Ūkininkas, ugniagesys, seniūnaitis, geras kaimynas

„Širvintų krašto“ žurnalistus suintrigavo vienos Lapelių kaimo gyventojos žodžiai: „Yra mūsų kaime žmogus, kuris niekada neatsisako padėti kaimynams. Mūsų kaime gyvena daugiausia senoliai, kuriems ūkio darbus nudirbti sunku. Jo dėka gyvulius auginame ir turime ką valgyti. Tai – Saulius Avlasevičius.“

Su šiuo aparatu ūkininkas kiekvieną dieną važiuoja karvių melžti

Su šiuo aparatu ūkininkas kiekvieną dieną važiuoja karvių melžti.

Lapelių kaimo pakraštyje prie nedidelio, tačiau jaukaus medinio namo mane pasitiko jaunatviškai atrodantis vyras ir, maloniai pakvietęs užeiti vidun, tarstelėjo: „Namuose šeimininkauju vienas…“ Skaityti daugiau »

Jei, neduok Dieve, karas ar stichinė nelaimė

Širvintų savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Vladimir'as Kornijenko: „Pratybos padeda įvertinti galimą situaciją, atskleidžia trūkumus, moko veikti įvairiose situacijose, kad gyventojai jaustųsi saugesni.“

Širvintų savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Vladimir'as Kornijenko: „Pratybos padeda įvertinti galimą situaciją, atskleidžia trūkumus, moko veikti įvairiose situacijose, kad gyventojai jaustųsi saugesni.“

Turbūt net abejoti neverta, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas tiki, jog jam niekada neteks išgyventi stichinių nelaimių ar karo baisumų. Daugelį dešimtmečių Lietuvos nepalietė nei maras, nei karas, nei ypatingai baisūs gamtos kataklizmai. Karo baisumus išgyvenusi karta netrukus švęs 70-metį, o jaunesni retai pagalvoja, kad karas – tikrai ne išimtinis reiškinys žmonijos istorijoje. Daugelis yra girdėjęs apie mūšius Grozne, Sarajeve, Kosove, skaitę istorijos vadovėliuose, kad kariaujama buvo visą laiką, kiek tik siekia istorinė žmonijos atmintis. Kasdien laikraščiuose ir interneto portaluose pasirodo po keliolika pranešimų apie žvanginimą ginklais, apie neramumus kaimyninėse šalyse. O tai nejučia verčia nors trumpam susimąstyti apie pačias niūriausias galimos invazijos variacijas, ką reikėtų daryti užklupus pavojui, kur slėptis civiliams gyventojams. Apie visa tai sutiko papasakoti Širvintų savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Vladimir’as Kornijenko.

- Žiniasklaidoje teigiama, jog pastaraisiais metais Europos Sąjungoje civilinei saugai skiriama vis daugiau dėmesio. Patvirtinkite arba paneikite šį teiginį.

- Europos Bendrijos civilinės saugos mechanizmas buvo sukurtas 2001 m. siekiant užtikrinti greitą bei efektyvų pagalbos teikimą nukentėjusioms šalims ir teikiamos pagalbos koordinavimą. Skaityti daugiau »

Draugiškame paukštyne viršiausios jaučiasi žąsys

Sutartinai gagenančios žąsys pasitinka kiekvieną Valerijos Kisielienės svečią.

Sutartinai gagenančios žąsys pasitinka kiekvieną Valerijos Kisielienės svečią.

Retai kur rajono kaimuose besutiksi iš tolo boluojantį, oranžiniais snapais švytruojantį žąsų pulkelį. Limonyse (Zibalų seniūnija) gyvenančios Valerijos Kisielienės sodyboje ne tik baltasparnių žąsų, bet ir kitokių paukščių begalė. Po kiemą elegantiškai „špaciruojantys“ sparnuočiai traukia pakeleivio akį. Nejučia norisi griebti fotoaparatą ir fotografuoti tokį idilišką vaizdelį. Didžiulį žąsų, ančių, kalakutų, vištų paukštyną prižiūrinti moteris turi daug įdomių dalykų papasakoti apie savo augintinius. Skaityti daugiau »

Balkoną apmėtė kiaušiniais

Spalio 16-19 dienos

Per keturias dienas į Komisariatą buvo pristatyti 2 asmenys. Skaityti daugiau »

Išrinktas Igno Šeiniaus paminklo modelis

Spalio 17 dieną Širvintų savivaldybės viešosios bibliotekos skaitykloje vyko atviras rašytojo, diplomato Igno Šeiniaus (Jurkūno) paminklo idėjinio modelio konkurso vertinimo komisijos posėdis. Iš vienuolikos patvirtintų komisijos narių dalyvavo devyni.

