Kuri gi bendruomenė nenorėtų tokių sąlygų?

Sprendimai ir nuomonės
Kuri gi bendruomenė nenorėtų tokių sąlygų?
Įprasta, kad kone kiekvieno didesnio kaimo ar miestelio žmonės buriasi į bendruomenes. Vienos jų glaudžiasi erdvesnėse, pritaikytose, kitos – ankštesnėse patalpose. Žinia, ne visoms vienodai sekasi veikla, ne visos gali džiaugtis lėšų pertekliumi, bet rašo projektus, sukasi kaip išmanydamos.
Tačiau, pasirodo, visiškai įmanoma „prasisukti“ taip, kad bendruomenė turėtų erdvias, atnaujintas patalpas, o už naudojimąsi jomis mokėtų visi mokesčių mokėtojai.
Dar 2012 metų kovo 29 d. Širvintų rajono tarybos valdančioji dauguma pritarė, kad būtų vykdomas projektas „Buvusio Bartkuškio pagrindinės mokyklos Šiaulių pradinio ugdymo skyriaus patalpų pritaikymas bendruomenės poreikiams“. Sprendime nurodyta, kad preliminari projekto vertė – 1 019 901,95 Lt, Savivaldybės biudžeto (vadinasi, visų mokesčių mokėtojų) lėšos – 67 324,36 Lt. Be to, įsipareigota apmokėti visas tinkamas ir netinkamas išlaidas, kurių nepadengia projekto finansavimo lėšos. Pinigai nenukrito iš dangaus – Savivaldybė paėmė eilinę paskolą iš banko, kurią su palūkanomis visiems rajono mokesčių mokėtojams teks atidavinėti bene 10 metų.
Taigi, milijoną litų viršijančia kaina apleistos ir nenaudojamos Šiaulių pradinio ugdymo skyriaus patalpos buvo rekonstruotos, pritaikytos bendruomenės reikmėms – įsigyta baldų, organizacinės technikos, virtuvinės įrangos… Atnaujintose patalpose atrastas kamputis ir Viešosios bibliotekos Jauniūnų filialo Šiaulių padalinio bibliotekai. Atrodytų, puiku, tebūnie dar vienas kultūros židinukas kaime. Tačiau… Dabartiniams Savivaldybės vadovams pradėjus analizuoti Viešosios bibliotekos struktūrą norint optimizuoti jos veiklą, paaiškėjo gana skandalingų dalykų. Tas bibliotekos padalinys, užimantis tik mažytį patalpų kampelį, oficialiai neįregistruotas Kultūros ministerijoje, o ir naujų knygų lentynomis negalintis skaitytojų pradžiuginti, tapo savotišku gelbėjimosi ratu Šiaulių krašto bendruomenei.
Šių metų vasario mėnesį Savivaldybės administracija (tiksliau – koks „keistas“ atsitiktinumas – Lenkų rinkimų akcijos deleguota Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, pavaduojanti Administracijos direktorių, Rasa Tamošiūnienė) kurpia raštą Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės departamento Projektų administravimo skyriui, kuriame džiaugiamasi, kad sukurtos palankios sąlygos bendruomenės švietimo, kultūros, edukacijos, bendruomeniškumo ir kitiems poreikiams tenkinti, ir… prašoma leisti patalpas, baldus, organizacinę techniką ir virtuvės įrangą patikėjimo ar panaudos teise perduoti Širvintų rajono viešajai bibliotekai. Ir nurodo „svarią“ priežastį: „kad visiškai būtų pasiekta projekto tikslo, bendruomenės nariai galėtų nevaržomai, jiems patogiu metu naudotis teikiamomis paslaugomis“…
Kaip patogu – perduotas turtas bus apskaitomas Širvintų rajono savivaldybės administracijos balanse, už jo tinkamą panaudojimą atsakomybė irgi lieka Savivaldybės administracijai, visos išlaikymo lėšos – iš Viešosios bibliotekos sąskaitos! Kuri gi bendruomenė nenorėtų tokių išskirtinių sąlygų?
Neilgai trukus, kovo 17 d., praėjusios kadencijos rajono taryba, vadovaujama Vinco Jasiukevičiaus, priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino šį „planą-chuliganą“, ir visas Šiaulių bendruomenės turtas – nuo patalpų su geoterminiu šildymu iki virtuvės įrangos – perduotas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti Viešajai bibliotekai.
- Mokesčių mokėtojams užkrauta didelė finansinė našta daugeliui metų, – sako rajono merė Živilė Pinskuvienė. – Milijoninės projekto vykdymo išlaidos, trijų darbuotojų – bibliotekininkės Danutos Jaglinskos, renginių organizatorės (daugeliui turbūt kyla klausimas, kam oficialiai neįteisintam bibliotekos filialo padaliniui tokia pareigybė, beje, kaip ir virtuvės įranga?) Danutės Stungienės ir darbininko Stanislav’o Jaglinsk’io – išlaikymas, vien per keturis šių metų mėnesius Viešajai bibliotekai, vadinasi, visiems mokesčių mokėtojams, kainavęs daugiau nei pusketvirto tūkstančio eurų (daugiau nei 12 tūkst. litų), dar mokesčiai už elektrą, vandenį, nuotekas, šildymo išlaidos. Iš viso susidaro jau toli milijoną litų peržengianti suma, kurią neabejotinai būtų buvę galima panaudoti daug tikslingiau, kad apčiuopiamą naudą pajustų ne keletas, o šimtai rajono žmonių, jaunimo – sakykim, papildomiems Muzikos mokyklos pedagogų etatams išlaikyti, sudaryti sąlygas gausesniam būriui gabių vaikų mokytis menų, pasamdyti gerus trenerius jauniesiems sportininkams treniruoti, o gal ir pačią Sporto mokyklą būtų buvę galima suremontuoti? Deja, buvusieji valdžioje, panašu, pataikaudami koalicijos partnerių politinėms ambicijoms, pasirinko kitokį variantą…
Ir buvusią rajono valdžią, ir Viešosios bibliotekos vadovybę tokia tvarka tenkino. Tačiau naujoji valdžia pradėjo gilintis, skaičiuoti ir analizuoti – kaip panaudojamos biudžeto lėšos, kaip išnaudojamas darbo valandos, kas ir kiek parašė sėkmingų projektų? Neliko be dėmesio ir klausimas, kaip vienai ir tai pačiai bibliotekininkei sekėsi suderinti darbą Viešosios bibliotekos Jauniūnų filiale (visu etatu) ir Šiaulių padalinyje (puse etato)? Ir ne tik jai. Pavyzdžiui, Viešosios bibliotekos bibliotekinių procesų automatizavimo inžinierius ir Kultūros centro kompiuterininkas taip pat, ko gero, turėjo vikriai suktis, kad suderintų darbus visu krūviu dviejose įstaigose. Peršasi mintis, kad gal tie krūviai jau ne tokie ir dideli, jei tuo pačiu metu įmanoma taip susitvarkyti?
Pasak rajono merės Živilės Pinskuvienės, rajono biudžeto lėšos ne iš neišsenkamos versmės semiamos. Ar apie tai pagalvojo buvusieji valdžioje, užkraudami mokesčių mokėtojams kai kuriuos milijonius projektus, ar apie tai pagalvojo Viešosios bibliotekos vadovybė, lengva ranka net po 100 eurų (iš viso 1000 Eur) sumokėdama dešimčiai savo darbuotojų už… I. Užkurnio eksponatų valymą ir tvarkymą? Ar bandė dalykiškai pagrįsti iki šiol buvusį 56-ių pareigybių skaičių?
Ketvirtadienį įvykusiame rajono tarybos posėdyje buvo iš dalies pakeistas Savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimas „Dėl Širvintų rajono savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo kultūros įstaigų pareigybėms finansuoti normų patvirtinimo ir Širvintų rajono savivaldybės kultūros įstaigų didžiausio leistino pareigybių skaičiaus nustatymo“. Širvintų rajono savivaldybės Viešajai bibliotekai patvirtintos 32 pareigybės (buvo 56). Atskiru sprendimu panaikinti Viešosios bibliotekos Bartkuškio ir Liukonių filialai.
- Neabejoju, kad eilinį kartą kils nepasitenkinimas, galbūt pasipils skundai, bet esu įsitikinusi, kad visose srityse būtina taupiai ir ūkiškai tvarkytis. Ne išimtis ir kultūros sfera, – sako rajono merė.
„Širvintų krašto“ informacija

Įprasta, kad kone kiekvieno didesnio kaimo ar miestelio žmonės buriasi į bendruomenes. Vienos jų glaudžiasi erdvesnėse, pritaikytose, kitos – ankštesnėse patalpose. Žinia, ne visoms vienodai sekasi veikla, ne visos gali džiaugtis lėšų pertekliumi, bet rašo projektus, sukasi kaip išmanydamos. Skaityti daugiau »

