Mokytojo profesinis kelias retai būna tiesus. Jame telpa daugybė susitikimų, pasirinkimų, iššūkių, atradimų ir jaunų žmonių. Vieni lieka atmintyje dėl ištarto žodžio, kiti – dėl parodyto pasitikėjimo, padrąsinimo ar tiesiog nuoširdaus buvimo šalia.
Tokį kelią nuėjo ir Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta Jurkevičienė – pedagogė, kurios profesinėje istorijoje susipina mokytojos darbas, muzika, vadyba ir stiprus ryšys su mokykla bei jos bendruomene.
Astos Jurkevičienės profesinio kelio pradžia susijusi su šeima ir jos pačios mokytojais. Būtent tėvai ir pedagogai pirmieji pastebėjo jos polinkį į darbą su vaikais ir paskatino rinktis pedagogiką. Dar mokykloje muzikinius gebėjimus įžvelgė mokytoja Adona Sakavickienė, paskatinusi Astą giliau domėtis muzika ir pasirinkti su ja susijusias studijas. Šis paskatinimas tapo svarbia profesinio kelio pradžia. 1987 m. Asta baigė Vilniaus kultūros mokyklą ir įgijo muzikos mokytojos, solfedžio mokytojos bei choro dirigentės kvalifikacijas. Vėliau Šiaulių pedagoginiame institute studijavo pradinių klasių mokytojos specialybę, o Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo ikimokyklinio ugdymo pedagogo specialybę. Skirtingos studijos ir patirtys viena kitą papildė: muzika suteikė kūrybiškumo, o darbas su vaikais – praktinių pedagoginių žinių.
Šiemet Astos profesinį kelią papildė dar vienas svarbus žingsnis – Mykolo Romerio universitete ji įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį, pasirinkusi švietimo ir mokslo politikos bei vadybos specializaciją. Šios studijos, pasak jos, buvo natūralus profesinio kelio tęsinys, leidęs į švietimą pažvelgti platesniu vadybos, organizavimo ir sprendimų priėmimo požiūriu. Tačiau iki dabartinių direktoriaus pavaduotojos ugdymui pareigų buvo ilgas mokytojos kelias.
Pradinių klasių mokytoja Asta dirbo daugiau kaip 27 metus. Jos pedagoginis kelias mokykloje prasidėjo nuo darbo Liukonių pagrindinėje mokykloje, vėliau ji dirbo Kernavės pradinėje mokykloje. Nuo 2016 m. rugsėjo 1-osios Asta prisijungė prie Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos bendruomenės.
Kernavės mokykla jos gyvenime užima ypatingą vietą. Ten prabėgo 27 profesinio gyvenimo metai, ten buvo pirmieji didesni pedagoginiai iššūkiai, daugybė mokinių, renginių, švenčių ir bendrystės su vietos žmonėmis. Mokyklos gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su visa Kernavės bendruomene – bendrauta su tėvais, parapija, muziejumi, seniūnija. „Labiausiai iš tų metų prisimenu žmones“, – sako Asta. Buvę mokiniai ir kolegos iki šiol sustoja pasikalbėti, o šiandien ji sutinka jau ir jų vaikus. Tokios akimirkos primena, kiek daug metų prabėgo, nors kai kurie prisiminimai atrodo visai neseni.
Kernavė Astai svarbi ne tik kaip profesinio gyvenimo vieta. Čia ji sukūrė šeimą, čia gyvena iki šiol. Todėl Kernavės mokykla jai niekada nebuvo tik darbovietė – ji tapo svarbia gyvenimo, šeimos ir vietos istorijos dalimi. Ne mažiau ypatingas ir ryšys su Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija. Šioje mokykloje mokėsi Astos tėvai, o po Kernavės pradinės mokyklos čia mokslus tęsė jos sūnus ir dukra. „Mano tėvai čia buvo mokiniai, o aš šiandien esu šios mokyklos bendruomenės dalis“, – pasakoja Asta. Tai gražus kartų tęstinumas, suteikiantis mokyklai dar gilesnę asmeninę prasmę.
Daugiau kaip 27 metus dirbdama su pradinukais Asta gerai suprato, kokią svarbią vietą vaiko gyvenime užima pirmieji mokyklos metai. Pradinių klasių mokytojas, jos įsitikinimu, padeda mokiniui padėti pirmuosius mokyklinio kelio pamatus. Šiame etape svarbu ne tik išmokti skaityti, rašyti ar skaičiuoti, bet ir suprasti, kaip mokytis – planuoti savo darbą, atlikti užduotis, klausti, ieškoti atsakymų ir džiaugtis tuo, ką pavyko pasiekti.
Nors šiandien jos darbas kitoks, mokytojos patirtis niekur nedingo. Sutikusi mažesniuosius gimnazijos mokinius Asta vis dar paklausia, kaip jiems sekasi. Dirbdama su vaikais Asta išmoko ne visada skubėti ieškoti atsakymo. Kartais pirmiausia reikia suprasti situaciją. Pamokos ne visada vyksta taip, kaip suplanuota, ne kiekviena situacija turi aiškią pradžią ir pabaigą. Todėl mokytojo darbas išmokė sustoti, pakeisti planą, išbandyti kitą kelią ir nebijoti pripažinti, kad pirminis sprendimas nebuvo tinkamiausias.
Dar viena svarbi pamoka – humoro jausmas. „Vaikai puikiai primena, kad ne kiekviena problema yra tokia didelė, kaip atrodo pirmą akimirką“, – pažymi Asta. Kartais nuoširdus pokalbis ar gebėjimas nusijuokti iš situacijos padeda rasti sprendimą kur kas greičiau nei ilgi svarstymai.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Nuotraukos iš A. Jurkevičienės asmeninio albumo
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
Puikus žmogus, nuostabi draugė. Kūrybiška,energinga, smalsi, nuolat ieškanti naujų idėjų, nebijanti išbandyti naujovių. Džiaugiuosi, kad studijavome kartu, kad draugaujame iki šiol. Ir didžiuojuosi tuo, kad nuolat mokaisi, tobulėji.