Paširvintyje atidaryti ritualinių paslaugų namai

Paširvintyje atidaryti ritualinių paslaugų namai
Prie Paširvinčio kapinių atidaryti modernūs Laidojimo namai.
Į naujųjų Laidojimo namų atidarymo ceremoniją pasveikinti jų šeimininką Vytautą Matulį su naujo verslo pradžia atvyko nemažai rajono verslininkų, giminių ir draugų. Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė ir Vytautas Matulis nukirpo simbolinę juostelę, atidarančią naujuosius laidojimo namus.
Pasak laidojimo namų vadovo, netekties valanda visada yra be galo sunki, o laidojimo paslaugos – ypatingas atsisveikinimo su mirusiuoju momentas. „Mūsų užduotis yra žmonėms suteikti visas reikalingas ritualines paslaugas, padėti jiems liūdesio valandą netekus artimo žmogaus, duoti viską, kas padės palydėti žmogų į jo paskutinę kelionę, – laidojimo namų misiją pristatė Vytautas Matulis.
Pasak merės Živilės Pinskuvienės, tai yra ta vieta, kur sunku kažko linkėti. Šiaip verslininkui linkima gero verslo, tačiau, šiuo atveju, jo klientams norėtųsi palinkėti sveikatos ir ilgų gyvenimo metų… „Ačiū už Širvintų rajone sukurtą tokią gražią, jaukią ir labai reikalingą vietą, į kurią žmonės ateina pačią sunkiausią gyvenimo valandą“, – padėkojo Širvintų rajono merė.
Širvintų parapijos klebonas dekanas Leonas Klimas pašventino laidojimo namų sales ir pabrėžė, kad čia niekada nebus džiaugsmo. Žmonės verks, bet tas liūdesys ir ašaros turėtų būti apvainikuotos tikėjimu ir viltimi…
Svečiai apžiūrėjo net tris erdvias šarvojimo sales, poilsio kambarius, laidojimo reikmenų parduotuvę ir kitas pagalbines patalpas. Paširvinčio Laidojimo namuose bus suteiktos visos įmanomos paslaugos netekus artimojo…
Po kiek laiko Širvintose bus pradėta teikti dar viena laidojimo ritualinė paslauga. 2015 metų birželio 22 dieną vykusiame Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta kolumbariumo įrengimui Širvintų miesto (Paširvinčio) kapinėse. Šiuo sprendimu taryba pavedė Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorei Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti kolumbariumo statybos, jo nuomos ir eksploatavimo konkursą, patvirtinti konkurso nuostatus, išrinkti laimėtoją ir įgaliojo pasirašyti su konkurso laimėtoju sutartį dėl kolumbariumo statybos, jo nuomos ir eksploatacijos. Reikėtų priminti, kad Lietuvoje kolumbariumai įrengti didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžio miesto Šilaičių kapinėse, Kretingos bei Jonavos rajonuose. Taigi, širvintiškiai, nutarę atidaryti kolumbariumą, taps vieni pirmųjų tarp šalies rajonų šalyje…
Remigijus Bonikatas
.
610 – Į naujųjų laidojimo namų atidarymo ceremoniją atvyko nemažai rajono verslininkų, giminių ir draugų
618 – Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė ir Vytautas Matulis nukirpo simbolinę juostelę
641 – Širvintų parapijos klebonas dekanas Leonas Klimas pašventino laidojimo namų patalpas
664 – Svečiai apžiūrėjo laidojimo reikmenų parduotuvę
Į naujųjų laidojimo namų atidarymo ceremoniją atvyko nemažai rajono verslininkų, giminių ir draugų

Į naujųjų laidojimo namų atidarymo ceremoniją atvyko nemažai rajono verslininkų, giminių ir draugų

Prie Paširvinčio kapinių atidaryti modernūs Laidojimo namai. Skaityti daugiau »

Šį kartą – sidabras

Šį kartą – sidabras.
Pasibaigė 2014-2015 metų Lietuvos vyrų žolės riedulio čempionato superfinalo varžybos. Trenerio Romualdo Chmeliausko vadovaujami „Inta-Baltic Champignons“ komandos riedulininkai Rudaminoje lemiamose rungtynėse (buvo žaidžiama iki 2 pergalių) dėl čempionų titulų rezultatu 0:3 pralaimėjo pajėgiai, keturiais legionieriais iš Baltarusijos sustiprintai „Ardo-Rudaminos“ komandai. Širvintų komanda buvo apdovanoti taure ir sidabro medaliais.
Mūsų rajono komandoje žaidė Tomas Mazūra (apdovanotas  geriausio čempionato vartininko prizu), Giedrius Gridziuška, Žygimantas Balsiukas, Arvydas Bilotas, Maksim Tarasov, Algirdas Jackevičius, Giedrius Adomavičius, Ernestas Ruseckas, Darius Jackevičius, Andrius Šarka, Artūras Kudrešovas, Viktor Prokopovič, Lukas Mažulis, Domantas Lekys, Laurynas Gelažauskas, Povilas Pušklevičius ir Lukas Janukaitis.
Sveikiname širvintiškius su iškovotais sidabro medaliais ir linkime 2015-2016 metų Lietuvos čempionate iškovoti aukso medalius.
Borisas Sockis
Varžybų vyriausiasis teisėjas

Pasibaigė 2014-2015 metų Lietuvos vyrų žolės riedulio čempionato superfinalo varžybos. Trenerio Romualdo Chmeliausko vadovaujami „Inta-Baltic Champignons“ komandos riedulininkai Rudaminoje lemiamose rungtynėse (buvo žaidžiama iki 2 pergalių) dėl čempionų titulų rezultatu 0:3 pralaimėjo pajėgiai, keturiais legionieriais iš Baltarusijos sustiprintai „Ardo-Rudaminos“ komandai. Širvintų komanda buvo apdovanoti taure ir sidabro medaliais. Skaityti daugiau »

Širvintiškiai – Latvijos čempionato prizininkai

Širvintiškiai – Latvijos čempionato prizininkai
„Širvintų kraštas“ jau rašė, kad Lietuvoje (ir Širvintose) sparčiai populiarėja kikbokso „Kick Light“ disciplina, kur vaikai praktiškai nėra traumuojami, išvengiama rimtų traumų net varžybų metu. Lietuvoje ši disciplina yra ganėtinai nauja, tačiau jau auginama perspektyvi jaunoji karta, kuri garsins Lietuvą ateityje. Po serijos renginių ir turnyrų, skirtų „Kick Light“ disciplinai, matomas didelis progresas, padidėjęs sportininkų meistriškumo lygis, kovos tampa vis techniškesnės ir pritraukia vis didesnio būrio žiūrovų dėmesį.
Neseniai Rezeknėje (Latvija) pasibaigė atviras Latvijos kadetų čempionatas (WAKO). Kovos vyko pagal „Kick Light“ taisykles. Jame dalyvavo 101 sportinkas iš 3 šalių, čempionate dalyvavo 13 klubų. Lietuvai atstovavo 26 sportininkai iš 4 klubų. Šiame čempionate ne tik kovojo mūsų sportininkai, bet ir teisėjavo du teisėjai iš Lietuvos. Turnyre taip pat dalyvavo kikboksininkai iš Širvintų, atstovaujantys klubui „Status Unifight“: Airida Pučinskaitė ir Edvinas Pavlovas iškovojo sidabro, o Nedas Raišys, Dovydas Vasilevskis ir Vilius Marcinauskas – bronzos medalius (treneris Simonas Kriaučiūnas).
Remigijus Bonikatas
Nuotrauka:
„Status Unifight“ komanda dalyvavo atvirame Latvijos kadetų čempionate. Antroje eilėje antras iš kairės – Lietuvos kikbokso prezidentas Aleksandras Pavlovas.
„Status Unifight“ komanda dalyvavo atvirame Latvijos kadetų čempionate. Antroje eilėje antras iš kairės - Lietuvos kikbokso prezidentas Aleksandras Pavlovas.

„Status Unifight“ komanda dalyvavo atvirame Latvijos kadetų čempionate. Antroje eilėje antras iš kairės - Lietuvos kikbokso prezidentas Aleksandras Pavlovas.

„Širvintų kraštas“ jau rašė, kad Lietuvoje (ir Širvintose) sparčiai populiarėja kikbokso „Kick Light“ disciplina, kur vaikai praktiškai nėra traumuojami, išvengiama rimtų traumų net varžybų metu. Lietuvoje ši disciplina yra ganėtinai nauja, tačiau jau auginama perspektyvi jaunoji karta, kuri garsins Lietuvą ateityje. Po serijos renginių ir turnyrų, skirtų „Kick Light“ disciplinai, matomas didelis progresas, padidėjęs sportininkų meistriškumo lygis, kovos tampa vis techniškesnės ir pritraukia vis didesnio būrio žiūrovų dėmesį. Skaityti daugiau »

Per dvi dienas – 10 neblaivių vairuotojų

Per dvi dienas – 10 neblaivių vairuotojų
Birželio 18-24 dienos
Per savaitę į policiją buvo pristatyti 4 asmenys, 1 jų – įtarus dėl nusikaltimų, 3 – už administracinius pažeidimus.
Policijos pareigūnai išaiškino 41 administracinės teisės pažeidėją. 21 jų pažeidė Kelių eismo taisykles, 2 įvykdė nedidelį chuliganizmą, 1 – melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas, 8 – pažeidė miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles (Savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 579 eurų), 1 – Gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisykles, kai tai sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei (toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 57 iki 115 eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo), 7 – girtavo ar pasirodė viešoje vietoje neblaivūs, 1 – pažeidė narkotinėms medžiagoms nustatytą tvarką.
Joninių išvakarėse ir per Jonines rajone išaiškinta net 10 neblaivių vairuotojų, 7 jų – dviratininkai. 6 neblaivūs vairuotojai įkliuvo mieste, 2 – Širvintų seniūnijoje, po 1 – Čiobiškio ir Zibalų seniūnijose.
Birželio 19 dieną buvo užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad 1975 metais gimęs vyriškis sumušė pensininkę motiną.
Birželio 22 dieną užregistruotas Čiobiškio seniūnijos gyventojo pareiškimas, kad birželio 19-osios popietę buvo pastebėta, jog iš saugyklos-garažo Burniškių kaime pavogta apie 600 litrų dyzelinio kuro. Padaryta 600 eurų materialinė žala.
Policija taip pat užregistravo 6 kitokius skundus ar pranešimus.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Birželio 18-24 dienos

Per savaitę į policiją buvo pristatyti 4 asmenys, 1 jų – įtarus dėl nusikaltimų, 3 – už administracinius pažeidimus. Skaityti daugiau »

Širvintose pergalės nepasiekęs lenkų poetas apdovanojimą pelnė kare su bolševikais

