Muzika į Tado Imbraso gyvenimą atkeliavo dar mokyklos laikais ir, regis, pasiliko jame visam laikui. Šiandien jis – ne tik dainininkas ir muzikantas, bet ir renginių vedėjas, aktorius, kolektyvo vadovas, aktyvus Širvintų rajono seniūnijų kultūros dienų, miesto švenčių dalyvis. Jo atliekamos svajingos ir jausmingos dainos nepalieka abejingų – už jas Tadui dėkoja plojimais, o žiūrovai jį vadina publikos numylėtiniu.
Šis energingas jaunas žmogus vadovauja Musninkų kaimo bendruomenės kapelai „Eritmija“, dainuoja ansamblyje „Lietuva“ bei Užsienio reikalų ministerijos diplomatų chore ir nuolat ieško naujų galimybių atsiskleisti per muziką bei scenos meną.
Apie muziką, studijas, šeimą, kūrybą ir gyvenimo atradimus – pokalbis su Tadu Imbrasu.
-Tadai, muzikuojate ir dainuojate nuo mokyklos laikų. Prisiminkite savo pirmuosius žingsnius muzikoje. Kada pajutote, kad scena ir daina taps svarbia gyvenimo dalimi?
-Pirmieji žingsniai muzikoje, kaip ir daugeliui turbūt – vaikystėje. Tiksliau – darželyje. Jau tuomet pamenu smagiai dainuojamas dainas. Visad būdavo įdomu, kai muzikos mokytoja (pirmoji muzikos mokytoja Aldona Sakavickienė) grodavo pianinu. Niekaip tuo metu nesupratau, kaip tie pirštai vaikšto klavišais ir šitoks garsas išgaunamas. Pamenu, grįždavau namo, man mintyse taip ryškiai skamba išmokta daina, todėl, atsisėdęs prie lovos kojūgalio, belsdavau į lovos kraštą pirštais lyg per pianino klavišus, taip įsivaizduodavau, kad groju. Tad tokie pirmi žingsniai muzikoje. Vėliau sekė muzikos pažinimas mokykloje, pirmas solo padainavimas, pirmas grojimas… Kad daina ir scena taps svarbia gyvenimo dalimi, supratau būdamas truputį vyresnis, gal 9-10 klasėje. Kai pradėjau plačiau muzikos mokytis Širvintų meno mokykloje pas mokytoją Juliją Jadzevičienę, kurios dėka daug patirties gavau dalyvaudamas įvairiuose pasirodymuose bei konkursuose, kas labai svarbu. Tuomet buvo labai aiškus įsivaizdavimas – jeigu ir nesimokysiu muzikos ar nedirbsiu pagal muzikinį išsilavinimą, vis tiek dainuosiu ir daina bei muzika bus visuomet šalia.
-Vadovaujate Musninkų kaimo bendruomenės kapelai „Eritmija“. Kaip tapote šio kolektyvo vadovu? Kuo Jums svarbus ansamblis ir kokius tikslus keliate sau bei kolektyvo nariams?
-Kapelos vadovu tapau sumąstęs Musninkuose suburti dainuojančių, grojančių žmonių kolektyvą. Supratau, kad kaimiškoje vietovėje muzikinių kolektyvų trūksta. Kapela svarbi tuo, kad joje dainuojame, grojame – kuriame. Gimsta labai smagūs, įdomūs nuotykiai, geriausios patirtys. Tikslai sau – pažinti kiek įmanoma geriau kiekvieną kolektyvo narį, perteikti savas muzikines žinias. Tikslai nariams labai paprasti kaip muzikantui – kiek įmanoma geriau dainuoti, priprasti prie pasirodymų jaudulio. Be abejonės, labai svarbu, kad visi kolektyvo nariai gerai jaustųsi, noriai dalyvautų veikloje. Taip pat susirinkę praleistų gerai laiką, trumpam pabėgtų nuo dienų skubos, išmoktų bent vieną naują dainą. Daina visada trumpam pristabdo bėgimą.
-Dainuojate ir Užsienio reikalų ministerijos diplomatų chore. Kaip atsidūrėte šiame kolektyve? Kuo ypatinga patirtis dainuoti kartu su diplomatais ir kokių įspūdžių suteikia ši veikla?
-Dažnai jame nedainuoju, bet kartais sutinku pagelbėti. Choruose visad trūksta bosų! Gerai pažįstu šio choro vadovą, labai nuoširdų žmogų. Tad padainuoju. Ypatinga patirtis ta, kad visi dainuojantys šiame chore dirba URM. Tuomet dar labiau įsitikinu, kad daina visur išlieka daina. O dainos viena iš svarbiausių užduočių – jungti žmones. Įspūdžiai yra keli – nauji pasirodymai ir naujos pasirodymų vietos. Pavyzdžiui, praeitais metais Latvijoje vykusi šventė, skirta Baltų vienybės dienai.
-Žiūrovai Jus vadina publikos numylėtiniu, o Jūsų atliekamos dainos – svajingos ir jausmingos. Ką reiškia toks klausytojų įvertinimas? Ar turite dainą, kuri ypač artima širdžiai?
-Įvertinimas labai svarbus scenoje pasirodančiam žmogui. Tad toks įvertinimas man reiškia, kad tinkamai pasirinkau. Tai labai didžiulis palaikymas – už tai visada esu dėkingas. Dėl dainos. Tai muzikui labai nelengvas klausimas… Niekaip nepavyktų išskirti vienos. Jų labai daug – labai daug, kurios artimos širdžiai. Bet galiu išskirti tik tai – su labai geromis eilėmis bei melodijomis.
Kalbėjosi Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Nuotraukos iš asmeninio T. Imbraso archyvo
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
