Susirinkusiems buvo parodyti socialiniai filmukai apie smurto prieš moteris prevenciją įvairiose šalyse.

Gruodžio 10 dieną Pasaulis pažymėjo Tarptautinę žmogaus teisių dieną. Išvakarėse Socialinių paslaugų centre buvo surengtas pasitarimas, skirtas ketvirtadienį pasibaigusiai 16 dienų akcijai, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į visuomenėje egzistuojantį smurtą prieš moteris.

Mūsų visuomenėje smurtas dažnai suprantamas siaurai: ne vienam tai – tik fizinio kontakto išraiška. Tačiau, kaip pažymėjo Socialinių paslaugų centro direktorė Aldona Bubelevičiūtė, visuomenėje egzistuoja ir daugybė kitų smurto apraiškų, pavyzdžiui, – ekonominis smurtas, socialinė nepriežiūra bei pan. Tai sukelia ne mažiau skaudžių padarinių kankinamiesiems, todėl ir šios problemos turi būti sprendžiamos.

Dažniausia smurto priežastis – auklėjimo šeimoje spragos. Didelė tikimybė, kad smurtą patyrę žmonės, nesulaukę pagalbos, savo pyktį išlies prieš silpnesnius. Anot direktorės, yra nustatyta, kad dažniausiai smurtas prieš moteris naudojamas Etiopijoje ir Indijoje, o rečiausiai – Japonijoje. Taigi šį socialinį reiškinį lemia ir ekonominis šalies išsivystymas. Skaityti daugiau »

Situacija

Vieninteliu bedarbių prieglobsčiu šiuo metu tampa Darbo birža. Visi, netekę darbo, kaipmat skuba užsiregistruoti, tikėdamiesi kuo greičiau rasti darbą. Deja, tai nėra taip lengva, o ir atsiradus galimybei ne visada įmanoma ja pasinaudoti, nes paprasčiausiai nėra pinigų nuvažiuoti pas potencialų darbdavį…

Praėjusios savaitės penktadienį į “Širvintų krašto” redakciją užsuko širvintiškis Alvydas Subočius. Po apsilankymo Darbo biržoje žmogus nutarė pasidalyti savo nuoskaudomis. Vyras pasakojo, kad jau metai, kai yra bedarbis, tačiau tos dienos įvykiai jį šokiravo, nes “popierizmas”, anot jo, šioje įstaigoje yra kur kas svarbesnis už žmogų.

Alvydas Subočius gavo rekomendaciją įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau pokalbiui dėl darbo reikia važiuoti į Vilnių. Anot vyro, kai jis pasakė, kad neturi pinigų kelionei, jo buvo paklausta, ar tai reiškia, kad jis atsisako siūlomo darbo? Skaityti daugiau »

Lapkričio 25 dienos popietę Širvintų darbo biržoje vyko 2009 metų darbo rinkos situacijos, veiklos rezultatų ir prognozės 2010 metams pristatymas savivaldybės atstovams bei bendruomenių pirmininkams (seniūnams). Jau tapo įprasta, kad kiekvienas renginys, kuriame dalyvauja rajono meras Kęstutis Pakalnis, prasideda “verkšlenimu”, neva jį skriaudžia žiniasklaida. Ne išimtis ir šis kartas. Laimei, šįsyk tai truko neilgai, nes Darbo biržos direktorė Svajonė Žedavainienė perėjo prie tikrai labai svarbių ir daugeliui rūpimų klausimų – šiandieninės darbo rinkos ir kitų metų prognozių.

Pasak Svajonės Žedavainienės, darbo rinkos ekspertai šių metų krizę dažnai lygina su 1998-1999 metų krize, ir nedarbo augimo ir užimtumo galimybių prognozės sudaromos šiek tiek atsižvelgiant į tą periodą. Tačiau manoma, kad dabartinė situacija daug sunkesnė, nes prieš 1998 metus žmonės nebuvo patyrę geresnio gyvenimo, kokį nors ir trumpai, bet turėjo 2005-2007 metais. To laikotarpio finansiniai įsipareigojimai daugelį asmenų slėgs dar ne vieną dešimtmetį. Mat tarp Darbo biržos klientų yra labai daug žmonių, kurie turi daugybę finansinių įsipareigojimų.

