Kartais gyvenimo kelias prasideda visai paprastai – ūkyje, tarp gyvulių, vasaros šienapjūtės, daržų ir kasdienių darbų. Tačiau būtent tokia vaikystė gali tapti pamatu gyvenimui, kuriame atsakomybė, meilė gyvūnams ir noras perduoti sukauptą patirtį kitiems tampa neatsiejama kasdienybės dalimi.
Iš Zibalų kilusiai Gedvilei Vinslauskaitei žirgai šiandien yra ne tik profesija ar sportas. Tai jos gyvenimo dalis, mokytojai, partneriai ir ryšys su šeimos istorija. Gedvilės veiklos sąrašas įspūdingas: ji vadovauja ŽŪB „Žirgynas“, yra žirginio sporto klubo „Širvintų žirgai“ įkūrėja, Aukštaitijos profesinio rengimo centro gyvulininkystės profesijos mokytoja, Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos prezidentė, Lietuvos žirginio sporto federacijos Ištvermės jojimo komiteto narė. Ji taip pat yra trenerė ir vadeliotoja, treniruoja vaikus, dalyvauja žirginio sporto veikloje, o laisvesniu metu dar skuba į liaudiškų šokių repeticijas Širvintų kultūros centre.
Iš šalies gali atrodyti, kad visa tai – daugybė skirtingų gyvenimų viename. Tačiau Gedvilei šios veiklos susijungia į vieną bendrą pasaulį. Pasaulį, kurio centre – žirgas, žmogus ir santykis tarp jų.
Gedvilė Vinslauskaitė savo vaikystę prisimena kaip tikrą šeimos ūkio gyvenimą. Zibalų kaime gyvenanti šeima laikė galvijus, naminius paukščius ir arklius. Tėvai dirbo savo darbus, o vaikai nuo mažens buvo įtraukti į kasdienį ūkio gyvenimą. „Visada gyvenome kaime ūkiškai, laikėme galvijų, naminių paukščių, arklių“, – pasakoja Gedvilė. Darbas buvo natūrali gyvenimo dalis. Reikėjo prižiūrėti gyvulius, vasarą ruošti pašarus, auginti daržoves. Kadangi Gedvilė iš trijų seserų buvo jauniausia šeimoje, iš pradžių jos darbai buvo lengvesni. Tačiau gyvenimas netrukus pareikalavo daugiau atsakomybės.
Anksti į Amžinybę išėjo tėtis. Vyresnės seserys išvažiavo studijuoti į Vilnių, o Gedvilė liko su mama ir toliau ūkininkavo. „Kadangi ūkis nebuvo didelis, tai dauguma žemės ūkio darbų pasidarydavome pačios“, – prisimena ji. Su arkliu tekdavo susigrėbti šieną ir susivežti į kluoną, o prireikus imtis ir kitų, ne visuomet lengvų darbų – skaldyti malkas, kažką sukalti, pataisyti.
Šiandien Gedvilė pripažįsta, kad vaikystėje ne visus tuos darbus mėgo. Su seserimis jos juokauja apie „parduotas“ vasaras, kurias užimdavo šienapjūtė ir daržų ravėjimas. Tačiau laikas pakeitė požiūrį. „Dabar džiaugiuosi, nes ta patirtis išmokė mane pasitikėjimo ir savarankiškumo“, – sako pašnekovė. Tikriausiai būtent iš čia ir atėjo vienas svarbiausių Gedvilės gyvenimo bruožų – gebėjimas nebijoti darbo, imtis atsakomybės ir nepasiduoti tada, kai nėra lengva.
Nors šiandien Gedvilės gyvenimas neatsiejamas nuo žirgų, vaikystėje ji pati jų šiek tiek bijojo. Mažai mergaitei šie gyvūnai atrodė tiesiog per dideli. Tačiau meilę žirgams ji paveldėjo iš tėčio Vytauto Vinslausko. „Už meilę žirgams turiu dėkoti tėčiui. Jis visą gyvenimą pradirbo su jais, buvo puikus treneris ir vadeliotojas“, – pasakoja Gedvilė. Šeimos namuose visada būdavo vienas ar du darbiniai arkliai. Tad žirgai buvo šalia, tačiau tikroji meilė jiems atėjo kiek vėliau.
Paauglystėje baimė išnyko. Ir nors tėčio jau nebebuvo, Gedvilė pajuto, kad žirgai tampa jos pačios gyvenimo dalimi. Vienuoliktoje klasėje ji kreipėsi į tuometinį ŽŪB „Žirgynas“ vadovą Praną Navalinską ir paprašė priimti ją vienai vasarai padirbėti. Viena vasara tapo daugiau nei dviem dešimtmečiais. „Ir ta vasara tęsiasi jau 22 metus“, – šypsosi Gedvilė.
Per tuos metus ji baigė mokslus, dirbo žirgyne Norvegijoje, treniravo žirgus, dalyvavo varžybose. 2015 metais tapo ŽŪB „Žirgynas“ vadove. Prieš penkerius metus kartu su bendraminčiais įkūrė žirginio sporto klubą „Širvintų žirgai“. Klubo komanda Širvintų vardą garsina nacionalinėse ir tarptautinėse ristūnų žirgų varžybose bei ištvermės jojimo varžybose. Gedvilei svarbu ir tai, kad Širvintos turi turtingą istoriją, susijusią su žirgais. „Todėl stengiuosi tas tradicijas tęsti“, – sako ji.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Nuotraukomis pasidalijo G. Vinslauskaitė
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
