Darbo partijai rajone – milžiniškas rinkėjų pasitikėjimas

Praėjusią savaitę vykę Savivaldybių tarybų rinkimai vienų nenustebino, kitus nuvylė. Štai Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė tikėjęsis didesnio rinkėjų aktyvumo:

„Aš tikėjausi, kad bus didesnis dėl to, kad tiesioginiai merų rinkimai. Tikėjausi, kad tai pritrauks rinkėjus aktyviau dalyvauti ir pasisakyti už vieną ar kitą kandidatą“, – žurnalistams sekmadienio vakarą sakė premjeras.

Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad sekmadienį 19 val. rinkėjų aktyvumas siekė 39,78 proc., o pridėjus balsavusius iš anksto – 45,75 proc. Tai kiek geresnis aktyvumas tą pačią valandą nei 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose.

Balsuojant iš anksto, per keturias dienas šalyje savo pasirinkimą pareiškė beveik 6 proc. rinkėjų. Kone dvigubai daugiau, 11,19 proc. (1662 iš 14 851), balsavo Širvintų rajone. Pagal aktyvumą širvintiškiai tarp 60 savivaldybių buvo 8-ti: pas mus 583 rinkėjai balsavo iš anksto, 98 – spec. paštu, o 981 – namuose. Šalies vidurkį šis rezultatas lenkė kone du kartus ir buvo 1 proc. didesnis nei prieš ketverius metus (10,13 proc.), kai širvintiškiai pagal aktyvumą šalyje buvo dešimti. Tiesa, tada ir rinkėjų buvo net 858 daugiau – 15 709.

Nepaisant kai kurių optimistinių prognozių apie didesnį rinkėjų aktyvumą, šiais metais jis rinkimų dieną buvo labai panašus į užfiksuotą prieš ketverius metus: tada 10 val. jau buvo balsavę 7,42 proc. rinkėjų, šįmet – 7,49 proc. ; tada 14 val. – 30,56 proc., šįmet – 30,48 proc.; tada 19 val. – 45,21 proc., šįmet – 45,76 proc. Mažai pasikeitė ir bendras aktyvumas: 2011 metais rinkimų dieną prie balsadėžių atėjo 46,23 proc. rajono gyventojų, šiais metais – 46,61 proc. Tačiau, pridėjus iš anksto balsavusiųjų rezultatus, gautas aktyvumas (57,8 proc.) yra geresnis nei prieš ketverius metus (56,34 proc.).

Pagal rinkėjų aktyvumą Širvintų rajonas šalyje buvo 12-tas, kiek daugiau nei 10 proc. viršijo aktyvumą 2011-aisiais.

Šiųmečiuose rinkimuose didžiausią sėkmę pasiekė Darbo partija, atsidūrusi ant rajono valdymo slenksčio. Tai leistų vietoje turėtų 6 gauti net 9 mandatai taryboje ir galimybė antrajame mero rinkimų ture pasiekti pergalę, kuri yra labai tikėtina, mat „darbietė“ Živilė Pinskuvienė pirmajame ture surinko 46,16 proc. balsų ir tris kartus aplenkė tik balsų skaičiavimo pabaigoje į antrą vietą pakilusį socialdemokratą Andrių Jozonį. Šis iš rinkimų kovos negailestingai išstūmė vienu iš favoritų ilgai buvusį „zuokininką“ Joną Purvanecką. Už jo nugaros liko mero rinkimuose dalyvavusi administracijos direktorė „valstietė“ Elena Davidavičienė, o visišką fiasko patyrė pats išsikėlęs dabar jau buvęs meras Vincas Jasiukevičius, nepatekęs nei į antrąjį mero rinkimų turą, nei į tarybą apskritai. Jis gali pasiguosti bent tuo, kad apšovė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotą Seimo narę Ritą Tamašunienę.

„Lenkų“ žaidimas „va bank“ nepasitvirtino – šie taryboje išsaugojo tik vieną mandatą iš turėtų dviejų. Tačiau didžiausią rinkėjų antausį patyrė partija „Tvarka ir teisingumas“, vienintelė iš politinės kampanijos dalyvių mandatų „loterijoje“ negavusi nė vienos vietos taryboje, nors po praėjusių rinkimų dar turėjo 2. Liberalsąjūdiečiai pagaliau iškovojo 1 mandatą, nors iki mandatų skirstymo kvotos (399 balsų) jiems pritrūko 30 balsų. Šį mandatą jiems padovanojo galiojanti skirstymo sistema, kai pagal egzistuojančią tvarką likęs nepaskirstytų mandatų likutis dalijamas kitoms partijoms. Liberalsąjūdiečiams atiteko ir dalis „darbiečių“ teoriškai gauto dešimtojo mandato. „Krikdemai“ ir „lenkai“ vietoje turėtų 2-jų pelnė po vieną, „valstiečiai“ – 2 vietoje turėtų 3. Socdemai turėjo 2, dabar gavo 3, nors taip pat nesurinko kvotinio balsų skaičiaus. „Zuokininkams“ irgi šiek tiek pritrūko balsų, bet jie pelnė 3 ir išsaugojo turėtą mandatų skaičių.

Po dviejų savaičių, kai įvyks antrasis mero rinkimų turas, sužinosime, kam atiteks paskutinis, dvidešimt pirmasis, mandatas. Rinkėjų simpatijos pirmajame balsavimo ture prognozuoja, kad arčiausiai galutinės pergalės – „darbietė“ Živilė Pinskuvienė.

ŠK informacija

Živilė Pinskuvienė pateko į antrąjį mero rinkimų turą. Pakartotiniame balsavime jos varžovas bus Andrius Jozonis.

„Darbiečiai“ emocingai laukė rinkimų rezultatų.

Praėjusią savaitę vykę Savivaldybių tarybų rinkimai vienų nenustebino, kitus nuvylė. Štai Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė tikėjęsis didesnio rinkėjų aktyvumo:

„Aš tikėjausi, kad bus didesnis dėl to, kad tiesioginiai merų rinkimai. Tikėjausi, kad tai pritrauks rinkėjus aktyviau dalyvauti ir pasisakyti už vieną ar kitą kandidatą“, – žurnalistams sekmadienio vakarą sakė premjeras.

Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad sekmadienį 19 val. rinkėjų aktyvumas siekė 39,78 proc., o pridėjus balsavusius iš anksto – 45,75 proc. Tai kiek geresnis aktyvumas tą pačią valandą nei 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose. Skaityti daugiau »

Publikuota: 2015-03-06

Juodiškių „parko renovacija“

Motiejūnų „parko renovacija“

Vasario 27 dieną Juodiškių dvare vyko Alionių seniūnijos kultūros dienos teatralizuotas koncertas „Parko renovacija“. Praėjusiais metais parke šeimininkavusi nestandartinė moteris Ritka, daug filosofavusi apie lietuvių emigraciją, apie jos žalą lietuvių tautai, šiais metais pati emigravo į Vokietiją. Į parką su gėlėmis atkeliavęs jos draugužis Rička, Ritkos nebesurado, tačiau būdamas labai „kompaneiskas“ žmogus greitai susipažino su naująja parko šeimininke, suskėlė keletą šokių ir fantastiškai padainavo.

Ilgą laiką buvusiam be „direktorės“ parkui reikėjo atsinaujinti. Parko renovacijoje aktyviai dalyvavo daug žmonių. Pradžioje vienas vaikinukas (Justinas Blažys) dainos žodžiais pasiūlė vieniems kitus pasveikinti, o Alionių krašto liaudiškos muzikos kolektyvas „Spalgena“ ėmė tarytum lakštingalos čiulbėti. Gražų romansą apie ūžiantį vėją virš klevo šakų atliko Saulius, Vilma ir Jurgita. Apie meilę dainavo Vilmos Gudeikaitės ir Ingridos Didžiokienės bei Jolitos Jurkevičiūtės ir Ingridos Didžiokienės duetai. Apie gintarinę jūrą dainavo moterų vokalinis ansamblis „Vienkiemis“, sėkmingai debiutavo nauja merginų ritminių šokių grupė, žiūrovus sužavėjo Šironų šeimyna – dukrytė Unė, sūnelis Adomas, tėtis Paulius ir mama Kristina dainos žodžiais išaiškinusi, kaip reikėtų nupiešti pasaulį.

Ir žiūrovai, ir saviveiklininkai džiaugėsi renovuotu parku ir sutartinai atliko dainą apie žalią mūsų kraštą, turėdami omeny ir šalia Juodiškių dvaro esantį žaliąjį kampelį.

Remigijus Bonikatas

500 – Rička greitai susipažino su naująja parko šeimininke ir suskėlė smagų šokį.

506 – Juodiškiuose moterys dainuodamos kasas pynė…

510 – Žiūrovus sužavėjo Šironų šeimyna – dukrytė Unė, sūnelis Adomas, tėtis Paulius ir mama Kristina.

515 – Sėkmingai debiutavo naujai susikūrusi merginų ritminių šokių grupė.

522 – Parko renovacijoje dalyvavo gausus būrys saviveiklininkų.

Juodiškiuose moterys dainuodamos kasas pynė...

Vasario 27 dieną Juodiškių dvare vyko Alionių seniūnijos kultūros dienos teatralizuotas koncertas „Parko renovacija“. Skaityti daugiau »

Publikuota: 2015-03-06

Žymės: Alionių kultūros diena | Kategorijos: Kultūra | Comments Off

Grėsmė praeiviams

Fotožvilgsnis

Grėsmė praeiviams

Į „Širvintų krašto“ redakciją paskambinusi skaitytoja paprašė atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į Vilniaus g.41 namo (bendrabučio) ketvirto aukšto balkoną.

- Palei šį namą vaikšto daugybė žmonių, į stomatologo kabinetą, įsikūrusį pirmame aukšte, eina pacientai, – sakė moteris. – Bet kuriuo metu, ypač papūtus smarkesniam vėjui, šiferio lakštai gali nukristi ant praeivių. Kas atsakys, jei bus sužeisti žmonės?

ŠK informacija

Šiferio lakštai gali nukristi ant praeivių.

Į „Širvintų krašto“ redakciją paskambinusi skaitytoja paprašė atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į Vilniaus g.41 namo (bendrabučio) ketvirto aukšto balkoną.

- Palei šį namą vaikšto daugybė žmonių, į stomatologo kabinetą, įsikūrusį pirmame aukšte, eina pacientai, – sakė moteris. – Bet kuriuo metu, ypač papūtus smarkesniam vėjui, šiferio lakštai gali nukristi ant praeivių. Kas atsakys, jei bus sužeisti žmonės?

ŠK informacija

Publikuota: 2015-03-06

Žymės: Šiferio lakštai | Kategorijos: Keliame problemą | Comments Off

Raidė „L“ simbolizuoja du ypač svarbius dalykus: Lietuvą ir laisvę

Jomantė Rinkevičiūtė – Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos abiturientė. Tai įvairių talentų nestokojanti gimnazistė, pelniusi bendraamžių ir pedagogų pasitikėjimą ir pagarbą. Jomantė – įvairių lietuvių kalbos olimpiadų ir konkursų dalyvė bei laureatė, laimėjusi ne vieną apdovanojimą. Ji yra ne tik literatūros mylėtoja, bet ir miniatiūrų kūrėja. Apie savo sėkmes ir ateities perspektyvas Jomantė Rinkevičiūtė sutiko pasidalyti mintimis su ,,Širvintų krašto“ skaitytojais.

- Kada pradėjote kurti? Kas buvo pirmasis Jūsų literatūrinių bandymų vertintojas, kritikas ir patarėjas?

- Galima sakyti, kad kurti pradėjau šeštoje klasėje lietuvių kalbos pamokų metu. Mokytoja Edita Guščienė mokiniams skirdavo smulkias laisvo stiliaus kūrybines užduotis, mes parašydavome trumpas pastraipas duota tema. Man tokios užduotys labai patiko. Vieną gražią pavasario dieną, eidama namo, mintyse sukūriau pirmąją miniatiūrą, kurią grįžusi užrašiau. Taip prasidėjo mano kūrybinis kelias. Pirmoji kūrybos vertintoja ir patarėja buvo mano vyresnioji sesuo, kuri, beje, rašo eiles. Vėliau mano miniatiūras perskaitė ir tėvai. Pirmoji lietuvių kalbos mokytoja, kurią supažindinau su savo kūriniais, buvo gimnazijos mokytoja Edita Rutkauskienė, kadangi anksčiau nedrįsau jų viešinti.

- Sakoma, kad įkvėpimas – tai jėgų pilnatvė, palankiai nuteikianti kuo geriau suvokti ir perduoti kitiems įspūdžius. Kas įkvepia ar paskatina Jus kurti?

