Opozicijos lyderė Živilės Pinskuvienės nuomone, formalus ankstesnio sprendimo panaikinimas daugeliui rajono gyventojų yra signalas, kad netrukus jų bendroji nuosavybė gali būti tvarkoma kitaip, nei buvo iki šiol.

2010-ųjų pabaigoje Širvintų rajono taryba patvirtino Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje esančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo tvarkos aprašą. Tačiau paskutinę praėjusių metų dieną Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pasirašė Širvintų rajono savivaldybės tarybai adresuotą teikimą, kuriame pasiūlė svarstyti dėl minėto Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo.

Esmė ta, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra nustatyta, jog „Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.“ Šio kodekso 4.84 straipsnis nenustato Savivaldybės tarybos įgaliojimų nustatyti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką, tai įgaliota padaryti ir 2013 metų birželio 20-ąją padarė Letuvos Respublikos Vyriausybė. Taigi Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimas prieštarauja Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 daliai. Skaityti daugiau »

Vasario mėnesio rajono tarybos posėdyje buvo tvirtinama rajono Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2013 metų priemonių vykdymo ataskaita ir šios programos 2014 metų sąmata.  Skaityti daugiau »

Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys Rimas Stepaitis: „Mūsų rajono valdžia imasi veiksmų tik tada, kai mažos bėdelės virsta didelėmis bėdomis.“

Žiniasklaida skelbia, jog 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšomis pasinaudojo ir remonto sulaukė per šimtą Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Iš ES struktūrinių fondų tam paskirta 74 mln. litų, dar 14 mln. litų skyrė savivaldybės. Už gautas lėšas ikimokyklinės ugdymo įstaigos galėjo atnaujinti patalpas, vidaus įrangą, įrengti šiuolaikiškus metodinius kabinetus, pritaikyti patalpas ir įrangą įvairių ugdymosi poreikių vaikams. Kiekvienas tėvas svajoja, kad jo vaikas būtų ugdomas tvarkingame, šiuolaikiškai suremontuotame, turinčiame turtingą ugdymo bazę darželyje.

Kadangi mano dukra lanko Širvintų lopšelį-darželį „Saulutė“, todėl kiekvieną dieną dukart užsuku į šią miesto centre esančią ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Džiugina labai patraukli vieta ir patogi automobilių aikštelė. Daugiau nei prieš 40 metų statytas pastatas estetinio pasigėrėjimo neteikia: vizualiai pažvelgus, prašyte prašosi kapitalinio remonto. Kai vasario 20 dieną vykusiame rajono tarybos posėdyje tarybos narys Romas Zibalas pasiūlė skirti pinigų darželio remontui, po posėdžio nuėjau ir gražiai paprašiau darželio administracijos aprodyti patalpas. Tai, ką pamačiau, nenustebino. Skaityti daugiau »

Ugniagesių laukia naujas darbymetis.

Dar neatėjus pavasariui, šalyje pradėta deginti pernykštę žolę. Šiemet atvirose teritorijose jau kilo 172 gaisrai. Pernai ugniagesiai užgesino 4350 gaisrų atvirose teritorijose, išdeginusių daugiau nei 4 tūkstančius hektarų. Už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o skaudžiausia, kad tokiuose gaisruose beveik kasmet žūva ir žmonių.

Žolės gaisrai atneša didelių nuostolių ir šalies priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms. Jų gesinimui išleidžiama daug lėšų, sunaudojama daug degalų – juk per dieną kartais tenka vykti gesinti net ne dešimtis, o šimtus tokių gaisrų. Be to, išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į didesnius gaisrus ar kitas nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.

Siekiant užtikrinti efektyvią gaisrų atvirose teritorijose prevenciją, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai gaisrams kilti palankiu metu planuoja reidus į rajono seniūnijų atviras teritorijas, kurių metu techninėmis priemonėmis bus fiksuojamos išdegintų plotų koordinatės ir kita informacija. Ji bus kaupiama ir saugoma, o esant būtinybei pateikiama Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, sprendžiant paramos išmokos klausimus. Skaityti daugiau »

Vasario 27 – kovo 2 dienos

Per šias dienas į Policijos komisariatą buvo pristatyti 8 asmenys. Skaityti daugiau »

Liaudiškos muzikos ansamblis „Spalgena“ parke vaidino, šoko, dainavo ir muzikavo.

Kovo 1 dieną Juodiškių dvare vyko Alionių seniūnijos kultūros dienos teatralizuotas koncertas „Lietuva – tai didelis, gražus parkas“. Visi įvykiai rutuliojosi nedideliame, tačiau jaukiame parkelyje, kuriame gyveno ir šeimininkavo iš akies sunkiai nustatomo amžiaus nestandartinė moteris. Į parką atklydusiems įvairaus amžiaus ir socialinės padėties žmonėms sugebėdavo tarti gerą žodį, padėti susivokti savame gyvenimo kelyje. Žiūrovai plojimais įvertino filosofinius išvedžiojimus apie lietuvių emigraciją, protingas mintis apie galimybę išnuomoti Lietuvą Kinijai, nes juk „Lietuva brangi“… „Maža bėda, kad Lietuvoje lietuvių nebeliks, – Lietuva bus kaip vasarnamis“, – gana netikėtą, tačiau net labai realistišką mintį išsakė parko „direktorė“. Tarp kitko, ji nė kiek neįsižeisdavo ir valkata pavadinta…

Kasdienių rūpesčių vedami į parką užklysdavo įvairūs žmonės. Berniukas (Justinas Blažys), bežvejodamas tvenkiny, pagaliau suprato, kodėl jam nesiseka žuvies pagauti. Pasirodo, todėl, kad jis medį nuskriaudė… Skaityti daugiau »

Žaidimo metu reikėjo „slyvą nuskinti“.

