Praėjus daugiau nei 70 metų nuo partizanų karo pradžios, vis aktyviau visuomenė savo žvilgsnį kreipia į laisvės kovų laikotarpį. Dėja sovietmečiu partizanų tema buvo tabu, apie ją, dėl suprantamų priežasčių, kalbėti bijota. Tačiau nepriklausomai ir laisvai Lietuvos Skaityti daugiau »

K. Gaigalas (1919 m.)

Buvę Musninkų vidurinės mokyklos moksleiviai, pagerbdami savo kūno kultūros mokytojo Vytauto Gaigalo (1927-2002) atminimą, jau kelerius metus organizuoja jo vardu pavadintą krepšinio turnyrą.

Mane, jo brolį Mindaugą Gaigalą (g. 1931), musninkiečiai ir širvintiškiai dažnai paklausia:

- Kaip nutiko, kad V. Gaigalą, 1950 m. baigusi Kauno fizkultūros institutą, jau po pirmųjų darbo metų Širvintų vidurinėje mokykloje valdžia paskyrė šios mokyklos direktorium, o dar po metų – atleido iš darbo ir pasiuntė tarsi į tremti – mokytojauti Musninkuose?

Musninkų vidurinės mokyklos mokytojų ir moksleivių kolektyvai tuo tik džiaugėsi, nes sulaukė iš tiesų įvairiapusiškai talentingo mokytojo Skaityti daugiau »

Net mažai draugaujantys su biologija iš mokyklų laikų turėtų žinoti bent jau sąvoką Mendelio dėsnis. XIX a. gyvenęs čekų kilmės vienuolis ir savamokslis genetikas išrutuliojo paveldimumo teoriją, kuriai pavaizduoti mokykliniuose vadovėliuose būdavo pasitelkiami žirniai. „Kryžminant“ skirtingų spalvų žirnius, vadovėlyje schematiškai būdavo vaizduojama, kiek ir kokių žirnių turės daržininkas. Skaityti daugiau »

Širvintų pašto darbuotojai svečiuose Pastovių rajone (Baltarusija). Iš kairės į dešinę: Širvintų pašto darbuotojos Julija Brazauskienė, Antanina Striškienė, Gelvonų pašto viršininkė Regina Gineikienė, baltarusių vadovė ir Širvintų telegrafo telefonininkė Nijolė Baziuk.

Dar vasarą gavau pluoštą senų nuotraukų, kuriose įamžinti buvę Širvintų pašto darbuotojai. Sulaukiau prašymo parašyti apie tuos žmones, kurie prieš kelis dešimtmečius darbavosi pašte ir telegrafe, nešiojo korespondenciją rajono gyventojams, bendravo su lankytojais, priiminėjo telegramas. Informacijos apie Širvintų paštą yra, bet ji susisteminta tik iki 1940 metų. Leidinyje „Širvintos“ pateiktas išsamus Kazio Misiaus straipsnis „Iš Širvintų pašto istorijos iki 1940 metų“. Jame daug vertingos informacijos. Pateiktų faktų neperrašinėsiu: kam bus smalsu, tas perskaitys informaciją pačiame leidinyje. Deja, straipsnis baigiamas tokiais autoriaus sakiniais: „Nespėjau surinkti žinių, liko neaprėptas Širvintų pašto laikotarpis nuo 1940 m. iki šių dienų. Būtų malonu, jeigu tolesnę pašto istoriją parašytų patys širvintiškiai.“  Skaityti daugiau »

Praėjusią savaitę viso pasaulio žydai šventė Naujuosius, 5779-uosius metus. Ši šventė, hebrajų kalba – Roš ha-šana (pažodžiui „metų galva“), šįmet prasidėjo rugsėjo 9-ąją ir baigėsi rugsėjo 11-osios vakarą.

Kasmet šios šventės data skiriasi, nes žydai metus skaičiuoja nuo biblinio pasaulio sukūrimo, pagal Hebrajų kalendorių, tačiau visada būna rudenį, rugsėjo-spalio mėnesiais. Skaityti daugiau »

1876 metais perstatyta varpinė ir akmenų mūro tvora aptvertas šventorius. Fotografijoje matyti iki 1909 metų stovėjusios Kiauklių bažnyčios pastatas.

