Prieš kelias savaites rašėme, kad Lietuvoje 2023 metais užfiksuotas naujas užstato taros surinkimo rekordas. Skaičiuojama, kad atgal į apyvartą grąžinamos 9 iš 10 pakuočių.
Paakinti sistemos sėkmės, kuri rodoma pavyzdžiu tai dar tik diegiančioms šalims (pavyzdžiui, Latvijoje ši sistema pradėjo veikti vos prieš dvejus metus), mūsų politikai prakalbo apie užstatomos taros asortimento plėtrą. Dažniausiai kalbama apie būtinybę įtraukti stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą.
Jog yra būtinybė praplėsti užstato sistemą, rodo mūsų aplinkoje vis dar besimėtančios pakuotės nuo stipriųjų alkoholinių gėrimų. Numestą alaus butelį tuoj paims vadinamieji „sanitarai“, kurie dar prieš kelerius metus Širvintose buvo pasidaliję teritorijas ir „verslo laiką“. Juos galėjai atpažinti iš didelių krepšių ir rankose suspaustų kablių, pritaikytų „žvejoti“ butelius iš konteinerių. Širvintų mieste įdiegta nauja konteinerinė sistema jų skaičių apmažino: juk nelipsi atsineštomis kopėčiomis į požeminį konteinerį. Į patvorį švystelėtą alaus skardinę anksčiau ar vėliau paims, o ten numestas tuščias degtinės butelis spigins akis, kol jį paims miesto tvarkytojai ar išdykaudami sudaužys vaikai.
Jau formuojasi ir tokių butelių kaupimosi vietos. Džiaugtasi, kad pastačius „Norfą“ Zibalų gatvėje buvo pradėta tvarkyti apylinkių infrastruktūra – nutiestas pėsčiųjų takelis, o pernai ir rekonstruotas įvažiavimas Upelio gatvės daugiabučių link. Tačiau pakanka pasivaikščioti pėsčiųjų taku palei Upelio gatvės 24-ąjį namą, kai pamatai, kad netoliese augantys keli medeliai tapo stiklinės taros „susirinkimo“ punktu – čia mėtosi keliolika, jei ne kelios dešimtys degtinės butelių. Tai daugiausia nedidelės talpos buteliai, vadinamosios „flečkutės“. Nereikia būti įžvalgiam, kad suprastum, jog šio sąvartyno priežastis – netoliese atsidariusi „Norfa“, kurioje nusipirkus alkoholio kažkurie vietos gyventojai nuolat „taiso“ sveikatą. Jei susigrąžintų bent 10 centų, buteliuką nuneštų į netoliese įrengtą taromatą. Dabar gi švystelėja ant žemės. Gerai dar – kad ne į plytelėmis išklotą takelį.
Galima būtų pasiūlyti čia įrengti šiukšlių dėžę, bet tai būtų tik užsimerkimas prieš problemą. Siūlydami butelius mesti į ją, tarsi patvirtintume, kad toleruojame alkoholio gėrimą viešoje vietoje, o tai mūsų šalyje neleidžiama ir griežtai baudžiama.
Buvo tokia Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė, kuri siūlė nuo 2018 metų į užstato sistemą įtraukti visų alkoholinių gėrimų pakuotes. Tada po pristatymo projektui Seime buvo pritarta, bet tolesnis jo priėmimas nebuvo sėkmingas, mat tam nepritarė gamintojai ir Vyriausybė. Buvo motyvuota, kad naujos taros įtraukimas į dvejus metus veikiančią sistemą kainuos daug, o ją apskaičiuoti esą būsią sudėtinga.
2020-ųjų pradžioje Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis žengė dar toliau, pasiūlęs į užstato sistemą įtraukti aliejui, vynui, sultims, uogienėms, actui, pienui skirtas pakuotes. Konservatorius nekalbėjo apie ekologines problemas, juk būtų buvę sunku įtikinti, kad Širvintų „Norfoje“ įsigytą majonezą kas nors pirštu iš stiklainio iškabina tiesiog gatvėje, o patį stiklainį švystelėja į krūmus. Konservatorius tikino, kad jo siūlomos pakuotes paskirtis faktiškai nesiskiria nuo paskirties tos taros, kuri jau dalyvauja sistemoje. Trumpai tariant, konservatorius kalbėjo apie lygias galimybes pakuočių pasaulyje, apie pažeidžiamas konservuotų daržovių pakuočių teises ir pan.
Jei konservatorius dar būtų pasiūlęs į užstato sistemą įtraukti panaudotus prezervatyvus, būtų galima įtarti, kad jis savo siūlymais tik ironizavo ar bandė paįvairinti monotonišką darbą Seime. Sudėtingos formuluotės apie identiškumą liko neišgirstos. Puikus pavyzdys, kai iš didelio rašto išeinama iš krašto.
Pastarąjį kartą apie užstato sistemos praplėtimą kalbėta 2022-ųjų pabaigoje. Šįkart iniciatyvą pademonstravo Aplinkos ministerija. Ji net suskaičiavo, kad tam reikėtų papildomų 120 mln. eurų.
Tai, kad po pusantrų metų tebegyvename su senąją sistema parodo, jog ir šis bandymas buvo nesėkmingas. Paviešinus iniciatyvą, į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą kreipėsi net 8 didžiosios Lietuvos verslo asociacijos ir paprašė stabdyti šią diskusiją. Verslininkus baugina, kad po pakeitimų tektų iš esmės keisti daugiau kaip 1100 taromatų tinklą, taip pat pritrūktų apie 2 tūkst. kv m ploto tokių pakuočių sandėliavimui, o „gyventojai patirtų papildomų nepatogumų“.
Kažkodėl atrodo, kad juos pirmiausia baugino prirūgę stiklainiai nuo majonezo, aliejumi apvarvėję buteliai ir pelių bei žiurkių klondaiku virtę taromatų pastatai.
Jeigu kam atrodo, kad verslo pasaulio įvardytas papildomas 20 a plotas Lietuvai yra įspūdinga teritorija, įsiklausykite į kitą skaičių: pradėjus keisti degtinės, vyno, vyno gėrimų ir kokteilių pakuotes, sistemoje dalyvaujančių stiklinių pakuočių kiekis išaugtų net 310 procentų!
Įdomu ir tai, kad 2019 metais atlikta analizė parodė, jog konteinerinės rūšiuojamojo pakuočių surinkimo plėtros kaštai beveik 6 kartus mažesni nei užstato sistemos, tuo metu šiose sistemose surenkamų pakuočių atliekų kiekis skiriasi tik 8 proc.
Tad galima nujausti, kiek stiklinių butelių vis dar keliauja į krūmelius ar upę. Ne tik Širvintose.
Priešais Upelio gatvės 20-ojo namo langus nuo Nepriklausomybės priešaušrio stūkso paminklas stagnacijai – čia nuo namo statybos laikų kėpso paliktas betoninis bokštinio krano svarmuo. Jis pragyveno ne vieną valdžią ir gali pelnytai vadintis paminklu tam, kas dešimtmečius nejuda iš mirties taško. Upelio gatvės ligoniai galėtų ant jo rikiuoti išgertus stiklinius butelius. Postamentas tam jau yra.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 1 d. laikraščio numeryje.
