Nuotr. skaitmena iš archyvo
Grafas Gustavas Vilhelmas Gregoras Pliateris (Broel Pliateris), vadinamosios švėkšniškių šakos tryliktosios kartos atstovas, buvo su Gelvonais siejamo Minsko vaivados Jono Žabos-Marcinkevičiaus anūkas.
Gimė jis 1841 metais Vilniuje, Švėkšnos dvaro savininko, Telšių ir Vilniaus apskrities (pavieto) bajorų maršalkos Stepono Pliaterio (Broel Pliaterio) ir grafaitės Alinos Žabaitės-Marcinkevičiūtės šeimoje.
Gustavas Vilhelmas Gregoras paveldėjo žemės valdas Vilniaus gubernijoje, tarp kurių buvo ir nemaži Gelvonų bei Bartkuškio, kuris 1872 metais buvo net pavadintas Platerovu, dvarai.
Alinai Žabaitei-Marcinkevičiūtei ištekėjus už Stepono, dvaras perėjo Pliateriams, kol vėliau su šeima apsigyveno Gustavas Vilhelmas.
Gustavas Vilhelmas Gregoras Pliateris yra žinomas kaip didelis muzikos puoselėtojas, šias tradicijas perėmęs iš savo senelio. Gerokai prasilavinęs muzikoje, gavęs profesionalaus pobūdžio žinių bei įgūdžių, jis tapo žinomas kaip kamerinės muzikos formos kūrinių autorius. Gelvonų dvare jis laikė orkestrą, kuriam kartais ir pats diriguodavo.
Šaltiniai mini jo sukurtus opusus – koncertą smuikui ir orkestrui, styginių kvartetui, kurie, be abejo, galėjo skambėti Gelvonuose, Bartkuškyje.
1870 metais grafas susituokė su rusų armijos pulkininko Konstantino Hartingo ir Juzefinos Neselovskaitės dukterimi Anatolija.
Gustavas Vilhelmas Gregoras Pliateris mirė 1912 metų rugsėjo 22 dieną Gelvonuose, palikęs žmoną, ištekėjusias dukras Stefaniją ir Emiliją su žentais ir vaikaičiais.
Prabėgus dviems dienoms po mirties grafas buvo palaidotas šeimyniniame Žabų ir Pliaterių mauzoliejuje. Atgulė Gelvonuose grafas šalia senelio Jono Žabos-Marcinkevičiaus ir savo dukros, vyresnėlės Alinos, kuri 1892 metais, būdama 21-erių, mirė nuo skarlatinos likus vos kelioms dienoms iki vestuvių su grafu Karoliu Orurku.
Teigiama, kad Gelvonų dvaras smarkiai nukentėjo per I Pasaulinį karą ir paskui sunyko.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 22 d. laikraščio numeryje.