Mokyklose bus naujovių

Naujuosius mokslo metus pasitinkant
Mokyklose bus naujovių
Antradienį Rugsėjo 1-osios skambutis sukvies mokinius ir mokytojus į klases, vėl prasidės kasmetis nelengvas, bet mielas darbymetis. Naujųjų 2015-2016 mokslo metų išvakarėse – pokalbis su Širvintų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminiene.
- Kiek mokinių Širvintų rajono mokyklose pasitinka Rugsėjo pirmąją? Kuri mokykla didžiausia? Kokiose nebus nė 100 moksleivių?
- Tikslų mokinių skaičių Švietimo ir sporto skyrius žinos rugsėjo 1 dieną, kai mokyklos pateiks informaciją apie atvykusius ir išvykusius vaikus. Daugiausia mokinių mokysis Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje ir Širvintų pradinėje mokykloje, kiek mažiau „Atžalyno“ progimnazijoje. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje ir Gelvonų vidurinėje mokykloje turėtų mokytis po daugiau nei 200 mokinių. Pagrindinėse mokyklose mokinių skaičius nesiekia nė 100. Į mokyklas ateina vis mažiau mokinių. Tai mūsų nedžiugina. Mažėja mokytojų darbo krūviai ir darbo vietų skaičius. Daugėja pedagogų, kurių krūvis per savaitę bus po 10-15 valandų.
- Mokinių skaičiaus mažėjimas verčia daryti pokyčius mokyklose. Turbūt teks peržiūrėti mokyklų tinklo pertvarkos planą. Kokie pokyčiai bus Širvintų rajone? Kurios mokyklos Rugsėjo 1-ąją neatvers durų ir nepasitiks klegančių vaikų?
- Didelių pokyčių neplanuojame. Bartkuškio mokykloje-daugiafunkciame centre pradės veikti ikimokyklinio ugdymo grupė, mokiniai galės sportuoti sporto salėje. Bartkuškio bendruomenė turės galimybę suaktyvinti savo veiklą, naudotis mokyklos-daugiafunkcio centro patalpomis. Jau kelerius metus iš eilės Barskūnų pagrindinės mokyklos Medžiukų pradinio ugdymo skyriuje mokosi 5 mokiniai. 2015 metų rugsėjo 1 dieną Medžiukuose mokytųsi 1 pirmokas, 1 antrokas ir 3 ketvirtokai. Planuojame šių mokinių ugdymą tęsti Barskūnų pagrindinėje mokykloje. Medžiukų skyriaus mokiniams bus didesnės galimybės išmokti bendrauti su bendraamžiais, įgyti socialinių įgūdžių, pasiekti geresnių rezultatų, nes iki šiol anglų kalbos pamokos vykdavo sudvigubintos vieną kartą per savaitę Barskūnų pagrindinėje mokykloje. Medžiukų skyriaus būsimam pirmokui nesikeistų mokykla, nes priešmokyklinio ugdymo grupę jis lankė Barskūnų pagrindinėje mokykloje. Barskūnuose atsirastų galimybė mokiniams pradinį ugdymą rinktis valstybine kalba, gal atsirastų ir daugiau norinčių nuo pirmos klasės mokytis lietuvių kalba, kadangi 12-toje klasėje lietuvių kalbos egzamino reikalavimai visiems mokiniams vienodi.
- Didėja poreikis vaikus ugdyti dar ikimokykliniame amžiuje. Ar visiems rajono mažyliams bus pakankamai vietų lopšeliuose-darželiuose?
- Mokyklose mokinių skaičius mažėja, miesto ikimokyklinėse įstaigose didėja. Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos 20 vaikų į darželius nepatenka. Bus peržiūrėta priėmimo tvarka, ieškoma būdų, kaip spręsti šią problemą.
- Jau 4 metus galioja nauja mokyklų vadovų skyrimo tvarka. Gal galėtumėte pasakyti, kokios mokyklos vis dar neturi vadovų ir prie mokyklų vairo stovės laikinai direktorių pareigas einantys pedagogai?
- Kol kas vadovų neturi Bartkuškio mokykla-daugiafunkcis centras, Barskūnų ir Zibalų pagrindinės mokyklos. Šių metų balandžio 28 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-399 buvo pakeistas Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų aprašas, kuris įsigaliojo nuo birželio 29 dienos. Pretendentas, siekiantis užimti vaikų darželio, bendrojo ugdymo mokyklos vadovo pareigas, turi pasitikrinti kompetencijas Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje pagal visiems kandidatams sukurtą vienodą metodiką, tai būtų pirmasis konkurso etapas. Jei pretendentas įveikia pirmą etapą, tai gali dalyvauti antrame etape. Antras etapas yra vykdomas Savivaldybėje. Prieš antrą etapą būsimas pretendentas turi pristatyti savo viziją mokykloje, kurios direktoriumi nori tapti. Vasarą, kai visi pedagogai atostogauja, būsimam pretendentui nėra galimybės prisistatyti mokyklos bendruomenei. Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro konkursas įvyks rugsėjo 14 dieną. Barskūnų pagrindinės mokyklos skelbtas konkursas neįvyko, nes kandidatas Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje neperėjo pirmo etapo patikros ir negalėjo dalyvauti antrame etape. Zibalų pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigybė tapo laisva prieš pat rugsėjį. Kartais nutinka taip, kad reikia susitaikyti su dalykais, su kuriais visai nesinorėtų susitaikyti, tenka atsisveikinti su žmonėmis, su kuriais visai nesinorėtų atsisveikinti…
- Kokių pasikeitimų bus Širvintų rajono mokyklose? Kur dirbs jauni specialistai? Kokių specialistų vis dar trūksta mokyklose?
- Ypatingų pasikeitimų nėra. Mažėja mokinių ir klasių komplektų skaičius, mažėja mokytojų darbo krūvis. Jauniems specialistams darbo nėra, o pedagoginio darbo ieško ne tik jauni specialistai. Tačiau nuo 2015 metų spalio 1 dienos bus naujovių. Tai gera žinia tėveliams, vaikams ir kūrybingiems mokytojams, amatininkams, kultūros dabuotojams, visiems, kurie gali ir geba dirbti su mokiniais. Siekdami neformaliojo vaikų švietimo programų kokybės, įvairovės ir prieinamumo didinant įvairia veikla po pamokų užsiimančių vaikų skaičių 2015 metų IV ketvirtį sudaroma galimybė pasinaudoti nacionaliniu mastu įvedamu neformaliojo vaikų švietimo krepšeliu. Iš valstybės biudžeto neformaliojo švietimo krepšeliui nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. skiriama 3 mln. 240 tūkst. eurų. Jau parengtas Savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašo projektas. Iki rugsėjo 5 dienos bus paskelbtas kvietimas Neformaliojo vaikų švietimo teikėjams teikti parengtas Neformaliojo vaikų švietimo programos atitikties reikalavimams paraiškas, o ne vėliau kaip iki rugsėjo 22 d. bus organizuotas programų kokybės vertinimas ir atrinktos programos bus paskelbtos Savivaldybės interneto svetainėje kartu su kvietimu vaikams (tėvams, globėjams, rūpintojams) registruotis.
- Ko palinkėtumėte rajono mokytojams ir mokiniams artėjančios Rugsėjo 1-osios proga?
- Palinkėčiau kuo geriausios kloties, stiprybės, kūrybingumo, gražių ir prasmingų darbų, produktyvaus mokymosi, noro tobulėti ir su jaunąja karta visada judėti į priekį. Norėtųsi, kad nepralėktumėme pro šalį greituoju traukiniu nepamatę, kad šalia kolega, draugas, mokinys…
- Ačiū už pokalbį.
Romas Zibalas
1. Širvintų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė: „Mokyklose mokinių skaičius mažėja, miesto ikimokyklinėse įstaigose didėja.“
2. Antradienį gerokai per vasarą ūgtelėjusius mokinius Rugsėjo 1-osios skambutis pakvies į klases.
Širvintų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė: „Mokyklose mokinių skaičius mažėja, miesto ikimokyklinėse įstaigose didėja.“

Širvintų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė: „Mokyklose mokinių skaičius mažėja, miesto ikimokyklinėse įstaigose didėja.“

Antradienį Rugsėjo 1-osios skambutis sukvies mokinius ir mokytojus į klases, vėl prasidės kasmetis nelengvas, bet mielas darbymetis. Naujųjų 2015-2016 mokslo metų išvakarėse – pokalbis su Širvintų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminiene.

- Kiek mokinių Širvintų rajono mokyklose pasitinka Rugsėjo pirmąją? Kuri mokykla didžiausia? Kokiose nebus nė 100 moksleivių?

- Tikslų mokinių skaičių Švietimo ir sporto skyrius žinos rugsėjo 1 dieną, kai mokyklos pateiks informaciją apie atvykusius ir išvykusius vaikus. Daugiausia mokinių mokysis Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje ir Širvintų pradinėje mokykloje, kiek mažiau „Atžalyno“ progimnazijoje. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje ir Gelvonų vidurinėje mokykloje turėtų mokytis po daugiau nei 200 mokinių. Pagrindinėse mokyklose mokinių skaičius nesiekia nė 100. Į mokyklas ateina vis mažiau mokinių. Tai mūsų nedžiugina. Mažėja mokytojų darbo krūviai ir darbo vietų skaičius. Daugėja pedagogų, kurių krūvis per savaitę bus po 10-15 valandų. Skaityti daugiau »

Demaskavo naminukės gamintoją

Demaskavo naminukės gamintoją
Rugpjūčio 24-26 d.
Per šias dienas išaiškinta 16 ATPK pažeidėjų.
Užregistruota ikiteisminių tyrimų.
Rugpjūčio 25 d. užregistruotas VPS PP specialistės tarnybinis pranešimas, kad rugpjūčio 24-ąją, apie 23.20 val., Musninkų seniūnijoje vyras, būdamas neblaivus, smurtavo prieš nepilnametį brolį.
Tą pačią dieną užregistruotas vyro, gim. 1967 m., gyv. Širvintų  seniūnijoje, pareiškimas, kad brolis, gim. 1968 m., būdamas pas jį namuose, psichologiškai smurtavo prieš jį, jo šeimos narius bei jų motiną.
Rugpjūčio 26 d. užregistruotas VPS PP specialistės tarnybinis pranešimas, kad tądien, apie 10.15 val., Alionių seniūnijoje vyras, gim. 1954 m., turėdamas tikslą realizuoti, lauko virtuvėje neteisėtai gamino ir laikė naminę degtinę. Patikrinimo metu buvo rastas aparatas naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti ir 122 litrai naminės degtinės, kurie buvo paimti.
Įkliuvo neblaivus vairuotojas.
Rugpjūčio 24 d. Širvintų miesto gyventojas, gim. 1969 m., būdamas neblaivus, Širvintų rajone vairavo automobilį.
Gautas 1 skundas (pareiškimas, pranešimas).
Parengta pagal Širvintų PK pranešimus

Rugpjūčio 24-26 d.

