2023-iųjų rudenį pasirodžiusiame Lietuvos ekonomikos vargo indekse sakoma atvirai: Lietuvos ekonomika suklupo. Pavyzdžiui, per pirmąjį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su paskutiniu 2022 metų ketvirčiu, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) krito 2,1 proc.
Tik devyniose Europos Sąjungos (ES) šalyse BVP smuko, kitose jis kilo. Labiausiai kilo Lenkijoje (beveik + 4 proc.), net Latvijoje ir tai didėjo (beveik +1 proc.).
Pastumdami iš valdžios Karbauskio „profesionalus“, dabartiniai valdantieji, tarp kurių ir Armonaitės laisviečiai, visa gerkle žadėjo teisingą mokesčių reformą. Pirmiausia – sutvarkyti pajamų apmokestinimą, nes pagal daugelį rodiklių lietuviai labai prastai atrodo Europoje. Pagal mokesčių naštą, kuri tenka uždirbantiems vidutinį užmokestį Lietuvoje (38 proc.), nusileidžiame tik latviams (41 proc.) ir turtingiems švedams (42 proc.) bei suomiams (43 proc.). Vidutiniškai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse šis rodiklis siekia 35 proc.
Galima pakalbėti ir apie pačias algas. Valdžiai giriantis, kaip smarkiai auga dirbančiųjų atlyginimai, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai negailestingi – padidėjimą suėdė infliacija. Pavyzdžiui, 2021-aisiais realus vidutinis darbo užmokestis į rankas sudarė 1059 Eur, o 2022-aisiais jis išaugo iki 1185 Eur. Tačiau atmetus susidariusią 207 Eur infliaciją, akivaizdu, kad reali dirbančiųjų perkamoji galia per metus sumažėjo 81 Eur.
Dar žiupsnelis smėlio į akis. Efektyvus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas Lietuvoje – šeštas didžiausias Europos Sąjungoje. Pelno mokestis Lietuvoje – dvigubas: 15 proc. tarifas taikomas tiek pelno uždirbimo metu, tiek jį paskirstant, t. y. išmokant dividendus. Taip jis gali pasiekti net 27,75 proc. Nors tarp Baltijos šalių labiausiai įsiskolinę yra latviai (41 proc. nuo BVP), neblizgėjo ir Lietuva – 38 proc. Matant estų 18 proc. nesinori apie tai daugiau kalbėti.
Net nenorėdamas prisimeni Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje į Seimą išrinkto Jono Pinskaus iniciatyvas visa tai pakeisti. Tačiau jo pasiūlymai mažinti ar atsisakyti PVM daliai pirmojo būtinumo prekių, neapmokestinti reinvestuojamo pelno atsimušė kaip žirniai į sieną. Valdantieji su jiems klapčiukaujančiais socialdemokratais atvirai boikotavo tuos pasiūlymus vis grąžindami „tobulinti“. Ką visuomenei ir valstybei tai kainuoja, parodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizės.
Seimo Ekonomikos komiteto narys Jonas Pinskus negailestingai pliekia ir valdančiųjų sumanymą padidinti akcizą suskystintoms dujoms. Tik ar valdantiesiems svarbu, kad kažkur kaime trečdalis tautos valgį gamina ant viryklių, kurios prijungtos prie suskystintų dujų balionų. Valdantieji aiškina, kad tai labai svarbu dėl kažkokių įsipareigojimų Europai ir dėl biudžeto, dėl poreikio mažinti rusiškų dujų įtaką, nors tas dujas perkame kitur ir atsivežame dujovežiu. Pagaliau, tam net atšaką į Lenkijos gilumą nutiesėme. Ir dabar, kaip pastebi Jonas Pinskus, turime suskystintoms dujoms didžiausią akcizą pasaulyje!
Lietuvos laisvosios rinkos institutas paantrina faktiškai Jono Pinskaus pasiūlytą būdą neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Palikus vienintelį 15 proc. pelno mokestį dividendams, būtų prieita prie sistemos, kuri sėkmingai gyvuoja Estijoje nuo 2000-ųjų metų. Gal čia ir slypi ta Estijos skolos, sudarančios vos 18 proc. nuo BVP, paslaptis? Kam estams skolintis iš užsienio, kai investicijoms gausu savų lėšų. Reinvestavimas augina ekonomiką, kyla savininkų ir darbuotojų pajamos, mokesčiais pildomas šalies biudžetas.
Neseniai tiesioginėje LRT radijo laidoje buvo kalbinama Aušrinė Armonaitė. Jai buvo suteikta galimybė pasisakyti apie aktualius dalykus. Tačiau ministrė ir Laisvės partijos lyderė atvirai palaidojo planus perkrauti mokesčius sakydama, kad tam dabar ne laikas, juk prieš akis – treji rinkimai. Jos žodžiais, partijos gerai supranta, koks svarbus jų įvaizdis rinkėjų akyse, todėl nebus politinės valios ką nors keisti. Geriau užsiimti populizmu. Gal apie vaivorykštinių perėjų įteisinimą, gal apie „kito galo“ svarbą didinant tautos gimstamumą.
Ministrė nenorėjo kalbėti ir apie tai, kas sužlugdė darbiečio Gapšio apkaltą. Kai balsavimas slaptas, dabar gali vartyti apatinius kaip tik tau patinka. Pasipiktinusi opozicija šaukia, kad valdantieji su darbiečiais sudarė abiems pusėms naudingą sandėrį ir tyčia sužlugdė apkaltą. Tuo tarpu gudriomis šypsenomis pasipuošę valdantieji teisinasi, kad apkaltą neva sužlugdė opozicija, dalis kurios ignoravo balsavimą. Bet taip sakydami, valdantieji pamiršta, kad ir be opozicijos boikoto būtų balsų pakakę, jei kažkas iš balsavusiųjų būtų balsavę kitaip, nei balsavo.
Tačiau gavusi eterį, Aušrinė Armonaitė nepraleido progos pažymėti, kad jai yra gėda už Lietuvą prieš pasaulį, kad būsime paskutiniai, priėmę partnerystės įstatymą.
„Paguglinkite“ ir pamatysite: Aušrinei nuolat dėl ko nors gėda. Tačiau negėda dėl skandalingų apkaltų, negėda dėl neįgyvendintų mokesčių reformų, negėda net dėl partiečio R. Šimašiaus milijoninės vertės skandalų su gyvenimo draugės architektūriniais versliukais, tačiau gėda, kad vieną iš jos partijos priešrinkiminių pažadų galbūt įgyvendinsime „paskutiniai pasaulyje“.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite sausio 12 d. laikraščio numeryje.