- Anksčiau mane įkvėpdavo gamta, kadangi ji mane, užaugusią kaime, labai žavėjo ir kartu ramino. Rašydavau stebėdama aplinką. Ir dabar gamta man labai svarbi, tačiau prasidėjo kitas mano kūrybos ir gyvenimo etapas. Aš bręstu, todėl mane vis labiau įkvepia asmeniniai išgyvenimai, asmeninės ir visuomeninės problemos.

- Koks jausmas apima kuriant? Ar esate laiminga, kad rašote? Kokie jausmai užplūsta baigus rašyti sumanytą kūrinį?

- Kurdama aš tarsi susitinku su tikrąja savimi, su savo vidinėmis galiomis. Pajuntu žodžio jėgą. Laimingiausia esu kilus naujo kūrinio idėjai, nes mane apima jausmas, kad būtinai turiu parašyti, kad tie keli tam tikra tvarka parašyti žodžiai gali kažką pakeisti. Baigusi rašyti kūrinį, ne visuomet jaučiu pasitenkinimą. Dažnai pasijuntu tuštesnė nei buvau tik pradėjusi jį kurti. Lyg būčiau išeikvojusi dalį vidinių galių.

- Ar Jūsų šeimoje yra dailininkų, muzikantų, poetų, šiaip meniškos sielos žmonių?

- Mano tėvai savo gyvenimo nesusiejo su menu, tačiau manau, kad mama yra meniškos sielos. Ji turi grožio, darnos pojūtį, kurį anksčiau išreikšdavo megzdama sau drabužius, užsiimdama rankdarbiais. Šiuos gebėjimus ji paveldėjo iš savo mamos. Kaip jau minėjau, mano vyresnioji sesuo Raminta rašo eiles ir piešia. Taigi galbūt mes abi tęsiame šeimos meniškų moterų liniją.

- Anglų publicistas Valteris Bedžotas yra sakęs, jog kiekvienas didis kūrinys gimsta tik po ilgų, tylių ir gilių apmąstymų laikotarpio. Kaip gimsta Jūsų kūriniai: spontaniškai ar po ilgų apmąstymų?

- Anksčiau mano kūriniai dažniau gimdavo spontaniškai: pamačius žavų gamtos reiškinį, pajutus stipresnę emociją. Dabar jie dažniausiai gimsta susikūrus specialią „rašymo aplinką“: klausantis mėgstamos ramios muzikos ir mąstant. Pastaruoju būdu parašytus kūrinius aš vertinu labiau, kadangi jie būna labiau „subrandinti“.

- Kokia abėcėlės raidė Jums svarbiausia? Ar Jūsų kūriniuose yra „sunkiausių“ ir „lengviausių“ raidžių?

- Raidė „L“. Ji simbolizuoja du man ypač svarbius dalykus: Lietuvą ir laisvę. Mano kūriniai netiesiogiai gina šiuos dalykus. Negalėčiau išskirti „sunkių“ ir „lengvų“ raidžių. Kad ir kokios jos būtų, visos man yra mielos.

- Kuris Jūsų pačios kūrinys atrodo vertingiausias, brandžiausias ir brangiausias? Kodėl?

- Galbūt vienas iš naujausių kūrinių – „Laukimas.“ Jis simbolizuoja naują mano kūrybos kryptį ir dabartinę mano būseną.

- Esate dalyvavusi įvairiuose filologų, teminių rašinių konkursuose, lietuvių kalbos olimpiadose. Kokios sąsajos tarp kalbos ir literatūros? Kuri labiau patinka? Kas žadina norą mokytis?

- Kalbą aš suprantu kaip įrankį įveikti nežinomybės baimę, o literatūrą – kaip naujo pasaulio statymą. Man labiau patinka literatūra, nes ji nėra suvaržyta taisyklėmis kaip kalba. Mokymasis man suteikia pasitikėjimo savo gebėjimais, atveria duris į pasaulį.

- Jei būtų įmanoma keliauti laiko mašina, kokioje šalyje, kokiame amžiuje norėtumėte apsilankyti ir kodėl?

- Norėčiau apsilankyti ateityje, jei ji būtų tokia, kokia yra Melvino Burgesso romane „Kraujotvynis“. Ši knyga man padarė didžiulį įspūdį. Romane vaizduojama ateities Didžioji Britanija. Visuomenė pažengusi mokslo srityje, tačiau žmonių santykiai labiau primena viduramžius. „Kraujotvynis“ mane iš dalies guodžia, nes vaizduoja ateities žmones, kurie net pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis išsaugo amžinąsias vertybes ir viltį. Norėčiau, kad ir mūsų tikrosios ateities žmonės tai išsaugotų.

- Netrukus baigsite gimnaziją. Ką žadate studijuoti ir kodėl?

- Ketinu savo ateitį susieti su kalbomis, kadangi jų mokymasis man sekasi geriausiai. Mane domina vertimas, ispanų filologija, skandinavistika. Manau, kad galėčiau tapti grožinės literatūros vertėja, dovanojančia Lietuvos skaitytojams pačių geriausių knygų vertimus.

- Ko palinkėtumėte savo bendraamžiams, netrukus užversiantiems gimnazijos duris?

- Linkiu surasti lobį, slypintį jumyse. Patikėkite savimi ir išsilaisvinkite.

- Ačiū už pokalbį.

Tomas Sarakiškis

Nuotraukose:

1. Jaunoji literatė Jomantė Rinkevičiūtė: „Kurdama aš tarsi susitinku su tikrąja savimi, su savo vidinėmis galiomis. Pajuntu žodžio jėgą.“

2. Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos abiturientė Jomantė Rinkevičiūtė kuria miniatiūras.

Jomantė Rinkevičiūtė

Miniatiūros

Rytoj pilnatis

Vilnos šiurkštumas nubėga skruostais, o kūnu – šiurpas. Arbatos garų apgaubtas veidas primena vėlę. Sueižėjusiose lūpose – tvinksėjimas.

Vakar sniego svoris nulaužė mūsų šermukšnio šaką. Nutrauktas dar vienas saugumo siūlas.

Tik. Tak. Tik. Tak. Skardžiai atsimuša į kambario sienas. Krosnyje įkalinta ugnis piktai šnypščia.

Šiandien nuvirto dalis malkų, sukrautų prie daržinės sienos. Buvo apysausės, o dabar vėl sudrėko sniege. Ar verta?

Įtrūkimas duryse lėtai plečiasi. Šaldytuvas dūzgia, laikydamasis savo tikslios dienotvarkės. Šaltis pirštais čiuopia langų plyšius.

Rytoj pilnatis.