Pagal šį modelį Širvintose ir bus statomas paminklas rašytojui Ignui Šeiniui

Pagal šį modelį Širvintose ir bus statomas paminklas rašytojui Ignui Šeiniui

Skaityti daugiau »

Odė Širvintų grindiniui

Petro Naraškevičiaus esė ir miniatiūrų knyga „Širvintų grindinys“ (išleido „Žuvėdros“ leidykla, 192 psl.).

Petro Naraškevičiaus esė ir miniatiūrų knyga „Širvintų grindinys“ (išleido „Žuvėdros“ leidykla, 192 psl.).

Rašytojo Petro Naraškevičiaus kūrybinėje biografijoje – šešiolika knygų. Jau beveik keturis dešimtmečius jis gyvena Dzūkijos sostinėje, tačiau savo gimtinės Širvintose nepamiršta iki šiol. Gimė jis Širvintų valsčiuje, Trakų kaime, mokėsi Vindeikių septynmetėje bei Musninkų mokyklose. Vėliau gyvenimo keliai nubloškė autorių į Panevėžį bei Anykščius, o iš čia – į Dzūkiją. 1990 metais jis išleido apybraižų rinkinį „Alksniai prie Širvintos“, 2006 metais pasirodė jo reportažas „Plaukimas Širvinta iš vakardienos“. O štai dabar, visai neseniai iš spaudos išėjo nauja Petro Naraškevičiaus esė ir miniatiūrų knyga „Širvintų grindinys“ (išleido „Žuvėdros“ leidykla, 192 psl.).

Petras Naraškevičius – pripažintas miniatiūrų ir trumpų novelių meistras. Autorius nemėgsta daugžodžiauti, jam rūpimas problemas jis stengiasi perteikti trumpais, vizualiai įspūdingais meniniais vaizdais. Minties sodrumas ir sakinio bei kūrinio neištęstumas – šios savybės ryškiai atsispindi ir naujoje rašytojo knygoje.

Šia prasme itin vykusi novelė „Žvaigždės krenta į Širvintą“. Vindeikių kaimo patriarchas Mykolas Jankūnas net ir gilioje senatvėje nutrepsėdavo iki kalvos pakaušio, iš kur atsiverdavo puikus vaizdas į upės vingius, pagal upę išsiraičiusias lankas. Skaityti daugiau »

Literatūrinis vakaras „Pasibelski krintančiais lapais“

Vileikiškių bibliotekoje vyko literatūrinis vakaras „Pasibelski krintančiais lapais“.

Vileikiškių bibliotekoje vyko literatūrinis vakaras „Pasibelski krintančiais lapais“.

Šiltą ir gražų spalio 10 d. vakarą Vileikiškių bibliotekoje vyko literatūrinis vakaras „Pasibelski krintančiais lapais“. Renginio metu buvo skaitoma kraštiečių rašytojų ir literatų Petro Naraškevičiaus, Liudviko Oškinio, Viktoro Brazausko ir Jurginos Černiak kūryba rudens tematika.

Renginio pradžioje buvo pristatyta pati naujausia kraštiečio rašytojo Petro Naraškevičiaus knyga „Širvintų grindinys“ (2014 m., leidykla „Žuvėdra“). Iš šios esė ir miniatiūrų rinkinio buvo perskaitytas kūrinys „Rudens saksofonai“. Esė nepaprastai vaizdžiai perteikia rudens gamtos vaizdus ir garsus. Sklindantys įvairūs garsai, ypač paukščių balsai, labai panašūs į įvairiais muzikos instrumentais išgaunamus akordus. Džiaugiamės, kad ši knyga papildė kraštotyros fondą, kuriame sukaupta kraštiečių rašytojų ir literatų kūryba. Skaityti daugiau »

Po mūsų – nors ir tvanas?

