Tai sena lietuvių liaudies šventė, išlikusi tik rašytiniuose šaltiniuose. Ji buvo švenčiama per trečiąją mėnulio delčią po žiemos saulėgrąžos. Šįmet tokia delčia stojo kovo 3-iąją, o kovo 8-ąją prasideda 4-oji jos fazė, kai mėnulis dyla, kol tampa nematomas.
Lietuvoje pavasario pavadinimas kilo nuo žodžio vasara, o prieš dėlis pa- reiškia, kad yra greta vasaros. Kaip paupys, pamiškys, paliepis ir pan.
Širvintų kraštui pavasaris galėtų būti ypatingas metų laikas, mat turime vienintelę gyvenvietę Lietuvoje, kurios pavadinimas reiškia šį metų laiką. Tai Jauniūnų seniūnijoje, ties Jauniūnais esantys Pavasarėliai. Per 2021 metais vykusį gyventojų surašymą Pavasarėliuose buvo suskaičiuoti 4 gyventojai, o štai1931 metais jų gyveno net 62. Tai buvo rekordinis gyventojų skaičius. Maišiagalos valsčiui priklausiusi gyvenvietė Lenkijos vadinta Powasarele, kas neginčijamai rodo lietuvišką kilmę. Kaip yra pastebėjęs habil dr. Kazimieras Garšva, „daugelis ir lenkų kalba užrašytų pirminių oikonimų, antrinių oikonimų (vedinių), sudurtinių oikonimų suprantami tik mokančiam lietuvių kalbą ir yra tik kiek iškraipyta lietuvių kalbos dalis“. Kaip pavyzdį jis pateikia anuometiniame Maišiagalos valsčiuje buvusias gyvenvietes, tarp kurių yra ir iš dabartinio Širvintų krašto: Draučiai – Drawcze, Juodė – Joda, Kvakšiai – Kwaksze, Girelė – Girałka, Pajuodžiai – Pojodzie, Meiliūnai – Mejłuny, Pavasarėliai – Powasarele, Žirniavagiai – Żarnowogi. Dėl pastarojo pavyzdžio, kai lietuvio ausiai žirnių vagys virsta žarnų vagimis, kalbininkas aiškina taip: „lenkiškai priebalsis ž yra kietas ir dėl balsių asimiliacijos čia įvesti balsiai a, o“.
Anot kalbininko, XVI-XIX a. atsiradę Vilniaus apylinkių kaimų lietuviški pavadinimai (oikonimai) rodo, kad tada čia buvo lietuviškai kalbančių asmenų dauguma.
1938 metais išleistame Vilniaus vaivadijos gyvenviečių sąvade lenkų buvo suskaičiuota, kad Pavasarėlius sudarė 11 sodybų: 7 jų buvo gatviniame kaime (jose iš viso gyveno 44 žmonės) ir 4 – užsusienyje (iškeltos iš kaimo, jose gyveno 18 žmonių).
Beje, gyventojų skaičius Pavasarėliuose padvigubėjo per labai trumpą laiką. 1905 metų Vilniaus gubernijos gyvenamųjų vietų pilname žinyne, kuriame ši gyvenvietė pavadinta Povasareli, rašyta, jog tuomet gyventojų čia buvo 32 – 17 vyrų ir 15 moterų. Kaimui priklausė 80 dešimtinių (87,2 ha) žemės.
Per I Pasaulinį karą palei Pavasarėlius ėjo fronto linija. Pavyzdžiui, Švenčionių prasiveržimą rengusių vokiečių pusėje kautynėse prie Pavasarėlių žuvo Joseph Peters (1888-1915).
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 8 d. laikraščio numeryje.
