Dažnas Lietuvos miestas ar miestelis turi renginį, jį išskiriantį iš kitų. Pakanka, pavyzdžiui, paminėti Kaziuko mugę, ir visiems prieš akis iškyla Vilnius. Jūros šventė asocijuojasi su Klaipėda, Užgavėnės – su Rumšiškėmis, Žirgų lenktynės – su Dusetomis, Stintų šventė – su Palanga, savaitgalį jau penkioliktą kartą vykęs tradicinis Vyšnių festivalis – su Žagare. Pastarojo organizatoriai sako, kad idėja suorganizuoti pirmąjį Žagarės Vyšnių festivalį kilo britei Sarah Rabagliati, kuri išgirdo apie šiame Š. Lietuvos miestelyje auginamas vyšnias. XX a. pradžioje Peterburgo turguje buvęs net atskiras žagarvyšnių skyrius, o vienas Rygos fabrikas iš žagarvyšnių gamino likerį.
REGIA žemėlapio fragmentas su Zabelinos ir kt. istorinių kaimų Jauniūnų seniūnijoje ribomis.
Šiemet Lietuvoje minimi Vietovardžių metai. Tad Registrų centras interaktyviame žemėlapyje REGIA sudarė galimybę jūsų rajono gyventojams ir kraštiečiams atrasti ne tik šiuo metu esančias, bet ir išnykusias gyvenvietes – kaimus, valsčius, miestelius – mūsų, tėvų ar senelių gimtąsias vietas, kurių dauguma panaikinta sovietmečiu.
Širvintiškis Virginijus Jakubauskas su išdirbtu avies kailiu rankose.
Liepos 5, 6, 7 dienomis Kernavėje, Pilies kalno piliakalnio prieigose, viduramžių miesto rekonstruotų sodybų kiemuose vyko gyvosios archeologijos dienos, kurių metu autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje galima buvo susipažinti su daugiau kaip 300 atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Šis jubiliejinis renginys, buvo skirtas Mindaugo karūnavimo – Lietuvos Valstybės dienai, archeologinių tyrimų Kernavėje 40-dešimtmečiui ir Kernavės vardo paminėjimo 740-tosioms metinėms paminėti.
Metų pradžioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planą, kuriame yra numatyti ir mūsų savivaldybės teritorijoje vykstantys renginiai, apie kai kuriuos jau rašėme. Šio plano esmė – įamžinti, žmonių atmintyje išsaugoti jau išnykusius vietovardžius, kai kuriuos grąžinti į viešąjį gyvenimą, pavyzdžiui, gatvių pavadinimais.
Bartkuškio dvaras ir tvenkiniai tarpukariu (nuotr. Iš Petro Kaminsko asmeninės kolekcijos).
Ką nors pasakyti naujo apie Bartkuškio dvarą būtų sunku, nors ilgą laiką tai buvo bene geriausiai išsilaikęs ir įspūdingiausias dvaro kompleksas Širvintų rajone. Tik restauravus Šešuolėlių I kaime esančius dvaro rūmus šie savo grožiu nustelbė sunykti pasmerktą Bartkuškio dvarą.
Šiandien, kai tradicinį susirašinėjimą išstumia elektroninė komunikacija, o vietoje kelis žemynus nukeliavusį laišką nešino paštininko vis dažniau į elektroninę pašto dėžutę pasibeldžia akimirksniu iš kito pasaulio krašto „įkritusi“ žinutė, dar prieš kelis dešimtmečius buvę populiarūs sveikinimų atvirukai atrodo keista ir net brangi egzotika.
Tarpukario Lietuvoje veikė ne viena patriotinės krypties organizacija, kurios tikslas buvo prisidėti prie jaunuomenės ugdymo, kad užaugtų išsilavinęs, šviesus, kultūringas šalies pilietis. Viena tokių organizacijų, suskaičiavusi daugiau metų, nei pati valstybė, – Lietuvių katalikų jaunimo federacija „Pavasaris“ (arba Pavasarininkai). Ji veikė net nuo 1907 metų, tačiau 1940 metais užgriuvusi sovietinė okupacija padėjo tašką ir jos veikloje.
Šeštadienį, gegužės 18-ąją, buvo surengta Europos muziejų naktis, nors kai kur, pavyzdžiui – Prienų, Kelmės, Lazdijų krašto muziejuose šis tradicinis renginys vyko išvakarėse, penktadienį.
Žygio pradžioje profesorius Valdas Rakutis (kairėje) dalyviams pristato žygio maršrutą ir jo tikslus.
Prieš Šv. Velykas, balandžio 17-ąją, rajone buvo vykdomas pilietinis-istorinis projektas „Musninkų mūšio pėdsakais“. Surengtas pėsčiųjų žygis Lietuvos Nepriklausomybės 1919-1920 metų Musninkų valsčiaus savanorių kovų keliu: Musninkai-Kaimynai-Sketeriai-Užušiliai-Taučiuliai.