Širvintose pergalės nepasiekęs lenkų poetas apdovanojimą pelnė kare su bolševikais
Mūsų šalyje tikrai nedaug kam žinoma, kad garsus XX a. lenkų poetas Vladislavas Bronevskis (Władysław Broniewski, 1897-1962) yra lankęsis Širvintose, o mūsų krašte patirti išgyvenimai surado vietos jo kūryboje.
Ilgą laiką buvo nutylima, o gal specialiai neafišuojama, kad jaunystėje Vladislavas Bronevskis tarnavo Austrijos-Vengrijos imperijos kariuomenėje veikusiame lenkų maršalo Jozefo Pilsudskio legione, paskui dalyvavo kariniuose lenkų susirėmimuose su bolševikais ir lietuviais. Galbūt tą istorinį „nutylėjimą“ sustiprina ir tas faktas, kad per Antrąjį pasaulinį karą Bronevskis tarnavo generolo Vladislavo Anderso daliniuose. Šios sovietų leidimu suburtos karinės pajėgos vėliau tapo provakarietiškos ir socialistinėje Lenkijos Respublikoje paprasčiausiai ignoruotos.
Vladislavas gimė Plocke. Sulaukęs aštuoniolikos, 1915 metais jis įstojo į Pilsudskio legionus, 4-ojo pėstininkų pulko sudėtyje dalyvavo kare, turėjo „Ereliuko“ („Orlik“) slapyvardį. 1917 metais lenkams masiškai atsisakius prisiekti ištikimybę Vokietijos valstybei, kartu su kitais šio pasipriešinimo dalyviais buvo internuotas. Ištrūkęs iš belaisvių stovyklos, eksternu išlaikė baigiamuosius mokyklos egzaminus ir įstojo į Varšuvos universitetą, tuo pačiu metu dalyvavo 1914 metais įkurtos Lenkijos karinės organizacijos (Polska Organizacja Wojskowa arba sutrumpintai – POW) veikloje.
1919 metais Vladislavas buvo komandiruotas į Vilnių, kur tapo jaunesniuoju leitenantu šauktinių mokykloje. Kaip galima suprasti, čia ėjo gana atsakingas pareigas, tarnybos reikalais lankėsi Širvintose, kur kurį laiką gyveno ir greičiausiai vadovavo vietos valdžios institucijai. Gaila, kad tiksliau apie tas pareigas neužsimenama.
Naivus romantikas neužkariavo širvintiškės Vandos širdies
1984 metais Lenkijoje buvo išleistas 1918-1922 metais rašytas Bronevskio dienoraštis. 351 puslapio knygoje yra įrašų, kuriuose minimos Širvintos.
Apskritai šis dienoraštis sukėlė nemažą susidomėjimą, kadangi atskleidė mažai žinomą poeto pusę. Pasirodo, Vladislavas Bronevskis jaunystėje ne mažiau pasižymėjo lengvomis ir greitomis pergalėmis meilės mūšiuose, o kelios jo sutiktos moterys (viena – Varšuvos prostitutė Stasia, kita – Širvintose į akį kritusi mergina) padarė didelę įtaką ne tik sveikatai (Ukrainoje buvo „apdovanotas“ gonorėja), bet ir vėlesnei Vladislavo Bronevskio kūrybai. Kritikai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje poetas patyrė nemažą dvasinį sukrėtimą, kadangi pirmą kartą buvo atstumtas moters, kuriai simpatizavo.
Nors tuose dviejuose dienoraščio įrašiuose, kuriuos pavyko aptikti viešai publikuojamus, nedaug duomenų apie to meto Širvintų gyvenimą, jie labiausiai įdomūs savo autentiškumu.
„1919 metai rugpjūčio 18 diena
Pastaruoju metu nerašiau čia apie dalykus, su kuriais kasdien susidurdavau, kurie mane domino mažiau nei kiti dalykai – vis dėlto ką nors apie tai reikia.
Pastarąjį mėnesį kompanijoje vyravo labai įtempti santykiai: Piekos (Piękoś) pradėjo gerti ir linksmintis, išdavė kompaniją; tuo metu Jaševič (Jaszewicz) vogė, kiek tik tilpo, o kompanija vis labiau byrėjo. Pareigūnams pareikalavus, Jaševič (Jaszewicz) buvo pašalintas dar prieš paskutinį kartą susikompromituodamas. Netrukus po to Piekos (Piękoś) turėjo važiuoti atostogauti, tačiau tam sutrukdė Novickis (Nowicki), kuris tarnybiniu būdu ėmė spręsti visus piktnaudžiavimo atvėjus. Išaiškėjo, kad buvo grobstomas užmokestis, tai pat paaiškėjo Piekosio (Piękosia) aplaidumas arba kaip Novickis (Nowicki) manė – nesąžiningumas. Šiuo atveju mūsų su Henriku [Nowickim] nuomonės išsiskyrė, aš maniau, kad Piekos (Piękoś) nėra tiesiogiai nesąžiningas, kad viso to priežastis yra įgimtas lengvabūdiškumas, kuris dėl žemo inteligentiškumo sukėlė tokias siaubingas pasekmes.
Vis dėlto šiemss klausimams ištirti paskirta komisija išsprendė juos atsižvelgdama į mano prielaidas. Už aplaidumą Piekos (Piękoś) sulaukė drausminės nuobaudos ir papeikimo, neteko kompanijos vadovo posto – jo pareigas perėmiau aš.
Tuo metu išvykome į Širvintas, kur maždaug dešimt dienų nuobodžiaujame. Būdamas kompanijos vadovu mėginu įvaldyti apskaitą ir kanceliariją. Be to, darbo čia nedaug ir nuo ryto iki vakaro galima nuobodžiauti. […]
Šiame kaip dešra ilgame ir nuo pasaulio lentomis atskirtame miestelyje jaučiuosi kaip kalėjime, todėl kaip kalinys į kitą vietą persikeliu tik vaizduotėje. […]
Čia, Širvintose, mėginau apeliuoti į Vandos (Wandzi) dorybę, bet irgi veltui.
Be to, man nuobodu […]“
Vladyslav Bronievski (Władysław Broniewski), Dienoraštis 1918-1922, sud. Feliksa Lichojewska (Feliksas Lichodziejewska ), Valstybinis Leidybos Institutas 1987, psl. 116-119. Iš lenkų kalbos vertė Ivona Komarovska.
„Kompanija“ greičiausiai buvo kuopa
Vladislavas Bronevskis savo dienoraštyje mini apie kažkokios kompanijos reikalus. Beveik nekyla abejonių, kad taip jis vadina lenkų kariuomenės kuopą, kuri tuo metu buvo dislokuota Širvintose.
Kaip jau minėjome, poetas dalyvavo POW veikloje. Šios organizacijos veikėjai to meto Lietuvoje buvo vadinami „poeviakais“. Kaip teigiama internetinėje enciklopedijoje „Wikipedia“, Lietuvoje POW pradėjo veikti 1918 metų pabaigoje. Iš pradžių ji buvo pavaldi organizacijos Suvalkų apygardai, o 1919 metų gegužę buvo įkurta POW Kauno apygarda, pavaldi Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo 2-ojo skyriaus Vilniaus poskyrio viršininkui M. Košciatkovskiui. Apygardą sudarė 13 apskričių organizacijų. 1919 metų rugpjūtį organizacijai priklausė apie 400 narių. Iš pradžių POW Lietuvoje verbavo savanorius į Lenkijos kariuomenę ir juos mokė, ėmėsi žvalgybinės, propagandinės veiklos. 1919 metų vasarą pradėta rengti perversmą, siekiant suformuoti Kaune prolenkišką vyriausybę, kuri sutiktų sudaryti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą. Perversmas turėjo įvykti 1919 metų rugpjūčio 29-osios naktį. Tą pačią naktį lietuvių karininkai, gavę žvalgybos žinių ir remiami šaulių, suėmė dalį organizacijos narių. Iki 1919 metų rugsėjo mėn. pabaigos dauguma Kauno apygardos vadovų buvo suimti, surastas POW archyvas, organizacija panaikinta.
Širvintų krašte POW daugiausia veikė skleisdama lenkišką agitaciją, ragindama apylinkes jungtis prie Lenkijos, nepaklusti lietuviškai valdžiai. 1919 metų vasarą Širvintose buvo dislokuota apie 80 lenkų kariškių, kurie iš pradžių palyginti taikiai sugyveno su miestelyje taip pat dislokuotu Lietuvos kariuomenės būriu. Dėl POW ardomosios veiklos pašlijo lietuvių ir lenkų santykiai. Ruošdamiesi rengiamam perversmui Lietuvoje, lenkai į Širvintas iš Maišiagalos atsiuntė šturmo kuopą („sturmowa kompania“), kurios vadu, kaip galima suprasti iš dienoraščio, buvo POW veikloje dalyvavęs Vladislavas Bronevskis.
O štai kitame dienoraščio įraše – visai kitokios nuotaikos. Kaip galima suprasti, mergišius pagaliau buvo apdovanotas vienos vietos gražuolės dėmesiu.
„1919 metai rugsėjo 18 diena