Laukimas

Kai saulė apšviečia kampą ir dulkę jame ir suskamba aidas kibire. Kai suodžiais apvarvėjęs puodas atsitrenkia į laiką. Kai pokši ir byra, ir svyla. Kai lūžta siūleliais. Kai plyšta ir staugia apsivėlęs šeriais. Kai traukia apledėjusį iš drevės. Kai vimdo laukimas. Kai spaudžia, spaudžia, spaudžia, kol – nurieda į gilumą ir mindo širdį, mindo smegenų vingį.

Lizdas

Galvoje susuktas lizdas iš sausos žolės. Žolės apsivijusios smegenis. Šildo. Veide – abejingumas. Plaukai apkaišyti perdžiūvusiais rožių žiedais. Plaukams sunku, jie neatlaiko svorio, slenka. Pakaušis šąla, smegenys šyla. Kieno lizdas? Jis apleistas, žolės gyvena savo gyvenimą. Pirštai neramūs, rankos neišguli sudėtos skreite. Tai – ne gyvenimas. Tik formavimasis kokone. Ko? Kone virtimas drugiu. Tuo naktiniu. Kuriam nereikia lizdo.

Nuotraukoje:

3. Jomantė Rinkevičiūtė.

Jomantė Rinkevičiūtė.

Jomantė Rinkevičiūtė – Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos abiturientė. Tai įvairių talentų nestokojanti gimnazistė, pelniusi bendraamžių ir pedagogų pasitikėjimą ir pagarbą. Jomantė – įvairių lietuvių kalbos olimpiadų ir konkursų dalyvė bei laureatė, laimėjusi ne vieną apdovanojimą. Ji yra ne tik literatūros mylėtoja, bet ir miniatiūrų kūrėja. Apie savo sėkmes ir ateities perspektyvas Jomantė Rinkevičiūtė sutiko pasidalyti mintimis su ,,Širvintų krašto“ skaitytojais.

- Kada pradėjote kurti? Kas buvo pirmasis Jūsų literatūrinių bandymų vertintojas, kritikas ir patarėjas?

- Galima sakyti, kad kurti pradėjau šeštoje klasėje lietuvių kalbos pamokų metu. Mokytoja Edita Guščienė mokiniams skirdavo smulkias laisvo stiliaus kūrybines užduotis, mes parašydavome trumpas pastraipas duota tema. Man tokios užduotys labai patiko. Vieną gražią pavasario dieną, eidama namo, mintyse sukūriau pirmąją miniatiūrą, kurią grįžusi užrašiau. Taip prasidėjo mano kūrybinis kelias. Pirmoji kūrybos vertintoja ir patarėja buvo mano vyresnioji sesuo, kuri, beje, rašo eiles. Vėliau mano miniatiūras perskaitė ir tėvai. Pirmoji lietuvių kalbos mokytoja, kurią supažindinau su savo kūriniais, buvo gimnazijos mokytoja Edita Rutkauskienė, kadangi anksčiau nedrįsau jų viešinti. Skaityti daugiau »

Publikuota: 2015-03-06

Žymės: Jomantė Rinkevičiūtė | Kategorijos: Kultūra, Švietimas | Comments Off

Dėl gaisro – į policiją

Vasario 26-kovo 1 dienos

Per keturias dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyti 24 asmenys: 7 – procesiniams veiksmams atlikti, 7 – už girto pasirodymą viešoje vietoje, 10 – administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.

Išaiškinti 29 administracinės teisės pažeidėjai. Surašyta 14 protokolų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 3 – už smulkiuosius turto grobimus, 7 – už girto pasirodymą ar girtavimą viešoje vietoje, 4 – už nedidelį chuliganizmą, 1 – už tėvų valdžios nepanaudojimą.

Išaiškinti trys neblaivūs vairuotojai. Vasario 28 dieną Širvintose dviratį neblaivus vairavo 1962 metais gimęs rajono gyventojas, kovo 1-ąją Žemųjų Viesų kaime dviratį neblaivus vairavo 1952 metais rajono gyventojas, o Virvyčių kaime automobilį „Volkswagen Transporter“ – 1967 metais gimęs Musninkų seniūnijos gyventojas. Jam nustatytas vidutinis girtumas.

Vasario 27-ąją policija užregistravo 1976 metais gimusios širvintiškės pareiškimą, kad vasario 25-ąją pastebėjo, jog apgadintas jos vyrui priklausantis automobilis. Žala – 250 eurų.

Tą pačią dieną užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad užsidegė moteriai priklausantis lauko virtuvės pastatas. Įtariama, kad gaisras galėjo kilti nuo įnešto pašalinio ugnies šaltinio.

Policija taip pat užregistravo 3 kitus skundus, pareiškimus ar pranešimus.

Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Vasario 26-kovo 1 dienos

Per keturias dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyti 24 asmenys: 7 – procesiniams veiksmams atlikti, 7 – už girto pasirodymą viešoje vietoje, 10 – administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti. Skaityti daugiau »

Publikuota: 2015-03-06

| Kategorijos: Teisėtvarka | Comments Off

Širvintose lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė

Vasario 19 dieną Širvintose lankėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Lydima šio susitikimo iniciatorių – rajono tarybos Socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos komiteto narių Živilės Pinskuvienės, Remigijaus Bonikato ir Alfredo Astiko, ministrė pirmiausia apsilankė Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centre, susitiko ir kalbėjosi su rajono socialiniais darbuotojais.

Susitikime su socialiniais darbuotojais ministrė pabrėžė, kad beveik visose savivaldybėse su vietinės valdžios atstovais visada galima rasti bendrą kalbą. „Kadangi savivaldybėms atiduota labai daug savarankiškų funkcijų, ypač – socialinės srities, savivaldybių tarybos turi tikrai nemažai instrumentų, kuriais gali sėkmingai reguliuoti socialinę politiką“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė ir paprašė socialinių darbuotojų išsakyti savas problemos, galbūt – ir sprendimo būdus. Pasak ministrės, labai svarbu atkreipti dėmesį į kiekvieną savivaldybėje gyvenantį žmogų, nepaisant jo socialinės padėties, nes yra žmonių, kurie prašo paramos, nors jiems jos ir nereikia, tačiau yra ir tokių, kurie tyli, nors jiems paramos tikrai reikia. Tokius žmones reikia identifikuoti.

