Milžino slapyvardį pasirinkęs Nikodemas Švogžlys senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje kunigavo 1930-1934 metais. Vėliau likimas kunigą mėtė po kitas parapijas, o į Kernavę jis grįžo 1968 metais ir klebonu išbuvo iki 1979-ųjų. Tų metų vasarį jis buvo paskirtas Musninkų klebonu ir juo išbuvo iki birželio, kai pateko į Vilniaus ligoninę. Iš pradžių paliktas Kernavės rezidentu, 1979-ųjų rugpjūtį jis paskiriamas Vievio rezidentu ir laikinu notaru.
Visą 1984-ųjų rudenį Nikodemas Švogžlys buvo gydomas Vilniuje, Geležinkelio ligoninėje. Pakirstos sveikatos 1985 metų sausio 20 dieną mirė Vievyje. Palaidotas Kernavės bažnyčios šventoriuje.
Nesinori kartotis vėl ir vėl atpasakojant kunigo veiklą Kernavėje. Skautijos puoselėtojas, Kernavės kultūrinio gyvenimo variklis, praeities tyrinėtojas buvo mėgiamas vietos žmonių ir dėl jo organizuojamų masinių renginių. Apie vieną tokį, suorganizuotą ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, leidinyje XXI amžius yra pasakojęs Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys, buvęs leidinio „Varpas“ redaktorius Algimantas Zolubas. Tai jis girdėjęs iš paties Milžino lūpų:
„Už kelių kilometrų nuo Kernavės ėjo demarkacijos linija, už jos buvo lenkų okupuota Lietuvos dalis. Siekdamas atkreipti Lietuvos ir Lenkijos dėmesį į Vilniaus krašto okupaciją ir parodyti tvirtą nuostatą jį išvaduoti, Milžinas sumanė ant demarkacijos linijos pastatyti kryžių ir kryžmę orientuoti taip, kad viena jos dalis būtų nukreipta į Vilnių, kita – į Kernavę. Kelių metrų aukščio kryžių padarė Kernavės meistrai. Nešti kryžių į pasirinktą vietą Milžinas sukvietė iškilias asmenybes, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Į kryžiaus šventinimo iškilmes buvo pakviesti Kernavės ir kaimyninių parapijų gyventojai, didžiulė procesija kryžių lydėjo iki vietos. Kunigas pasirūpino, kad ir okupuotos dalies gyventojai galėtų iškilmėje dalyvauti. Lenkai pasieniečius pristatydavo iš Lenkijos gilumos. Jie buvę kultūringesni, paprašius pripažinę kunigo žodinę „vizą“. Susitaręs su lenkų užkardos karininku, kad į iškilmes būtų įleisti lietuviai, kuriuos pasieniečiai suskaičiuotų, o kunigas rytojaus dieną visus grąžinsiąs. Taip ir buvę padaryta. Pastačius ir pašventinus kryžių, Kernavėje vyko įvairūs renginiai, per naktį skambėjo dainos, šoko jaunimas ir senimas, visus svečius iš už linijos rytą į užkardą atvedęs pats Milžinas“.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite sausio 19 d. laikraščio numeryje.