Pirmąją pavasario dieną Širvintų kultūros centro Kernavės filiale vyko Kernavės seniūnijos kultūros diena „Lietuvių šokių ypatumai XIX-XX a.“ Nemažai rajono saviveiklininkų svajoja apie didelę sceną, kurioje galėtų laisvai suktis šokėjų poros, apie šviesos ir garso efektus. Pasirodo, galima kuo puikiausiai išsiversti ir be jų.

Kernaviškių vakaronėje net mikrofono nė vienas žmogus į rankas nebuvo paėmęs. Veiksmas rutuliojosi dideliame kambaryje. Palei sieną susodinti žiūrovai jautėsi didelio spektaklio dalimi. Besisukant šokėjų poroms, galima buvo patikusiai merginai už sijono sugriebti ar „pasikėlusiam“ berniokui koją pakišti… Žiūrovų buvo nedaug, tačiau, pasak vienos gerbėjos, iš kur jų paimti, kai beveik pusė Kernavės gyventojų dalyvauja pačiame vaidinime. Tiesa, jokio „vaidinimo“ nebuvo. Saviveiklininkai tarsi atsuko laiko ratą atgal ir perkėlė publiką į mūsų senolių Lietuvą. Ir ten tiesiog gyveno… Skaityti daugiau »

Renginio vedėjos - baltoji karalienė (Audronė Janušauskienė) ir juodoji karalienė (Dalia Kiaulevičiūtė)

Vasario 28 dieną Širvintų kultūros centro Musninkų filiale vyko Musninkų seniūnijos kultūros dienos teatralizuotas koncertas „Gyvenimas – kaip šachmatų lenta“. Koncerto metu lyg šachmatų lentoje vyko įnirtinga kova tarp dviejų pagrindinių šio žaidimo figūrų – baltosios karalienės (Audronė Janušauskienė) ir juodosios karalienės (Dalia Kiaulevičiūtė). Kovoje fizinė jėga nebuvo naudojama, buvo lenktyniauta teoriniais pasvarstymais apie Gėrį ir Blogį. Pasirodo, ne visas Gėris gali būti geras ir ne visas Blogis – blogas…  Skaityti daugiau »

Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos mokiniai literatūrinėje kompozicijoje pristatė poeto Juozo Krumino kūrybą.

Vasario 28 dieną Širvintų kultūros centro Gelvonų filiale vyko Gelvonų seniūnijos kultūros dienos teatralizuotas koncertas „Baltas kelias į namus“, skirtas kraštiečio poeto ir prozininko Juozo Krumino 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Poetas, vertėjas, žurnalistas Juozas Kruminas gimė Palionėje – vienkiemyje tarp Bagaslaviškio ir Sedūnų kaimo.

Apie poeto trumpą gyvenimą (mirė vos 37 metų) literatūrinėje kompozicijoje papasakojo Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos mokiniai. Juozas turėjo skambų ir gražų balsą, vakarais grodavo armonika ir dainuodavo, todėl pirmasis į sceną žengė Andrius Sapitavičius ir armonika pagrojo „Gimnazistės“ valsą. R. Lapėnas, E. Sargelis, L. Stundys, J. Rutkauskaitė, J. Rakauskaitė ir mokytoja R. Vareikienė pristatė literatūrinį palikimą. Daug Juozo Krumino kūrinių liko neišleista, jo kūryba mažai tyrinėta, neretai pasirašyta įvairiais slapyvardžiais – J. Palionis, A. Gedainis, V. Gervydas, A. Gobuva. Vaizdelį „Legenda apie ilgesį“ pagal poeto Juozo Krumino ir jo žmonos prozininkės Nelės Mazalaitės novelę suvaidino Gelvonų filialo dramos būrelis: K. Visackas (Dievas), L. Juzėnas (šv. Petras), D. Jakimavičienė ir A. Mikučionienė (angelai) bei Š. Navionis (atklydusi į dangų poeto dvasia). Skaityti daugiau »

Ekonomikos ekspertai perpėja, kad besižavėdamos masiškai vykdomais europiniais projektais savivaldybės turėtų atsakingiau įvertinti jų naudingumą. Mat vienus projektus daugiau, kitus mažiau reikia kofinansuoti savo biudžeto lėšomis. O ir pasibaigus projektų įgyvendinimui nuolat reikia lėšų objektų tinkamai priežiūrai, remontui, darbo vietų išlaikymui ir t.t. Taip savivaldybės vis labiau prasiskolina. Skaityti daugiau »