Kraštotyra

Rankų nepritrūko

arba Sąjūdžio kelio akimirka

Akimirka iš Baltijos kelio Širvintų rajone.

… „Žiguliai“ su 3 suaugusiais ir 4 mažamečiais lėtai kilo Ukmergės gatve link užmiesčio, Širvintų link. Savadarbė žmonos siūta trispalvė plaikstėsi mašinos dešiniojo lango šone. Abiejose gatvės pusėse visos mašinos judėjo tik viena kryptimi – iš Vilniaus miesto. Sąjūdžio kelias prasidėjo, minios rankom sukibę, važiuojame tolyn kol rasime kokį tarpelį patiems atsistoti. Sustojome autostradoje prie Bartkuškio-Jauniūnų viaduko. Lėktuvas žemai praskrido, mėtė gėles, žmonės rimti, susikaupę, susikibę grandine tolyn link Rygos, Talino link…

Skaityti daugiau »

Gelvoniškiai gali didžiuotis pas juos gimus olimpiniam čempionui

Dažnas Lietuvos miestas ar miestelis turi renginį, jį išskiriantį iš kitų. Pakanka, pavyzdžiui, paminėti Kaziuko mugę, ir visiems prieš akis iškyla Vilnius. Jūros šventė asocijuojasi su Klaipėda, Užgavėnės – su Rumšiškėmis, Žirgų lenktynės – su Dusetomis, Stintų šventė – su Palanga, savaitgalį jau penkioliktą kartą vykęs tradicinis Vyšnių festivalis – su Žagare. Pastarojo organizatoriai sako, kad idėja suorganizuoti pirmąjį Žagarės Vyšnių festivalį kilo britei Sarah Rabagliati, kuri išgirdo apie šiame Š. Lietuvos miestelyje auginamas vyšnias. XX a. pradžioje Peterburgo turguje buvęs net atskiras žagarvyšnių skyrius, o vienas Rygos fabrikas iš žagarvyšnių gamino likerį.

Skaityti daugiau »

Registrų centras pažymėjo Širvintų krašto istorines vietoves ir vietovardžius

REGIA žemėlapio fragmentas su Zabelinos ir kt. istorinių kaimų Jauniūnų seniūnijoje ribomis.

Šiemet Lietuvoje minimi Vietovardžių metai. Tad Registrų centras interaktyviame žemėlapyje REGIA sudarė galimybę jūsų rajono gyventojams ir kraštiečiams atrasti ne tik šiuo metu esančias, bet ir išnykusias gyvenvietes – kaimus, valsčius, miestelius – mūsų, tėvų ar senelių gimtąsias vietas, kurių dauguma panaikinta sovietmečiu.

Skaityti daugiau »

Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje

Širvintiškis Virginijus Jakubauskas su išdirbtu avies kailiu rankose.

Liepos 5, 6, 7 dienomis Kernavėje, Pilies kalno piliakalnio prieigose, viduramžių miesto rekonstruotų sodybų kiemuose vyko gyvosios archeologijos dienos, kurių metu autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje galima buvo susipažinti su daugiau kaip 300 atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Šis jubiliejinis renginys, buvo skirtas Mindaugo karūnavimo – Lietuvos Valstybės dienai, archeologinių tyrimų Kernavėje 40-dešimtmečiui ir Kernavės vardo paminėjimo 740-tosioms metinėms paminėti.

Skaityti daugiau »

Kas geriau – Širvintos ar Širvintai?

Metų pradžioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planą, kuriame yra numatyti ir mūsų savivaldybės teritorijoje vykstantys renginiai, apie kai kuriuos jau rašėme. Šio plano esmė – įamžinti, žmonių atmintyje išsaugoti jau išnykusius vietovardžius, kai kuriuos grąžinti į viešąjį gyvenimą, pavyzdžiui, gatvių pavadinimais.

Skaityti daugiau »

Skaudi Bartkuškio dvaro istorijos detalė – paskutinis savininkas ir jo dukra nusižudė

Bartkuškio dvaras ir tvenkiniai tarpukariu (nuotr. Iš Petro Kaminsko asmeninės kolekcijos).

Ką nors pasakyti naujo apie Bartkuškio dvarą būtų sunku, nors ilgą laiką tai buvo bene geriausiai išsilaikęs ir įspūdingiausias dvaro kompleksas Širvintų rajone. Tik restauravus Šešuolėlių I kaime esančius dvaro rūmus šie savo grožiu nustelbė sunykti pasmerktą Bartkuškio dvarą.

Skaityti daugiau »

Ar ruošiamame spaudai leidinyje bus širvintiškių turimų tarpukario atvirukų?

Šiandien, kai tradicinį susirašinėjimą išstumia elektroninė komunikacija, o vietoje kelis žemynus nukeliavusį laišką nešino paštininko vis dažniau į elektroninę pašto dėžutę pasibeldžia akimirksniu iš kito pasaulio krašto „įkritusi“ žinutė, dar prieš kelis dešimtmečius buvę populiarūs sveikinimų atvirukai atrodo keista ir net brangi egzotika.

Skaityti daugiau »

Kiauklių pavasarininkus būrė ir garsus 1941-ųjų birželio mėnesio sukilėlis

Tarpukario Lietuvoje veikė ne viena patriotinės krypties organizacija, kurios tikslas buvo prisidėti prie jaunuomenės ugdymo, kad užaugtų išsilavinęs, šviesus, kultūringas šalies pilietis. Viena tokių organizacijų, suskaičiavusi daugiau metų, nei pati valstybė, – Lietuvių katalikų jaunimo federacija „Pavasaris“ (arba Pavasarininkai). Ji veikė net nuo 1907 metų, tačiau 1940 metais užgriuvusi sovietinė okupacija padėjo tašką ir jos veikloje.

Skaityti daugiau »

Kodėl senovės lietuviai virė arbatą iš kanapių žiedų ir kodėl ant beržinio rąstigalio jodinėjo miręs dvarponis?

Šeštadienį, gegužės 18-ąją, buvo surengta Europos muziejų naktis, nors kai kur, pavyzdžiui – Prienų, Kelmės, Lazdijų krašto muziejuose šis tradicinis renginys vyko išvakarėse, penktadienį.

Skaityti daugiau »

Pėsčiųjų žygis 1919-1920 metų Musninkų valsčiaus savanorių kovų keliu

Žygio pradžioje profesorius Valdas Rakutis (kairėje) dalyviams pristato žygio maršrutą ir jo tikslus.

Prieš Šv. Velykas, balandžio 17-ąją, rajone buvo vykdomas pilietinis-istorinis projektas „Musninkų mūšio pėdsakais“. Surengtas pėsčiųjų žygis Lietuvos Nepriklausomybės 1919-1920 metų Musninkų valsčiaus savanorių kovų keliu: Musninkai-Kaimynai-Sketeriai-Užušiliai-Taučiuliai.

Skaityti daugiau »
Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos