UAB „Širvintų vandenys“ vadovas Kęstutis Vaškevičius: „Reikia, kad komisija dirbtų, o nebūtų tik popieriuje.“

Įmonė „Širvintų vandenys“ baigė įgyvendinti projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kernavėje, Širvintų mieste ir Širvintų kaime“. Bendra projekto vertė siekė per 14,7 milijonų litų, iš kurių didžioji dauguma skirta iš Europos Sąjungos lėšų. Prie projekto savo lėšomis reikėjo prisidėti Savivaldybei ir įmonei „Širvintų vandenys“. Paimtą paskolą reikės pradėti atidavinėti jau nuo 2016 metų. Tam, kad įmonei atsipirktų įdėti į projektą pinigai, reikėtų skatinti gyventojus jungtis prie naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Apie šias ir kitas problemas sutiko pasikalbėti UAB „Širvintų vandenys“ vadovas Kęstutis Vaškevičius.

- Gal galite plačiau papasakoti apie visą prisijungimo prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų mechanizmą?

- Pirmiausia reikalingas prisijungimo prie centralizuotų nuotekų įvado projektas. Tai – nesudėtingas statinys, kuriam pakanka ir supaprastinto projekto. „Širvintų vandenys“ taip pat juos gali parengti. Tokio projekto kaina – 150 Lt. Skaityti daugiau »

Šie šuniukai prie Kielių parduotuvės buvo palikti pernai gruodžio mėnesį.

Atrodo, kad kažkas Kielių parduotuvės prieigas laiko neoficialia gyvūnų prieglauda. Pernai gruodžio pradžioje prie šios parduotuvės durų dėžėje buvo palikti du maži šuniukai. Jei ne Kielių parduotuvės pardavėja, kuri pasirūpino, kad mažyliai nenugaištų iš bado ir ieškojo jiems pagalbos, kažin kaip viskas būtų pasibaigę.

Visiškai neseniai prie parduotuvės vėl buvo palikta dėžė, kurioje šįkart buvo net 4 šunyčiai. Žinia kaipmat apskriejo kaimą. Kažkas paėmė vieną, o netoliese gyvenanti mergaitė su drauge slapčia nuo namiškių (kad šie nesibartų) parsinešė likusius tris. Tiesa, „paslaptis“ išaiškėjo kitą rytą, kai šuniukams reikėjo parūpinti maisto… Atsirado geraširdžių, kurie priglaudė gyvūnėlius.

Taigi ir šįkart viskas baigėsi laimingai. Bet ar nebus trečio karto? Viena Kielių kaimo gyventoja sako nujaučianti, kas galėjo prie parduotuvės palikti „dovanėlę“. Tiesa, nepagautas už rankos – ne vagis, bet kas gali paneigti… Skaityti daugiau »

Nors Širvintų rajono savivaldybės administracija buvo apsiskelbusi, kad nuo liepos 21 d. bus žeminamas Širvintų „marių“ vandens lygis, tačiau…, pasirodo, viskas ne taip paprasta. Anot patikslintos informacijos, pažeminti vandens lygį nesutiko užtvankos nuomininkė – UAB „GP Auto“, kuri Aplinkos apsaugos agentūros taršos prevencijos ir leidimų departamento Vilniaus skyriaus leidimą pažeminti vandens lygį be hidrotechnikos įrenginio (užtvankos) nuomininko sutikimo apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei padavė prevencinį ieškinį dėl uždraudimo pažeminti vandens lygį Širvintų miesto tvenkinyje be nuomininko sutikimo Širvintų apylinkės teismui. Skaityti daugiau »

Ona Lučiūnienė išaugino ir dorais žmonėmis išauklėjo septynis vaikus (sūnus Gintautas kairėje, sūnus Eimontas dešinėje).

Turbūt nesuklysiu pasakęs, jog pati dailiausia ir gražiausia sodyba Spietiškių kaime (Čiobiškio seniūnija) būtų Lučiūnų. Leidžiantis automobiliu nuo kalno, iš tolo pakeleivio akis glosto dviaukštis pastatas ir idealiai sutvarkyta aplinka. Kiekviena sodybos pėda, rodos, byloja apie šeimininkų pasiaukojimą kurti savo gyvenimo legendą. Galima tvirtai teigti, jog čia ne parodai ir ne praeiviams specialiai sukurtas grožis. Tikėtina, kad toje sodyboje tarp daugybės gėlių ir dekoratyvinių augalų gyvena šeima, turinti poetišką sielą ir darbą mylinčias rankas. Sodybos kieme pasitiko Ona Lučiūnienė – keturių sūnų ir trijų dukterų mama. Laiminga motina pristatė du atostogaujančius sūnus: vyriausiąjį Gintautą (vieną iš vyriausiųjų dvynių) ir jauniausiąjį Eimontą (vieną iš jauniausiųjų dvynių). Sodybos šeimininkė Ona Lučiūnienė pasiūlė prisėsti ir sutiko papasakoti apie savo didžiausią turtą – septynis dorais žmonėmis užaugintus vaikus. Skaityti daugiau »

Rubikonių kaimo laukai.