Maždaug savaitę gyvenu kažkokioje nuostabioje apatijoje, išgyvenu, ko gero, maloniausias akimirkas gyvenime. Moteris išlaisvino mano slapčiausias svajones ir patenkino visus troškimus. Tačiau pradėkime nuo pradžių.
Vieną kartą mažo miestelio širvintiškis gydytojas K […] paminėjo, kad atvažiavo jo mylima dukterėčia, „mano brangiausia Pipcia“. Ir iš tikrųjų ji atvyko. Tuomet dvi dienas buvau Vilniuje. Kai grįžau, pasidavė du lietuviai su arkliais, iš kurių vieną turėjau pasiimti sau. Šį arklį atidaviau Bukovskiui (Bukowskiemu) ir įsiutęs, kad negrįžta, išėjau pasitikti. Kicinskio (Kicińskiego) lydima ant mano arklio sėdėjo „Pipcia“.
Pipcios, t.y. ponios Zofijos (Zofii) Dž […], kažkur dingusio armėno ar gruzino žmonos, iš K […] namų grožis padarė man gana stiprų įspūdį. Aukšta, liekna kaip anglų mis, blondinė, sugebanti viską dėvėti su įgimta elegancija. Mintyse iš karto pavadinau ją „baltoji ledi“. Pokalbis vyko smagiai ir iš karto sužadino abipusį susidomėjimą. Nuo tada susitikdavome gana dažnai. Iš pradžių jodinėdavome trise su Kicinskiu (Kicińskim), vėliau dviese. Bendraudamas su ja susidariau tam tikra nuomonę apie jos pasakišką charakterį: myli gyvenimą ir mėgsta naudotis padėtimi, niekina visas kanonizavimo sąvokas, mažai vertina netgi iliuzijas, mėgsta įtikti ir žaisti, patinka kai iš paskos seka gerbėjų eilė, bet tuo pačiu metu yra delikati ir subtili. […]
Kažkada „ledi“ prisipažino, kad mėgsta išgerti. Taigi į kišenę įsidėjau vyno butelį ir išjojome pajodinėti. Pakeliui deklamavau savo eileraščius ir bučiavau jai rankas. Laimėjau kažkokias lažybas a discretion [savo nuožiūra] ir pareikalavau, kad su manim išgertų „bruderšaftą“. Įjojome kažkur į tankumynę ir išgėrę vyno paskendome saldžiame bučinyje. Iš džiaugsmo beveik prarasdavau sąmonę. Vėliau įvyko tai, kas dažniausiai tokiose situacijose įvyksta: davėme laisvę įsiaudrinusiam kraujui…
Kupini džiaugsmo ir patenkinti temstant grįžome į Širvintas. […]“
Vladyslav Bronievski (Władysław Broniewski), Dienoraštis 1918-1922, sud. Feliksa Lichojewska (Feliksas Lichodziejewska ), Valstybinis Leidybos Institutas 1987, psl. 127-129. Iš lenkų kalbos vertė Ivona Komarovska.
Nuo patriotizmo iki liaupsių Stalinui – vienas žingsnis
Nors iš dienoraščio galima suprasti, kad Širvintose Vladislavas Bronevskis praleido ilgesnį laiką, mūsų miestelis paminėtas tik šiuose dviejuose įrašuose. Kilus kariniam konfliktui tarp Lenkijos ir bolševikų Rusijos, Vladislavas Bronevskis įstojo į lenkų kariuomenę, tarnavo 1-ajame pėstininkų pulke, 1920 metų rugpjūčio 22 dieną pasižymėjo mūšyje ties Baltstoge. Tai buvo vienas svarbiausių konflikto tarp Lenkijos ir „sovdepijos“ mūšių. Po pergalės prie Varšuvos lenkai puolė į rytus besitraukiančius bolševikus, kurie apsistojo Balstogės mieste. Mūšis truko visą dieną ir miestą kelis kartus užimdavo tai vieni tai kiti, kol galiausiai mieste įsitvirtino lenkai. Šiame mūšyje lenkų pajėgoms vadovavo keturi karininkai, tarp jų minimas ir Vladislavas Bronevskis. Iš viso tame mūšyje žuvo 50 lenkų ir 600 bolševikų kareivių, 200 lenkų buvo sužeisti bei 8000 bolševikų pateko į nelaisvę. Už narsą šiame mūšyje 1921 metais Vladislavas buvo apdovanotas aukščiausio Lenkijos karinio apdovanojimo – „Virtuti Militari“ („Karinio meistriškumo“) ordino – sidabriniu kryžiumi.
Be to, per visas Lenkijos kariuomenės kovas net keturis kartus jam buvo įteiktas „Narsumo kryžius“ („Krzyż Walecznych“). Jis taip pat buvo apdovanotas tarpukario „Lenkijos atgimimo ordino Komandoro kryžiumi su žvaigžde“ („Krzyż Komandorski z Gwiazdą Orderu Odrodzenia Polski“), gavo ir socialistinėje Lenkijoje teiktų apdovanojimų: 1949-aisiais – I klasės „Darbo vėliavos“ ordiną („Order Sztandaru Pracy“), o 1955 metais – „Liaudies Lenkijos statytojų“ ordiną („Order Budowniczych Polski Ludowej“).
„Nukrypstant į lankas“ galima pasakyti, kad apie Bronevskio žygdarbį iki šiol klaidžioja anekdotų vertos legendos. Interneto tinklalapyje polskatimes.pl pasakojama, kad Bronevskio vadovaujamos pajėgos buvo susitelkusios netoli klebonijos, kurios kunigas pavaišino karius likeriu. Temstant bolševikų kazokai puolė kleboniją. Įtartinai ant kojų stovintis Bronevskis pasileido žemyn nuo kalno tempdamas kolkosvaidį ant ratukų. „Aš juos tuoj šienausiu!“, – šaukė. Rezultato nereikėjo ilgai laukti. Pamatę atbėgantį vadą, lenkai ėmė šaukti: „Broniewski, Broniewski!“, tuo tarpu rusų kazokams pasigirdo, kad lenkai šaukia „Broniewik, broniewik!“ („Šarvuotis, šarvuotis!“). Juos išgąsdino viso skyriaus priekyje bėgantis girtas poetas su kulkosvaidžiu.
Po karo, 1922 metais, Vladislavas Bronevskis tapo rezervo kapitonu, dalyvavo Vilniuje dislokuoto 1-ojo pulko mobilizavime.
Tame pat tinklalapyje polskatimes.pl pažymima, kad jau šių mūšių metu išryškėjo poeto „kairuoliškos“ pažiūros, dėl kurių vėliau buvo susilaukta nemalonės. Vladislavas prisijungė prie nepriklausomų socialistų jaunimo asociacijos, o jo literatūrinis debiutas sutapo su Majakovskio eilėraščio „Darbininkas poetas“ (1924) vertimu komunistų žurnale „Naujoji Kultūra“ („Nowa Kultura”). Vėliau jis vertė Bloką, Jeseniną, Pasternaką.
Dažnai „proletarišku poetu“ vadinamas Vladislavas Bronevskis atvirai išsakydavo savo nepasitenkinimą Lenkijoje įsigalėjusiu kariniu režimu, 1931 metais buvo areštuotas, tačiau greitai paleistas. 1939 metais sovietams okupavus rytų Lenkiją, kurį laiką bendradarbiavo su komunistine spauda, tačiau 1940-ųjų sausį Lvove buvo areštuotas NKVD pareigūnų, 1941-aisiais pervežtas į Maskvą, kalėjo Lubiankoje, paskui Saratove. Prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, 1941-ųjų rudenį buvo paleistas iš kalėjimo, įstojo į buriamą Anderso armiją, 1942-aisiais išvyko į Iraną, Irake nuo vokiečių diversantų saugojo naftos telkinius, o iš ten su kitais kariais pateko į Palestiną, kur jos pagrindu buvo sudarytas Lenkų II korpusas. Paaiškėjus faktui, kad NKVD Katynėje sušaudė tūkstančius lenkų belaisvių, emigracinė Lenkijos vyriausybė kreipėsi į Tarptautinį Raudonąjį Kryžių, prašydama sudaryti specialią komisiją šioms žudynėms ištirti. To supykdyti sovietai 1943 metų balandį nutraukė su Lenkijos vyriausybe diplomatinius santykius, tuo pačiu generolo Anderso armija jiems tapo nepriimtina.
1944-aisiais lenkų kariai pasižymėjo kovose prie Monte Kasino (Italijoje). Tačiau Vladislavo tarp eilinių kareivių nebuvo – nuo 1943-iųjų jis buvo Jeruzalėje leisto žurnalo „Kelyje“ (”W drodze”) techninis redaktorius, o 1946-aisiais po kai kurių dvejonių vis dėlto grįžo į Lenkiją, kur parašė prieštaringai vertinamą poemą „Žodis apie Staliną“ („Słowo o Stalinie“). 1950 ir 1955 metais jam už kūrybą buvo skirta Lenkijos valstybinė premija.
Parengė Gintaras Bielskis
Vladislavas Bronevskis (viduryje) su tarnybos draugais. 1916 metai.
1920 metai. 2 divizijos 4 pulko jaunesnysis leitenantas Vladislavas Bronevskis (dešinėje).
Vladislavas Bronevskis 1919 metais.
Karas su bolševikais. Dešinėje – Vladislavas Bronevskis.
Vladislavo Bronevskio dienoraščio viršelis.
Vokiečių belaisvių stovykloje. Vladislavas – antras iš dešinės. 1917 metai.
Poetas – Anderso armijos žurnalistas.
Vladislavas Bronevskis 1919 metais.

