Apipylė akis valikliu ir actu

Birželio 17 d. – 19 d.
Per šias dienas policija išaiškino 6 ATPK pažeidėjus, iš kurių 3 – pažeidė Kelių eismo taisykles. Gauta pora kitų pranešimų, kurie nedetalizuojami.
Pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai.
Birželio 18 d. Jauniūnų seniūnijoje, namuose, rastas moters lavonas be išorinių smurto žymių.
Tą pačią dieną gautas pranešimas, kad Alionių seniūnijoje moteris konflikto metu vyrui apipylė akis ACE valikliu ir actu.
Įkliuvo neblaivių vairuotojų. Neblaivūs automobilius vairavo: Musninkų seniūnijoje – vilnietis, kelyje Širvintos-Rimučiai-Kernavė-Dūkštos – Kernavės seniūnijos gyventojas, o Kernavės seniūnijoje – sostinės gyventojas.
Parengta pagal Širvintų rajono policijos komisariato informaciją

Birželio 17 d. – 19 d.

Per šias dienas policija išaiškino 6 ATPK pažeidėjus, iš kurių 3 – pažeidė Kelių eismo taisykles. Gauta pora kitų pranešimų, kurie nedetalizuojami.

Pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai.

Skaityti daugiau »

Susitikimas su naujuoju Policijos komisariato viršininku

Savivaldos bendradarbiavimas su policija yra ypač svarbus siekiant spręsti didžiausias problemas, užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, vykdyti prevencinę veiklą. Apie tai, kad bendravimas vyktų ne formaliai, informuojant apie esamą situaciją ir aktualias naujienas raštais, o tiesiogiai ir betarpiškai, merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė kalbėjosi susitikusios su naujai paskirtu Širvintų rajono policijos komisariato viršininku Almantu Lukša. Rajono vadovės džiaugėsi, kad pareigūnas yra širvintiškis, gerai pažįsta žmones, žino skaudžiausias mūsų rajono problemas ir turi konkrečių planų, kaip jas spręsti.
Ž. Pinskuvienės siūlymu, artimiausiu metu Savivaldybėje bus surengtas susitikimas su Policijos pareigūnais ir socialiniais darbuotojais, dirbančiais su socialinės rizikos šeimomis, kurio metu bus išsamiai išanalizuota esama situacija ir sutarta dėl konkrečių veiklos priemonių.
Susitikime su naujai paskirtu Širvintų rajono policijos komisariato viršininku Almantu Lukša merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė aptarė bendradarbiavimo problemas.

Susitikime su naujai paskirtu Širvintų rajono policijos komisariato viršininku Almantu Lukša merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė aptarė bendradarbiavimo problemas.

Savivaldos bendradarbiavimas su policija yra ypač svarbus siekiant spręsti didžiausias problemas, užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, vykdyti prevencinę veiklą. Apie tai, kad bendravimas vyktų ne formaliai, informuojant apie esamą situaciją ir aktualias naujienas raštais, o tiesiogiai ir betarpiškai, merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė kalbėjosi susitikusios su naujai paskirtu Širvintų rajono policijos komisariato viršininku Almantu Lukša. Rajono vadovės džiaugėsi, kad pareigūnas yra širvintiškis, gerai pažįsta žmones, žino skaudžiausias mūsų rajono problemas ir turi konkrečių planų, kaip jas spręsti.

Ž. Pinskuvienės siūlymu, artimiausiu metu Savivaldybėje bus surengtas susitikimas su Policijos pareigūnais ir socialiniais darbuotojais, dirbančiais su socialinės rizikos šeimomis, kurio metu bus išsamiai išanalizuota esama situacija ir sutarta dėl konkrečių veiklos priemonių.