Darbo biržos direktorė sakė, kad dar vienas didžiulis minusas yra tai, jog kaimo žmonės per tą trumpą ekonomikos kilimo periodą atsisakė pagalbinių ūkių. Tai dar labiau sunkina kaimo žmonių užimtumą, nes jeigu anksčiau galėdavo išgyventi iš natūrinio ūkio, dabar ir to neturi. Skaityti daugiau »

Lietuvoje nyksta kaimai. Gabus jaunimas, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nusprendžia siekti ir aukštojo, nes vyrauja nuomonė, kad be aukštojo mokslo diplomo žmogus yra nieko vertas. Vyksta migracija į miestą. Vėliau, baigę aukštąjį mokslą, žmonės vyksta į svečias šalis dirbti “juodo” darbo, nes dėl prastos šalies ekonominės būklės svetur jis apmokamas geriau nei Lietuvoje net ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujantys darbai. Netikiu, kad kada nors tie žmonės grįžtų gyventi į lietuvišką kaimą. Didžiausia problema, kad likę kaime jauni žmonės nemato perspektyvos. Kaimas tuštėja ir miršta, tad nekyla jokio noro ten gyventi ar investuoti, stengiamasi bėgti kuo toliau arba, spjovus į visas problemas, savo lūkesčius skandinti degtinės stikliuke. Galima teigti, kad Lietuvoje atokesnėse vietovėse kaimai vis dėlto nyksta, senoji karta išmiršta, o jaunesnieji kaime nepasilieka… Kita vertus, tie kaimai ir viensėdžiai lyg ir iš naujo atgyja, nes juos nusiperka įvairūs žmonės, dažniausiai atvykėliai, pavargę nuo miesto triukšmo ir pasiilgę kaimiškos idilijos. Tiesa, jie puola kažką modernizuoti, kartais pažeidžia buvusią architektūrą, tačiau, galima pasidžiaugti tuo, kad sodyba lieka gyvenama. Žinoma, yra ir kita dalis. Tai žmonės, pasiryžę likti kaime, nusipirkę modernios technikos sėkmingai ūkininkaujantys. Kokia situacija mūsų rajone?

Motiejūnuose II, Čiurkiškiuose, Vėjelkoje gyvenančių žmonių amžius – per 60 metų. Kaime belikusios 2-3 gyvenamos trobos. Motiejūnuose prie pat kelio – apleista negyvenama sodyba. Netoliese gyvenanti ponia Jadvyga papasakojo, kad sodybos šeimininkė mirė prieš trejetą metų. Kažkas norėjo nupirkti, tačiau net tais “išsipūtusio nekilnojamojo turto kainų burbulo” metais prašyta kaina pasirodė nereali. O dabar… Ir toliau stūkso nebegyvenamas, užkaltais langais namas. Tebenoksta šios sodybos sode obuoliai, serbentai, kitokie vaisiai bei uogos, tik niekam jų nebereikia… Skaityti daugiau »

Mūsų gyvenimo grimasos

Jau visai ne už kalnų rugsėjo 1-oji, kai į mokyklas sugužės vaikučiai. Taigi nieko keisto, kad tėveliams parūpo sužinoti, kokios bus jų auklėtojos. Pirmokėlių tėvai, anot Širvintų pradinės mokyklos direktorės, jau birželio mėnesį susipažino su auklėtojomis. Dėl “Atžalyno” irgi nekilo problemų. Tačiau štai gimnazijos pirmokų tėvai, matyt, iki rugsėjo nesužinos, kas bus jų vaikų auklėtojos. Nors jau aiškūs vadinamieji klasių komplektai, sako, aišku ir kokios bus jų auklėtojos, tačiau, anot direktorės, ji dar negali pasirašyti įsakymų dėl jų paskyrimo, nes iki rugpjūčio 31 dienos atostogauja. Tiesa, kad galėtų tinkamai pasiruošti ateinantiems mokslo metams, ji teigia aukojanti savo atostogų laiką ir į mokyklą ateina. Tik kodėl direktoriai ir tikriausiai daugelis mokytojų turi aukoti savo atostogas? Skaityti daugiau »

Situacija

 
Rudenį Seimą pasieksiančiose įstatymų pataisose gali būti įtvirtintas priverstinis alkoholiu ar narkotikais piktnaudžiaujančių nepilnamečių tėvų gydymas ar mokymas specialiuose centruose.
 
