
Tampa liūdna tradicija, kad nė viena valdžia Lietuvoje gyventojams nepasiūlo tiek išbandymų, kaip prie valstybės vairo stoję konservatoriai su savo patarnautojais. Vėl užlipę ant šito grėblio rinkėjai ilgai trinsis gumbais išpuoštas kaktas.
Buvo įprasta, kad gyventojams šis mokestis būdavo skaičiuojamas kiekvieną mėnesį. Tačiau tai buvo teorinis mokestis, paskaičiuotas pagal vidutinį suvartojimą. Nesivargindami kas mėnesį tikrinti bendrųjų namo skaitiklių, kad apskaičiuotų rūsiams ir laiptinėms bei šilumos mazgų įrangai suvartotą elektros energiją, elektros tiekėjų atstovai maždaug kartą per pusmetį nurašydavo skaitiklių parodymus, suvartotą elektrą padalindavo iš mėnesių skaičiaus, paskui iš būsto ploto, ir ilgą laiką sąskaitose pyškindavo tą pačią kelių eurų sumą. Nurašę parodymus iš naujo, suskaičiuodavo kitą sumą, kartais susidariusį skirtumą, mokėtiną sumą perskaičiuodavo ir vėl pateikdavo.
Žinoma, nepatenkintų būdavo. Ypač tarp tų, kurie įsigydavo butus ir po kiek laiko turėdavo sumokėti už elektrą, kurią teoriškai suvartodavo ankstesni savininkai. Kadangi įkainiai beveik nesikeisdavo ar keisdavosi nežymiai, tos skriaudos kišenė kaip ir nepajusdavo.
Deja, naują aptarnavimo kultūrą formuoja pasikeitimai šalies politiniame gyvenime. Kai opozicija ir nepatenkinti gyventojai valdantiesiems ėmė priekaištauti dėl priimamų sprendimų ar neveiklumo, premjerė drėbė, kad kritikai galės daryti, kaip jiems atrodo, kada ateis į valdžią. O kol taip nutiks, valdantieji darys taip, kaip jiems patinka, ir premjerė šelmiškai palankstė pergalės ženklui sudėtus abiejų rankų pirštus. Visi suprato kaip pasiūlymą eiti ten, kur ukrainiečiai pasiuntė kreiserį „Maskva“.
Tačiau premjerės patarimas buvo signalas energetikams, kaip elgtis su tauta. Dar niekada neteko girdėti tiek pasipiktinimų beteise savo padėtimi, kiek guodėsi gyventojai po bendravimų su energetikais. Gavę sąskaitas su kelių dešimčių eurų sumomis už suvartotą elektrą bendrosioms namo reikmėms, gyventojai išgirdo, kad tai „normalių normaliausias dalykas“. Mėnesių mėnesius skaičiuodami teoriškai suvartotos elektros vidurkį, dabar jie „patikslino“ skaitiklių parodymus ir pareikalavo, kad už suvartotą elektros energiją gyventojai mokėtų šios dienos kainomis. „Kada moki, tokia ir kaina!“
Tokius paaiškinimus, žinoma, išgirdo tik tie, kam pakako kantrybės klausytis muzikytės, kol bus sujungti su ESO ar „Igničio“ konsultantu. Anot vieno širvintiškio, jam buvo grojama … pusantros valandos.
Sunku garantuoti, kad taip iš tiesų buvo, tačiau kai kurie širvintiškiai sakė, jog jiems buvo pasakojama apie tai, kad daug mokėti tenka todėl, kad kiti gyventojai galimai pavogė daug elektros, neva buvo ir siūlymų eiti pas daugiabučio administratorių ir jį čiupti už gerklės, kodėl gaunamos tokios sąskaitos.
Juokingiausia tai, kad namo administratorius sutarčių dėl elektros tiekimo ir jų sąlygų nesudaro, net neadministruoja šių mokesčių. Juos pateikia patys energetikai, šiuo atveju – „Ignitis“ kaip priedą prie butuose suvartotos elektros energijos, o nuo šių metų pavasarį – kaip atskirą bendrųjų reikmių elektros mokestį.
Kai apie šią „gerąją praktiką“ pasikalbėjau su vienu šios srities specialistu, šis reziumavo, jog „Igničio“ sugalvotą būdą pernykštį sniegą parduoti šiųmečio kaina reikėtų įtraukti į sėkmingiausių aferų analus, kad pasaulis galėtų pasimokyti lietuviško verslo subtilybių. Na, o pirmiausia šia praktika galėtų pasinaudoti mūsų šilumininkai, kurie savo skolininkų paprašytų aną šildymo sezoną suvartotą ir neapmokėtą šilumą padengti dabartinėmis kainomis.
„Jei šilumos kaina nustatoma remiantis to laikotarpio kuro kainą, kodėl valdžia taip nepaskaičiuoja suvartotos elektros kainos? Jei ESO ir ją valdančiam „Igničiui“ žinoma, už kokius mėnesius koks kiekis vidutiniškai buvo sunaudotas, tai turėtų būti žinoma ir tuo metu galiojusi iš gamintojų nupirktos elektros kaina. Kita vertus, ar gyventojas kaltas, kad jam „Ignitis“ pateikdavo tokias „teorines“, o ne realias sąskaitas?“ – sakė širvintiškis Aleksandras.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 4 d. laikraščio numeryje.