Per šias dienas išaiškinta 16 ATPK pažeidėjų. Skaityti daugiau »

Gražiausios Zibalų seniūnijos sodybos pasižymi etnografinių detalių gausa

Rugpjūčio 10 dieną vyko geriausiai tvarkomų Zibalų seniūnijos sodybų bei įstaigų teritorijų apžiūra. Aplankiusi visas seniūno ir seniūnaičių pasiūlytas sodybas, vertinimo komisija padarė išvadą, kad sodybos viena už kitą gražesnės, tvarkomos išradingai, kuriamas mielas širdžiai jaukumas. Visi šeimininkai, kiek leidžia jų jėgos ir fantazija, stengiasi savo sodybas paversti žydinčiomis oazėmis.
Apžiūrėta Navasiolkuose III gyvenančių Ramintos ir Algio Maslinskų sodyba. Maslinskų sodyboje komisijos būta 2007 metais, šeimininkai už kuriamą grožį jau buvo įvertinti. Čia ir dabar taip pat gražu, bet pokyčiai akivaizdūs. Įrengta dar daugiau mažosios architektūros statinių, visa teritorija apsodinta eglaitėmis. Iškastas dar vienas tvenkinys atrodo įspūdingai. Žydintys lelijų žiedai kviečia pasigrožėti ir prisėsti ant čia pat įrengtų suolelių. Visur jauku ir gražu.
Vazgūnų kaime esanti Reginos ir Mykolo Jasionių sodyba dvelkia senove. Sodybos puošmena – kieme stūksantis šimtametis ąžuolas. Visur išradingai eksponuojami senoviniai buities rakandai. Jie puikiai dera su gėlių kompozicijomis. Šeimininkė Regina Jasionienė, lydėdama komisijos narius, netgi surengė etnografinę viktoriną. Rekonstruodami pastatus, šeimininkai nusprendė siekti autentikos, todėl visa sodybos teritorija – idealiausia vieta etnografiniams renginiams organizuoti.
Irenos ir Algio Prašmontų, gyvenančių Beivydžių kaime, Vaclovo Lisausko, Veronikos Masiukienės, Olės ir Albino Kalesnykų, gyvenančių Rubikonių kaime, sodybose labai daug gėlių. Įvairių dydžių, formų ir spalvų gėlynai atrodo puošniai, apsieita be brangių medelių ir  krūmų, tiesiog sukurtas mielas kaimiškas jaukumas.
Komisija, kurią sudarė Zibalų seniūnas Ričardas Putrimas, Kiauklių seniūnaitė Danutė Lemešovienė, Anciūnų seniūnaitė Alvyda Krapienė, Širvintų rajono savivaldybės tarybos nariai Daiva Puzinienė ir Romas Zibalas, vadovaudamasi patvirtintais apžiūros-konkurso nuostatais, turėjo išrinkti 3 geriausiai sutvarkytas sodybas ir 1 įstaigos teritoriją.
Vertintojai, apžiūrėję septynias teritorijas, atkreipę dėmesį į sodybos originalumą, etnografinių detalių gausumą, spalvų ir augalų dermę, mažosios architektūros elementus, nusprendė, jog gražiausiai tvarkomos yra Reginos ir Mykolo Jasionių (Vazgūnų kaimas), Ramintos ir Algio Maslinskų (Navasiolkų III kaimas), Olės ir Albino Kalesnykų (Rubikonių kaimas) sodybos. Aplankytos Staškūniškio kaime esančios įmonės – Algio Kuklio gamybinės bazės – teritorijos nutarta nevertinti.
Romas Zibalas
Maslinskų (Navasiolkų III kaimas) sodyboje malonu grožėtis tvenkiniu prisėdus ant čia pat įrengtų suolelių (pirma iš dešinės - sodybos šeimininkė Raminta Maslinskienė).

Maslinskų (Navasiolkų III kaimas) sodyboje malonu grožėtis tvenkiniu prisėdus ant čia pat įrengtų suolelių (pirma iš dešinės - sodybos šeimininkė Raminta Maslinskienė).

Rugpjūčio 10 dieną vyko geriausiai tvarkomų Zibalų seniūnijos sodybų bei įstaigų teritorijų apžiūra. Aplankiusi visas seniūno ir seniūnaičių pasiūlytas sodybas, vertinimo komisija padarė išvadą, kad sodybos viena už kitą gražesnės, tvarkomos išradingai, kuriamas mielas širdžiai jaukumas. Visi šeimininkai, kiek leidžia jų jėgos ir fantazija, stengiasi savo sodybas paversti žydinčiomis oazėmis.

Apžiūrėta Navasiolkuose III gyvenančių Ramintos ir Algio Maslinskų sodyba. Maslinskų sodyboje komisijos būta 2007 metais, šeimininkai už kuriamą grožį jau buvo įvertinti. Čia ir dabar taip pat gražu, bet pokyčiai akivaizdūs. Įrengta dar daugiau mažosios architektūros statinių, visa teritorija apsodinta eglaitėmis. Iškastas dar vienas tvenkinys atrodo įspūdingai. Žydintys lelijų žiedai kviečia pasigrožėti ir prisėsti ant čia pat įrengtų suolelių. Visur jauku ir gražu. Skaityti daugiau »

Darbavosi vagys

Rugpjūčio 20-23 d.
Per šias dienas užregistruoti 23 ATPK pažeidimai.
Užregistruota pora ikiteisminių tyrimų.
Rugpjūčio 20 d. vyras pastebėjo, kad įsibrauta į gyvenamąjį namą ir pagrobtas benzininis elektros generatorius, gręžtuvas, akumuliatorinis suktuvas, kiti įrankiai.
Rugpjūčio 23 d. užregistruotas moters, gim. 1980 m., gyv. Širvintų r., pareiškimas, kad rugpjūčio 22 d., apie 15 val., pastebėjo, jog iš neužrakinto ūkinio pastato pagrobtas dviratis, kurio vertė apie 300 Eurų.
Įkliuvo neblaivus vairuotojas.
Gauti 8 skundai (pranešimai, pareiškimai).
Parengta pagal Širvintų PK pranešimus

Rugpjūčio 20-23 d.

Per šias dienas užregistruoti 23 ATPK pažeidimai.

Užregistruota pora ikiteisminių tyrimų. Skaityti daugiau »

Pratinkimės. Sutaupysime…

Specialistai yra paskaičiavę, kad perdirbimui tinkamas atliekas surenkant atskirai nuo mišrių komunalinių atliekų gaunamas 2, 5 – 3 kartus didesnis efektas – išrūšiuotos atliekos nepatenka į sąvartynus, mažėja jų tvarkymo sąnaudos, mažiau teršiama aplinka. Žmonės, tvarkingai rūšiuojantys antrines žaliavas, ne tik turi galimybę gauti mažesnes sąskaitas už šiukšlių išvežimą, bet ir puoselėja socialiai atsakingą elgesį: eikvoja mažiau gamtos resursų ir kuria tvaresnę aplinką.
Regioniniai atliekų tvarkymo centrai skelbia grėsmingą informaciją – Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug  3 mln. tonų įvairių atliekų. Didelė dalis jų išlieka nesuirusios daugybę metų. Net ir popierius, pasirodo, suyra tik per dvejus metus, tad ką kalbėti apie konservų dėžutes, kurios suyra per 90 metų, plastiko pakuotės – per 200, o stiklas – net per 900 metų…
Yra ir kita statistika – apie antrinių žaliavų perdirbimo naudą. Skelbiama, kad Lietuvoje susidaro apie 33 kg stiklo atliekų vienam gyventojui, o 1 kg perdirbtų stiklo duženų duoda 1 kilogramą naujo stiklo. Gaminant stiklą iš duženų, sutaupoma apie 25 proc. energijos (pavyzdžiui, dviejų stiklo butelių perdirbimas sutaupo pakankamai energijos paruošti penkis puodelius arbatos), 20 proc. sumažėja oro tarša (tonos stiklo atliekų perdirbimas leidžia išvengti 315 kg anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą), 50 proc. – vandens tarša. Be to, stiklą galima perdirbti neribotą kiekį kartų, ir perdirbto kokybė ne prastesnė nei pagaminto iš pirminių žaliavų.
Skelbiama, kad vieno plastikinio butelio perdirbimas sutaupo pakankamai energijos 60 vatų elektros lemputei šviesti 6 valandas, o gaminant polietileninius pirkimo maišelius iš atliekų, energijos suvartojamas sumažėja dviem trečdaliais, vandens – 90 proc., anglies dioksido (CO2) patekimas į atmosferą – 2,5 karto. Beje, 1 kg perdirbtos plastmasės duoda apie 1 kg plastmasės žaliavos.
Perdirbus 1 toną popieriaus atliekų išsaugoma apie 17 medžių, sutaupoma 4,1 MW energijos, 27 000 litrų vandens, o 1 tona perlydyto plieno sutaupo apie 1,5 tonos geležies rūdos. Skelbiama, kad ypač naudinga perdirbti aliuminio atliekas, mat kiekvienai tonai šio metalo sutaupoma 4 t boksitų ir net 95 proc. energijos.
Lietuvoje apie būtinybę gyventojams rūšiuoti atliekas prabilta ne taip ir seniai. Dar prieš porą dešimtmečių kolega, grįžęs iš viešnagės Vokietijoje, stebėjosi: „Įsivaizduokit, jie net alaus butelį atkimšę kamštelį meta į vieną konteinerį, butelį į kitą. Popierinę pakuotę neša į trečią…“ Pas mus tai buvo dar „keisti ir nerealūs toliai“. Bet gyvenimas nestovi vietoje. Europėjame ir mes. Sunkiai, bet pratinamės prie tvarkos. Kad sunkiai, liudija vis dar atsirandantys mini sąvartynai prie buitinių atliekų konteinerių, „teletabių“ (antrinių žaliavų konteinerių). Nors didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė Šniponyse veikia jau nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio, tačiau ir dabar dar prie konteinerių gali pamatyti sumestų baldų liekanų, buitinės įrangos ir visokio kitokio šlamšto, kurio čia neturėtų būti. Žmonėms taip paprasčiau – atnešei, numetei, ir viskas. Tačiau reikėtų suvokti, kad viso to šlamšto išvežimas nuo buitinių atliekų konteinerių nėra nemokamas. Didžiules atliekų vežėjų pateikiamas sąskaitas Savivaldybei turime apmokėti visi mes, mokesčių mokėtojai (tarp jų, žinoma, ir tie, kurie atsikrato nereikalingais rakandais neleistinoje vietoje). Tiesa, galima manyti, kad pastaruoju metu gyventojus kiek drausmina stebėjimo kamerų „akys“, tačiau iki visiško sąmoningumo ir šeimininkiškumo dar toli. Vieša paslaptis yra ir tai, kad dar nemažai individualių namų gyventojų apskritai neturi jokių konteinerių, tiesiog gyvena kitų sąskaita mesdami savo šiukšlių maišelius į bendrus miesto konteinerius arba… į patvorius, pamiškes, pakeles.
Prieš porą mėnesių rūšiuoti atliekas savo kieme sudarytos galimybės ir individualių namų gyventojams. Jie gavo po du konteinerius, į kurių vieną turėtų mesti popierių, plastiką ir metalą, į kitą – stiklą. Beje, pirmasis šalyje, kurio gyventojai gavo konteinerius atliekų rūšiavimui, buvo Alytaus regionas (dar 2013 metais).
Gyventojai gavo ne tik po du papildomus konteinerius, bet ir instrukcijas, ką ir kaip rūšiuoti. Rūšiuotos atliekos nustatytu grafiku iš jų kiemų išvežamos NEMOKAMAI. Rodos, ko ir norėti – tvarkykitės, mielieji, ir džiaukitės. Tačiau yra vienas „bet“…
- Kai gavome dar po du papildomus konteinerius (popieriui/ plastikui/ metalui ir stiklui), beveik nebelieka ką mesti į buitinių atliekų konteinerį, – sakė viena Širvintų rajono gyventoja. – Žaliąsias atliekas kompostuojame, degiąsias – sukūrename, tai negi už pustuščio buitinių atliekų konteinerio išvežimą kaskart teks „Ecoservisui“ mokėti? Bent jau kol kas esanti atliekų surinkimo tvarka ir įkainiai tikrai neskatina žmonių rūšiuoti. Juk mažesnio buitinių atliekų konteinerio nėra šansų išsiprašyti – esą pagal gyventojų skaičių nepriklauso. O šiukšlininkams mokėti už tai, ko nėra, pasirodo, priklauso!
Suprantamos rajono gyventojų nuoskaudos. Iki šiol esama atliekų surinkimo tvarka neskatina jų rūšiuoti atliekas. Senoji valdžia šią problemą puikiai žinojo, tačiau be jokių skrupulų 2013 metais automatiškai pratęsė sutartį su „Ecoservice“ nė nebandydama ką nors keisti. Net ir naujo Atliekų tvarkymo plano, atsižvelgdama į naujus teisės aktus ir reikalavimus bei atsiradusias naujas užduotis savivaldybei, nesivargino parengti. Dabar yra tikimybė, kad ši tvarka, ko gero, jau nuo Naujųjų metų, keisis. Naujoji rajono valdžia teigia, kad tvarkingas atliekų rūšiavimas – galimybė gyventojams ateityje, kai bus patvirtintas naujas Atliekų tvarkymo planas (jis jau rengiamas) ir atliktos tam tikros procedūros, mokėti mažiau už buitinių atliekų išvežimą (kuo daugiau atliekų bus išrūšiuojama, tuo mažiau liks apmokamų už išvežimą). Taigi, galima sakyti taip: išmoksime tvarkytis kaip tikri šeimininkai – sutaupysime pinigėlių. Bet pratintis būti tikrais šeimininkais ir tvarkingai gyventi reikia jau dabar.
Aldona Bareckienė
Dar šį pavasarį prie konteinerių Mindaugo gatvėje, šalia garažų kooperatyvo, buvo toks ir dar „žiauresnis“ vaizdas. Naujoji valdžia, vadovaujama merės Živilės Pinskuvienės, inicijavo mini atliekų aikštelės įrengimą. Dabar tereikia vieno - kad patys gyventojai laikytųsi tvarkos.