Vladislavas Bronevskis 1919 metais.

Mūsų šalyje tikrai nedaug kam žinoma, kad garsus XX a. lenkų poetas Vladislavas Bronevskis (Władysław Broniewski, 1897-1962) yra lankęsis Širvintose, o mūsų krašte patirti išgyvenimai surado vietos jo kūryboje.

Ilgą laiką buvo nutylima, o gal specialiai neafišuojama, kad jaunystėje Vladislavas Bronevskis tarnavo Austrijos-Vengrijos imperijos kariuomenėje veikusiame lenkų maršalo Jozefo Pilsudskio legione, paskui dalyvavo kariniuose lenkų susirėmimuose su bolševikais ir lietuviais. Galbūt tą istorinį „nutylėjimą“ sustiprina ir tas faktas, kad per Antrąjį pasaulinį karą Bronevskis tarnavo generolo Vladislavo Anderso daliniuose. Šios sovietų leidimu suburtos karinės pajėgos vėliau tapo provakarietiškos ir socialistinėje Lenkijos Respublikoje paprasčiausiai ignoruotos.

Vladislavas gimė Plocke. Sulaukęs aštuoniolikos, 1915 metais jis įstojo į Pilsudskio legionus, 4-ojo pėstininkų pulko sudėtyje dalyvavo kare, turėjo „Ereliuko“ („Orlik“) slapyvardį. 1917 metais lenkams masiškai atsisakius prisiekti ištikimybę Vokietijos valstybei, kartu su kitais šio pasipriešinimo dalyviais buvo internuotas. Ištrūkęs iš belaisvių stovyklos, eksternu išlaikė baigiamuosius mokyklos egzaminus ir įstojo į Varšuvos universitetą, tuo pačiu metu dalyvavo 1914 metais įkurtos Lenkijos karinės organizacijos (Polska Organizacja Wojskowa arba sutrumpintai – POW) veikloje. Skaityti daugiau »

Politinio šantažo priemonė

Kai pagalvoji
Politinio šantažo priemonė
Sovietmečiu nebuvo viešai deklaruojama, tačiau visi žinojo – jei teisybės nerandi savo kieme, gali jos paieškoti Partijos rajono komitete. Jis tarsi buvo „apeliacinė“ visų vietos nesusipratimų sprendimo instancija. Išskirtinais atvejais dar buvo galimybė apie patirtą neteisybę sušukti Vilniuje, tačiau toks teisybės ieškojimo būdas grėsė nemažais nemalonumais, kadangi galėjo būti suprastas kaip viešai parodytas nepasitikėjimas žemesnės grandies valdžios struktūromis ir jų sprendimų pagrįstumu. Ir apskritai neduokdie kam nors būtų kilusi mintis suabejoti respublikos partinių organų kompetencija ir teisybės ieškoti Maskvoje! Taip neapgalvotai pasielgus, buvo beveik garantuota, kad prie durų sustos raudonu kryželiu pažymėtas automobilis ir medikai, iš po kurių baltų chalatų kyšos kariški batai, atsargiai pasidomės, ar pačiam viskas gerai su galva, kad štai imi ir atitrauki nuo valstybinių reikalų „didžiai gerbiamą ir visų mylimą Leonidą Iljičių“.
Kas buvo akivaizdu ir nepatariama tada, į madą grįžta šiais laikais. Tokį tiesos ieškojimą „skundimo būdu“ per rinkimus iš užmaršties ištraukė, dulkes nupūtė ir „eksploatacijai pritaikė“ dabar jau buvusieji rajono vadovai. Ne vieną žmogų tai didžiai nustebino, juo labiau kad vietos politikoje tokia praktika laikyta žemos politinės kultūros apraiška. Nesutikdama su valdančiųjų planais ar sprendimais, opozicija karštai išsakydavo savo nuomonę, kartais nerinko žodžių nurodydama ydas, balsuodavo prieš ar protesduodama nusišalindavo nuo tokių dalykų svarstymo, tačiau kokiais nors skundais STT, Premjerui ar juo labiau Prezidentei, negrasino.
Tačiau pakako įvykiams pasisukti kitaip, ir valdžios užtupai savyje atrado dešimtmečius snaudusį skundų „šraiberių“ talentą. Daugeliui rajono gyventojų tai pasirodė panašu į „karą“ smėlio dėžėje, kai verksnys dėl negauto žaislo grasina pasiskųsiąs mamai. Nors skundikų rypavimai dėl mums žinomų priežasčių tada buvo išgirsti, jų pergalė buvo trumpalaikė – rinkėjai tokio politikuotojų vaikiškumo neatleido ir pakartotiniuose tarybos nario-mero rinkimuose skundų autorius ir iniciatorius tiesiog nuspyrė nuo politinės scenos.
Sako, kad už vieną muštą dešimt nemuštų duoda. Šiuo atveju nutiko kitaip – pamoka praėjo veltui. Nespėjo mere išrinkta Živilė Pinskuvienė duoti priesaikos, o jos adresu jau buvo sukurptas naujas skundas. Šįkart – „dėl politizuoto Širvintų rajono kultūros sistemos ir savivaldybės Kultūros centro situacijos sprendimo“. 16 puslapių skundas, kurį pasirašė buvusios Administracijos direktorės Elenos Davidavičienės bendražygė – Kultūros centro ir jo filialų profesinės sąjungos pirmininkė Asta Amankavičienė ir dar 35 „darbuotojai“ (bent kelios pasirašiusiųjų pavardės leidžia įtarti šiuos asmenis neturint nieko bendro su Kultūros centru ir jo filialais), buvo adresuotas Prezidentei, Seimo pirmininkei, Ministrui Pirmininkui, Širvintų rajono savivaldybės tarybai ir dar 8 „adresatams“, tarp kurių yra net keli europarlamentarai ir viena partija. Reikia manyti, skundas neatsitiktinai sutapo su praėjusio šeštadienio rytą transliuotu Lietuvos radijo reportažu „Apie Širvintų kultūros sistemos politizavimą“, kuriame dalis ankstesnės valdžios pateptųjų verkšleno apie kojų dar nespėjusio sušilti Kultūros centro vadovo Eriko Druskino galimą atleidimą iš darbo.
Nesigilinsime į skundo esmę ir peripetijas, nediskutuosime, ar mėnesio su trupučiu pakako atsiskleisti naujo vadovo kompetencijai, tik pasakysime, kad Damoklo kardas virš Eriko Druskino galvos pakibo po to, kai jis visą savaitę nepasirodė darbe. Apskritai ši „politinė deklaracija“, kurioje didžiąją dalį užima ankstesnių Eriko Druskino nuopelnų sąrašas, vieniems gali pasirodyti panaši į gandų kratinį, kitiems – į prielaidų rinkinį, tretiems – į dar vieną bandymą įkąsti dėl patirto pralaimėjimo per rinkimus. Tačiau viena galima pasakyti tikrai – skundo atsiradimo aplinkybės perša mintį, kad politizuotu reikėtų laikyti kaip tik ne vadovo atleidimą, o bandymą jį užtarti. Užuot vėl šalį stebinus naujais skundais ir grasinimais „pasiskųsti mamai“, vertėjo prisiminti, kad mūsų šalyje darbo santykius ir su jais susijusią tvarką reglamentuoja Darbo kodeksas, o teisingumą Lietuvos Respublikoje įtvirtina ne aukštų politikų įsikišimas (tai oficialiai vadinama politiniu spaudimu), o Teismas. Gal pagaliau pabandykime teisingumą pasiekti įstatymų garantuojamomis, o ne politinio šantažo priemonėmis?
Gintaras Bielskis
Raštas skirtas Prezidentei, Seimo pirmininkei, Ministrui Pirmininkui, Širvintų rajono savivaldybės tarybai ir dar 8 „adresatams“, tarp kurių yra net keli europarlamentarai ir viena partija.

Raštas skirtas Prezidentei, Seimo pirmininkei, Ministrui Pirmininkui, Širvintų rajono savivaldybės tarybai ir dar 8 „adresatams“, tarp kurių yra net keli europarlamentarai ir viena partija.

