Deltuvos pietinėje rinkimų apygardoje, kuriai prieš šios Seimo kadencijos rinkimus po perdalijimo buvo priskirta ir Širvintų rajono savivaldybė, į parlamentą išrinkta socialdemokratė Indrė Kižienė ir vėl užsikorė ant barikadų, mosuodama raudona kovos vėliava. Šįsyk ji tarkuoja konservatorius dėl buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus.
Praėjusį antradienį socialdemokratai išplatino pranešimą, kuriuo Seimo narė Indrė Kižienė viešai teiraujasi, ar konservatoriams galioja kiti standartai dėl pedofilijos nusikaltimų?
Daugelis Kižienės teiginių ne kartą jau buvo išsakyti spaudoje ir kelti kitų asmenų, tai kažkuo ji tikrai nenustebino. Galima jai tik pritarti, kad nusikaltimų slėpimas ir nebaudžiamumas negali būti toleruojami, o ypač svarbu išsiaiškinti, kas ką žinojo, kada žinojo ir ką tuo metu darė. Arkivyskupijos vadovui gi netrūksta kritikos dėl jo „minkštos“ ir neapibrėžtos pozicijos.
Tuo tarpu Kižienė svarsto, ar tokie patys standartai galioja visiems ir pirštu rodo į konservatorius, nes pasigenda atvirumo ir atsakomybės „kalbant apie konservatorių politinėje aplinkoje buvusį jų kolegą – buvusį Seimo narį Kristijoną Bartoševičių, nuteistą už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius“.
„K. Bartoševičiaus byla nėra vien kriminalinės teisės istorija. Ji kelia ir politinės atsakomybės klausimų. Kas šį žmogų atvedė į politiką? Kas juo pasitikėjo? Kas jį rekomendavo? Ir kas prisiėmė atsakomybę, kai paaiškėjo, kokiais nusikaltimais jis įtariamas? Visuomenė turi teisę į šiuos atsakymus“, – pranešime cituojama politikė, kelianti jau seniai iškeltus klausimus.
O kaip norėtųsi, kad ištarusi A, mums atstovaujanti Kižienė Seime pasakytų ir B. Juk viešai yra skelbiama, kad garsusis Kauno pedofilas Ervydas Čekanavičius (dabar jau miręs), ne kartą teistas už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, yra vienas Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrėjų, 1989 metais stovėjęs prie šio proceso ištakų. Kai kur jis net pavadinamas kaip socialdemokratų patriarchų, pavyzdžiui – Vytenio Andriukaičio, bendražygiu. Tik vėliau, socialdemokratams esą apsižiūrėjus, kas yra greta jų, Čekanavičius buvo pašalintas iš šios partijos.
Ko gero, tai yra vieninteliai ir skurdūs faktai, nuskambėję apie Čekanavičiaus saitus su socialdemokratais. Galbūt šio asmens vaidmuo atkuriant partiją nebuvo labai reikšmingas, pateikiamas perdėtai. Bet tai klausimai, į kuriuos per tris dešimtmečius taip ir nebuvo atsakyta. O ir socialdemokratai viešai nepaneigė to fakto, kad pedofilas buvo tarp partijos gaivintojų. Todėl Kižienės klausimai, kas Bartoševičių atvedė į TS-LKD Seimo rinkimų sąrašą, galėtų būti perrašyti domintis, su kuo gi Čekanavičius atėjo į politiką? Juo labiau, kad rašyta, jog pradėjus aiškėti pedofilo orentacijai, šis esą surado įtakingų užtarėjų tarp aukštų politikų Seime, o vienam Vyriausybės vadovų tarpininkaujant net buvo sustabdytas laikraščio su straipsniu apie Čekanavičių platinimas.
Gal tie neįvardinti įtakingi politikai ir buvo socialdemokratai? Galėtų gi Kižienė viešai pasidomėti savo partiečių, kaip ten buvo su pedofilo Čekanavičiaus buvimu partijoje, kas jį atvedė ar ką jis atvedė į politiką, koks buvo tikrasis jo vaidmuo. Panašu, kad viešai prieinami duomenys apie partijos atkūrime dalyvavusius socialdemokratų politikus galėjo būti „pavalyti“, nes Čekanavičiaus saitus su socialdemokratais mini tik žiniasklaida. Prašymas partijai viešai revizuoti praeitį parodytų politikęs principingumą.
Kas dėl kovos su pedofilais vėliavą pakėlusios Kižienės, dar norėtųsi priminti, prie ko tai atveda, kai politikai susitapatina su pedofilų medžiotojais. Prisiminkime, kuo virto Garliavos Klonio gatvės istorija ir kaip į politiką įsiveržė ant kovos su pedofilais bangos atplaukęs „Drąsos kelias“ su Venckiene priešakyje. Kartu su „antipedofilais“ į Seimą sugrįžo ir politikos marginalai, prieš tai kartu su Paksu lyg musės išmesti iš barščių. Imta kalbėti, kad už „Drąsos kelio“ styro kriminalinio pasaulio ausys. Kai ėmė prasiveržti detalės iš už uždarų durų Klonio gatvėje, Seimo narei Venckienei teko pasipustyti padus į Ameriką, o pati politinė jėga sugriuvo kaip sutręšusi baidyklė. Kova su pedofilais tapo vienu iš lozungų Šeimos maršo vedliams, prie jų prisiplakusiems ar aktyviai šmėžavusiems celofanams, ragelskiams, kurie neretai įvardijami kaip Kremliui naudingai veikiantys politikuotojai, turintys neaiškių ir grėsmę Lietuvos saugumui keliančių tikslų.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