Dar šį pavasarį prie konteinerių Mindaugo gatvėje, šalia garažų kooperatyvo, buvo toks ir dar „žiauresnis“ vaizdas. Naujoji valdžia, vadovaujama merės Živilės Pinskuvienės, inicijavo mini atliekų aikštelės įrengimą. Dabar tereikia vieno - kad patys gyventojai laikytųsi tvarkos.

Specialistai yra paskaičiavę, kad perdirbimui tinkamas atliekas surenkant atskirai nuo mišrių komunalinių atliekų gaunamas 2, 5 – 3 kartus didesnis efektas – išrūšiuotos atliekos nepatenka į sąvartynus, mažėja jų tvarkymo sąnaudos, mažiau teršiama aplinka. Žmonės, tvarkingai rūšiuojantys antrines žaliavas, ne tik turi galimybę gauti mažesnes sąskaitas už šiukšlių išvežimą, bet ir puoselėja socialiai atsakingą elgesį: eikvoja mažiau gamtos resursų ir kuria tvaresnę aplinką.

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai skelbia grėsmingą informaciją – Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug  3 mln. tonų įvairių atliekų. Didelė dalis jų išlieka nesuirusios daugybę metų. Net ir popierius, pasirodo, suyra tik per dvejus metus, tad ką kalbėti apie konservų dėžutes, kurios suyra per 90 metų, plastiko pakuotės – per 200, o stiklas – net per 900 metų… Skaityti daugiau »

Dailininko iš Skauradų kaimo kūryboje – senojo Vilniaus vizijos

Nuo birželio 30 dienos Vilniaus paveikslų galerijoje veikia paroda „Senojo Vilniaus vizijos Juozapo Kamarausko akvarelėse“. Parodoje – panoramos, šventovės, pilys, vartai, nebeegzistuojantys senosios architektūros paminklai ir jų kompleksai. Pasak parodos kuratorės muziejininkės Rimos Rutkauskienės, J. Kamarausko kūrybinis palikimas lietuvių kultūroje paliko savitą pėdsaką.
Tačiau retas Širvintų krašto gyventojas turbūt žino, kad gana garsus Lietuvos architektas, dailininkas, inžinierius Juozapas Kamarauskas – mūsų kraštietis. Būsimasis dailininkas gimė 1874 m. balandžio 29 d. Širvintų valsčiaus Skauradų kaime (Alionių sen.), ūkininkų Mykolo Kamarausko ir Ievos Uršulės Sadauskaitės-Kamarauskienės šeimoje (mirė 1946 metų spalio 9 dieną, palaidotas Antakalnio kapinėse).
Kaip rašo „Vikipedija“, be Juozapo, šeimoje augo dar šeši vaikai. Juozapas mokėsi keliose vietos bažnytinėse mokyklose. Būdamas 10 metų pradėjo savarankiškai mokytis piešti.
Nežine (Černigovo gubernija) baigė gimnaziją. Vėliau J. Kamarauskas, kaip ir kiti šios kartos lietuvių tapytojai, nuo 1892 m. rugpjūčio 1 d. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje pas tapytoją Ivaną Trutnevą.
Kadangi XIX amžiuje Lietuvoje caro valdžia stengėsi užgniaužti menkiausias tautines kultūros apraiškas, po 1863-1864 m sukilimo uždare universitetą, vykdė nuožmias represijas ir persekiojimus, buvo draudžiama spauda lotyniškais rašmenimis, akylai sekami visų spaudinių tekstai, tad, neturėdamas galimybių siekti aukštojo mokslo tėvynėje, 1893 m. rugpjūtį J. Kamarauskas išvyko studijuoti į A. Štiglico techninio piešimo mokyklą Sankt Peterburge. Ten baigė architektūros skyrių, kaip laisvas klausytojas įgūdžius tobulino Imperatoriškoje Dailės akademijoje. A. Štiglico techninio piešimo mokykloje ir Dailės akademijoje mokėsi 1893-1897 m.
1897-1910 m. dirbo Šiaurės vakarų krašto geležinkelio statybos vyr. inžinieriaus biure (1897-1899 m. tiesiant Varėnos-Suvalkų-Gardino geležinkelį, 1899-1905 m. klojant bėgių kelius atkarpose Maskva-Vindava ir Sankt Peterburgas-Vitebskas, Peterburgas-Carskoje Selo, 1906-1910 m. dalyvavo perstatant Mikalojaus geležinkelio stotį). 1910-1914 m. buvo Sankt Peterburgo statybos skyriaus vedėjas, po 1917 m. – Petrogrado miesto ir gubernijos inžinierius architektas.
Besimokydamas ir bedirbdamas Rusijoje J. Kamarauskas nuolatos lankėsi Lietuvoje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1916 m. J. Kamarauskas buvo mobilizuotas ir iki 1917 m. tarnavo Pirmajame Geležinkelio batalione. Po 1917 m. spalio perversmo J. Kamarauskas buvo paskirtas Peterburgo miesto ir gubernijos inžinieriumi-architektu bei ekstraordinariu statybos viršininku ir komandiruotas dirbti į karinį laivyną, kur dirbo iki 1922 m., iki grįžimo į Vilnių. Kaip rašo Rūta Statulevičiūtė straipsnyje „Meniškoji dokumento prigimtis: Juozapo Kamarausko kūryba“, per šį trumpą penkerių metų darbo laikotarpį buvo nepagrįstai įkalintas ir vos nesušaudytas.
Nuo 1922 m. gyveno Vilniuje, iki 1939 m. neturėjo nuolatinio darbo. Pragyvenimui užsidirbdavo atsitiktiniais darbais: restauravo ir kopijavo religinio turinio paveikslus provincijos bažnyčioms ir dvarams, darė įvairių statybų projektus, piešė plakatus (dažniausiai opozicinėms partijoms), buitinio žanro paveikslėlius, ekslibrisus, sudarinėjo Vilniaus miesto planus, braižė kvartalų išklotines, projektavo pašto ženklus, pinigų banknotus, dirbo įvairiose įstaigose. Nuo 1939 m. dirbo Vilniaus vyr. inžinieriaus ir architekto valdyboje, 1940-1945 m. – įvairiose švietimo ir kultūros įstaigose Vilniuje.
Pirmasis piešiniuose ir brėžiniuose ėmė fiksuoti kultūros paveldo objektus Lietuvoje. Sukūrė apie 4000 grafikos ir tapybos darbų. Vieni svarbiausių – per Antrąjį pasaulinį karą sugriautų Vilniaus senamiesčio 40 gatvių išklotinių brėžiniai ir piešiniai, atlikti 1944-1945 m. Kiekvieną pastatą dailininkas nusipiešdavo iš natūros ir tuomet, pagal subraižytas posesijas, atitinkamu masteliu perkeldavo į gatvių išklotines.
Piešė Vilniaus, Kauno, Gardino, Trakų ir kitų pilių, miestų ir miestelių panoramas, senovės architektūros paminklus, taip pat kūrė ekslibrisus, plakatus, pašto ženklus, restauravo paveikslus. Piešinių žanras svyruoja tarp neoromantinio istorinio peizažo ir tikslios dokumentikos.
Juozapo Kamarausko kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus (daugiau kaip 500), Lietuvos nacionalinis muziejus, Trakų istorijos, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų, Vytauto Didžiojo karo muziejai, privačios kolekcijos. Dailininkas savo gyvenimo aprašyme 1945 metais pažymėjo, kad „išbaigtų kompozicijų ir eskizų“ turi apie penkis tūkstančius.
Straipsnyje „Meniškoji dokumento prigimtis: Juozapo Kamarausko kūryba“ (etalpykla.lituanistikadb.lt) Rūta Statulevičiūtė pažymi: „Vertinant J. Kamarausko sukurtus darbus meniškumo aspektu, pirmiausia nereikėtų pamiršti, kad dailininkas turėjo techninį, o ne meninį išsilavinimą. Kūrybą derėtų nagrinėti kaip inžinieriaus architekto, savarankiškai suformuotus meninius įgūdžius… (…) Pagal vaizduojamus objektus ir pamėgtus siužetus bei jų pateikimo pobūdį J. Kamarausko kūryba yra skirstoma į tris periodus: ankstyvąjį – romantinį, pereinamąjį ir vėlyvąjį – inventorizacinį. Tačiau meninės raiškos ir piešimo technikų įvaldymo aspektu yra skiriami du kūrybos periodai: 1. 1884-1893 m. (iš dalies sutampantis su ankstyvuoju – romantiniu periodu). 2. 1893-1945 m. (kūrybiniu požiūriu brandesnis laikotarpis, vidurinysis ir brandusis periodas). Esminius šių laikotarpių skirtumus lemia technikų įvaldymo lygis ir patyrimas. Kai kuriuose iš ankstyvųjų J. Kamarausko darbų į akis krinta stambi ir ryški kontūrinė linija, intensyvesnis ir tamsesnis koloritas nei vėlesniuose piešiniuose, raiškesnė ekspresija. Kita vertus, reikia pripažinti, kad jau pirmieji kūriniai pasižymi nepriekaištinga kompozicija, išmoningai naudojamu šviesos ir tamsos žaismu. Siekdamas maksimalaus ikonografinio tikslumo, dailininkas vengė kontrastingų, ryškių spalvų sąskambių, šviesos-tamsos kontrastų, galejusių sumenkinti pažintinę darbų vertę. Vėlesniuose darbuose atsiskleidžia J. Kamarauskui būdinga tapymo maniera, kuri yra labai objektyvizuota, tikroviška, pasižyminti matematišku tikslumu. Šiuo laikotarpiu J. Kamarauskas stengėsi daugiau meniškai fiksuoti išlikusius architektūros paminklus, negu rekonstruoti neišlikusius. Piešiniuose pradedamas akcentuoti pastato ir jo gamtines aplinkos ryšys, linkstama į vaizdo poetizavimą. Šiuo laikotarpiu dailininkas ypač dažnai eksploatavo savo pamėgtą romantišką kylančios paukščių voros motyvą. Aktyvus emocinis darbų elementas yra dangus, kuris padeda sukurti nuotaiką (sunkūs debesys ar skaidri, saulėta padange). Visiems J. Kamarausko kūriniams būdinga darni, nepriekaištinga kompozicija, spalvų ir tūrių harmonija. (…) Didžiausią kūrybinio palikimo dalį sudaro akvarele tapyti ir lieti darbai. Juose dominuoja šviesios melsvos, gelsvos ir rusvos spalvos. Viename piešinyje J. Kamarauskas dažnai naudojo kelias technikas: akvarelę, guašą, temperą, tušą, rašalą, paprastą grafitinį ir cheminį pieštukus. Tai suteikė kūriniams spalvinio raiškumo, tačiau dėl to labai sunku dirbti restauratoriams. (…) Dailininkas nesižavėjo įvairiomis grafikos technikomis ir jų teikiamais meniniais efektais. Grafikos darbai, vertinant technikos pasirinkimo aspektu, yra lakoniški, optimizuojantys atlikimo laiko sąnaudas, nereiklūs.“
Gaila, kad šio žymaus žmogaus asmenybei kažkodėl neatsirado vietos „Versmės“ leidyklos išleistoje monografijoje „Širvintos“. Įžymių šio krašto žmonių biografijų sąvade dailininko Juozapo Kamarausko pavardė nė nepaminėta.
Beje, Vilniaus paveikslų galerijoje paroda „Senojo Vilniaus vizijos Juozapo Kamarausko akvarelėse“ veiks iki rugsėjo 27 dienos. Tad visi, kuriuos sudomins šio mūsų kraštiečio kūryba, gali aplankyti ekspoziciją ir įvertinti jo talentą.
Parengė Aldona Bareckienė
Juozapas Kamarauskas (lt.wikipedia.org)

