Gediminui Sargeliui,  Širvintų miesto bendruomenės jaunimo klubui, Živilei Jankauskaitei – ir visiems, prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo.
Almutė Kanapienienė
Vyresnioji  bibliotekininkė
Nuotraukose – renginio akimirkos
Živilė Pinskuvienė palinkėjo visiems dalyviams gražios šventės, svečiams įteikė atminimo dovanas.

Živilė Pinskuvienė palinkėjo visiems dalyviams gražios šventės, svečiams įteikė atminimo dovanas.

Gegužės 8-ąją Širvintų rajono savivaldybės Viešoji biblioteka, įgyvendindama Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje finansuojamą projektą „Europa – mūsų dabartis ir ateitis“, organizavo Europos dienos šventę. Šventiniai renginiai prasidėjo rytine staigmena „Su gimimo diena, europiečiai“. Jos metu buvo dalijami balionai su Europos Sąjungos simbolika, gyventojai kviečiami į šventę. Skaityti daugiau »

Vieni sodina – kiti naikina

Vieni sodina – kiti naikina
Kapinės – ta vieta, kur ramybės, atrodo, niekas neturėtų drumsti. Čia norisi susikaupti, pabūti tyloje, prisiminti išėjusius Anapilin artimuosius, pamąstyti apie būties trapumą, buvimo šioje žemėje laikinumą ir prasmę. Deja, dažną atvykusįjį į kapines aplankyti artimųjų kapų ištinka šokas, kai pamato suniokotą kapavietę: pavogtas gėles, išvartytas žvakides, išrautus dekoratyvinius krūmelius.
Balandžio 30-osios popietę tėvų kapus sutvarkiusi širvintiškių Kavaliauskų šeima net baisiausiame sapne nesapnavo, kad po 2 dienų, Motinos dienos išvakarėse, ras išniekintą artimiausių žmonių kapavietę. Širvintų gyventoja Asta Kavaliauskienė pasakojo, jog gegužės 2 dieną, atėjusi į senąsias miesto kapines palaistyti gėlių, neberado prieš porą dešimtmečių pasodintos dekoratyvinės tujos. Ji neišrauta, nepavogta, tiesiog kažkieno nukirsta ir numesta prie šiukšlių konteinerių.
- Tai buvo pačios anytos rankomis ant sutuoktinio kapo pasodintas medelis, kuris tikrai niekam nekliuvo, nelietė šalia esančių kapaviečių, nebarstė skujų, – teigė širvintiškė. – Po anytos mirties buvo nutarta tują palikti kaip abiejų mirusių tėvų atminties saugotoją. Deja, kažkam žaliuojantis augalas nepatiko…
Kiekvienas žmogus, prižiūrintis artimųjų kapus, nori, kad jie būtų tvarkingi, todėl  augalus komponuoja pagal savo skonį. Niekas neturi teisės nurodinėti, kur ir ką sodinti, kokiais augalais kapavietę puošti. Vandalų nupjauta tuja, aišku, didelės turtinės žalos neatnešė, bet padarė nesuskaičiuojamą moralinę žalą, sukėlė širdies skausmą kape palaidotųjų vaikams ir anūkams.
Sunku paaiškinti tokio vandalizmo motyvus: anksčiau kapinėse nuolat būdavo niokojami visžaliai krūmai, genimos tujos, kurių žaluma tikdavo puokštėms. Dabar laidotuvių puokštės komponuojamos tik iš atvežtinių žiedų, šakų ir lapų, todėl ant kapo augančią tują nupjauti pasipelnymo tikslais nebuvo reikalo. Belieka tik paspėlioti apie vandalo užmačias.
- Tokius piktavalius, kurie negerbia mirusiųjų ramybės, bet kada gali paliesti Dievo rykštė, – sakė Asta Kavaliauskienė.
Sunku patikėti, kad nupjauta ant kapo augusi tuja kažkam palengvino gyvenimą. Vargiai suvokiama, kaip tokie žmonės, kurie niekina mirusiųjų amžinojo poilsio vietų, gali ramiai jaustis ar miegoti. Tai kultūros problema. Tikėtina, kad geros valios žmonės, pastebėję kapinėse įtarimą keliančius asmenis, bus budrūs – nors sugėdins siautėjančius piktavalius.
Romas Zibalas
Miglės Kavaliauskaitės nuotrauka
1. Piktavalių išniekinta kapavietė.
Piktavalių išniekinta kapavietė.

Piktavalių išniekinta kapavietė.

Kapinės – ta vieta, kur ramybės, atrodo, niekas neturėtų drumsti. Čia norisi susikaupti, pabūti tyloje, prisiminti išėjusius Anapilin artimuosius, pamąstyti apie būties trapumą, buvimo šioje žemėje laikinumą ir prasmę. Deja, dažną atvykusįjį į kapines aplankyti artimųjų kapų ištinka šokas, kai pamato suniokotą kapavietę: pavogtas gėles, išvartytas žvakides, išrautus dekoratyvinius krūmelius.

Balandžio 30-osios popietę tėvų kapus sutvarkiusi širvintiškių Kavaliauskų šeima net baisiausiame sapne nesapnavo, kad po 2 dienų, Motinos dienos išvakarėse, ras išniekintą artimiausių žmonių kapavietę. Širvintų gyventoja Asta Kavaliauskienė pasakojo, jog gegužės 2 dieną, atėjusi į senąsias miesto kapines palaistyti gėlių, neberado prieš porą dešimtmečių pasodintos dekoratyvinės tujos. Ji neišrauta, nepavogta, tiesiog kažkieno nukirsta ir numesta prie šiukšlių konteinerių. Skaityti daugiau »

Padėkime išpildyti mažosios Faustos svajonę - pasveikti. Paaukoti Faustos gydymui galime pervesdami lėšas į tėčio Mindaugo Kanapecko sąskaitą Nr.:
LT 644010042000163771
AB DNB banke.

Siūlo darbą

 Facebook puslapių kūrimas javascript   SEO  Reklama internete  ajax     rss  Puslapių kūrimas     web   Mobiliųjų aplikacijų kūrimas       Reklama Google     CSS   web   Reklama facebook     blog  Kontekstinė reklama internete python html   Programavimo paslaugos   blog   
Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar mokslo metai turėtų būti ilgesni?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama
SveikinimaiFilmaiMuzika
AutomobiliaiSapnaivardai
PavardesVietovardziaiTrinkeliu klojimas
  • Hey.lt - Nemokamas lankytoju skaitliukas
  • Top100 counter
  
Statistika
Dabar svetainėje: 7 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.