Sovietmečiu nebuvo viešai deklaruojama, tačiau visi žinojo – jei teisybės nerandi savo kieme, gali jos paieškoti Partijos rajono komitete. Jis tarsi buvo „apeliacinė“ visų vietos nesusipratimų sprendimo instancija. Išskirtinais atvejais dar buvo galimybė apie patirtą neteisybę sušukti Vilniuje, tačiau toks teisybės ieškojimo būdas grėsė nemažais nemalonumais, kadangi galėjo būti suprastas kaip viešai parodytas nepasitikėjimas žemesnės grandies valdžios struktūromis ir jų sprendimų pagrįstumu. Ir apskritai neduokdie kam nors būtų kilusi mintis suabejoti respublikos partinių organų kompetencija ir teisybės ieškoti Maskvoje! Taip neapgalvotai pasielgus, buvo beveik garantuota, kad prie durų sustos raudonu kryželiu pažymėtas automobilis ir medikai, iš po kurių baltų chalatų kyšos kariški batai, atsargiai pasidomės, ar pačiam viskas gerai su galva, kad štai imi ir atitrauki nuo valstybinių reikalų „didžiai gerbiamą ir visų mylimą Leonidą Iljičių“. Skaityti daugiau »

Godumo apakinta senoji valdžia prarado beveik 700 tūkstančių litų?

Godumo apimta senoji valdžia prarado beveik 700 tūkstančių litų?
Anuomet „Širvintų kraštas“ ne kartą yra rašęs apie tai, kaip buvusi rajono valdžia faktiškai susidorojo su kurį laiką UAB „Širvintų šiluma“ vadovavusiu Arturu Juškausku. Nuėjus nuo arenos „amžinybę“ rajoną valdžiusiam Vytui Šimonėliui, 2007-ųjų rinkimus laimėjusi Darbo partija ir jos į Administracijos direktores deleguota Živilė Pinskuvienė ėmė ieškoti galimybių, kaip reanimuoti šilumininkų įmonę. Prie jos vairo stojęs Arturas Juškauskas per trumpą laiką pasiūlė tikrai drąsių projektų, pavyzdžiui, – sudaryti sutartis su pigesnės medienos atliekų tiekėjais Baltarusijoje. Net buvo rengiamasi pirkti galingą smulkintuvą, Širvintose ruošti biokurą ir jį pardavinėti aplinkiniams rajonams. Dar vienas tuometės Administracijos direktorės Živilės Pinskuvienės ir šilumos įmonės vadovo sumanymas buvo gauti apyvartinių lėšų jų nesiskolinant iš bankų. Tai būtų buvę padaryta pardavus Aplinkos (apyvartinius) taršos leidimus (ATL). Šiuos leidimus energetikos resursus naudojančios įmonės parduoda kasmet, o gautas lėšas pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką panaudoja įvairiems procesams, susijusiems su įmonės veiklos modernizavimu, taršos mažinimu, energijos taupymo projektais, finansuoti. Pavyzdžiui, 2005-2008 metais „Širvintų šiluma“ šiluminių trasų remontui, katilinės rekonstrukcijai panaudojo 839 tūkst. litų, gautų pardavus ATL-us.
Taigi buvo pasiūlyta šiuos leidimus pardavinėti ne kasmet, o visus parduoti penkeriems metams į priekį (iki 2013-ųjų). Arturas Juškauskas dėl to net sudarė sutartį su brokeriais. Tada skelbtais duomenimis, ketinta parduoti 37 tūkstančius ATL vienetų. Buvo nustatyta ir kaina – 15 eurų už vieną.
2008-ųjų sausio 8 dieną iš Administracijos direktorės pareigų neteisėtai atleidus Živilę Pinskuvienę, tuojau pat buvo imtasi ir šilumininkų įmonėje dirbančio „nepavaldaus“ vadovo. Kaip jau esame rašę, 2008-ųjų metų vasario 6 dieną vykusiame UAB „Širvintų šiluma“ valdybos posėdyje (valdybos daugumą sudaro Savivaldybės administracijos atstovai, nes daugiausiai įmonės akcijų turi būtent Savivaldybė) visoms direktoriaus iniciatyvoms buvo pasakytas griežtas ne. Buvo nutarta nepirkti jokios naujos technikos, nepradėti jokio papildomo verslo, atsisakyti parduoti ATL-us, dėl kurių pardavimo tuometis direktorius jau buvo sudaręs sutartį. Po kelių dienų direktorius buvo apkaltintas, kad esą vos nepadarė įmonei didelės žalos, ir – atleistas iš pareigų.
Tą patį mėnesį vykusiame rajono tarybos posėdyje tuometis Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Purvaneckas, kuravęs Savivaldybės įmones, savo pranešime irgi kaltino Arturą Juškauską neva vos nepadarius UAB „Širvintų šiluma“ didelių nuostolių. Kaip tada teigė vienas rajono vadovų, „Aplinkos taršos leidimus galima parduoti ne po 15, bet daug brangiau – po 20 eurų už vieną“.
Tačiau ateitis parodė, kad godumo apimta tuometė valdžia ir Jonas Purvaneckas, ant svarstyklių guldydami dar girioje besiganantį briedį, t. y. prognozuodami milžiniškas pajamas už dar neparduotus ATL-us, nepelnytai nuvertino „darbiečio“ Arturo Juškausko įžvalgumą. Pardavusi 7000 nepanaudotų ATL-ų, sukauptų per 2008 metus, šilumininkų įmonė už kiekvieną gavo po 14 eurų ir lengva ranka prarado 7000 eurų (per 24 tūkst. litų), palyginti su tuo, kas būtų įplaukę įgyvendinus Arturo Juškausko sumanymą. Tiesa, kiti metai buvo sėkmingesni – 8000 ATL-ų buvo parduota po 15,2 euro ir įmonė laimėjo 1600 eurų (apie 5525 litus).
Tačiau štai čia reikėtų padėti tašką. 2011 metais susikaupę 15 394 ATL-ai buvo ne parduoti, o perkelti į kitus metus, tačiau ir 2012-aisiais sandoris neįvyko – beveik 25 tūkst. ATL-ų buvo perkelti į 2013-uosius, t. y. metus, kurie pagal Arturo Juškausko sumanymą turėjo būti paskutiniai sutartyje su brokeriais. Deja, ir tais metais ATL-ai nebuvo parduoti, o dar kartą perkelti į 2014-uosius, kada iš viso net 31 tūkst. ATL-ų UAB „Širvintų šiluma“ pardavė po … 6,21 euro už vienetą.
Sunku tiksliai pasakyti, kodėl buvo nutarta kurį laiką ATL-ų nepardavinėti. Bent šiuo metu tokios informacijos neturime. Greičiausiai taip buvo nuspręsta dėl to, kad dėl didelės pasiūlos iš Rytų Europos šalių, pirmiausia – iš Ukrainos, EEX biržoje ėmė kristi jų kaina, ir valdžia išsigando, kad teks viešai pripažinti, jog iš karto visus leidimus parduoti pasiūlęs Arturas Juškauskas buvo teisus. Štai 2011 metų rugsėjo 1 dieną už 2008-2012 metų ATL-us buvo mokama po 12,51 euro, po metų, 2012-ųjų rugpjūčio 31-ąją, kaina nukrito iki 7,46 euro, o 2013 metų rugpjūčio 2 dieną jų kaina smuko net iki 4,32 euro už vienetą. Jei šios prielaidos teisingos, valdžia, matyt, nutarė užsispyrusi laukti geresnių laikų, kad įrodytų, jog ne Juškauskas, o ji buvo teisi. Kaip parodė gyvenimas, toks laukimas tebuvo vištos tupėjimas ant virto kiaušinio.
Kaip anuomet buvo suskaičiavęs mūsų kolega Steponas Liktoravičius, pardavus visus penkeriems metams į priekį skirtus Aplinkos taršos leidimus, įmonė būtų gavusi beveik 2 milijonus litų, o pinigus laikydama banke – iš pačių mažiausių palūkanų dar ir uždirbusi bent šimtą tūkstančių litų. Tada žurnalistas prognozavo, kad 2010, 2011, 2012-ųjų metų ATL-ų „Širvintų šiluma“ taip pat neparduos brangiau. Anot jo, „geriausiu atveju, už parduotus nepanaudotus ATL-us bus surinkta apie 1,5 milijono litų“.
Šiandien tenka konstatuoti, kad net ir mūsų kolega į ateitį žvelgė per daug optimistiškai – netgi ta pusantro milijono litų suma valdžiai tapo neįveikiamu stiklo kalnu.
„Monkės biznis“ („Monkey-business“, t. y. – „Beždžionių verslas“), – yra pastebėjęs P. Cvirkos romano „Frank Kruk“ herojus. Būtent tokiam geresnių laikų laukimui būtų galima prilyginti ir situaciją su ATL-ais. Tik apytiksliais skaičiavimais, nesutikusi po 15 eurų parduoti ATL-ų penkeriems metams į priekį, tuometės valdžios atstovaujama UAB „Širvintų šiluma“ valdyba per tuos penkerius metus (iš jų trejus – „tuščius“) vėjais paleido apie 200 tūkst. eurų, arba – arti 700 tūkst. litų. Žodžiu, nedovanotinai prarado daugiau nei du trečdalius milijono litų, kuriuos būtų buvę galima investuoti į šilumos ūkio modernizavimą, energijos taupymo projektus, užuot iš bankų ėmus milijonines paskolas, kurias teks grąžinti visiems vartotojams. O tų paskolų buvo ne viena, bet apie tai – kitą kartą.
ŠK informacija