Juozapas Kamarauskas (lt.wikipedia.org)

Nuo birželio 30 dienos Vilniaus paveikslų galerijoje veikia paroda „Senojo Vilniaus vizijos Juozapo Kamarausko akvarelėse“. Parodoje – panoramos, šventovės, pilys, vartai, nebeegzistuojantys senosios architektūros paminklai ir jų kompleksai. Pasak parodos kuratorės muziejininkės Rimos Rutkauskienės, J. Kamarausko kūrybinis palikimas lietuvių kultūroje paliko savitą pėdsaką.

Tačiau retas Širvintų krašto gyventojas turbūt žino, kad gana garsus Lietuvos architektas, dailininkas, inžinierius Juozapas Kamarauskas – mūsų kraštietis. Būsimasis dailininkas gimė 1874 m. balandžio 29 d. Širvintų valsčiaus Skauradų kaime (Alionių sen.), ūkininkų Mykolo Kamarausko ir Ievos Uršulės Sadauskaitės-Kamarauskienės šeimoje (mirė 1946 metų spalio 9 dieną, palaidotas Antakalnio kapinėse). Skaityti daugiau »

„Atžalyno“ progimnazijai – 30 metų

Širvintų „Atžalyno“ progimnazija savo gyvavimą skaičiuoja nuo 1985 metų. Archyvuose yra nemažai įdomių dokumentų ir nuotraukų apie mokyklos atidarymo 1985-ųjų rugsėjo 1-ąją iškilmes bei pirmuosius mokytojus ir mokinius. Apie mokyklos priešistorę, siekiančią net XIX amžių, jau buvo paskelbtas straipsnis „Mokykla istorijos vingiuose“, kuriame publikuota jaunųjų kraštotyrininkų surinkta medžiaga.
Šįkart atsigręžta į 30 metų senumo įvykius, atversti rašytiniai buvusios Širvintų 2-osios vidurinės mokyklos (dabar progimnazija) istorijos tomai. Švietimo ministerijos atsakingų pareigūnų pasirašytuose dokumentuose pažymėta, jog 1985 metais Lietuvoje buvo atidarytos 5 naujos vidurinės mokyklos (Vilniaus 56-oji, Kauno 47-oji, Klaipėdos 26-oji, Kėdainių 6-oji ir Širvintų 2-oji). Naujos mokyklos atidarymas buvo reikšmingas įvykis Širvintų miestui.
Mokyklos archyve saugomas Širvintų rajono vykdomojo komiteto pirmininko pirmojo pavaduotojo A. Mikalajūno 1985-06-17 pasirašytas raštas. Jame skelbiama, kad Širvintose bus atidaroma nauja vidurinė mokykla, todėl buvusi Širvintų vidurinė mokykla reorganizuojama į Širvintų 1-ąją ir Širvintų 2-ąją vidurinę mokyklą. Pasak dirbusių mokytojų, naujos mokyklos atidarymui buvo ruošiamasi kruopščiai ir atsakingai, naujai suburtas pedagogų kolektyvas neskaičiavo darbo valandų, aukojo atostogas, kad tik suspėtų viską padaryti ir rugsėjo 1-ąją pradėtų darbą naujoje mokykloje.
„1985 m. rugsėjo 1-oji – mokyklos atidarymo diena. Atidaryme dalyvavo Širvintų RK pirmasis sekretorius V. Kornijenko, antrasis sekretorius A. Dargis, vykdomojo komiteto pirmininkė M. Sabaliauskienė, „Širvintos“ kolūkio pirmininkas V. Dorofejevas, Švietimo skyriaus vedėjas K. Baronas, kiti svečiai. Simbolinį raktą mokyklos direktorei H. Vaicekauskienei įteikė KMK viršininkas F. Bareika“, – rašoma mokyklos istorijos I tome. Mokyklos istorijoje skelbiama, kad pastato projekto autorius – Geibūnas. Pastate yra 32 klasės-kabinetai, sporto salė, aktų salė, valgykla. Bendras visų patalpų plotas – 5729, 34 kv. metro. Mokykloje buvo suprojektuoti 2 lingofoniniai kabinetai (rusų kalbos ir vokiečių kalbos), įrengtos medžio ir metalo apdirbimo dirbtuvės, siuvimo klasė, joje pastatyta 15 siuvimo mašinų, rūsyje įrengta šaudykla, rikiuotės patalpos.
1985-09-05 mokykloje mokėsi 772 mokiniai (422 mergaitės ir 350 berniukų), 9-11 klasėse mokėsi 129 mokiniai (98 mergaitės ir 31 berniukas), 9-oje klasėje buvo vien tik mergaitės, kadangi nė vienas berniukas nenorėjo mokytis šaltkalvio-remontininko specialybės, o visos mergaitės mokėsi siuvimo.
1985-1986 metais mokykloje dirbo 37 mokytojai pirmaeilininkai, beveik visi anksčiau dirbę Širvintų vidurinėje mokykloje. Mokytojų kolektyvą papildė jauni specialistai: chemikė A. Buzienė, rusistė L. Bobrovič, fizikė E. Simonavičiūtė, anglistas S. Zagorskis, mokykloje dirbo Švietimo pirmūnų vardus pelnę mokytojai S. Dačka, A. Barkauskienė, E. Mašauskaitė, J. Blažiūnienė, J. Rubašenko. Pirmoji mokyklos direktorė – H. Vaicekauskienė, pavaduotojai A. Bendinskienė,  P. Puzinaitė, J. Jagminas. Mokykloje veikė profsąjunga (pirmininkė R. Sockaja), pedagogų draugija (pirmininkė A. Tamašiūnienė) bei kitos organizacijos. Mokykla turėjo šefus – „Širvintos“ kolūkį. 1985 metais sulaukta paramos: „Širvintos“ kolūkis padovanojo spalvotą televizorių ir 22 000 rublių. Mokyklos istorijos penkiuose tomuose pateikta daug įdomių faktų iš mokyklos gyvenimo.
1995 metų rugsėjo 1 dieną, švenčiant 10 metų jubiliejų, prie mokyklos iškilmingai atidengtas stogastulpis paskelbė, kad mokykla vadinsis Širvintų „Atžalyno“ vidurine mokykla. Taip norėjusi pavadinti mokyklos bendruomenė, nes ugdymo institucija įsikūrusi senos pradinės mokyklos vietoje. 2005 metais mokykla, išleidusi 20 abiturientų laidų, buvo reorganizuota į Širvintų „Atžalyno“ pagrindinę mokyklą. Tais pačiais metais baigta mokyklos renovacija: pakeisti langai, sutvarkyta sporto salė, valgykla, aktų salė, pastelinėmis spalvomis išdažyti visų kabinetų ir koridorių sienos.
Per 20 metų mokyklą baigė 989 abiturientai. 2011 metų gruodžio mėnesį Širvintų rajono savivaldybės taryba patvirtino sprendimą, kuriuo Širvintų „Atžalyno“ pagrindinei mokyklai nuo 2012 metų sausio 2 dienos suteikiamas progimnazijos statusas. Nuo 2013 metų gruodžio 20 dienos progimnazijai vadovauja direktorė Daiva Klimienė.
Mokyklos 30 metų jubiliejus – puiki proga stabtelėti, paimti senų nuotraukų albumus, pažvelgti į praėjusius metus, pamatuoti prabėgusių dienų svorį, prisiminti visus tuos, kurie dirbo ir tebedirba, kurie baigė šią mokyklą, dorai gyvena ir garbingai darbuojasi savo šeimos ir visos Lietuvos labui.
Romas Zibalas
Taip Širvintų „Atžalyno“ progimnazija atrodė 1985-ųjų rugsėjį.