Į „Širvintų kraštą“ kreipėsi miesto gyventojas Saulius ir išsakė savo nuomonę dėl šiuo metu mieste tvarkomo tvenkinio.

Tvenkinio dugnas už P. Cvirkos gatvės tilto prašosi tvarkytojų...

Tvenkinio dugnas už P. Cvirkos gatvės tilto prašosi tvarkytojų...

- Manau, nėra blogai, kad tvarkomas tvenkinio dugnas, tik ar vien dumblo išvežimu reikėtų apsiriboti? Kaip supratau iš publikacijų laikraštyje, dugno tvarkymo darbus ketinta pradėti dar pernai, o greta dumblo valymo turėjo būti vykdomas ir užtvankos įrenginių remontas, juo labiau kad Savivaldybės sudaryta komisija juos pripažino avarinės būklės. Skaityti daugiau »

Apie mokinio krepšelį ir „nemokamą“ mokslą

Alfredas Astikas

Alfredas Astikas

Dėl švietimo ir mokslo prasmės bei reikalingumo nesiginčija niekas. Tik išsilavinęs, visapusiškai išprusęs žmogus gali tapti progresyvios, demokratinės, kultūringos, pažangiai mąstančios visuomenės dalimi. Beraščiai ar mažaraščiai nei tautos, nei valstybės vystymosi ir tobulėjimo niekada neužtikrino ir niekada neužtikrins. Švietimui skiriamos lėšos – tai investicija į šalies ateitį, jos žmogiškąjį kapitalą. Tą suvokia visi, išskyrus Širvintų rajono valdžią.

Rajonų švietimo įstaigos, kurių didžiosios daugumos steigėjas yra savivaldybė, yra išlaikomos valstybės lėšomis. Savivaldybes pinigai pasiekia per vadinamąją specialią valstybės skiriamą dotaciją. Kadangi ši dotacija yra tikslinė, lėšos pagal įstatymą privalo būti panaudojamos išskirtinai švietimui – t. y. mokymo reikmėms tenkinti. Nei pirkti naujų automobilių, nei dengti valdininkų abejotinų komandiruočių abejotinų išlaidų, nei remontuoti savivaldybės kabinetų ar tvarkytis savo kiemo savivaldybės už šiuos pinigus neturi teisės. Skaityti daugiau »

Jaunimo centro idėja netapo realybe, o kur kiti vicemero darbai?

Paskutinis įrašas apie vicemero ketinimus dirbti Širvintų savivaldybės interneto svetainėje pasirodė prieš metus...

Paskutinis įrašas apie vicemero ketinimus dirbti Širvintų savivaldybės interneto svetainėje pasirodė prieš metus...

2011 metų rugsėjo – lapkričio mėnesiais Širvintų rajone buvo atliktas jaunimo veiklos organizavimo vertinimas, suderintas su Jaunimo reikalų departamentu ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vertinimo tikslais savivaldybei priskirtas „kaimiškumo“ laipsnis. Neilgai trukus rajono Savivaldybės vadovai, galbūt bandydami taisyti padėtį, labai susidomėjo Atviro jaunimo centro įsteigimu Širvintose, tačiau prabėgo nemažai laiko, o centro vis dar neturime. Kodėl nebuvo gautas finansavimas Jaunimo centrui, garsiai nekalbama. Skaityti daugiau »

Puslapis 1 iš 37012345678910Kitas »...Paskutinis »

Siūlo darbą

 Facebook puslapių kūrimas javascript   SEO  Reklama internete  ajax     rss  Puslapių kūrimas     web   Mobiliųjų aplikacijų kūrimas       Reklama Google     CSS   web   Reklama facebook     blog  Kontekstinė reklama internete python html   Programavimo paslaugos   blog   
Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar mokate suteikti pirmąją medicinos pagalbą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama
SveikinimaiFilmaiMuzika
AutomobiliaiSapnaivardai
PavardesVietovardziaiTrinkeliu klojimas
  • Hey.lt - Nemokamas lankytoju skaitliukas
  • Top100 counter
  
Statistika
Dabar svetainėje: 2 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.