Gegužės pradžioje ant Širvintų knygyno sienos buvo atidengta memorialinė lenta nuo Panevėžio kilusiam Kaziui Taruškai – paskutiniam nepriklausomybės kare žuvusiam Lietuvos karininkui.
Kazio Taruškos atminimo įamžinimą organizavęs žurnalistas, nepriklausomybės kovų tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas priminė, kad mūsų kraštas turi daug savų kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę. Šįkart jis pasiūlė atkreipti žvilgsnį į Gelvonus, kurie pagrįstai gali didžiuotis turį per 60 oficialių savanorių bei 5 Vyčio kryžiaus kavalierius. Vienas jų – žydas didvyris Simas Vasermanas iš Gelvonų. Jo, kaip ir Vyčio kryžiaus ordinu apdovanotos iš Gelvonų valsčiaus kilusios, bet Širvintose gyvenusios Libos Mednikienės gyvybę nutraukė 1941-ųjų holokaustas. Abu kraštiečius priglaudė Pivonijos miško smėlis.
Pasižymėjo mūšyje su bolševikais
Taip nutiko, kad nauja Viliaus Kavaliausko iniciatyva sutapo su ketinimu Gelvonuose įamžinti savanorių, iškilių kraštiečių atminimą. Mūsų žiniomis, vietos bendruomenės siūlymu svarstyta pastatyti ąžuolinį koplytstulpį, įrašyti iškilių gelvoniškių pavardes.
Vilius Kavaliauskas pateikė informaciją apie 1-ojo pėstininkų Gedimino pulko eilinį Simoną Vasermaną, 1920 metais apdovanotą Vyčio kryžiumi Nr. 66:
„Simonas (Šmuelis, Šimas, Simas) Vasermanas, Chackelio sūnus, gimė 1898 metų rugsėjo 15 dieną Varšuvoje. Pagal tautybę – žydas (kuopos knygoje įrašytas lietuviu), judėjų tikybos. Pagal profesiją – prekybininkas (pulko dokumentuose įrašyta kita profesija – mašinisto padėjėjas).
1919 metų sausio 20 dieną savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Iš pradžių tarnavo Kauno miesto karo komendantūros dalinyje. 1919 metų balandžio 24 dieną perkeltas į 1-ąjį pėstininkų Gedimino pulką. Tarnavo septintoje kuopoje. Dalyvavo kautynėse prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus. Ypač pasižymėjo kautynėse su bolševikais 1919 metų gegužės 21 dieną ties vietove Wielka wies (Didžiakaimiu), Kurklių valsčiuje, Ukmergės apskrityje.
Septintos kuopos vadas karininkas Stasys Rekašius pristatyme apdovanojimui taip aprašė Simo Vasermano ir jo kovos draugų žygdarbį:
„1919 metų gegužės 18 dieną užėmus kaimą Wielka wies (Didžiakaimį), kuopos būrys buvo pasiųstas žvalgybon plento kryptimi. Kuopos viršila Juozas Kazlauskas, kareiviai Jurgis Malinauskas, Zenonas Miklušis ir Simas Vasermanas, pamatę bėgančią iš Kurklių į plentą priešo artileriją, puolė į kairę atkirsti jai kelią ir pradėjo apšaudyti iš šautuvų. Priešas, pridengdamas artileriją, atidengė smarkią ugnį, norėdamas ją išgelbėti.
Išvardyti kareiviai, matydami, kad priešo artilerija gali pabėgti, savo iniciatyva puolė ją šaukdami „Valio“. Ačiū tam iš priešo buvo atimta viena nauja kanuolė, trys šovinių dėžės ant šešių ratų, daug kanuolių šovinių, arklių su pakinktais ir balnais. Už ką išvardytus aukščiau kareivius prašau pristatyti atsižymėjimo ženklams.“
1920 metų gegužės mėnesį už narsą mūšio su bolševikais lauke apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiumi.
1921 metų rugpjūčio 15 dieną 1-ojo pulko vadas Vladas Skorupskas Ukmergės mieste priešais pulko rikiuotę įteikė Simonui Vasermanui Vyčio Kryžių Nr. 66. 1921 metų pabaigoje registruojant 1-ojo Gedimino pulko Vyčio Kryžiaus kavalierius, buvo gydomas pulko ligoninėje.
Iš tarnybos 1-ajame Gedimino pulke paleistas eilinio laipsniu 1921 metų lapkričio 1 dieną.
Jau 1924 metais gyveno Ukmergės apskrities Gelvonų valsčiuje ir miestelyje. Gyventojų sąraše (ruoštame rinkimams) jis pristatytas „krautuvininku“, o metais vyresnė žmona Basė – namų šeimininke.