Širvintų savivaldybės tarybos narė Živilė Pinskuvienė susirinkusiems priminė, kad būtent visų socialinių darbuotojų pastangomis buvo sutaupyta per 700 tūkstančių litų ir paprašė mero paaiškinti, kaip buvo perskirstyti ir panaudoti šie pinigai. Aiškaus ir konkretaus atsakymo nebuvo, tik užsiminta, kad ir kitiems reikalams reikia pinigų… Tačiau kas pasirūpins socialiniais darbuotojais? Atėjusios į susitikimą su ministre socialinį darbą dirbančios moterys guodėsi, jog už lango penkiolikti XXI amžiaus metai, o darbe net kompiuterio nėra, todėl, grįžus iš darbo, reikia aukoti savo laisvalaikį ir visus reikiamus dokumentus spausdinti namuose. Už telefoną, kuriuo naudojasi darbo reikalais, už kurą, tepalus taip pat reikia mokėti iš savo asmeninių lėšų. Lankantis asocialiose šeimose reikalingas padėjėjas, nes vienos moterys jaučiasi nesaugios, be padėjėjų sunku rūpintis ir neįgaliaisiais, – juk net stipriam vyrui būna sunku juos pakelti.

„Ar iš tų sutaupytų 700 000 litų negalima buvo realiai padėti socialiniams darbuotojams? Bet mūsų rajono vadovai pasiūlė kitokį projektą, ir valdančioji dauguma išskirstė sutaupytus pinigus visai kitiems dalykams“, – kalbėjo tarybos narė Živilė Pinskuvienė, pabrėždama, koks sunkus ir atsakingas, bet menkai atlyginamas socialinių darbuotojų triūsas. Išgirdęs apie socialinių darbuotojų bėdas, meras pasiūlė joms… ateiti pasikalbėti. Negirdėtas cinizmas! Per ketverius metus meras nerado laiko ne tik su socialinės apsaugos ir darbo ministre susitikti, bet ir net su savo rajono socialiniais darbuotojais pasikalbėti, įsigilinti į jų darbo niuansus ir jiems padėti.

Armonikos garsais ir vaišėmis ministrę pasitiko Širvintų rajono neįgaliųjų draugijos nariai. Draugijos pirmininkė Melanija Jachimavičienė socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei ir ją lydėjusiems Socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos komiteto nariams išdėstė draugijos bėdas. Pasak ministrės, bendro visoms savivaldybėms recepto problemų sprendimui nėra. Kas tinka Ukmergei, gali netikti Širvintoms. Beveik visi instrumentai savo rajono problemoms spręsti yra atiduoti vietos savivaldybėms. Rajono žmonių gerovė nemažai priklauso nuo rajono savivaldybės vadovų noro ir gebėjimo dirbti. Bediskutuojant apie tai buvo paliesta ir plataus atgarsio susilaukusi Širvintų miesto gyventojos Zofijos Ivanauskienės problema dėl socialinio būsto privatizavimo. Išklausiusi moters istoriją, kurią trumpai pristatė Ž. Pinskuvienė, ministrė Algimanta Pabedinskienė pabrėžė, kad taip būti negali, nes įstatymas dabar numato, kad gyventojui, į socialinio būsto remontą investavusiam savo lėšų, savivaldybė privalo išlaidas pagal pateiktus dokumentus kompensuoti…

Išvykdama iš Neįgaliųjų draugijos, ministrė atkreipė dėmesį į naują Parapijos senelių namų pastatą, kuriam lėšų skyrė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė lankėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Širvintų skyriuje (SODRA), taip pat Vilniaus teritorinės darbo biržos Širvintų skyriuje, kalbėjosi su darbuotojais, domėjosi, ar rajono gyventojams laiku išmokamos pensijos, kitos išmokos.

Kaimo bendruomenių ir vaikų dienos centrų problemos buvo aptartos prie apskritojo stalo Musninkų kaimo bendruomenės patalpose. Su ministre kalbėjosi Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė, kaimo bendruomenės pirmininkė Jadvyga Kielienė, Vileikiškių kaimo bendruomenės pirmininkas Zenonas Miselis, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos direktorius Vladas Trakimavičius ir kiti bendruomenės nariai.

Rimas Vieselis

227 – Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė (antra iš dešinės) Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre kalbėjosi su rajono socialiniais darbuotojais.

228 – Į susitikimą su ministre susirinko rajono socialiniai darbuotojai.

245 – Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė lankėsi Širvintų rajono socialinių paslaugų centro globos padalinyje.

262 – Su armonikos garsais ir vaišėmis svečius pasitiko Širvintų rajono neįgaliųjų draugijos nariai.

335 – Bendra nuotrauka prisiminimui Musninkų bendruomenės namuose

Su armonikos garsais ir vaišėmis svečius pasitiko Širvintų rajono neįgaliųjų draugijos nariai.

Vasario 19 dieną Širvintose lankėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Lydima šio susitikimo iniciatorių – rajono tarybos Socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos komiteto narių Živilės Pinskuvienės, Remigijaus Bonikato ir Alfredo Astiko, ministrė pirmiausia apsilankė Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centre, susitiko ir kalbėjosi su rajono socialiniais darbuotojais. Skaityti daugiau »

Publikuota: 2015-03-03

Žymės: Algimanta Pabedinskienė | Kategorijos: Medicina | Comments Off

Rajono tarybos nariams pagaliau pavyko išjudinti „šimtametę“ problemą

Svarstant Širvintų rajono savivaldybės 2015 metų biudžeto projektą komitetų posėdyje, Darbo partijos frakcijos vardu buvo pasiūlyta padidinti finansavimą ūkininkų paramai, kelių priežiūrai ir dantų protezavimui. Biudžetas, atsižvelgus į šiuos siūlymus, buvo patvirtintas paskutiniame tarybos posėdyje.

Keliai – viena svarbiausių bet kurios valstybės infrastruktūrų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus. Pramonė, verslas, paslaugų kokybė žmonėms priklauso nuo kelių būklės. Tai lyg venos, kuriomis teka kraujas žmogaus organizme.

Daugelis mūsų rajono vietinės reikšmės kelių yra apgailėtinos būklės. Ypač nedideliuose miesteliuose, gyvenvietėse visu gražumu keliai pasirodo pavasarį. Duobės, balos, purvas…

Visiškai pamirštas Širvintų seniūnijoje esantis Šiaulių kaimas, kurio keliai reikalauja kapitalinio remonto. Bagaslaviškyje bus dar kartą asfaltuojama Klevų gatvė, gyventojai norėtų, kad į kitų metų kelių priežiūros planą būtų įtraukta ir duobėta Uosių gatvė.