Taip Širvintų „Atžalyno“ progimnazija atrodė 1985-ųjų rugsėjį.

Širvintų „Atžalyno“ progimnazija savo gyvavimą skaičiuoja nuo 1985 metų. Archyvuose yra nemažai įdomių dokumentų ir nuotraukų apie mokyklos atidarymo 1985-ųjų rugsėjo 1-ąją iškilmes bei pirmuosius mokytojus ir mokinius. Apie mokyklos priešistorę, siekiančią net XIX amžių, jau buvo paskelbtas straipsnis „Mokykla istorijos vingiuose“, kuriame publikuota jaunųjų kraštotyrininkų surinkta medžiaga. Skaityti daugiau »

Liaudies muzikoje „Noragas“ sėkmingai „aria“ naują vagą

Daug gražių atsiliepimų iš širvintiškių ir seniūnijų gyventojų sulaukia Širvintų kultūros centro muzikuojanti grupė „Noragas“ ir grupės vadovė Gintarė Jakštienė. Ji, profesionali muzikantė, drauge su muzikuojančiais vyrais puikiai organizuoja kultūrinę bei šviečiamąją veiklą, puoselėja kraštui būdingas tradicijas, skatina saviveiklinio meno plėtrą, suteikia galimybę širvintiškiams dalyvauti kultūriniame gyvenime. Gintarė Jakštienė, grupės  „Noragas“ vadovė, sutiko pasidalyti mintimis apie grupės veiklą bei ateities planus.
- Iš kur esate kilusi? Kiek jau metų rūpinatės Širvintų krašto kultūriniu gyvenimu? Kuris kultūrinio darbo dešimtmetis pats įsimintiniausias?
- Esu kilusi iš Ukmergės. Baigiau Ukmergės muzikos mokykloje smuiko klasę. Po vidurinės mokiausi Vilniaus konservatorijoje. Įgijau choro dirigento, muzikos mokytojo bei solfedžio mokytojo kvalifikaciją. Taip pat baigiau Klaipėdos universitete edukologiją. Dirbdama mielą darbą, metų neskaičiuoju. Galbūt apie 14 metų stažas jau bus. Kadangi dirbau su 3 kolektyvais (Motiejūnų kaimo kapela, Čiobiškio vaikų socializacijos centro kapela, muzikuojančia grupe „Noragas“), tai visi darbo metai buvo savaip įdomūs ir skirtingi. Motiejūnų kapeloje grojo jaunimas, Čiobiškio – sunkus jaunimas ir suaugę, o „Norage“ – suaugę vyrai.
- Anksčiau buvote kapelos, dabar esate žiūrovų mylimos grupės vadovė. Iš kur tas entuziazmas, kurio, regis, niekada netrūksta?
- Kai dirbi širdžiai mielą darbą, viskas gimsta savaime. Jei kalbėčiau apie „Noragą“ – jau iš pat pradžių nusprendėme groti liaudies muziką, bet kiek kitaip nei įprasta. Taip pat sutarėme: trykštanti energija bei skleidžiama puiki nuotaika bus „Norago“ vizitinė kortelė. O dirbant su tokiu kolekyvu kaip „Noragas“ – entuziazmas liejasi per kraštus. Kiekvienas mūsų kolektyvo narys ne tik puikiai groja savo mėgstamu instrumentu, bet ir labai dažnai pasiūlo savo sukurtas naujas ir įdomias kūrinių aranžuotes….  Taip sukuriama per repeticijas nepakartojama nuotaika, kuri labai „užveda“ kurti ir dirbti toliau, groti dar kokybiškiau. Liaudies muzika, kaip ir viskas pasaulyje, kinta bei atsiranda naujų išraiškų formų. Instrumentalistas A. Klova apie tai rašė: „Lietuvos muzikinio folkloro paveldas yra susijęs su įvairių tautų, įvairių laikmečių muzikinėmis tradicijomis. Tad lietuvių liaudies melodikoje, ritmikoje ir harmonijoje galime atpažinti per šimtmečius perimtus kitų muzikinių kultūrų bruožus.“ Panašūs procesai vyksta ir šiandien, kai kuriant šiuolaikines muzikines kompozicijas folkloras derinamas su kitų žanrų muzika. Taip tradicinei liaudies muzikai suteikiama daugiau spalvų ir prasmių, toks muzikavimas patraukia naujas klausytojų kartas.
- Pristatykite savo komandą. Kas muzikuoja grupėje „Noragas“? Kaip pavyko į grupę sukviesti tiek vyrų? Kokių specialybių žmonės susirinko? Kodėl grupėje esate tik viena moteris?
- Muzikuojanti grupė „Noragas“ gyvuoja 4 metus. Joje groja nuostabiausi žmonės, kurie aukoja savo laisvalaikį ir vakarus repeticijoms bei koncertams. Nuoširdus AČIŪ muzikantų žmonoms, išleidžiančioms savo vyrus muzikuoti, už supratingumą. Grupės siela – Jonas Romaška. Jis širvintiškis, groja apie 52 metus. Tai savamokslis, profesionalus diatoninių (Peterburgo) ir chromatinių armonikų virtuozas. Be to, „užkietėjęs“ bitininkas ir medžiotojas. Jaunystėje grojo būgnais, altu (dūda). Tai atsidavęs muzikai armonikininkas. Jo kolekcijoje yra apie 20 įvairausių armonikų ir, reikalui esant, jis puikiai sugeba pritaikyti vienam ar kitam kūriniui tinkantį „tembrą“. Bajanistas Pranas Vrubliauskas vyriausias kolektyve (72 metai). Groja apie 64 metus su „pertraukomis“. Daugelį metų dirbo mechanizatoriumi kolūkiuose. Pats jis neprisipažįsta, kur išmoko taip gerai groti, bet mes, atrodo, tai jau išsiaiškinome. Kadangi laukuose nei valdžios, nei žmonių, nei medžių nėra, traktorius važiuoja lėtai, tai, ko gero, jo rankose būdavo ne vairas, o bajanas….. O per tiek metų ir rezultatas puikus pasiektas. Gediminas Vaitkevičius – gitaristas. Šiuo metu statybininkas, ventiliuojamų fasadų montuotojas. Studijavo teisę. Gitara groja 39 metus. Pradėjo muzikuoti Širvintų vidurinės mokyklos ansambliuke. Nuolatos jį lydi puiki nuotaika, nepaprastas komunikabilumas, visada „paruošti“ keli anekdotai kolektyvo nariams. Gebėjimas bendrauti – tai vizitinė Gedimino kortelė. Kęstutis Krikštaponis – bosistas. Pagal išsilavinimą – inžinierius mechanikas, dirbantis tarptautinės prekybos srityje. Paprasta gitara groja 44 metus, o prieš septynetą  „pamilo“ bosinę ir jos nebepaleidžia. Sako, kad čia toks įdomus instrumentas, keista, kad daugelis kitų bosistų ja groja tik tradiciniu būdu. Juk yra ir kitos technikos. Ir kas svarbiausia – viskas pritaikoma taip pat ir liaudies muzikai. Tobulėjimui ribų nėra. Jonas Radžiūnas – veterinaras, šiuo metu – apsauginis. Pradėjo pažintį su mušamaisiais nuo 17 metų. Jis turi tris aistras: didžiausia – muzikai, didelė – savo žmonai, na ir kiek mažesnė – žvejybai. Jono Romaškos anūkas Danielius Romaška – jau studentas, gitara bei mušamaisiais instrumentais groja nuo 8 metų. Šiais metais įstojo į VMRU. Visada linksmai nusiteikęs ir kiek pasišiaušęs, labai gabus jaunuolis, kuris jau „priaugo“ prie mūsų kolektyvo. Šaunu, kai jauni žmonės suvokia, kad ir su liaudies muzika jie turi ką veikti. Ir tas „veikimas“  labai įdomus. Klausiate, kodėl grupėje esu tik viena moteris? Tai juk savaime suprantama, kam ta konkurencija…. (juokiasi). Kolektyvų, atliekančių liaudies kūrinius kiek kitaip (išskyrus Folkrock stilių), beveik nėra. Taigi nieko neturėtų stebinti, kad „Noragas“ „aria“ naują vagą liaudies muzikoje, o „arimas“ – tai daugiau vyrų darbas (šypsosi). O jei iš tikrųjų, kodėl šiame kolektyve esu tik viena moteris, sunku atsakyti. Apie tai niekada nesusimąsčiau. Manau, kad ne kiekviena moteris galėtų repetuoti po 3 – 4 valandas, aukoti savo šeimos savaitgalius, dalyvauti išvykose iki „išnaktų“. Susitarti su vyrais čia, ko gero, paprasčiau.
- Gal esate suskaičiavusi, kiek kartų teko gyvai groti, kaip sakoma, „per televizorių“? Kokiose laidose dalyvavote?
- Sudėtingas klausimas… Jau vien su muzikuojančia grupe „Noragas“ po keletą kartų per metus dalyvaujame LTV „Duokim garo“ laidose… gal 10… gal daugiau… Smagu, kad LTV „Duokim garo“ prodiuseriai mumis pasitiki, vertina ir dažnai kviečia groti gyvai „per televizorių“.
- Kaip dažnai prieš koncertą kamuoja jaudulys?
- Jaudulys prieš koncertus visada yra. Tačiau jis tikrai nėra „kamuojantis“ ir labai trumpalaikis (šypsosi). Nuskambėjus pirmiesiems akordams, įsijaučiame į savo vaidmenį ir jaudulys kažkur išnyksta… Lieka tik žiūrovai, kuriems reikia parodyti, kad lietuvių liaudies muzika, atliekama su kitokiais prieskoniais, pati puikiausia ir skaniausia muzika pasaulyje (šypsosi).
- Liepos 25 dieną koncertavote kraštiečių susitikime Anciūnuose. Jus labai šiltai priėmė žiūrovai. Po koncerto visi atsistojo ir skandavo: „Ačiū“. Kaip jaučiatės, kai kolektyvas sulaukia tokio vertinimo?
- Nepakartojamai malonus jausmas. Norisi nuoširdžai padėkoti žiūrovams, jog jie mus suprato ir puikiai įvertino. Tai įpareigoja mus toliau kurti ir tobulėti, nes antrą kartą „tos pačios sriubos“ tiems patiems žiūrovams nepateiksi…
- Gerai besidarbuodama kultūros baruose, tikriausiai turite naujų sumanymų. Papasakokite apie ateities planus. Gal dabar turite mintį pasikviesti į grupę jaunimą, kad kolektyvas nemažėtų skaičiumi, kad skambėtų daina?
-
Sumanymų ir planų, be abejo, yra. Tačiau nėra taip paprasta juos realizuoti. Galvojame apie nuosavos koncertų įgarsinimo aparatūros įsigijimą, nes ne visur, kur esame kviečiami, ji yra, o be jos kokybė nukenčia. Norime, kad klausytojai girdėtų tik kokybiškai įgarsintą mūsų atliekamą muziką. Jei atsirastų rėmėjų, būtų labai šaunu… Taip pat planuojame plėsti koncertų geografiją už Lietuvos ribų. Ta linkme jau realiai dirbame. Dažnai pamąstome ir apie jaunus mūsų „dublerius“. Bet jaunimas – kaip paukščiai – šiandien mokosi mokykloje ir groja kolektyve, o rytoj jau pakelia sparnus ir išskrenda, palieka gimtus namus… Reikia vėl ieškoti naujų entuziastų… Bet jei dabar neieškosime naujų talentų, po 20 ar 30 metų jau nebebus kam groti…
- Turbūt turite didžiulį būrį kolegų, gerbėjų, rėmėjų. Paminėkite tuos, kurie daugiausiai padėjo Jūsų kūrybiniame kelyje.
- Kolektyvo vyrai turi aibę gerbėjų. Be gerbėjų nebūtų mūsų. O rėmėjų tai ne tiek ir daug. Norėdami rasti rėmėjų, turime prašyti, žemintis. Juk prašoma kolektyvui, o ne sau. Instrumentai, kuriais grojame, nuosavi, dažnos išvykos – savomis lėšomis. Taip ir judame į priekį negalvodami vien apie save. Tačiau noriu pasidžiaugti, kad retkarčiais pagalbos sulaukiame iš Širvintų rajono savivaldybės. Nuoširdus jiems AČIŪ.
- Ačiū už pokalbį. Širvintiškiai žiūrovai ir klausytojai verti apie savo krašto muzikantus kuo daugiau žinoti, kuo geriau juos pažinti.
Romas Zibalas
Širvintų kultūros centro muzikuojanti grupė „Noragas“: (iš kairės į dešinę) Jonas Romaška, grupės vadovė Gintarė Jakštienė, Jonas Radžiūnas, Pranas Vrubliauskas, Gediminas Vaitkevičius, Kęstutis Krikštaponis.

