1930-aisiais, minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties, tuo pačiu - neįvykusio karūnavimo Lietuvos karaliumi metines, buvo sumanyta per Lietuvą nešti Vytauto Didžiojo paveikslą - mediniuose rėmuose įrėmintą Petro Rimšos sukurtą medalį. Visoje Lietuvoje buvo įsteigti šio renginio organizaciniai skyriai. Širvintose jo nariais tapo: (sėdi) D. Kalvelis, kun. J. Juraitis, dr. J. Kancleris-Drapas (pirmininkas), P. Krigeris, J. Buvelskis; (stovi) J. Usavičius, S. Rakauskis ir H. Kacas.

Birželio 1-oji – viena iš dviejų dienų metuose, kuomet savo vardadienį švenčia Justinai. Šis vardas kildinamas iš lotynų kalbos, kurioje ‘just’, ‘justus’ reiškia teisingas.

Beveik per 125 metus, nuo 1889-ųjų, Širvintose Justino vardas buvo suteiktas 16 kūdikių, net 4 jų – 1990-aisiais. Paskutinį kartą Justino vardu du berniukai buvo pavadinti ir 1993-iaisiais, paskui iki 2013-ųjų šis vardas pas mus suteiktas nebuvo. Bent jau taip tikina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos duomenų bazė. Apie penkerius pastaruosius metus duomenų nėra. Skaityti daugiau »

2011-aisiais buvo atidengta šv. Florijono skulptūra, įamžinusi ir Širvintų ugniagesių būrio 80-metį. Gal derėtų kalbėti apie senesnę istoriją?

Kaip ir kasmet, taip ir šįmet gegužės 4-ąją šalies ugniagesiai gelbėtojai ir visuomenė mini šv. Florijono – ugniagesių globėjo – dieną. Lietuvoje plačiai minėta iki II Pasaulinio karo, sovietmečiu ji buvo išguita iš gyvenimo, kadangi asociavosi su religija. Atkūrus nepriklausomybę, ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente. Šią dieną rengiami gaisrininkų pasirodymai, orkestrų koncertai. Skaityti daugiau »

Fotografijų paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti

Šv. Mikalojaus (senoji) bažnyčia Kernavėje. Autorius nežinomas, apie 1900m. N. Švogžlys, Kernavės bažnyčios istorija, XXa. ketvirtasis dešimtmetis. Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvas

Kernavė pasitinka Lietuvą – taip kunigas, kraštotyrininkas ir rašytojas Nikodemas Švogžlys-Milžinas (1899-1985) pavadino savo Kernavės istorijos dalį, nušviečiančią pirmuosius Lietuvos nepriklausomybės metus. Tuo metu Kernavės ir jos apylinkių gyventojai pateko į kovų už Lietuvos nepriklausomybę sūkurį, o miestelis ilgam atsidūrė pafrontėje. Amžininkai piešia gana niūrų tarpukario Kernavės paveikslą. 1932 m. mokytojas Juozas Šiaučiūnas (1906-1943) rašė: Kas pažįsta dabartinę Kernavę, tą suvargusią, nutautusią, tolimosios pafrontės, netoli Vilniaus (35 km.), gražiame Panery esančią vietovę, tam suskausta širdį, Kernavės praeitį prisiminus…  Skaityti daugiau »

Atvirukas iš Saigono...

Dabartinio lietuvio paprašyk atnešti sagoną, ir šis nesupras, ko iš jo nori. Nors sagoną ar net kelis aptiksi ne vienoje gražiai tvarkomoje sodyboje, tačiau dažniausiai naudojamą ne pagal tikrą paskirtį, paprastai – pritaikytą gėlėms pasodinti. Skaityti daugiau »

Viktoras Pilkionis

Mūšiuose dėl Lietuvos nepriklausomybės pasižymėjo tūkstančiai paprastų Lietuvos karių, puskarininkių ir karininkų. Vienus jų, kaip Teodorą Balną, žino visi, besidomintys praeities kovų istorija, kitų vardus iš tautos atminties ištrynė jei ne sovietinės okupacijos dešimtmečiai, tai visagalis laikas. Vienas iš tokių – eilinis Viktoras Pilkionis, per 1920-ųjų lapkričio 21-osios karinę operaciją prie Širvintų pelnęs Vyčio kryžiaus apdovanojimą. 1929 metų rugpjūčio 31 dieną jis buvo apdovanotas Savanorio medaliu (Nr. 3610).

Prisimindamas tas kovas, 1938-aisiais „Karys“ išspausdintame straipsnyje „Savanoriui neleido pasilikti nerikiuotėje“ papasakojo apie neeilines eilinio Lietuvos kario, savanorio gyvenimo akimirkas.

Savo straipsnyje Juozas Prėskienis rašo, kad eilinis Viktoras Pilkionis gimė 1892 metų rugsėjo 9 dieną tuometinės Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus Galintėnų kaime. Sukakęs šaukiamojo į karinę tarnybą amžiaus, Viktoras Pilkionis Skaityti daugiau »

1957 metų rugsėjo 2 diena. Pirmieji Zosios Kuzmienės metai po tremties.