1930 metais Šmueliui Vasermanui buvo pripažintas kūrėjo-savanorio statusas ir įteiktas Savanorio medalis su liudijimu Nr.6065. 1928 metais jam įteiktas ir Nepriklausomybės medalis.
Pasakojama, kad jis mėgo pasėdėti kartu su kitais Gelvonų savanoriais-lietuviais, kartu prisiminti kovas prieš bolševikus ir lenkus, drauge išgerti.
Tolesnis šio žydų kilmės Vyčio Kryžiaus kavalieriaus likimas tiksliai nėra žinomas. Jis nespėjo palikti Lietuvos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, labiausiai tikėtina, kad jis žuvo holokausto tragedijoje.
Gelvonų gyventojai pasakoja, kad pradžioje, pirmomis karo savaitėmis, varant žydus šaudyti, Vasermaną kaip savanorį paliko, bet jį greitai paėmė patys vokiečiai.
Renkant medžiagą monografijai apie Gelvonus, istorikai susidūrė su Lietuvos savanorio Viktoro Pečiulio (g. 1901 metais) istorija. Jis karo pradžioje įstojo į policiją ir jam teko dalyvauti Gelvonų žydų suėmimuose. Valdžia netikėtai apkaltino jį „aplaidžiai ėjus pareigas“, nes policininkas paleido į laisvę dvi žydų šeimas. Viena jų buvo Šimelio (Simono) Vasermano. Ir ne tik paleido, bet dar kelias dienas slėpė savo sodyboje. Gestapas Viktorą Pečiulį suėmė, jis buvo laikomas Gelvonų areštinėje. Gestapininkai reikalavo išduoti žydus. Deja, po karo Pečiulis buvo pasiųstas 15 metų į NKVD lagerius“.
Reikėtų parinkti tinkamą objektą
Tyrinėtojas sako, kad priminta Vasermano istorija neturėtų apsiriboti tik pasakojimu apie kraštiečio nuopelnus Lietuvos nepriklausomybės kare. Iš pradžių Vyčio kryžiumi, o paskui Vyčio kryžiaus ordinu tarpukario Lietuvoje buvo apdovanota vos dvi dešimtys žydų tautybės žmonių, todėl kiekvieno jų indėlis yra savotiškai svarbus. Tai, kad tarp tų dvidešimties žydų yra net du, gimę ar gyvenę Gelvonuose, svarbus faktas.
Lietuvos žydo atminimo įamžinimas turėtų didelę reikšmę išsaugant tautinių mažumų istorinę atmintį, holokausto aukas. Priminsime, kad 2022-ųjų rudenį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Širvintų rajono Gelvonų miestelio bendruomene, holokausto aukų vardams atminti pastatė informacinį stendą „Ukmergės apskrities Gelvonų valsčiaus žydų likimas 1941 m.“
Įrengiant šį informacinį stendą, dalyvavo Širvintų rajono Gelvonų gimnazijos mokiniai ir mokytojai, Gelvonų krašto bendruomenės nariai. Informacinis stendas – tai galimybė rajono gyventojams ir Širvintų rajone besilankantiems svečiams geriau pažinti Lietuvos žydų istoriją: susipažinti, prisiminti, suprasti ir išmokti, pagerbti ir liudyti…
Apie Vyčio kryžiaus kavalierių šioje lentoje neužsimenama. Viliaus Kavaliausko manymu, Simo Vasermano atminimą būtų galima įamžinti ne tik memorialine stela ar atminimo lenta Pivonijos šile, bet ir pasirenkant tinkamiausią būdą Gelvonuose. Apie savo sumanymą jis jau informavo Lietuvos žydų bendruomenę, tikisi tolesnio glaudaus bendradarbiavimo su Širvintų savivaldybe, rajono šviesuomene. Viliaus Kavaliausko manymu, tai turėtų ir didelę politinę reikšmę.
Nuo 1933-iųjų Lietuvoje veikė Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime 1918-1923 metais, sąjunga. Ji turėjo savo vėliavą, skiriamuosius ženklus, 1935-1940 m. lietuvių ir žydų kalbomis leido savo laikraštį „Apžvalga“, kurio tiražas siekdavo iki 6000 egzempliorių. Jo puslapiuose, be žydų bendruomenės naujienų, nuolatos buvo spausdinami tekstai apie Lietuvos ir Lietuvos žydų istoriją, jų indėlį kovose dėl nepriklausomybės. Sąjungos skyriai veikė kai kuriose apskrityse. Skaičiuojama, kad kovose už Lietuvos nepriklausomybę dalyvavo nuo 2 iki 4 tūkst. žydų tautybės gyventojų.
Simas Vasermanas į savanorius įstojo 1919 metų sausio 20 dieną.
Gintaras Bielskis
LCVA saugomų dokumentų skaitmeninės kopijos iš Viliaus Kavaliausko rinkinio
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite birželio 16 d. laikraščio numeryje.