Laimėtas konkursas – naujų darbų startas

Birželio 3 dieną įvyko konkursas Širvintų rajono savivaldybės Kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti. Jį laimėjo Rytė Bareckaitė, nuo praėjusių metų laikinai ėjusi Širvintų kultūros centro direktoriaus pareigas. Sveikindami naująją vadovę, linkėdami jai sėkmės, susitelkimo ir gerų darbo rezultatų, prašome atsakyti į keletą klausimų.
- Turėjote puikų darbą didmiestyje, džiaugėtės kaip ir dauguma jaunų žmonių sostine. Kodėl  nusprendėte grįžti į provinciją ir tapti Širvintų kultūros centro direktore?
- Galimybių dideliame mieste visada yra daugiau, tačiau aš esu mažo miesto vaikas. Man patinka čia, patinka stiprus bendruomeniškumo jausmas. Jeigu žmogus nori, jis save realizuoti gali ir mažame mieste. Širvintos yra mano gimtinė, savas kraštas širdžiai ir būtent jame norisi daryti gera, kurti ateitį sau ir savo vaikams.
-  Tapote tikrąja Kultūros centro vadove. Su kokia vizija ateinate dirbti? Ką planuojate nuveikti, ką tobulinti?
- Efektyviai vykdydama Kultūros centrui priskirtas funkcijas, sieksiu gerinti Kultūros centro įvaizdį suteikiant kuo kokybiškesnes kultūros paslaugas, žinoma, įnešti naujovių, dirbti taip, kad žmonės norėtų ateiti į Kultūros centrą ir praleisti čia savo laisvalaikį ne tik kaip žiūrovai, bet ir kaip kultūrinio, kūrybinio proceso dalyviai, kad tobulėtų, kurtų drauge su mumis. Būtent Kultūros centras turi būti moderni, demokratiška, atvira visuomenei, daugiafunkcinė įstaiga, kokybiškai tenkinanti kiekvieno rajono gyventojo kultūrinių paslaugų poreikius.
- Laimėjote konkursą ir užimate labai atsakingas pareigas. Ar jaučiatės  laiminga? Ar menas gali padaryti žmogų laimingą?
- Laimės jausmas susideda iš daugelio komponentų. Menas padeda žmonėms suartėti su gėriu, grožiu, dora ir kitais teigiamais dalykais. Juk net dauguma menininkų įrodė, kad būtent meninė veikla labiausiai ugdo dorovingumą, jautrumą, gerumą, kūrybiškumą bei estetinius jausmus. Visa tai daro teigiamą įtaką žmogaus būsenai, tad ir leidžia jaustis laimingai… Kartu su šia laime prisiėmiau ir tikrai didelę atsakomybę, tad, laimėjusi konkursą, nepuoliau džiūgauti, ramiai priėmiau žinią suprasdama, kad tai tik naujų darbų startas.
- Kultūros namai – tai ta vieta, kur kunkuliuoja muzika, šokis, daina, puoselėjamas grožis ir gėris. Tikrai gražūs įspūdžiai išlikę apie Rudens šventę, Eglutės įžiebimo staigmenas, Vaikų dienos šventę, koncertus Motinos, Tėvo dienos proga bažnyčioje. Kaip Jums pavyko per metus laiko kultūros renginius padaryti patrauklesnius ir smagesnius?
- Iš tikrųjų gera kultūrinė aplinka suteikia daug galimybių žmonėms patirti ir suvokti meno apraiškas, tad svarbu, kad kiekvienas įprastų jomis žavėtis ir išmoktų atskirti, kas yra gera ir gražu. Į kiekvieną šventę Kultūros centro kolektyvas įdeda labai daug širdies ir darbo. Tik reikia jais tikėti ir leisti kurti, veikti. Skatinu darbuotojus garsiai svajoti, išsakyti nuomonę, ištrinti iš galvos mintis, kad „negalime, nepajėgsime, trūks laiko, jėgų, lėšų, nepavyks, neįmanoma“. Tikiu jais, visuomet kviečiu kalbėti asmeniu MES. Nes iš tiesų tikiu, kad darni ir stipri komanda gali viską. Ieškome būdų, galimybių veikti, labai jaučiame rajono vadovybės pritarimą, palaikymą bei paramą, todėl visi kartu galime džiaugtis rezultatais.
- Esate dar ir mama. Ką manote apie Širvintų vaikų užimtumą? Ar vaikams pakanka kultūrinių renginių, ar yra pakankamai šokių, dainavimo, muzikavimo būrelių?
- Taip, esu mama, todėl suprantu kultūrinių paslaugų svarbą mažiesiems. Jaunoji karta privalo turėti galimybę pažinti ir „vartoti“ kultūrą. Nuo jauno žmogaus kūrybiškumo priklauso kultūros kaita bei tęstinumas. Man dirbant Kultūros centre atsirado ne viena pasiūla jaunajam kultūros paslaugų gavėjui bei vartotojui. Siekiant išsaugoti ir perimti savo krašto tradicijas, sukurtas vaikų folkloro ansamblis (vadovė Kristina Stankevičienė), kuriame puoselėjama Širvintų krašto ir Aukštaitijos regiono dainos, rateliai, žaidimai, šokiai, instrumentinė muzika, pasakojimai ir smulkioji tautosaka. Šiandien kolektyve jau 24 nariai. Taip pat atsirado nemokami  pramoginiai šokiai 14-17 metų jaunimui (vadovas Liudvikas Verikas). Dar visai neseniai pradėjo kurtis Kultūros centro mėgėjų teatras (vadovas Vaidas Lengvinas), laukiame tiek jaunimo, tiek ir vyresniųjų. Jau nuo seno veikia šiuolaikinio šokio grupė (vadovė Odeta Žinienė). O nenorintys groti, dainuoti, šokti, tačiau norintys organizuoti įvairius kultūros renginius visada laukiami tapti Kultūros centro savanoriais (vadovė Rasa Rybkienė). Būrelių, užsiėmimų yra ir tikrai bus.
- Kaip sekasi darbuotojams, kurie vadovauja prie Širvintų kultūros centro esantiems filialams? Kaip vertinate jų veiklą?
- Kartą jau minėjau, kad tai darbui pasiaukoję žmonės, kurie neskaičiuoja laiko ir jėgų. Visi filialų vedėjai yra verti pačios nuoširdžiausios padėkos ir pagyros. Kultūros centro filialai – tai mažieji kultūros židinukai, kiekvienam prieinami, prisitaikantys prie vietinių gyventojų poreikių. Kiekvienas filialas savitas, turintis savo tradicijas bei papročius. Būti filialo vedėju – nemenkas iššūkis. Šie žmonės – tai ir menininkai, ir scenarijų autoriai, ir renginių organizatoriai, ir vedėjai, ir pedagogai, ir psichologai, ir scenografijų kūrėjai. Tad ačiū jiems visiems, linkiu neprarasti to entuziazmo bei noro eiti tik pirmyn.
- Kultūros centre atsiranda vis daugiau estetiškų erdvių. Kada pagaliau bus baigtas Kultūros centro remontas?
- Džiaugiamės kiekviena sutvarkyta erdve ir ypač tuo, kad merės Živilės Pinskuvienės iniciatyva bus įrengtas vidinis Kultūros centro ir Viešosios bibliotekos kiemelis. Smagu, kad pradėti šios naujos, šiuolaikiškos, išskirtinės viešosios erdvės, skirtos tiek kameriniams, tiek pramoginiams renginiams, kūrimo darbai. Na, o Kultūros centro remonto darbai pagal sutartį su rangovais turėtų būti baigti iki 2016-ųjų pabaigos.
- Su kokiomis mintimis pradedate naują darbo dieną?
- Kiekviena diena – tai nauja pradžia. Nėra tokio dalyko kaip tobula diena. Kiekviena diena yra tokia, kokia buvo laukiama… Jeigu ji prasta, tai dėl mūsų tokio įsitikinimo. Jei gera, tai todėl, kad mes tuo tikime. Kiekvieną dieną aš pasitinku planuodama naujus darbus ir tikėdama, kad jie bus įgyvendinti.
- Ačiū už pokalbį.
Romas Zibalas
Širvintų kultūros centro direktorė Rytė Bareckaitė: „Tikiu, kad darni ir stipri komanda gali viską.“