Ne vieną kartą „Širvintų kraštas“ rašė apie Žemosiose Viesose Kalno gatvėje dar nuo rusų caro laikų neremontuotą kelio atkarpą. Gal prieš šimtą metų rusų caras sugalvojo kelią išgrįsti akmenimis. Per tiek laiko akmenys išsijudino, išsimėtė, liko kyšoti pavieniai ar nedidelėmis salelėmis, kurių joks greideris neįveikia. Gal ir įveiktų, tačiau niekas nenori technikos gadinti. Žemųjų Viesų gyventojams tikras vargas, paspaudus šaltukui ir keliui apsitraukus leduku, kiekvieną dieną čiuožti apačion į parduotuvę ar į autobusų stotelę. Ypač sudėtinga senyvo amžiaus žmonėms. Pasak vienos moteriškės, ji prieš savaitę taip plojosi ant nugaros, kad net akyse tamsu pasidarė, o kita paslydusi susilaužė ranką…

Tačiau yra viltis, kad „šimtametė“ problema bus išspręsta šiais metais. Tarybos nariai Feliksas Maršalka ir Remigijus Bonikatas jau prieš keletą metų prašė valdžią atkreipti dėmesį ir įtraukti į kelių priežiūros ir plėtros programą šią pavojingą kelio atkarpą. Pagaliau į prašymą atsižvelgta – šiais metais turėtų būti atliktas kapitalinis Žemųjų Viesų kelio remontas: patiestos asfaltbetonio dangos Kalno gatvėje (200 metrų, plotis 5,5 metro) ir Žaliosios gatvėje (175 metrai, plotis 4,5 metro).

Rimas Vieselis

Per tiek laiko akmenys išsijudino, išsimėtė, liko kyšoti pavieniai ar nedidelėmis salelėmis, kurių joks greideris neįveikia.

Svarstant Širvintų rajono savivaldybės 2015 metų biudžeto projektą komitetų posėdyje, Darbo partijos frakcijos vardu buvo pasiūlyta padidinti finansavimą ūkininkų paramai, kelių priežiūrai ir dantų protezavimui. Biudžetas, atsižvelgus į šiuos siūlymus, buvo patvirtintas paskutiniame tarybos posėdyje.

Keliai – viena svarbiausių bet kurios valstybės infrastruktūrų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus. Pramonė, verslas, paslaugų kokybė žmonėms priklauso nuo kelių būklės. Tai lyg venos, kuriomis teka kraujas žmogaus organizme.

Daugelis mūsų rajono vietinės reikšmės kelių yra apgailėtinos būklės. Ypač nedideliuose miesteliuose, gyvenvietėse visu gražumu keliai pasirodo pavasarį. Duobės, balos, purvas… Skaityti daugiau »

Publikuota: 2015-03-03

Žymės: Žemosios Viesos | Kategorijos: Savivalda, politika | Comments Off

Nepakartojamas šimtadienis: „Casino Royale LSGG“ abejingų nepaliko

Lauktas ar nelauktas į Širvintų Lauryno Suokos-Gucevičiaus gimnaziją atkeliavo tradicinis Šimtadienis. Tai šventė – riboženklis, kai kiekvienam abiturientui primenama: „Nebesnausk! Šiandien tavęs laukia linksmi išbandymai, o ir rimti egzaminai jau nebe už kalnų…“

Šių metų šimtadienio tema „Casino Royale LSGG“ įdomi, tačiau trečiokams vis tiek reikėjo įdėti labai daug darbo, kad sukurtų šventę.

O šventė buvo nepakartojama! Nuo penktadienio ryto mokykloje buvo juntama „Casino“ nuotaika. Dekoracijos dar labiau pagyvino atmosferą. Viskas puikiai sugalvota ir paruošta. Na o vakare ketvirtokų laukė nepaprastas trečiokų pasirodymas bei pačių ketvirtokų prisistatymas. Vakarinėje dalyje netrūko nei linksmų akimirkų, nei šypseną keliančių vaizdų.

Vakarą „Casino Royale LSGG“ pasivadinusioje aktų salėje atidarytas tikrasis kazino. O juk toli gražu ne kiekviena mokykla gali pasigirti administracijos atidarytu ir palaimintu kazino… Negana to, buvo paskelbta finalinio 67-osios laidos turnyro, truksiančio 100 dienų, pradžia! Kazino atidarymo iškilmėse dalyvavo labai daug svečių, tarp kurių buvo Europos ir pasaulinio lygio sportininkų, lošėjų ekspertų ir kitų garsenybių.

Šventę pradėjo netikėtas Žilvino Žvagulio (Rokas Ramanavičius) pasirodymas, po kurio buvo išdalinti Garbės ordinai už ypatingus nuopelnus „šviežiai iškeptam“ „Casino Royale LSGG“. Iškart po to mūsų kazino buvo oficialiai paskelbtas atidarytu. Nebuvo pamiršti ir mūsų nenugalimieji sportininkai, stebėję ceremoniją. Po garbingiausių apdovanojimų išdalinimo prisiminėme, kokie kažkada buvo 67-osios laidos azartininkai, kokios buvo jų svajonės ir mintys apie auklėtojas, kurios netrukus taip pat buvo įvertintos ir nuo scenos nulipo nešinos ypatingaisiais „Casino Royale LSGG“ žetonais.

Prasidėjo linksmoji „Casino Royale LSGG“ atidarymo dalis… Scenoje sužibėjo Metų Diva (Ieva Petrošiūtė), Metų Kumštis (Agnė Meškutavičiūtė), Metų Raumuo (Tautvydas Urbonas) ir Metų Lošėjai (Oskaras, Eimantas, Vainius ir Lukas), Metų Šokėja (Gintarė Mikalajūnaitė) ir Metų „Kancarai“ (Arnoldas Čiburas, Andrius Šarka, Aivaras Petuška), Metų Statybininkė (Dovilė Dačkaitė), Metų Šukuosena (Augustinas Martinėlis) ir Metų Patogumai (ūkvedys Robertas), Metų Šoumenas (Danielius Romaška)… Netgi Metų Miau (Eimantas Sosnovskis) ir Mafijos Krikštamotė (mokytoja Nomeda) išdidžiai žengė į mūsų sceną… Be to, kazino vadovybės pastangomis, visiems susirinkusiems ateities išpranašauti atvyko astrologas Palmyras (Paulius Bareika), išsamiai išdėstęs likimą pagal kiekvieno horoskopą. Visus susirinkusius „apsvaigino‘‘ renginyje apdainuotos čigonių akys, po kurių šokio žiūrovai liko „apakę“…

Abiturientus, jų mokytojus, buvusius ir esamus gimnazistus linksmino nuotaikingi Šimtadienio organizatorių filmukai, kuriuose šventės kaltininkus „apšnekėjo“ „žurnalistų“ kalbinti mokytojai, draugai…

Po linksmosios dalies žodis buvo suteiktas 67 – osios laidos lošėjams, dėl kurių ir buvo atidarytas spalvingas ir rafinuotas „Casino Royale LSGG“. Abiturientai trečiokams perdavė testamentą, kuriuo paliko gražius savo norus ir nesuspėtas įgyvendinti idėjas, taip pat poilsio kampelį su penkiais sėdmaišiais.