Dažno Širvintų krašto gyventojo namuose saugomi nuotraukų albumai, kuriuose suguldytos ne tik seniai Anapilin iškeliavusių senolių fotografijos, bet ir namų, mokyklų, koplytstulpių, kryžių, tiltų, bažnyčių, puošusių krašto miestelius ir kaimus, nuotraukos.

„Facebook“ paskyroje „Lietuva senose fotografijose“ akys sustojo ties senosios Kiauklių bažnyčios nuotrauka. Amžininkų teigimu, tai buvusi labai puošni šventovė, liudijanti parapijiečių santarvę ir vienybę, gebėjimą per šimtmečius išsaugoti tikėjimą. Skaityti daugiau »

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje vien valstybinės reikšmės keliuose buvo 1233 tiltai, 275 viadukai ir 7 estakados, iš jų 1416 statinių buvo gelžbetoninių, 96 – plieniniai, o 3 – mediniai. Bendras šių tiltų ilgis sudarė beveik 56 km, taigi juos sujungus į vieną eilę būtų galima nutesti tiltą nuo Širvintų iki Vilniaus ir dar šiek tiek toliau. Skaityti daugiau »

Zuzana Motiejūnienė prie jos auginamų kukurūzų. 1959 metai.

Šiandien Nikita Sergejevičius Chruščiovas apsiverstų karste sužinojęs, kaip vėjais buvo paleisti jo pažadai pavyti ir aplenkti Ameriką. Kalbėdamas apie būsimas pergales žemės ūkio sektoriuje, sovietų lyderis kliovėsi „stebuklinga“ kukurūzų galia. Būtent ši iš Amerikos kilusi kultūra turėjo duoti neregėtą akstiną gyvulininkystei, o per ją virsti milijonais tonų mėsos ir pieno produkcijos.

Deja, šiandien 370 mln. tonų kukurūzų grūdų kasmet subrandinančioms Jungtinėms Amerikos valstijoms į kukurūzų augintojų dešimtuką nepatenkanti Rusija gali atsakyti per metus surinkdama vos 13,2 mln. tonų, dar 24,1 mln. tonų prideda Ukraina, kuri pagal užauginamą derlių pasaulyje yra devinta. Skaityti daugiau »

1930-aisiais, minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties, tuo pačiu - neįvykusio karūnavimo Lietuvos karaliumi metines, buvo sumanyta per Lietuvą nešti Vytauto Didžiojo paveikslą - mediniuose rėmuose įrėmintą Petro Rimšos sukurtą medalį. Visoje Lietuvoje buvo įsteigti šio renginio organizaciniai skyriai. Širvintose jo nariais tapo: (sėdi) D. Kalvelis, kun. J. Juraitis, dr. J. Kancleris-Drapas (pirmininkas), P. Krigeris, J. Buvelskis; (stovi) J. Usavičius, S. Rakauskis ir H. Kacas.

Birželio 1-oji – viena iš dviejų dienų metuose, kuomet savo vardadienį švenčia Justinai. Šis vardas kildinamas iš lotynų kalbos, kurioje ‘just’, ‘justus’ reiškia teisingas.

Beveik per 125 metus, nuo 1889-ųjų, Širvintose Justino vardas buvo suteiktas 16 kūdikių, net 4 jų – 1990-aisiais. Paskutinį kartą Justino vardu du berniukai buvo pavadinti ir 1993-iaisiais, paskui iki 2013-ųjų šis vardas pas mus suteiktas nebuvo. Bent jau taip tikina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos duomenų bazė. Apie penkerius pastaruosius metus duomenų nėra. Skaityti daugiau »

2011-aisiais buvo atidengta šv. Florijono skulptūra, įamžinusi ir Širvintų ugniagesių būrio 80-metį. Gal derėtų kalbėti apie senesnę istoriją?

Kaip ir kasmet, taip ir šįmet gegužės 4-ąją šalies ugniagesiai gelbėtojai ir visuomenė mini šv. Florijono – ugniagesių globėjo – dieną. Lietuvoje plačiai minėta iki II Pasaulinio karo, sovietmečiu ji buvo išguita iš gyvenimo, kadangi asociavosi su religija. Atkūrus nepriklausomybę, ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente. Šią dieną rengiami gaisrininkų pasirodymai, orkestrų koncertai. Skaityti daugiau »