Širvintų kultūros centro direktorė Rytė Bareckaitė: „Tikiu, kad darni ir stipri komanda gali viską.“

Birželio 3 dieną įvyko konkursas Širvintų rajono savivaldybės Kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti. Jį laimėjo Rytė Bareckaitė, nuo praėjusių metų laikinai ėjusi Širvintų kultūros centro direktoriaus pareigas. Sveikindami naująją vadovę, linkėdami jai sėkmės, susitelkimo ir gerų darbo rezultatų, prašome atsakyti į keletą klausimų. Skaityti daugiau »

UAB „Širvintų šiluma“ direktoriumi tapo Raimondas Ragauskas

Birželio 16 dieną įvyko konkurso į UAB „Širvintų šiluma“ direktoriaus pareigas atrankos posėdis. Konkurso laimėtoju pripažintas Raimondas Ragauskas, metus laiko dirbęs direktoriaus pavaduotoju.
Raimondas Ragauskas yra baigęs Kauno technologijos universitetą, įgijęs šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialisto diplomą. Nuo 1982 metų dirbantis šilumininko darbą, darbavęsis Prienų ir Ukmergės šilumos ūkiuose, keletą metų dirbę Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Naujasis direktorius patikino, kad valdybos patikėtas pareigas eisiąs sąžiningai ir stropiai. Pasak bendrovės vadovo, visi įrenginiai šiuo metų dirba be sutrikimų, todėl vartotojai bendrovės darbo beveik nepastebi. Jeigu tik kokia negerovė išlenda į paviršių, širvintiškiai tuoj pat tai pajunta. Pasak Raimondo Ragausko, kad žmonės tvarkingai gautų šilumą ir karštą vandenį, bendrovėje vyksta žinių ir įgūdžių reikalaujantys darbai, kurie tikrai nėra paprasti. O tai, kad vartotojai būtų patenkinti gaunamomis paslaugomis, direktoriaus teigimu, viso kolektyvo nuopelnas.
- Nenoriu išskirti nė vieno specialisto, – sakė direktorius Raimondas Ragauskas, – visi yra dori, sąžiningi ir pareigingi darbuotojai. Visi šiuolaikiniai įrenginiai yra sudėtingi, todėl dirbantys meistrai, operatoriai, šaltkalviai puikiai išmano savo darbo specifiką, žino, kad bet kokia klaida gali atsiliepti bendram įmonės rezultatui. Visi šilumos ūkio pasiekimai – tai viso kolektyvo, siekiančio geriausio rezultato, darbas. Visų sričių suderinimas ir veikimas garantuoja sėkmę, o tai atsispindi kainoje vartotojams.
Pasidomėjus apie galimybes mažinti šilumos kainas, direktorius patikino, kad kaina priklauso ne nuo bendrovės gerų norų. Šilumos tiekimo veiklą reglamentuoja per 50 teisės aktų, medžiagų įsigijimo, eksploatavimo ir kiti dalykai. Šilumos kainą nustato Valstybinė kainų ir energetinės kontrolės komisija. Pagal jos pateiktas metodikas ir skaičiuojama kaina.
- Vartotojams linkiu, kad kaina nedidėtų, – atsisveikindamas sakė UAB „Širvintų šiluma“ direktorius Raimondas Ragauskas, – o darbuotojams – ištvermės, ryžto ir kruopštaus darbo ruošiantis naujajam šildymo sezonui.
Romas Zibalas
UAB „Širvintų šiluma“ direktorius Raimondas Ragauskas: „Visi šilumos ūkio pasiekimai - tai viso kolektyvo, siekiančio geriausio rezultato, darbas.“

UAB „Širvintų šiluma“ direktorius Raimondas Ragauskas: „Visi šilumos ūkio pasiekimai - tai viso kolektyvo, siekiančio geriausio rezultato, darbas.“

Birželio 16 dieną įvyko konkurso į UAB „Širvintų šiluma“ direktoriaus pareigas atrankos posėdis. Konkurso laimėtoju pripažintas Raimondas Ragauskas, metus laiko dirbęs direktoriaus pavaduotoju.

Raimondas Ragauskas yra baigęs Kauno technologijos universitetą, įgijęs šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialisto diplomą. Nuo 1982 metų dirbantis šilumininko darbą, darbavęsis Prienų ir Ukmergės šilumos ūkiuose, keletą metų dirbę Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Skaityti daugiau »

Bus pastatyti ir suoliukai

Į „Širvintų kraštą“ kreipėsi keletas miesto gyventojų, kurie klausė, kodėl naujai įrengtame skvere miesto centre (šalia lopšelio-darželio „Saulutė“) nėra suoliukų, kad būtų galima prisėsti pailsėti, pavakaroti?
Savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė infomuoja, kad kol kas skveras dar nėra iki galo įrengtas. Šioje erdvėje bus suformuotos vaikų, jaunimo, pagyvenusių žmonių poilsio zonos, įrengti treniruokliai, vaikų žaidimo aikštelės, bus pastatyti ir suoliukai. Tačiau šiuo metu, kol kaip reikiant nesudygo ir nesuvešėjo žolė, šių darbų vykdyti negalima, nes bus sugadintas pagrindas. Dėl to ir gyventojų prašoma kol kas nevaikščioti, nemindyti dygstančios vejos. Kai žolytė bus pirmą kartą nušienauta, tuomet ir bus baigiami skvero įrengimo darbai. Tai planuojama atlikti birželio pabaigoje. Tuomet laukia ir smagus skvero atidarymas.
Kol skveras nėra iki galo įrengtas, gyventojų prašoma nemindyti dygstančios vejos.

Kol skveras nėra iki galo įrengtas, gyventojų prašoma nemindyti dygstančios vejos.