Zosiai Kuzmienei už poros mėnesių sueis 98 metai. Daugiau kaip prieš 70 metų moteris buvo ištremta į Vorkutą. Zosia, ten kalėjusi 10 metų, prisimindama tuos laikus verkė… Tiesa, ponia Zosia tiesiai paklausta apie kokį nors įvykį, tylėdavo arba sakydavo, kad neprisimena. Matyt, atmintis saugo nuo baisių prisiminimų, o gal moteris nuo senų laikų įpratusi svetimais nepasitikėti… Tik dukrai, Irenai Vasiliauskienei padedant, šiek tiek pavyko praskleisti tų laikų uždangą.

Ištremta kaip partizanų ryšininkė

Zosė Kuzmienė gimė netoli Dusetų. Po karo jos pirmasis vyras išėjo į mišką ir netrukus žuvo, moteris pasiliko su dviem sūnumis. Norėdama padėti partizanams legalizuotis ir jų paprašyta, pabandė gauti pasus, su kuriais partizanai būtų galėję laisvai keliauti iš vienos vietos į kitą. Skaityti daugiau »

Juodiškių mokyklos kraštotyrininkės (iš kairės į dešinę) Gražina Vaivadaitė-Potanina, Janina Misiūnaitė-Ošenienė ir Danutė Savanevičiūtė-Audėjienė su lietuvių kalbos mokytoju Viktoru Alekna. 1974 m. Klausomasi įrašo per gamybiniame susivienijime ELFA pagamintą lietuvišką dviejų garso takelių juostinį magnetofoną „Daina“.

Po spalio pabaigoje pasirodžiusio straipsnio „Mokykla yra gerokai daugiau negu tik pastatas sename dvare…“ sulaukiau daug juodiškiečių atsiliepimų. Priminsiu, kad straipsnyje buvo rašoma apie „Facebook“ paskyroje sukurtą grupę „Juodiškių mokyklos mokiniai ir mokytojai“. Joje buvę mokiniai ir mokytojai dalijasi nuotraukomis ir prisiminimais apie kuklioje kaimo mokykloje prieš tris dešimtmečius virusį gyvenimą. „Facebook“ grupėje didžiulio susidomėjimo sulaukė kelių dešimtmečių senumo nuotraukos, kuriose užfiksuoti buvusių mokinių – dabar solidžių ponų ir ponių – vaikiški veidai. Grupės lankytojai, žvelgdami į laiko nuglostytas nuotraukas, dalijosi vaikystės ir jaunystės prisiminimais. Skaityti daugiau »

Mokytojas Jonas Stankevičius pasakoja apie eksponatus.

Mokytoju lyderiu, savo srities profesionalu galima pavadinti Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos istorijos mokytoją Joną Stankevičių. Tai pedagogas, kuris geba kurti palankią mokinių mokymuisi ir veiklai aplinką, panaudojantis sukauptas žinias ugdymui, pelnęs mokinių bei kolegų pripažinimą ir pagarbą. Apsilankyti Jono įkurtame istorijos kabinete paskatino gimnazijos kolegės, besidominčios Lietuvos istorija ir kraštotyra. Pasak pedagogių, kolega Jonas istorijos kabinete Nr. 1 įrengęs tikrą etnografijos muziejų. Skaityti daugiau »

Lapkričio 23-čioji – Lietuvos kariuomenės diena

Labai dažnai klaidingai manoma, kad Lietuvos kariuomenės diena yra švenčiama lapkričio 23-iąją todėl, jog tomis dienomis 1920-aisiais prie Širvintų ir Giedraičių buvo sumušti želigovskininkai, siekę prie Lenkijos prijungti nemažą dalį Lietuvos, ir taip baigtas pagrindinis kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės etapas. Skaityti daugiau »

Bagaslaviškio bibliotekos vyr. bibliotekininkei Rimai Žilinskienei skaitytojai įteikė puokštę gėlių.

Spalio 28 dieną Bagaslaviškio biblioteka šventė 70-ąsias bibliotekos įkūrimo metines. Renginio pradžioje Bagaslaviškio seniūnaitė Jurgita Bagdonavičienė perskaitė labai prasmingas mintis, kurios buvo užrašytos ant vienos senovės bibliotekos durų: „Aš esu biblioteka. Aš nesu nei sienos, nei lentynos, net ne knygos, sustatytos eilėmis. Aš esu pasaulio išmintis. Aš esu atviros durys. Įženk!“ Atrodytų, jog šiais informacinių technologijų laikais knyga niekam neberūpi, tačiau vyresnio amžiaus žmonių gyvenime biblioteka, ypač kaime, yra labai svarbi įstaiga, kurioje žmogus gali rasti ir perskaityti įvairių knygų, žurnalų ir laikraščių. Bibliotekoje galima susirasti ne tik įdomią knygą, bet ir reikiamos informacijos internete. Čia rengiami kultūriniai renginiai.  Skaityti daugiau »