Rugpjūčio 25–oji Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos bendruomenei buvo ypatinga, kupina šilumos, jautrių žodžių, prisiminimų, šypsenų ir, žinoma, truputėlio liūdesio. Į užtarnautą poilsį tądien buvo išlydėtas ilgametis mokyklos mokytojas, informatikos specialistas, įvairiapusis kūrėjas ir nuoširdus bendruomenės žmogus Edvardas Gatelis.
Sunku vienu žodžiu ar net vienu sakiniu apibūdinti žmogų, kuris daugiau kaip tris dešimtmečius buvo neatsiejama mokyklos gyvenimo dalis. Per ilgus darbo metus keitėsi mokyklos pavadinimai, augo ir keitėsi mokiniai, keitėsi technologijos, mokymo programos, visuomenė. Tačiau vienas dalykas išliko – mokytojo Edvardo nuoširdus ryšys su mokykla, jos žmonėmis ir darbu, kuriam jis atidavė didžiulę savo gyvenimo dalį.
Nuo 1991 metų sausio Edvardas Gatelis dirbo tuometėje Širvintų 2–ojoje vid. mokykloje, vėliau – Širvintų „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje, o šiandien – Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje. Per daugiau nei 35 metus mokykloje jis išleido ne vieną mokinių laidą, mokė pradedančiuosius pažinti informacinių technologijų pasaulį, lydėjo mokinių pirmuosius žingsnius technologijų kelyje, dalijosi žiniomis, patirtimi ir, svarbiausia, kantrybe. Turbūt daugelis buvusių ir esamų mokinių prisimins ne tik informatikos pamokas, bet ir patį mokytoją – žmogų, pas kurį visada buvo galima ateiti. Paklausti. Pasitarti. Paprašyti pagalbos. Kartais – tiesiog pasakyti, kad „kažkas neveikia“, ir žinoti, jog mokytojas Edvardas ne tik supras, bet ir padės.
Ne vienas sveikintojas išlydėtuvių metu būtent tai ir pabrėžė: mokytojas Edvardas visada buvo pasiekiamas, prisišaukiamas, patariantis ir padedantis. Tai savybės, kurių neįmanoma įrašyti į pareigybės aprašymą ar pamatuoti darbo valandomis. Tai žmogaus būdas. Tai jo santykis su kitais. Tai tikrasis indėlis į bendruomenę. Per savo darbo mokykloje metus Edvardas Gatelis buvo ne tik mokytojas. Dvejus metus jis dirbo direktoriaus pavaduotoju užklasiniam darbui, aktyviai įsitraukė į įvairiausias mokyklos veiklas, prisidėjo prie renginių, idėjų ir iniciatyvų. Atrodė, kad nėra užduoties, kurios jis negalėtų imtis, nėra problemos, kuriai negalėtų rasti sprendimo. Ne veltui išlydėtuvių vedėjas Tomas mokytoją Edvardą pavadino žmogumi orkestru.
Išlydėtuvių dieną susirinkusi mokyklos bendruomenė mokytojui negailėjo pačių gražiausių žodžių. Skambėjo padėkos už ilgametį darbą, už kantrybę, už pagalbą, už nuoširdumą ir už tai, kad jis visada buvo šalia. Mokytojas sulaukė gausybės sveikinimų, gėlių, dovanų ir šiltų apkabinimų. Tačiau turbūt didžiausia dovana žmogui, tiek metų dirbusiam mokykloje, yra žinojimas, kad jo darbas buvo reikalingas, pastebėtas ir vertinamas.
Ačiū, Mokytojau Edvardai, už viską, ką davėte savo mokiniams, kolegoms ir Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos bendruomenei. Jūsų pamokos baigėsi tik mokyklos tvarkaraštyje. Tačiau tai, ko išmokėte, ką sukūrėte ir ką palikote žmonių širdyse, dar ilgai išliks. Gražaus, sveiko, šviesaus ir tikrai užtarnauto naujo gyvenimo etapo!
Romas Zibalas
Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos mokytojas
Kęstučio Misiūno nuotr.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