Į „Širvintų kraštą“ kreipėsi keletas miesto gyventojų, kurie klausė, kodėl naujai įrengtame skvere miesto centre (šalia lopšelio-darželio „Saulutė“) nėra suoliukų, kad būtų galima prisėsti pailsėti, pavakaroti?

Savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė infomuoja, kad kol kas skveras dar nėra iki galo įrengtas. Šioje erdvėje bus suformuotos vaikų, jaunimo, pagyvenusių žmonių poilsio zonos, įrengti treniruokliai, vaikų žaidimo aikštelės, bus pastatyti ir suoliukai. Tačiau šiuo metu, kol kaip reikiant nesudygo ir nesuvešėjo žolė, šių darbų vykdyti negalima, nes bus sugadintas pagrindas. Dėl to ir gyventojų prašoma kol kas nevaikščioti, nemindyti dygstančios vejos. Kai žolytė bus pirmą kartą nušienauta, tuomet ir bus baigiami skvero įrengimo darbai. Tai planuojama atlikti birželio pabaigoje. Tuomet laukia ir smagus skvero atidarymas.

Svečiuose pas Širvintų krašto žmones

Biteles ir grožį mylinčių žmonių namai
Bitininkai visada  vertinami ir gerbiami ne vien už darbštumą, kruopštumą, atidumą, bet ir už kitų žmogiškųjų vertybių puoselėjimą, kantrybę, geranoriškumą, bičiulystę. Ir šiais laikais dar yra žmonių, mylinčių biteles, mokančių jas prižiūrėti, gebančių ne tik sau, bet ir aplinkiniams prisukti kvapnaus medaus. Vienas jų –  Rubikonių kaime (Zibalų seniūnija) bityną turintis Albinas Kalesnikas. Tai neseniai gražų 70 metų jubiliejų šventęs, nuo 1971 metų bitelėmis besidomintis vyras, mokantis ir norintis jomis rūpintis.
Bitininkavimas prasidėjo nuo dviejų avilių
- Dar tėvai Rubikonyse gyveno, kai pradėjau domėtis bitėmis, – apie bitininkavimo pradžią kalbėjo Albinas Kalesnikas. –  Tuomet su žmona Ole Lentvaryje nusipirkome du avilius bičių ir ėmėmės bitininkystės. Pirmiausia laikėme avilius tėviškėje, bet paskui pervežėme į Molėtų rajoną. Ten ganyklos geresnės tuomet buvo ir bitėms nektarą rinkti buvo patogiau.
Vedžiodamas po bityną, Albinas drąsiai rodė savo dūzgiančias biteles. Nors ir nukėlė dviejų avilių dangčius, parodė besidarbuojančias biteles, bet nė viena neįgėlė. Patyręs bitininkas patikino, kad tai savos bitės, šeimininką pažįstančios, todėl tikrai neįkąs. Bitininkas ramiausiai niekuo nepridengta ranka sušlavė besiblaškančias biteles ten, kur joms ir turėtų būti vieta.
Rūpestingai prižiūrimame Albino Kalesniko bityne bitelės dūzgia 30-tyje avilių. Dalį jų laikantis prie pat namų, kita dalis išvežta tolėliau –  į ganyklas.
- Ten kitos bitelės, – mostelėjęs ranka miško pusėn, sakė Albinas. –  Išvežtos toliau, kad miško augalus lankytų, kvapnų medų neštų. Ten daug žalumos, natūralūs augalai, ideali vieta  bitelėms dūgzti ir gausų medų nešti.
Pasak pašnekovo, domėtis bitėmis vertė gyvenimas, nes labai norėjosi turėti savo medaus. Todėl, pasitarę abu su žmona, nusprendė imtis bitininkavimo. Ir dabar žmona Olė kaip vijurkas sukasi prie bičių, talkina vyrui bičkuopyje. Tiesiog geresnio  padėjėjo už žmoną nesuranda.
- Olė –  stipri bitininkė, – gyrė žmoną vyras, – visada prisišaukiama. Sūnus Audrius mieste labai užimtas, todėl bityne darbuotis laiko sunkiai suranda, o marti Dalia daugiausia gėlynais rūpinasi, todėl prie bičių nelenda.
Geriausias natūralių miško ir pievų gėlių medus
Kalesnikų sodyba labai gražioje vietoje – trijų rajonų sankirtoje. Šalia akimis neaprėpiamos platybės (kairėje plyti Ukmergės rajono laukai, dešinėje – Molėtų rajono miškai), daug žalumos, natūralūs augalai. Sutuoktiniai Kalesnikai sakė, kad jų sodyba bitelėms dūgzti ir gausų medų nešti – labai dėkinga vieta. Šeimininkai pasidžiaugė, jog jau turi šiųmečio medaus ir juo pavaišino. Tiesa, pasigirti šių metų dideliu medaus kiekiu nesiryžo, sakė, jog pernai medunešis buvo gerokai gausesnis.
Šiųmetį darbą gerokai palengvino iš NMA pagal paramą gautas naujas medsukis, kainavęs per 1000 eurų. Albinas Kalesnikas džiaugėsi tokiu naudingu įrenginiu, paspartinusiu darbą.
- Dalį pinigų už medsukį agentūra grąžins, – sakė vyras, – bet jau dabar nauda didžiulė: nereikia vargti, rankomis sukti. Medaus išsukimas daug lengvesnis ir spartesnis, galima dirbti bet kur.
Bitininkas labai gražiai atsiliepė apie savo bites, sakė, kad jos piktos būna tik prieš lietų.
- Bitėms reikalinga girdykla, – pasakojo vyras. –  Joms turi būti nuolat padėta švaraus vandens, šalia turi tekėti ir sūrus. Kokio joms reikia, tokio jos pasiima. Kai oras karštas, bitės avilyje laikosi virš rėmelių arba juda ant lakos.
Albinas Kalesnikas aprodė specialią girdyklą, kur mažu grioveliu tekantis vanduo buvo apgultas bičių. Bičių žinovas pasakojo, kad medaus kiekis priklauso nuo vasaros, nuo bičių stiprumo ir avilių stovėjimo vietos. Pasak pašnekovo, ten, kur yra rapsų, medus kokybiškas nebus, reikia, kad bitelės medų neštų iš įvairiausių natūralių miško ir pievų gėlių, liepų, aviečių, šaltekšnių.
Pasidomėjus, kiek medaus į savo avilius suneša kiekviena šeima, bitininkas sakė:
- Kiekis labai įvairus. Iš avilio galima išsukti nuo 3 iki 15 kilogramų medaus. Gali būti labai skirtingai, kiekviena šeima vis kitokia. Medaus kiekis labai priklauso nuo vasaros. Šiemet daug nebus, nes per sausa. Bitėms irgi reikia lietaus, labai reikia šiltų naktų. Kai labai sausa, žiedai negamina nektaro.
Albino sodyboje stovintys aviliai nudažyti geltona, mėlyna ir žalia spalva. Bitininko teigimu, kad darbščiosios bitelės nepaklystų, kad greičiau rastų savo namus. Sodyboje auga daug specialių augalų, iš kurių bitės renka nektarą. Deja, tikslaus pavadinimo sužinoti nepavyko.
Darbas darbą veja
Albinas Kalesnikas sakė, jog darbas bityne trunka ištisus metus: nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Nebent šiek tiek ramiau būna žiemą. Jau po Naujųjų metų reikia aplankyti bityną, apžiūrėti, kaip atrodo aviliai, ar neužpustyti. Žiemai einant į pabaigą valomos lakos, nes gali užsikimšti ir nepateks į avilį oras. Vasario pabaigoje reikia paklausyti, kaip avilys dūzgia. Pavasarį darbai prasideda bitėms apsiskraidžius, kai orai jau ima šilti, padedama bitėms išsivalyti avilius nuo šiukšlių, atsiradusių per žiemą. Po kelių savaičių jau bitėms ima trūkti vietos, reikia plėsti lizdus, pridėti papildomai korių, kad motinėlė galėtų dėti kiaušinėlius ir bičių šeimos stiprėtų greičiau. Gausiau sužydus pievoms, sodams, aviliai dar labiau plečiami, dedami papildomi koriai, skirti medui pilti. Tada jau prasideda didieji darbai: medaus sukimas, naujų bičių šeimų sudarymas, spiečių gaudymas… Rugpjūčio antroje pusėje bitės ima ruoštis žiemai. Bitininkas turi joms padėti, patikrinti maisto kiekį, gydyti nuo ligų, sumaitinti reikiamą kiekį sirupo. Atšalus orams, reikia avilius papildomai apšildyti specialiomis pagalvėmis. Pasnigus uždengti lakas, apsaugoti nuo sniego pertekliaus.
- Būna, kad bitės po žiemos miršta, – pasakojo bitininkas. –  Joms kenkia įvairios ligos, erkės, todėl reikia nuolat jas sekti, domėtis naujovėmis, konsultuotis su kitais bitininkais.
Pašnekovas sakė, kad priklauso Bitininkų draugijai, kurios vadovas yra Aleksandras Masiulionis, bendrauja su bitininkyste užsiimančiais Alvydu Masiuku, Algiu Narbuntu, Ričardu Putrimu ir kitais bitininkais.
- Bitininkavimas –  tai malonumas ir atsipalaidavimas, – šypsojosi Olė Kalesnikienė, – labai ramina nervus, labai džiugina bičių dūzgimas. Girdžiu, kai žmonės sako, kad neturi darbo. Nesuprantu tokių, nes mes neturime net kada prisėsti, vis krutame ir krutame. Bityno plėsti neplanuojame, gana jau, nebe jaunystė, o darbo yra daug.
Rūpinasi ne tik bitėmis, bet prižiūri ir didžiulį paukštyną
Aplink Kalesnikų namą auga rūpestingai prižiūrėti gėlynai. Kiekviena sodybos pėda liudija apie šeimininkų pasišventimą kurti jaukumą. Darbščių žmonių kūrybingumui ribų nėra: kurdami grožį savo sodyboje, jie panaudojo ne tik gėles ir želdinius, bet ir įvairius buities rakandus.
Kalesnikų sodyboje puikuojasi ir gražus paukštynas. Pasak Olės Kalesnikienės, tų paukščių gausybė: ir vištų su viščiukais, ir kalakutų su kalakučiukais. Lankymosi sodyboje dieną kaip tik iš kiaušinių kalėsi naujos gyvybės: viena kalakutė išperėjo viščiukų vadą, kita –  kalakučiukų. Ir vieni, ir kiti mažyliai, sudėti į vieną dėžę, šildėsi prie elektros lempos. Šeimininkė džiaugiasi, kad visą paukštyną akylai stebi ne tik du šunys, bet ir milžiniškas kalakutas, kuris lankymosi dieną vis pūtėsi ir energingai kratė savo raudoną maskatuojantį pabarzdį.
Olė ir Albinas Kalesnikai už gražiai tvarkomą sodybą pernai rajone buvo apdovanoti, jų sodyboje matai ne parodai, ne praeivio akiai specialiai skirtą grožį. Kurdami jaukumą, sutuoktiniai atskleidė poetišką sielą. Tai darbščių rankų, biteles ir grožį mylinčių žmonių namai.
Romas Zibalas

Rubikonyse gyvenantys Albinas ir Olė Kalesnikai prižiūri 30 avilių bityną.

Rubikonyse gyvenantys Albinas ir Olė Kalesnikai prižiūri 30 avilių bityną.

Biteles ir grožį mylinčių žmonių namai

Bitininkai visada  vertinami ir gerbiami ne vien už darbštumą, kruopštumą, atidumą, bet ir už kitų žmogiškųjų vertybių puoselėjimą, kantrybę, geranoriškumą, bičiulystę. Ir šiais laikais dar yra žmonių, mylinčių biteles, mokančių jas prižiūrėti, gebančių ne tik sau, bet ir aplinkiniams prisukti kvapnaus medaus. Vienas jų –  Rubikonių kaime (Zibalų seniūnija) bityną turintis Albinas Kalesnikas. Tai neseniai gražų 70 metų jubiliejų šventęs, nuo 1971 metų bitelėmis besidomintis vyras, mokantis ir norintis jomis rūpintis. Skaityti daugiau »

Stadionas mieste bus!

Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė pasirašė Lauryno Stuokos-Gucevičiaus stadiono projektavimo ir rangos darbų sutartį.
Planuota sutartį pasirašyti sausio-vasario mėnesiais, kad pavasarį būtų pradėti statybos darbai, tačiau viešųjų pirkimų procesą net pusei metų prailgino nuolatiniai skundai ir bandymai sutrukdyti šio projekto įgyvendinimą.
- Ačiū Savivaldybės administracijos direktorei ir jos komandai – jų pastangų dėka Širvintų rajono gyventojai jau kitais metais galės džiaugtis nauju, iki šiol vieninteliu stadionu, kuris atitiks visus tokiems objektams keliamus reikalavimus, – neslėpė džiaugsmo rajono merė Živilė Pinskuvienė. – Įgyvendinant projektą „Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadiono modernizavimas“ per 4 mėnesius bus parengtas techninis darbo projektas ir pradėti rekonstrukcijos darbai.
„Širvintų krašto“ informacija
Rajono merė Živilė Pinskuvienė už pastangas sprendžiant stadiono modernizavimo problemas dėkinga Savivaldybės administracijos komandai.

Rajono merė Živilė Pinskuvienė už pastangas sprendžiant stadiono modernizavimo problemas dėkinga Savivaldybės administracijos komandai.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė pasirašė Lauryno Stuokos-Gucevičiaus stadiono projektavimo ir rangos darbų sutartį.

Planuota sutartį pasirašyti sausio-vasario mėnesiais, kad pavasarį būtų pradėti statybos darbai, tačiau viešųjų pirkimų procesą net pusei metų prailgino nuolatiniai skundai ir bandymai sutrukdyti šio projekto įgyvendinimą. Skaityti daugiau »

Įteikti Meno mokyklos baigimo pažymėjimai

Birželio pradžioje įvyko Meno mokyklos baigimo pažymėjimų įteikimo šventė.
Renginyje dalyvavo Meno mokyklos mokiniai, jų tėveliai, mokytojai. Meno mokyklos bendruomenę pasveikinti atvyko svečiai:  rajono Tarybos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto pirmininkas Romas Zibalas, Savivaldybės tarybos narė Daiva Puzinienė, merės padėjėja Janina Greiciūnaitė, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Regina Jagminienė ir vyriausiosios specialistės Rasa Kralikevičienė ir Jolanta Pugačiauskaitė, Viešosios bibliotekos l. e. p. direktorė Vaiva Daugėlienė, Mokyklos tarybos pirmininkas Ramūnas Vyšniauskas, Zibalų pagrindinės mokyklos l. e. p. direktorė Sigita Kaminskienė, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Margarita Vaičelytė, Švietimo centro metodininkė Joalita Mackonienė.
Meno mokyklos l. e. p. direktorė Daiva Vinciūnienė pasidžiaugė šių mokslo metų Meno mokyklos mokinių ir mokytojų pasiekimais. „Kiekvieno mokinio sėkmė – tai ir mokinio šeimos, mokytojo, visos mokyklos bendruomenės sėkmė. Širdingai dėkoju mokinių tėveliams už nuoširdų rūpestį vaikais, už atsakingą požiūrį į ugdymą. Už kasdienį kruopštų darbą dėkoju mūsų mokyklos kolektyvui – ir mokytojams, ir kitiems darbuotojams“.
Neformaliojo vaikų švietimo pažymėjimai įteikti 18 mokinių, kurie baigė pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, ir 8 mokiniams, kurie baigė pagrindinio dailės formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą.
Savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės padėkomis apdovanotos muzikos mokytojos Julija Jadzevičienė, Jurgita Reneckytė-Žemaitienė ir 13 mokinių: Milgintė Jurkevičiūtė, Eglė Pociūtė, Deimantė Stankevičiūtė, Evelina Kalesnykaitė, Emilija Vasilionkaitė – už puikius mokymosi pasiekimus ir aktyvų dalyvavimą renginiuose, Lukas Cikanavičius, Lukas Vyšniauskas – už puikius mokymosi pasiekimus ir aktyvią koncertinę veiklą, Viktorija Dapkutė, Alicija Garbatavičiūtė, Neda Černiauskaitė, Jomantas Grickevičius – už aktyvią koncertinę veiklą, Aistė Jurkevičiūtė, Gabrielė Vinciūnaitė – už labai gerą mokymąsi.
Meno mokyklos padėkomis už prasmingą bendradarbiavimą, nuoširdžią pagalbą ir paramą Meno mokyklai apdovanoti Ramūnas Vyšniauskas, Lilia Serekpajevienė, Audronė Radzevičienė, Audrius Indriulionis.
Meno mokyklos l. e. p. direktorė Daiva Vinciūnienė padėkas įteikė aktyviausiems Meno mokyklos 1-6 klasių mokiniams: Laurai Pažusytei, Adrijai Redeckaitei, Kajui Valavičiui, Faustinai Navalinskaitei, Eglei Maslinskaitei, Meilei Graužinytei, Modestai Bakšanskytei, Nojui Iljeičiui, Kristupui Vaitkūnui, Erikui Ašakai – už labai gerą mokymąsi ir aktyvią koncertinę veiklą, Nojui Kralikevičiui, Aurėjai Pakštytei, Emai Dalalaitei – už labai gerą mokymąsi ir aktyvų dalyvavimą renginiuose, Ugniui Romaškai, Ugnei Savickaitei, Dijai Belaglovytei, Jogailei Valkauskaitei, Gretai Gotovskytei, Kamilei Zmitrevičiūtei, Austėjai Šimkutei – už aktyvią koncertinę veiklą.
Atminimo dovanos ir gėlės įteiktos Meno mokyklos darbuotojams.
Salėje buvo eksponuojami Dailės skyriaus mokinių baigiamieji darbai. Juos pristatė septintokė Emilija Vasilionkaitė: „Kūrybinių darbų pagrindinė tema – muzika. Į šiuos darbus mes įdėjome visas savo žinias, kūrybiškumą, kantrybę bei gebėjimus.“
Gražų koncertą visiems dovanojo Muzikos skyriaus septintos klasės mokiniai: Ieva Eigelytė, Eglė Pociūtė, Milgintė Jurkevičiūtė, Asta Strakauskaitė, Augustė Baravykaitė, Neda Černiauskaitė, Alicija Garbatavičiūtė, Viktorija Dapkutė, Gabrielė Miliukaitė, Lukas Vyšniauskas, choras „Garsiukai“, akordeonistų, smuikininkų ir kanklininkų, violončelininkų ansambliai, kapela, trimitininkų duetas Nojus Iljeitis ir mokytojas Robertas Vasilevskis ir Meno mokyklos mokytojai: Jurga Sarpauskienė, Rūta Savickienė, Loreta Ardzevičiūtė, Eilina Stropaitė, Robertas Vasilevskis, Jurgita Reneckytė-Žemaitienė, Tatjana Maciulevič, Gintaras Pauliukonis, Jurgita Voskanienė, Valdas Povilaitis, Julija Jadzevičienė.
Renginio vedėjai – mokytojos Jurgita Reneckytė-Žemaitienė, Ilona Jadzevičiūtė ir antrokas Nojus Kralikevičius.
Ačiū visiems šventės dalyviams ir svečiams!
Meno mokyklos informacija
Savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės padėkomis apdovanotos mokytojos Julija Jadzevičienė ir Jurgita Reneckytė-Žemaitienė su rajono Tarybos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto pirmininku Romu Zibalu, l. e. p. Meno mokyklos direktore Daiva Vinciūniene, merės padėjėja Janina Greiciūnaite

Savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės padėkomis apdovanotos mokytojos Julija Jadzevičienė ir Jurgita Reneckytė-Žemaitienė su rajono Tarybos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto pirmininku Romu Zibalu, l. e. p. Meno mokyklos direktore Daiva Vinciūniene, merės padėjėja Janina Greiciūnaite

Birželio pradžioje įvyko Meno mokyklos baigimo pažymėjimų įteikimo šventė.

Renginyje dalyvavo Meno mokyklos mokiniai, jų tėveliai, mokytojai. Meno mokyklos bendruomenę pasveikinti atvyko svečiai:  rajono Tarybos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto pirmininkas Romas Zibalas, Savivaldybės tarybos narė Daiva Puzinienė, merės padėjėja Janina Greiciūnaitė, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Regina Jagminienė ir vyriausiosios specialistės Rasa Kralikevičienė ir Jolanta Pugačiauskaitė, Viešosios bibliotekos l. e. p. direktorė Vaiva Daugėlienė, Mokyklos tarybos pirmininkas Ramūnas Vyšniauskas, Zibalų pagrindinės mokyklos l. e. p. direktorė Sigita Kaminskienė, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Margarita Vaičelytė, Švietimo centro metodininkė Joalita Mackonienė. Skaityti daugiau »

Gedulo ir Vilties dienos minėjimai. Gelvonuose…

Nuo 1993 metų, Širvintų kultūros centro Gelvonų filialas organizuoja tremtinių suėjimus, rengia tremtinių ir partizanų kūrybos vakarus, nuo 1998 m. Gedulo ir vilties dienos minėjimus.
Birželio 13-ąją Gelvonuose vyko susikaupimo vakaras „Skrisk, vilties paukšte“, skirtas tremties 75-mečiui atminti. Jame dalyvavo Širvintų rajono merės pavaduotoja Irena Vasiliauskienė, TS-LKD  Širvintų skyriaus pirmininkas Gediminas Ragauskas, Gelvonų seniūnas Lionginas Juzėnas, klebonas Vilius Kiškis, aktorius Vladas Radvilavičius, Širvintų kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių choras (vadovas Jonas Barbaravičius), Širvintų kultūros centro Gelvonų filialo folkloro ansamblis „Savingė“ (vadovė Laimutė Bikulčienė), rajono tremtiniai.
Renginys prasidėjo Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčios šventoriuje, prie Tremtinių kryžiaus. Giesmėmis, dainomis, eilėraščių posmais ir tremtinių – gyvųjų liudytojų skaudžiais atsiminimais pagerbtas masinių trėmimų aukų atminimas. Apie tremtį pasakojo Marcelė Tamašauskienė, Genovaitė Piškinienė, Kazimieras Autukevičius, Jūratė Barbaravičienė ir Vytautas Matijošius.
Renginys tęsėsi  prie paminklo Didžiosios kovos apygardos partizanams, kur vyko Juodojo birželio atminimo akcija. Iš žvakelių sudėliotas tremtiniams ir Laisvės kovotojams brangiausias žodis – LIETUVA. Akcijos metu skambėjo Laisvės dainos, kurias atliko Širvintų kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių choras ir Širvintų kultūros centro Gelvonų filialo folkloro ansamblis „Savingė“ . Partizanų eiles deklamavo aktorius Vladas Radvilavičius. Vėliau visi rinkosi į Širvintų kultūros centro Gelvonų filialo salę, kur vyko filmo apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ pristatymas ir peržiūra bei dalijimasis prisiminimais prie arbatos puodelio.
Už istorinės atminties puoselėjimą visiems renginio dalyviams nuoširdžiai dėkojo rajono merės pavaduotoja Irena Vasiliauskienė. Daug gražių linkėjimų tremtiniams ir renginio dalyviams išsakė klebonas Vilius Kiškis ir seniūnas Lionginas Juzėnas. Už tremtinių ir partizanų kūrybos sklaidą Širvintų kultūros centro Gelvonų filialo renginiuose vedėja Gita Krylavičienė dėkojo, įteikė gėlių ir monografiją „Gelvonai“ aktoriui Vladui Radvilavičiui ir Širvintų kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių choro vadovui Jonui Barbaravičiui. Nuoširdus ačiū nuskambėjo ir renginio rėmėjams: UAB „Bagaslaviškio pieninė“ ir  Leokadijos Lebedinskienės IĮ.
Gita Krylavičienė
Širvintų kultūros centro Gelvonų filialo vedėja
Juodojo birželio atminimo akcija prie Didžiosios kovos apygardos partizanų paminklo.