Tęsinys

Nuo mažens pratinama prie įvairių darbų

Rubikonių kaimo žmonės savo reikalams pasigamindavo naminės degtinės, bet jos nepardavinėdavo. Kaimo žmonės visais laikais buvo vaišingi, bet ypatingai išgeriančių nebuvo, negirtaudavo, laikydavosi visų padorumo normų, pykčių ir muštynių nebūdavo. Savos gamybos alaus ir degtinės žmonės pasigamindavo sočiai tik per atlaidus ir vestuves, o per laidotuves to nebuvo.
Kaime žmonės amatais neužsiiminėjo, buvo tik vienas kalvis Petras Jočys. Jis turėjo savo kalvę ir aptarnaudavo viso kaimo žmones. Rubikoniečiai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Pieno ir mėsos daug nepagamindavo, nes tam nebuvo gerų sąlygų. Žemė reikalavo trąšų, o jų nebuvo. Dėl grūdų ir pašarų stygiaus gyvulių produktyvumas buvo žemas. Be to, nuošaly esančiame kaime nebuvo pieninės, žmonės gamindavo sviestą, sūrius ir veždavo į turgų. Skaityti daugiau »

Per 2013 metų Šv. Kalėdas mažamečio vaiko ir kitų asmenų akivaizdoje smogęs kumščiu nukentėjusiai I. D. į veidą ir sulaužęs nosį, Paulius K. neilgai džiaugėsi palyginti švelniu Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Skaityti daugiau »

Liepos 21-23 d.

Į Policijos komisariatą pristatyti:liepos 21 d. – širvintiškis A. B., gim.1983 m., girtas pasirodęs viešoje vietoje Kalnalaukio gatvėje; liepos 22 d. – rajono gyventojas Č. B., įtariamas nusikalstamos veikos įvykdymu (vėliau etapuotas į Ukmergės r. PK areštinę). Liepos 23 d. tas pats Č. B. iš Ukmergės r. PK areštinės pristatytas procesiniams veiksmams atlikti. Skaityti daugiau »

Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė: „Seniūnaičiai ir bendruomenių pirmininkai yra didelė parama sprendžiant seniūnijos problemas.“

Reikia pripažinti, kad seniūnijos ir seniūnai yra arčiausiai paprasto, eilinio Lietuvos piliečio. Būtent vietos savivaldos institucijos geriausiai jaučia kaimo gyvenimo pulsą, labiausiai žino ir supranta žmonių poreikius. Pastebėta, kad valdžia, esanti šalia žmonių, turi didesnį pasitikėjimą ir palaikymą. Seniūnai, būdami arčiau žmonių, ne tik geriau suvokia, ko jų bendruomenėms labiausiai reikia, bet ir patys, pasitelkę komandą, efektyviausiai išsprendžia vietos žmonių problemas. O jos dažniausiai būna susijusios su kelių priežiūra, gyvenviečių apšvietimu, laukinių gyvūnų daroma žala, buitinių atliekų tvarkymu, gerbūvio kūrimu, socialiniais reikalais. Apie seniūnės kasdienybę, bėdas ir džiaugsmus papasakoti sutiko Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė. Skaityti daugiau »

Grupės vokalistas Cristobal Rey

Birželio pabaigoje koncertais Vilniuje startavęs 20 – asis Kristupo vasaros festivalis šį sekmadienį pasiekė ir Šešuolėlių dvarą.

Pirmasis šiųmetis Šešuolėliuose vykstantis „Kristupo piknikų“ koncertas „Egzotiškas dvelksmas iš Čilės“ susirinkusiems dovanojo Čilės, Argentinos bei Brazilijos folklorinių ritmų ir šiuolaikinio džiazo skambų mišinį. Savo atliekamais kūriniais pirmą kartą festivalyje dalyvaujanti grupė stengėsi supažindinti klausytojus su Čile – „svaiginančia kaip taurė vyno, aitria kaip čia augantys pipirai, paslaptinga kaip senosios indėnų sakmės, spalvinga kaip senoviniai miesteliai…“

Dainų kūrėjo ir pagrindinio vokalisto Cristobal Rey Quintet su grupe atliekamos dainos dvelkė nuoširdumu. Koncerto pradžioje vokalistas pasidalino savo asmeniniais išgyvenimais ir atliko neseniai, po automobilio avarijoje žuvusios draugės mirties, parašytą dainą. Skaityti daugiau »

XIV amžiaus Lietuvos miesto fragmentas (skansenas)

Šiuo metu valstybinė Kernavės kultūrinio rezervato direkcija įgyvendina projektą „Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai priemonė Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms). Šiam projektui skirta 3,8 mln. Lt lėšų iš ES 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Pokalbio metu Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovas Saulius Vadišis pirmiausia pasidalijo šviežia informacija, neseniai gauta iš Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato: „UNESCO Pasaulio paveldo komitetas 38-osios sesijos, vykusios birželio 15-25 dienomis Dohoje, Katare, patvirtino Kernavės archeologinės vietovės išskirtinės visuotinės vertės aprašą. Tai – didis Lietuvos pasiekimas, įgyvendinant UNESCO tarptautinius įsipareigojimus. Šis dokumentas svarbus planavimo ir projektavimo sąlygų išdavimo procesuose. Džiugu, kad Kernavės archeologinės vietovės išskirtinės visuotinės vertės apraše pažymėtas itin teigiamas šios vietovės valdymo mechanizmas yra dažnai minimas UNESCO Pasaulio paveldo kontekste kaip gerosios praktikos pavyzdys.“ Suprantama, kad tokie dokumentai vien „už gražias akis“ nedalijami. Pasak Kernavės kultūrinio rezervato direktoriaus, nueitas ilgas kelias, įdėta daug pastangų ir tuo malonesnis toks aukštas įvertinimas. Skaityti daugiau »