Nuskambėjo paskutiniai šventės akordai, nominacijos ir pusatestačiai išdalinti, į kabinetus abiturientai išsinešė spindinčius šimtadienio kalendorius… Jie kiekvieną dieną žymės laiką, likusį iki egzaminų.

Užsispyrimas, nusiteikimas bei ryžtas leido organizatoriams sukurti šventę visiems Šimtadienio dalyviams. Norisi tikėti, kad likusį iki Brandos egzaminų laiką abiturientai praleis prasmingai, o pagrindiniai šio pusmečio išbandymai nenuvils nė vieno.

Trečiokai savo draugams ketvirtokams linkėjo: „Tegul užtenka laiko iššūkiams, evoliucijai, paieškoms, švelnioms avantiūroms, atradimams, tobulėjimui, neskausmingoms klaidoms, eksperimentams, akiračio plėtimui, nepavojingiems ekstremalumams, patirčiai, azartui, atsakomybei, adrenalinui, sveikai euforijai, savarankiškumui, drąsai, pokštams!“

Rugilė Pumputytė, III c klasės mokinė

Nijolė Lubienė, III c klasės vadovė

Nuotraukose – Šimtadienio akimirkos

Lauktas ar nelauktas į Širvintų Lauryno Suokos-Gucevičiaus gimnaziją atkeliavo tradicinis Šimtadienis. Tai šventė – riboženklis, kai kiekvienam abiturientui primenama: „Nebesnausk! Šiandien tavęs laukia linksmi išbandymai, o ir rimti egzaminai jau nebe už kalnų…“ Skaityti daugiau »

Publikuota: 2015-03-03

Žymės: Šimtadienis | Kategorijos: Kultūra, Švietimas | Comments Off

Laikrodininkui svarbiausia kruopštumas, atidumas ir kantrybė

Nekasdieniai susitikimai

Laikrodininkui svarbiausia kruopštumas, atidumas ir kantrybė

Išmaniųjų technologijų amžiuje iš kasdienės vartosenos beveik išnyko mechaniniai laikrodžiai. Dažniausiai juos, jaunystės sentimentų lydimi, nešioja vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės. Jaunuomenė daugiau žavisi elektronika, todėl ir laikrodžiai elektroniniai, su keičiamais elementais, neretai netgi vienkartiniai. Nenuostabu, kad ir laikrodžių meistrams sumažėjo darbo krūvis. Širvintose sutaisyti laikrodį galima tik vienintelėje laikrodžių taisykloje, esančioje Vilniaus g. 77. Taisyklos šeimininkas Leonas Mlečka, daugiau nei 30 metų dirbantis laikrodininku, sako, kad jam visi mechanizmai pataisomi. Nebent, anot meistro, laikrodžio savininkas, prieš nešdamas į taisyklą, išardo ir pats „pataiso“ nepataisomai. Tuomet jau tikrai profesionaliam laikrodininkui tenka ilgai knibinėti.

Leonas Mlečka 1983-aisiais, baigęs mokslus Vilniaus technikume, ėmėsi laikrodininko amato. Pasak pašnekovo, nuo mažens mėgęs kruopštumo, atidumo ir kantrybės reikalaujančius darbus, todėl „juvelyrinis“ laikrodininko darbas ir tikęs, ir patikęs.

- Apie pusmetį dirbau Ukmergės buitiniame gyventojų aptarnavimo kombinate laikrodininku, – prisiminimais dalijosi patyręs meistras, – paskui grįžau į Širvintas. Čia dirbau su Elena Vanagiene, Jonu Čičiūnu, Petru Malinausku, Alvydu Viskaičiu. Kolektyviai darbavomės iki 1991-ųjų. Paskui viskas ėmė byrėti, vyresnieji laikrodininkai išėjo į pensiją, valdžia mums įvedė normas, triskart laikrodžių dirbtuves kilnojo iš vienos vietos į kitą. Ilgai nelaukę, išsisklaidėme ir kiekvienas ėmėme dirbti „ant savęs“.

Leono Mlečkos laikrodžių taisykla įsikūrė Autobusų stoties patalpose. Kadangi meistras turėjo darbo patirties, tai savarankiško verslo pradžia nebuvo baisi. Iš karto užsakymų buvo daug, paskui žmonės atprato nuo rankinių laikrodžių, nes įsigijo telefonus su juose įmontuotais laikrodžiais. Dabar klientų srautai padidėjo, nes jauni žmonės labai daug keliauja, svečiose šalyse perkasi brangius laikrodžius. Atsitiko taip, kad dabar jaunuomenei laikrodis – mados reikalas.

- Atneša įvairiausių, - sakė Leonas, – būna netgi labai retų elektroninių laikrodžių, kuriuose perdega mikroschema. Tokių pataisyti neįmanoma arba per katalogus surasta detalė kainuoja didelius pinigus. Paskaičiavęs klientas nutaria geriau nusipirkti naują. Brangus laikrodis – ne visada geras. Jis gali būti labai gražus ir brangus, bet nekokybiškas. Dažniausiai laikrodžio kainą lemia korpuso kaina. Siūlau pirkti kvarcinius laikrodžius. Jų maitinimo elementas laiko apie porą metų. Pakeiti – ir vėl veikia.

Dažniausiai į Leono Mlečkos remonto dirbtuves pristatomi mechanizmai – dar tarybinės gamybos laikrodžiai. Širvintiškiai taisyti yra atnešę ir labai įspūdingų senienų, kurios pagarbiai sukabintos ant taisyklos sienų. Reikia manyti, kad didžiuliai sieniniai laikrodžiai yra šeimos ar giminės relikvijos, todėl labai branginami ir saugomi.