Juodojo birželio atminimo akcija prie Didžiosios kovos apygardos partizanų paminklo.

Nuo 1993 metų, Širvintų kultūros centro Gelvonų filialas organizuoja tremtinių suėjimus, rengia tremtinių ir partizanų kūrybos vakarus, nuo 1998 m. Gedulo ir vilties dienos minėjimus.

Birželio 13-ąją Gelvonuose vyko susikaupimo vakaras „Skrisk, vilties paukšte“, skirtas tremties 75-mečiui atminti. Jame dalyvavo Širvintų rajono merės pavaduotoja Irena Vasiliauskienė, TS-LKD  Širvintų skyriaus pirmininkas Gediminas Ragauskas, Gelvonų seniūnas Lionginas Juzėnas, klebonas Vilius Kiškis, aktorius Vladas Radvilavičius, Širvintų kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių choras (vadovas Jonas Barbaravičius), Širvintų kultūros centro Gelvonų filialo folkloro ansamblis „Savingė“ (vadovė Laimutė Bikulčienė), rajono tremtiniai.   Skaityti daugiau »

Gedulo ir Vilties dienos minėjimai. Širvintose…

Širvintose…
Birželio 14-ąją, 18 valandą, Širvintų bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už  tremtinius, politinius kalinius, visus kentėjusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę.
Po Šv. Mišių prie paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę vyko iškilminga sovietinio režimo aukų pagerbimo ceremonija. Žvakes uždegė ir gėlių prie Ipolito Užkurnio skulptūros 1940-1953 m. Širvintų rajono aukoms atminti bei prie paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę (skulptorius Robertas Antinis) padėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Širvintų skyriaus pirmininkė, Savivaldybės vicemerė Irena Vasiliauskienė, Savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, merės padėjėja Janina Greiciūnaitė ir laikinai einanti Širvintų kultūros centro direktoriaus pareigas Rytė Bareckaitė.
„Prieš 75 metus birželio 14 dieną tūkstančiai lietuvių buvo ištremti sovietų okupacinės valdžios. Okupavus Baltijos šalis Maskvoje buvo nuspręsta, kiek žmonių reikia Sibirui apgyvendinti, buvo sudarytos kvotos, kiek iš kurios respublikos išvežti. Tarp tremtinių daugiausia buvo politinio, karinio ir ūkinio Lietuvos elito atstovai. Privalome atsiminti tą laikotarpį ir tuos žmones. Te nutyla kasdienybės šurmulys, – išgirskite, įsiklausykite į savo širdies plakimą“, – kalbėjo renginio vedėja ir pakvietė tylos minute pagerbti nekaltų aukų kančią.
„Nuo trėmimų prabėgo 75 metai. Daugelis gali pagalvoti, ar verta prisiminti, kas buvo prieš tiek metų? Pasak vieno išminčiaus, tauta, pamiršusi savo istoriją, ją atkartoja. Ar norėtume, kad pasikartotų tie skausmingi dalykai? Gyvename laisvoje Lietuvoje dėka tų, kurie nors ir labai sunkiomis sąlygomis, žinodami, kad neišgyvens, kovojo už tėvynę. Mes lietuviais esame gyvendami Lietuvoje, o kituose kraštuose esame tiesiog užsieniečiai arba ateiviai. Kai mus vežė per prievartą, žmonės įsidėdavo ir žemės gabalėlį, o grįžę namo bučiuodavo ją. Šiandien išvažiuojame, nes norime gyventi geriau, tačiau negi mes šiandien gyvename blogai? Ar tikrai mes gyvename blogai?.. Kreipiuosi į jaunimą – likite Lietuvoje, nes bet koks išvažiavimas yra tremtis. Tai, ką jūs nuveiksite, kokią sukursite Lietuvą, tokia ir bus jūsų tėvynė“, – kalbėjo Irena Vasiliauskienė.
Savo dainomis tremtinių ir politinių kalinių sunkią dalią apdainavo Kultūros centro Tremtinių ir politinių kalinių choras (vad. Jonas Barbaravičius).
Remigijus Bonikatas
Širvintų bažnyčioje aukojamos Šv. Mišios už  tremtinius, politinius kalinius, visus, kentėjusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę.

Širvintų bažnyčioje aukojamos Šv. Mišios už tremtinius, politinius kalinius, visus, kentėjusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę.

Birželio 14-ąją, 18 valandą, Širvintų bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už  tremtinius, politinius kalinius, visus kentėjusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę.

Po Šv. Mišių prie paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę vyko iškilminga sovietinio režimo aukų pagerbimo ceremonija. Žvakes uždegė ir gėlių prie Ipolito Užkurnio skulptūros 1940-1953 m. Širvintų rajono aukoms atminti bei prie paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę (skulptorius Robertas Antinis) padėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Širvintų skyriaus pirmininkė, Savivaldybės vicemerė Irena Vasiliauskienė, Savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, merės padėjėja Janina Greiciūnaitė ir laikinai einanti Širvintų kultūros centro direktoriaus pareigas Rytė Bareckaitė.

Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar, Jūsų nuomone, pirmosios instancijos teismuose reikalingi tarėjai?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama
  
Statistika
Dabar svetainėje: 9 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.