Anuomet „Širvintų kraštas“ ne kartą yra rašęs apie tai, kaip buvusi rajono valdžia faktiškai susidorojo su kurį laiką UAB „Širvintų šiluma“ vadovavusiu Arturu Juškausku. Nuėjus nuo arenos „amžinybę“ rajoną valdžiusiam Vytui Šimonėliui, 2007-ųjų rinkimus laimėjusi Darbo partija ir jos į Administracijos direktores deleguota Živilė Pinskuvienė ėmė ieškoti galimybių, kaip reanimuoti šilumininkų įmonę. Prie jos vairo stojęs Arturas Juškauskas per trumpą laiką pasiūlė tikrai drąsių projektų, pavyzdžiui, – sudaryti sutartis su pigesnės medienos atliekų tiekėjais Baltarusijoje. Skaityti daugiau »

Taškas padėtas!

Mintys ne tik sau
Taškas padėtas!
Pagaliau taškas rinkimų maratone padėtas! Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) birželio 11 dieną patvirtino Širvintų rajono mero – tarybos nario pakartotinių rinkimų rezultatus. Mere – tarybos nare išrinkta Darbo partijos atstovė, iki šiol ėjusi laikinosios merės pareigas Živilė Pinskuvienė, už kurią savo balsus atidavė daugiau nei 67 proc. rajono žmonių. Pirmadienį išrinktoji merė duos priesaiką…
Konkurentams belieka iš nevilties ir įsiūčio „kulnus nusigraužti“. Daugiau nei 5 tūkstančiai rinkėjų ir trečią kartą egzaminą rajono mero rinkimuose išlaikė garbingai. Nepasidavė nei šantažui, nei provokacijoms, jų apsisprendimui netgi priešingą poveikį, nei tikėjosi ir laukė politiniai priešininkai, padarė ir nuolatinis drabstymasis purvais kandidatės į merus Živilės Pinskuvienės atžvilgiu – balsavo daug aktyviau ir sutelkčiau. „Skęstančiųjų“ neišgelbėjo ir skundai, kai kurie net ir VRK nariams sukėlę pašaipią šypsenėlę, – tai dėl adresų painiavos, tai dėl su klaida parašytos Šeiniaus pavardės… Ir „piliečiui“, ir „skundikei“ (taip juos įvardijo VRK nariai) teko nukabinti nosis – pagrindo suabejoti rinkimų skaidrumu komisija nerado.
VRK narys Rokas Stabingis, posėdžio metu informuodamas apie gautus skundus, pažymėjo, kad jie „nėra tokie, kad darytų įtaką rinkimų rezultatams“. Skųstasi dėl rinkimų stebėtojų itin aktyvios veiklos, taip pat dėl dokumentų ir pan. Skundikai liko nieko nepešę ir dėl LNK rodyto reportažo, ir dėl miesto šventės. Rinkimų prievaizdai nusprendė, kad prieš rinkimus vykusi Širvintų miesto šventė negali būti laikoma rinkėjų papirkinėjimu, nes yra tradicinė, kasmetė, agitacijos momentų jos metu nepastebėta. „Neturime duomenų, kad Širvintų 540 metų šventės metu būtų vykdomas rinkėjų papirkimas, kad pati šventė kaip tokia yra rinkėjų papirkimas, netiesioginio papirkimo nebuvo nustatyta“, – sakė VRK pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė.
Panašu, kad nukarūnuotieji tiesiog nesugebėjo įveikti pavydo – kodėl ne jie buvo tose tribūnose, kodėl ne jie bendravo su svečiais, kodėl ne jiems lemta sulaukti tiek dėmesio ir pagarbos?..
Taigi, kodėl buvusiuosius rinkėjai išstūmė iš valdžios kabinetų? Atsakymas turbūt visiškai paprastas – pagarbą ir įvertinimą reikia užsitarnauti. Užsidirbti! Kai kam iš buvusiųjų valdančiosiose pozicijose prabėgo ketveri, kai kam – aštuoneri, kai kam – dar daugiau metų. Tik kas iš to? Žmonės išsiilgo dirbančios valdžios. Tokią per tą pusantro mėnesio, rajonui vadovaujant laikinajai merei Živilei Pinskuvienei, pamatė ir įvertino.
Kriaušių gatvės gyventojai džiaugiasi labai operatyviai sutvarkytu gatvės apšvietimu, Upelio – Jaunimo mikrorajono senjorai – išasfaltuotu tilteliu per Beržės tvenkinuką ir takeliais iki namų,
vaikus auginančios šeimos – vaikų žaidimų aikštelėmis ir t.t. …
Mažmožiuose, paprasčiausioje kasdienybėje žmonės stebėjo, matė, darė išvadas. Ir nėra ko purkštauti priešininkams – tokio sujudimo rajone tikrai iki šiol nebuvo.
Širvintiškiai prieš rinkimus, skaitinėdami kandidatų programas, juokavo – esą anoji valdžia tokia neveikli buvo specialiai, kad rinkimų agitacijos laikotarpiu turėtų ką pažadėti, ką į savo
rinkimų programas įrašyti…
Bet valdžios opozicijoje atsidūrusiųjų pirmieji žingsniai einant naujosios kadencijos rajono tarybos narių pareigas liudija, kad ir dabar jie, ko gero, nelinkę įnirtingai pulti dirbti. Kai balandį vykusiame posėdyje visi rinkosi darbą tarybos komitetuose, kai kurie opozicionieriai pareiškė, kad dar palauks… Kitame posėdyje išėjo iš salės… Kiek dar „cirkų“ bus, sunku prognozuoti. Galima būtų pasakyti: „Atleisk jiems, Viešpatie, nes jie nežino, ką daro…“, bet esmė juk slypi giliau – tokia elgsena kvepia panieka ir nepagarba rajono žmonėms.
Tačiau žmonės nėra naivūs, jie neatleidžia neveiklumo, melo ir apgavysčių. Valdžiusieji tai turbūt prisimins ilgai. Dabar valdžioje esantiems irgi pravartu tai žinoti. Juk ketveri metai netruks prabėgti…
Aldona Bareckienė