Širvintų kultūros centro muzikuojanti grupė „Noragas“: (iš kairės į dešinę) Jonas Romaška, grupės vadovė Gintarė Jakštienė, Jonas Radžiūnas, Pranas Vrubliauskas, Gediminas Vaitkevičius, Kęstutis Krikštaponis.

Daug gražių atsiliepimų iš širvintiškių ir seniūnijų gyventojų sulaukia Širvintų kultūros centro muzikuojanti grupė „Noragas“ ir grupės vadovė Gintarė Jakštienė. Ji, profesionali muzikantė, drauge su muzikuojančiais vyrais puikiai organizuoja kultūrinę bei šviečiamąją veiklą, puoselėja kraštui būdingas tradicijas, skatina saviveiklinio meno plėtrą, suteikia galimybę širvintiškiams dalyvauti kultūriniame gyvenime. Gintarė Jakštienė, grupės  „Noragas“ vadovė, sutiko pasidalyti mintimis apie grupės veiklą bei ateities planus. Skaityti daugiau »

Musninkuose – pirmasis olimpinis festivalis

Žolinių – atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis dieną, vasaros ir rudens sandūroje, – Musninkuose, „Pasakų take“, vyko didelė sporto šventė. Pasak Helenos Vaicekauskienės, tai – vieta, kur kiekvienas grįžtame į vaikystę, į pasakų šalį, tai – Musninkų kultūros istorijos dalis. „Olimpinis devizas „Svarbiausia – ne laimėti, o dalyvauti“ atvedė mus į šį „Pasakų taką“, primindamas, jog didžiausia pergalė – nugalėti patį save. Sportas – ne prabangos dalykas, jo niekuo negalima pakeisti. Šiandien Musninkuose susitinka įvairių kartų sportininkai. Ne dažnai taip gyvenime būna. Sporto ištakos siejamos su iškiliu kūno kultūros mokytoju Vytautu Gaigalu, gražias tradicijas puoselėja ir tęsia dabartiniai kūno kultūros mokytojai Raimondas Petrokas ir Daiva Balandienė. Dėl septyniolikos olimpinio festivalio medalių komplektų varžysis įvairių sporto šakų mėgėjai“, – kalbėjo Helena Vaicekauskienė.
Sveikindama visus susirinkusius į olimpinį festivalį Širvintų savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės padėjėja Janina Greiciūnaitė pabrėžė, kad Musninkuose ypatinga šiluma tvyro visai ne dėl vasariško oro, o dėl čia esančios nuostabios nuotaikos ir svetingumu pasižyminčių žmonių. „Ačiū renginio organizatoriams už sveiką gyvenseną puoselėjančias idėjas,“ – padėkojo merės padėjėja.
Iškilmingas atidarymas
Iškilmingai aidint šauklių fanfaroms pranešama, kad pats teisingiausias dievas Dzeusas nuo aukštojo Olimpo kalno laimina šią dieną, o fanfarų garsai reiškia, kad Musninkuose prasideda pirmasis olimpinis festivalis. Aidint žodžiams „Nemirtingoji senovės dvasia, nuženk, pasirodyk ir apšviesk savo šviesa mus čia, šioje žemėje ir įkvėpk gyvybę šioms žaidynėms“, įnešama olimpinė ugnis. Olimpinį deglą įneša musninkietis, kylanti krepšinio žvaigždė Rokas Rolis, kuris ugnį perduoda dviejų sportininkų kartų atstovams – buvusios Musninkų vidurinės mokyklos 1962-ųjų metų laidos abiturientui, 1967 metų dvivietės kanojos Lietuvos čempionui, triskart sidabro medalio laimėtojui, tarptautinės klasės sporto meistrui Algimantui Kvietkauskui ir mūsų olimpinei vilčiai – Europos jaunimo olimpinio festivalio dešimtos vietos laimėtojai Linai Surgėlaitei. Po olimpinės ugnies įžiebimo ceremonijos įnešama Olimpinė vėliava, kurios centre – penkiaspalvis olimpinis simbolis – olimpiniai žiedai. Šią vėliavą musninkiečiams padovanojo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Olimpinio festivalio vėliavą įneša: Musninkų krašto sportininkas, alpinistas, įkopęs į aukščiausias Europos kalnų viršukalnes, fotomenininkas Algis Subata, absoliutus šachmatų rajono čempionas, sporto entuziastas ir organizatorius Rimvydas Žiliukas, Irena Braziulevičiūtė – Žarnauskienė – dukart Lietuvos žolės riedulio čempionė, Lietuvos rinktinės žaidėja, kūno kultūros mokytoja metodininkė, paruošusi Lietuvos mokinių olimpinio festivalio čempionų, Ieva Kasnikauskaitė – Vaicekauskienė – orientacinio sporto atstovė, mokytoja ekspertė, kurios vadovaujami mokiniai – nuolatiniai Lietuvos mokinių olimpinio festivalio nugalėtojai, Domantas Rolis – Lietuvos mokinių olimpinio festivalio prizininkas, Rytis Liutkus –  Lietuvos mokinių olimpinio festivalio dalyvis. Olimpinę vėliavą iškelia Musninkų bendruomenės „Spindulys“ pirmininkas Alvydas Rolis. Į dangų „šauna“ įvairiaspalviai balionai, kurie nuneša taikos ženklą visiems žmonėms ir primena, kad brangiausias turtas – sveikata. Sportininkai ir teisėjai pasižada rungtyniauti bei teisėjauti dorai ir teisingai.
Gausu rungčių, gausu nugalėtojų
Nuo ankstaus ryto prie Musninkų tvenkinio vyko žvejų varžybos, kuriose užsiregistravo devyni dalyviai. Per tam tikrą laiką reikėjo sugauti kuo daugiau žuvų. Pirmuoju olimpinių varžybų čempionu tapo Raimondas Vasiliauskas. Pasvėrus jo sugautas 66 žuvis, svarstyklės užfiksavo 1440 gramus. Antroji vieta atiteko Vladui Paškevičiui  (1050 g), trečioji – Gintarui Drumstai (460 g). Buvo ir tokių žvejų, kuriems neužkibo nė viena žuvelė… Įdomu, kad būtent žvejų būryje varžėsi pats vyriausias (Antanas Tamoševičius – 94 metai) ir pats jauniausias (Pijus Meidus – 7 metai) olimpinio festivalio dalyvis. Bendruomenės pirmininkas Alvydas Rolis, nenorėdamas rizikuoti (o gal tvenkinyje visos žuvys jau seniai išgaudytos…), iš Šalčininkų atsivežė ir į tvenkinį paleido 20 kilogramų karpių. Kartu su karpiais atkeliavo ir amūrai, kurie maitinasi vandens augalais ir tokiu būdu valo tvenkinius.
O po iškilmingo varžybų atidarymo pirmieji į startą stojo olimpinės mylios bėgikai. Gal dėl kaitrios saulės, gal dėl netrumpos distancijos olimpinę mylią panoro įveikti tik keturios merginos (Mingailė Vasiliauskaitė, Ieva Eigelytė, Kamilė Liekytė ir Asta Četrauskaitė) bei šeši vaikinai (Kazys Vilkevičius, Vladas Bricas, Šarūnas Bagočiūnas, Rokas Rolis, Eimantas Eigelis ir Žygimantas Andrušanec’as). Musninkų bendruomenės pirmojo olimpinio festivalio olimpinės mylios bėgimo čempionu tapo Vladas Bricas, kuriam buvo įteiktas nugalėtojo diplomas ir medalis, o ant galvos uždėtas laurų vainikas – nuo antikos laikų – šlovės, pergalės ar taikos simbolis. Antras liko Žygimantas Andrušanec’as, trečias – Eimantas Eigelis. Tarp merginų laurų vainiką pelnė Mingailė Vasiliauskaitė, antrąją vietą iškovojo Kamilė Liekytė, trečiąją – Ieva Eigelytė.
Du medalių komplektai buvo išdalinti palestros bėgimo nugalėtojams. Šis bėgimas rengiamas nedidelės aikštelės ribose. Startas ir finišas toje pačioje vietoje. Bėgama prieš laikrodžio rodyklę.  Bėgimų laikas nefiksuojamas. Bėgant sąmoningai negalima stumti rankomis kito bėgiko, tačiau kovojant dėl geresnės vietos trasoje abipusis kontaktas leidžiamas. Į startą stoja 4 dalyviai, bėgama 3 ratus. Kiekviename rate atbėgęs paskutinis iš varžybų pasitraukia. Taip išaiškinami nugalėtojai ir prizininkai. Šioje sporto šakoje olimpinius laurus pelnė Emas Petrauskas ir Vita Jankauskaitė.
Krepšinio varžybų finale susitiko VAPGV ir BBD komandos. Rungtynes rezultatu 11:7 laimėjo ir čempionais tapo VAPGV komanda (Karolis Sidikerskis, Vytautas Kalinka, Rokas Anuškevičius ir Paulius Rolis). Dėl trečios vietos susitiko FATAL ir Družų komandos. Bronzos medalius laimėjo „fatalistai“. Krepšininkus apdovanojo buvęs Vilniaus „Statybos“ žaidėjas, tris kartus Europos bei pasaulio veteranų čempionas, du kartus Olimpinėse žaidynėse iškovojęs aukso medalius Juras Kaziūnas.
Apie dvidešimt sportininkų užsiregistravo rutulio stūmimo rungtyje. Tarp vyrų nugalėjo Tomas Repečka (13,68 m), antras liko Emas Petrauskas (11,95 m), trečiąja vieta pasidalijo du sportininkai –  Žygimantas Andrušanec’as ir Leonardas Naraškevičius, rutulį nustūmę 10,68 m. Tarp merginų toliausiai rutulį skraidino Lina Surgėlaitė (10,90 m), sidabro medaliai atiteko Laurai Jankovskytei (9,03 m), bronzos – Indrei Jankovskytei (6,78 m).