- Dirbant tokį darbą, pavargsta stuburas, įskausta akys, – pasakojo laikrodininkas. – Sėdimas darbas žmogų irgi vargina. Dabar laikrodininkų Lietuvoje sparčiai mažėja. Mūsų, anų laikų specialistų, baigusių mokslus, lieka vis mažiau. Lietuvoje nėra laikrodininkus rengiančios mokymo įstaigos. Jaunimas dabar moka tik „batareiką“ pakeisti. Yra tokių tėvų laikrodininkų, kurie savo sūnų pamoko tokio amato, bet daugumai jaunimo trūksta kantrybės.

Pasak patyrusio meistro, laikrodininkams nėra lengva. Leonas Mlečka savo klientams pataiso ir akinius. Būna, kad atneša įvairių laikrodžių apyrankių, tenka jas patrumpinti, pailginti. Ir peilius pagaląsti tenka. Moterys įsigudrina į laikrodžių taisyklą atnešti net rankinuką, mat ten yra visokių jungčių ir tik kruopštus bei kantrus meistras gali tokius mažmožius pataisyti.

Pasidomėjus, ar visi klientai atsakingai elgiasi, laikrodžių meistras atsakė, jog užuomaršų tikrai pasitaiko. Pataisyti laikrodžiai, tvarkingai sudėti į maišelius, stalčiuje guli net pusę metų, būna, kad net ilgiau. Paprasčiausiai klientai juos pamiršta, nusiperka naujus, išvažiuoja į užsienį ar dėl kitokių priežasčių apleidžia kelią į taisyklą.

Paklaustas, ar nesigaili pasirinkęs laikrodininko kelią, Leonas Mlečka atsakė:

- Jokių abejonių būti negali. Gailėtis galima dėl blogų dalykų. O aš per daugiau nei tris dešimtmečius susipažinau daugybe žmonių, sutaisiau daugybę laikrodžių, taip padėjau žmonėms. Kas užims mano vietą, visai nesvarbu. Technologijos tobulėja ir ateityje galbūt bus išrasti ypatingi laikrodžiai.

Leonas Mlečka sakė, kad pailsėti nuo kasdienio darbo jam padeda žvejyba ir fotografavimas. Vyras gėrisi supančia gamta ir kuria menines fotografijas.

Rokas Limonis

1. Laikrodžių meistras Leonas Mlečka: „Brangus laikrodis – ne visada geras.“

2. Leonas Mlečka daugiau nei trisdešimt metų taiso širvintiškių laikrodžius.

3. Meninė fotografija – širdžiai mielas Leono Mlečkos pomėgis.

Leonas Mlečka daugiau nei trisdešimt metų taiso širvintiškių laikrodžius.

Išmaniųjų technologijų amžiuje iš kasdienės vartosenos beveik išnyko mechaniniai laikrodžiai. Dažniausiai juos, jaunystės sentimentų lydimi, nešioja vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės. Jaunuomenė daugiau žavisi elektronika, todėl ir laikrodžiai elektroniniai, su keičiamais elementais, neretai netgi vienkartiniai. Nenuostabu, kad ir laikrodžių meistrams sumažėjo darbo krūvis. Širvintose sutaisyti laikrodį galima tik vienintelėje laikrodžių taisykloje, esančioje Vilniaus g. 77. Taisyklos šeimininkas Leonas Mlečka, daugiau nei 30 metų dirbantis laikrodininku, sako, kad jam visi mechanizmai pataisomi. Nebent, anot meistro, laikrodžio savininkas, prieš nešdamas į taisyklą, išardo ir pats „pataiso“ nepataisomai. Tuomet jau tikrai profesionaliam laikrodininkui tenka ilgai knibinėti.

Leonas Mlečka 1983-aisiais, baigęs mokslus Vilniaus technikume, ėmėsi laikrodininko amato. Pasak pašnekovo, nuo mažens mėgęs kruopštumo, atidumo ir kantrybės reikalaujančius darbus, todėl „juvelyrinis“ laikrodininko darbas ir tikęs, ir patikęs. Skaityti daugiau »

Publikuota: 2015-03-03

Žymės: Leonas Mlečka | Kategorijos: Žmonės | Comments Off

Sulaužė nosį, įtaisė mėlynę, atėmė 4 eurus…

Vasario 23-25 dienos

Per tris dienas į Policijos komisariatą buvo pristatyti 7 asmenys, 5 jų – įtariami įvykdę nusikaltimus. Trečiadienį į Komisariatą už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo buvo atvežti gu vyrai, gimę 1996 ir 1997 metais.

Policijos pareigūnai išaiškino 20 administracinės teisės pažeidėjų. Surašyti 3 protokolai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl nedidelio chuliganizmo, 2 – dėl girtavimo ar girto pasirodymo viešoje vietoje, 1 – dėl prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimo, 1 – dėl kasos aparatų naudojimo tvarkos pažeidimų, 1 – už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą.

Pirmadienį Gelvonuose įkliuvo dviratį vairuojantis neblaivus vyras, gimęs 1978 metais.

Vasario 24 dieną Komisariate buvo užregistruotas 1950 metais gimusio vilniečio pareiškimas, kad mūsų rajone apvogtas jam priklausantis gyvenamasis namas.

Antradienį užregistruotas 1983 metais gimusio rajono gyventojo pareiškimas, kad vasario 18-ąją kilusio konflikto metu vyriškis du kartus kumščiu sudavė jam į veidą ir sulaužė nosies kaulą.

Tą pačią dieną buvo užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad vasario 23 dieną Širvintose buvo sumuštas 1949 metais gimęs vyriškis. O štai 1988 metais gimęs vyriškis teigia, kad vasario 24 dieną dviem dešimtmečiais vyresnis vyriškis Širvintose esančiame alaus bare jį sumušė ir atėmė 4 eurus.

Trečiadienį policijoje užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad vasario 22 dieną, apie 2 val. nakties, Širvintose esančioje kavinėje per konfliktą 1974 metais gimęs širvintiškis kartą kumščiu smogė į dešinę akį 1979 metais gimusiai kavinės savininkei. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Vasario 23-25 dienos

Per tris dienas į Policijos komisariatą buvo pristatyti 7 asmenys, 5 jų – įtariami įvykdę nusikaltimus. Trečiadienį į Komisariatą už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo buvo atvežti du vyrai, gimę 1996 ir 1997 metais.

Skaityti daugiau »

Publikuota: 2015-03-03

| Kategorijos: Teisėtvarka | Comments Off

Ar balsuosite tiesioginių mero rinkimų antrajame ture?