Pagaliau taškas rinkimų maratone padėtas! Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) birželio 11 dieną patvirtino Širvintų rajono mero – tarybos nario pakartotinių rinkimų rezultatus. Mere – tarybos nare išrinkta Darbo partijos atstovė, iki šiol ėjusi laikinosios merės pareigas Živilė Pinskuvienė, už kurią savo balsus atidavė daugiau nei 67 proc. balsavusių rajono žmonių. Pirmadienį išrinktoji merė duos priesaiką… Skaityti daugiau »

Pagal nusikalstamumo lygį vejamės sostinę

Pagal nusikalstamumo lygį vejamės sostinę
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius Širvintų rajone buvo užregistruota 170 nusikalstamų veikų, iš jų 50 – per paskutinius du mėnesius.
Palyginti su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu, šįmet užregistruota 21 nusikalstama veika mažiau, tačiau 11 veikų daugiau, nei per penkis pirmuosius 2013 metų mėnesius. Beveik toks pat nusikalstamumas, kaip šįmet, buvo užregistruotas 2012 metų pradžioje (173).
Išskirtinis šių metų bruožas tas, kad buvo užregistruota labai nedaug baudžiamųjų nusižengimų: per penkis mėnesius policija pradėjo tik 4 tokius ikiteisminius tyrimus. O štai per penkis 2014-ųųjų mėnesius buvo užregistruota 14 nusižengimų. Daugiau nei 10 tokių nusikalstamų veikų per analogišką laikotarpį būdavo užregistruojama ir anksčiau: 2013 metais – 18, 2012-aisiais – 13, 2011-aisiais – 16, 2010-aisiais – 14.
Ką tai rodo? Visų pirma tai, kad šįmet nusikaltimai (jų iš viso užregistruota 166) tapo sunkesni, mat nusižengimais laikomos tokios nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nėra numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Šįmet per penkis mėnesius policija užregistravo 2 sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, 1 išžaginimą, 49 vagystes (3 jų – automobilių), 10 sukčiavimų. 22 nusikalstamos veikos buvo įvykdytos viešose vietose. Policija užregistravo 14 viešosios tvarkos pažeidimų.
Pastebėti galima tai, kad minimas laikotarpis buvo pažymėtas geru tyrėjų darbu: policija ištyrė 77,1 proc. nusikalstamų veikų. Kol kas tai vienas geresnių rezultatų šalyje – mūsiškiai pateko į geriausiai bylas tyrusių komisariatų dvyliktuką.
Per penkis mėnesius buvo ištirtos 22 nusikalstamos veikos, padarytos nepilnamečių asmenų, 30 nusikalstamų veikų, kurias padarė anksčiau nusikaltę asmenys, 18 nusikalstamų veikų, padarytų grupėje, taip pat 47 nusikalstamos veikos, padarytos neblaivių asmenų.
Tačiau nerimą kelia tai, kad per penkis mėnesius 10 tūkst. rajono gyventojų vidutiniškai teko 103 nusikalstamos veikos. Šis rodiklis yra faktinis nusikalstamumo barometras. Anksčiau rajono vidurkis paprastai iki dviejų kartų atsilikdavo nuo Vilniaus. Dabar skirtumas labai sumažėjo. Apskritai prastesnė situacija Vilniaus apskrityje buvo tik sostinėje (136) ir Šalčininkų rajone (137). Dėl palyginimo galima pasakyti, kad kaimyninėje Ukmergės savivaldybėje 10 tūkst. gyventojų vidutiniškai teko tik 60 nusikalstamų veikų, ir tai – trečias rezultatas šalyje.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius Širvintų rajone buvo užregistruota 170 nusikalstamų veikų, iš jų 50 – per paskutinius du mėnesius. Skaityti daugiau »

Konkursas „Kelto istorija ir dabartis“

Konkursas „Kelto istorija ir dabartis“
Paaiškėjo vaikų ir mokinių parodos-konkurso „Kelto istorija ir dabartis“ laureatai.
Birželio 5 d. Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros paslaugų centre įvyko vaikų ir mokinių parodos-konkurso „Kelto istorija ir dabartis“, skirto Padalių-Čiobiškio kelto 80 metų jubiliejui, finalinis etapas, kuriame dalyvavo vaikų iš Širvintų bei Kaišiadorių rajonų darbai.
Vertinimo komisijos sprendimu pirmoje amžiaus grupėje (1-5 klasių moksleiviai) laureatais tapo šie mūsų rajono mokiniai: Marius Ražauskas, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos Kernavės Juozo Šiaučiūno pradinio ugdymo skyriaus mokinys (pradinio ugdymo vyresnioji mokytoja Asta Jurkevičienė); Augustė Pakalnytė, Širvintų meno mokyklos mokinė (dailės vyresnioji mokytoja Sigita Kaminskienė).
Antroje grupėje (6-9 klasių moksleiviai) laureatais pripažinti: Julija Judeikytė, Širvintų meno mokyklos mokinė (dailės vyresnioji mokytoja Sigita Kaminskienė); Neda Černiauskaitė ir Mykolas Perednis, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokiniai (dailės mokytoja metodininkė Valentina Brazaitienė).
Trečioje grupėje (10–12 klasių moksleiviai) nugalėjo šie mokiniai: Giedrė Gaigalaitė, Širvintų meno mokyklos mokinė (dailės vyresnioji mokytoja Sigita Kaminskienė); Kamilė Arbočiūtė ir Lukas Šimonis, Širvintų rajono Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokiniai (dailės mokytoja metodininkė Valentina Brazaitienė).
Laureatų apdovanojimas vyks 2015 m. liepos mėnesį (valanda ir vieta bus patikslinti) Padalių-Čiobiškio kelto prieplaukos teritorijoje vyksiančiame kelto 80-mečiui skirtame renginyje.
Rajoninio etapo dalyvių darbų paroda vyksta Švietimo centre (Vilniaus g. 81).
Olga Gerviatovič
Švietimo centro psichologė
Rajoninio etapo dalyvių darbų paroda vyksta Švietimo centre (Vilniaus g. 81).

Rajoninio etapo dalyvių darbų paroda vyksta Švietimo centre (Vilniaus g. 81).

Paaiškėjo vaikų ir mokinių parodos-konkurso „Kelto istorija ir dabartis“ laureatai.

Birželio 5 d. Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros paslaugų centre įvyko vaikų ir mokinių parodos-konkurso „Kelto istorija ir dabartis“, skirto Padalių-Čiobiškio kelto 80 metų jubiliejui, finalinis etapas, kuriame dalyvavo vaikų iš Širvintų bei Kaišiadorių rajonų darbai. Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Siūlo darbą

 Facebook puslapių kūrimas javascript   SEO  Reklama internete  ajax     rss  Puslapių kūrimas     web   Mobiliųjų aplikacijų kūrimas       Reklama Google     CSS   web   Reklama facebook     blog  Kontekstinė reklama internete python html   Programavimo paslaugos   blog   
Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar reikalingos Širvintų rajono mero regalijos?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama
SveikinimaiFilmaiMuzika
AutomobiliaiSapnaivardai
PavardesVietovardziaiTrinkeliu klojimas
  • Hey.lt - Nemokamas lankytoju skaitliukas
  • Top100 counter
  
Statistika
Dabar svetainėje: 8 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.