Šuolio į tolį iš vietos rungtyje reikėjo šokinėti abiejose rankose laikant po vieną mokomąją granatą, mat antikinėse žaidynėse tuometiniai šuoliai į tolį išsiskyrė tuo, kad sportininkai šokdavo su specialiais svarmenimis rankose. Tarp merginų toliausiai nušoko Lina Surgėlaitė, antroji vieta atiteko Jurgitai Gurskaitei, trečioji – Vitai Jankauskaitei. Tarp vaikinų pirmąją vietą iškovojo Aivaras Četrauskas, antroji vieta atiteko Antanui Bernukovičiui, trečioji – Domantui Roliui.
Rekordinis dalyvių skaičius (86) buvo užregistruotas smiginio varžybų protokoluose. Tarp vaikinų taikliausio strėlyčių mėtytojo vardą pelnė Laurynas Baronas, antrąją vietą užėmė vienuolikmetis Giedrius Dabužinskas, trečiąją – Mindaugas Ališauskas. Taikliausia mergina tapo Laura Jankovskytė, sidabro medaliai atiteko Kornelijai Bliudžiūtei, bronzos – Kamilei Liekytei.
Bene ilgiausiai tęsėsi šaškių varžybos. Patogiai pavėsyje po stogeliu įsitaisę šaškininkai neskubėjo – juk svarbu buvo gerai apgalvoti kiekvieną ėjimą. Šio intelektualaus žaidimo nugalėtojais tapo Kazimieras Autukevičius ir Lina Surgėlaitė. Antrąsias vietas užėmė Zenonas Vilkevičius ir Ieva Eigelytė, treti liko Ričardas Einoris ir Adrija Redeckaitė. Belieka tik priminti, kad Lina Surgėlaitė šiame olimpiniame festivalyje tapo triskart čempione, beje, labai skirtingose – rutulio stūmimo, šuolio į tolį ir šaškių – rungtyse. Šaškių varžybose dalyvavo tarp moterų vyriausia olimpinio festivalio dalyvė – Nijolė Sutkuvienė (53 metai) ir jauniausioji – Adrija Redeckaitė (12 metų).
Net dešimt komandų dalyvavo tinklinio varžybose, kurios sulaukė bene didžiausio aistruolių susidomėjimo. Visų turnyre dalyvavusių komandų žaidimo lygis buvo gana aukštas, nes, pasak vieno iš renginio organizatorių Leono Vaicekausko, prieš tai visą mėnesį tinklinio aikštelė vakarais būdavo užimta. Čia nuolat treniravosi ir žaidimo subtilybes gludino šios sporto šakos mėgėjai iš Vileikiškių, Družų, Širvintų… Svarbu buvo tai, kad kiekvienoje komandoje galėjo žaisti dvi moterys, ir klydo tie, kurie manė, kad komandų žaidimo lygis dėl to kris. Jis tapo tik spalvingesnis… Olimpinio festivalio tinklinio čempione tapo BBD komanda, antra liko FATAL, trečia – „Drugelių“ komanda.
„Galiūnų“ konkurse stipruoliai varžėsi dviejose rungtyse. Pirmiausia reikėjo nuo starto iki finišo kuo greičiau nugabenti (ridenti buvo negalima) didžiulę ir sunkią traktoriaus galinio rato padangą, o po to tradiciškai kuo daugiau kartų iškelti dvipūdę. Čempionu tapo Gediminas Burneckas, antrąją vietą laimėjo Tomas Repečka, trečiąją – Leonardas Naraškevičius.
Abejingų nepaliko paskutinė rungtis – virvės traukimas. Kiekviena komanda turėjo savo paslaptis pakeliui į pergalę. Nors daugelis sakė, kad virvės traukėjui svarbiausia ne kas kita, o batai, tačiau tarp jų pasitaikė ir basakojų… Kaip ir buvo tikėtasi, laimėjo labiausiai pasiruošusi, apsiavusi virvės traukėjų mėgiamais „kerzavais“ batais „Vietinių“ komanda. Antra liko „Draugų“, o trečia – komanda „Traukiam“…
Olimpinio festivalio metu sportininkams ir žiūrovams grojo „Savaitgalio diksilendas“ (vadovas Rimantas Rutkauskas) iš Vilniaus, šoko sportinių šokių grupė iš Musninkų (vadovas Liudvikas Verikas). Musninkų vaikų dienos centras „Aitvarai“ (vadovė Ieva Vaitkeviča) organizavo linksmąsias estafetes vaikams. Pagal pasaką „Senelis ir ropė“ vyko mažųjų sportinės varžybos (vadovė Asta Meiduvienė). Senojoje Musninkų varpinėje vyko alpinisto fotografo Algio Subatos darbų paroda.
Pasak pagrindinių šio renginio sumanytojų ir organizatorių Helenos ir Leono Vaicekauskų, olimpinio festivalio metu norėjosi sujungti sportą ir kultūrą, kad renginys taptų įdomus ne vien tik sporto mėgėjams, bet ir visiems Musninkų krašto žmonėms. Renginyje dalyvavo kelių kartų sportininkai. Vyresnio amžiaus žmonės prisimena, kad prieš 50-60 metų jokių sporto salių ir stadionų nebuvo. „Mano jaunystės metais nebuvo nei propagandos, nei lozungų apie sveiką gyvenseną. Jų ir nereikėjo, nes mes patys sau susikurdavome sportinę aplinką – įsirengdavome tinklinio, futbolo, krepšinio aikšteles, kuriose praleisdavome visą savo laisvalaikį. Entuziazmo ir noro sportuoti mums netrūko. Todėl ir dabar norisi jaunimui įskiepyti norą judėti, sportuoti“, – prisimena Leonas Vaicekauskas. Šių sporto entuziastų planuose kitais metais suorganizuoti renginį, kuriame galėtų susitikti Musninkų krašto kultūros, meno ir sporto veteranai.
Olimpinis festivalis – dalis Musninkų bendruomenės „Spindulys“ projekto „Auginkime sveiką žmogų kartu“, kurį finansuoja Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Širvintų savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės padėjėja Janina Greiciūnaitė įteikė padėkas Olimpinio festivalio organizaciniam komitetui, taip pat Savivaldybės merės prizai buvo įteikti jauniausiems ir vyriausiems festivalio dalyviams (2 moterims ir 2 vyrams).
Renginį rėmė: UAB „Autostarteris“, kondicionierių centras UAB „Pektos servisas“, krepšinio klubas „Lietuvos rytas“, UAB „Kazand“, UAB „Underhill Baltic“ ir Marija Remienė – Širvintų krašto garbės pilietė, JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikėja, katalikiškojo dienraščio „Draugas“ valdybos pirmininkė. Partneriai: UAB „Kazand“, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija, Musninkų medžiotojų klubas, Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Širvintų šaulių 10-oji kuopa.
Remigijus Bonikatas
Merės padėjėja Janina Greiciūnaitė įteikia apdovanojimus.

Merės padėjėja Janina Greiciūnaitė įteikia apdovanojimus.

Žolinių – atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis dieną, vasaros ir rudens sandūroje, – Musninkuose, „Pasakų take“, vyko didelė sporto šventė. Pasak Helenos Vaicekauskienės, tai – vieta, kur kiekvienas grįžtame į vaikystę, į pasakų šalį, tai – Musninkų kultūros istorijos dalis. „Olimpinis devizas „Svarbiausia – ne laimėti, o dalyvauti“ atvedė mus į šį „Pasakų taką“, primindamas, jog didžiausia pergalė – nugalėti patį save. Sportas – ne prabangos dalykas, jo niekuo negalima pakeisti. Šiandien Musninkuose susitinka įvairių kartų sportininkai. Ne dažnai taip gyvenime būna. Sporto ištakos siejamos su iškiliu kūno kultūros mokytoju Vytautu Gaigalu, gražias tradicijas puoselėja ir tęsia dabartiniai kūno kultūros mokytojai Raimondas Petrokas ir Daiva Balandienė. Dėl septyniolikos olimpinio festivalio medalių komplektų varžysis įvairių sporto šakų mėgėjai“, – kalbėjo Helena Vaicekauskienė. Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Siūlo darbą

 Facebook puslapių kūrimas javascript   SEO  Reklama internete  ajax     rss  Puslapių kūrimas     web   Mobiliųjų aplikacijų kūrimas       Reklama Google     CSS   web   Reklama facebook     blog  Kontekstinė reklama internete python html   Programavimo paslaugos   blog   
Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar daug išmetate maisto?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama
SveikinimaiFilmaiMuzika
AutomobiliaiSapnaivardai
PavardesVietovardziaiTrinkeliu klojimas
  • Hey.lt - Nemokamas lankytoju skaitliukas
  • Top100 counter
  
Statistika
Dabar svetainėje: 6 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.