Anot įstatymo pataisą rengiančios darbo grupės, tai galėtų būti socializacijos mokyklos, kurios būtų privalomos į socialinių tarnybų akiratį patekusiems, vaikų neprižiūrintiems tėvams. Tokios mokyklos galėtų būti kuriamos savivaldybėse veikiančių psichologinės pagalbos tarnybų ar pedagogų kvalifikacijos kėlimo centrų pagrindu. O dalyvauti ten rengiamuose specialiuose kursuose ar mokymuose privalėtų problemų turintys tėvai savivaldybės administracijos ar nepilnamečių inspektoriaus siuntimu. Skaityti daugiau »

Šventosios įžymybė - vadinamasis "beždžionių tiltas". Kas juo neperėjo, tas negali girtis čia buvęs. O pereiti nėra taip lengva, ypač vidurdienį, nes prasilenkti nėra taip lengva, tuo labiau, kai sutinki žmogų, važiuojantį invalido vežimėliu ar besivarantį dviratį.

Apklausoje dalyvavusių Širvintų krašto gyventojų dauguma (per 80 procentų) nurodė, kad poilsiaus pajūryje. Ar tai tiesa? Rugpjūčio pradžioje įsivyravo šilti ir saulėti orai. Penktadienį ir šeštadienį praleidau Palangoje ir Šventojoje. Palangoje kažkodėl nesutikau nė vieno širvintiškio (nebent nepažinau), nors poilsiautojų Palangos kurorte savaitgalį buvo labai daug. Paplūdimyje, kaip sakoma, nebuvo kur obuoliui nukristi. J.Basanavičiaus gatvėje veikė tradiciniai atrakcionai, kavinės, restoranai. Bet, palyginti su prieš keletą metų buvusia Palanga, dabar ji skiriasi kaip diena nuo nakties. Gerokai prieš vidurnaktį nurimsta visa muzika, užsidaro viešojo maitinimo įmonės. Tokia tvarka.

Palyginti su ankstesniais metais, labai atpigo ir kambarių nuoma. Pasak kalbintų žmonių, netoli jūros žmogus gali parai apsigyventi visiškai pakenčiamomis sąlygomis už 30-40 litų. Už kilometro dviejų galima rasti dar pigesnį būstą. Beje, ir siūlančių nuomotis kambarius labai nedaug. Palangos prieigose penktadienio popietę tokias paslaugas siūlė gal tik 20-30 palangiškių (prieš keletą metų tai darančių buvo nepalyginti daugiau). Skaityti daugiau »

Temą pasiūlė skaitytojai

Į “Širvintų kraštą” paskambinęs skaitytojas pasakojo, kad esą praėjusių metų gruodžio mėnesį, Kiauklių ežere įlūžus ledui, nuskendo lengvasis automobilis. Kadangi ežeras buvo užšalęs, tuo metu ištraukti minėto automobilio nebuvo jokios galimybės. Prabėgo ne tik žiema, bet ir pavasaris, o ir vasara artėja link pabaigos, tačiau automobilis kaip tūnojo ežere, taip ir tūno. Anot skambinusiojo, ežere jau galima pastebėti tepalų dėmių, žmonės bijo ir maudytis, o apie “skenduolio” ištraukimą niekas net nekalba.

Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Giedrius Dovidavičius sakė, kad pareigūnai tuomet buvo nuvažiavę į įvykio vietą ir užregistravo įvykį. Kadangi sužeistų žmonių nebuvo, o Kelių eismo taisyklės važinėti ledu nedraudžia, tai policija daugiau jokių priemonių imtis negalėjo. Skaityti daugiau »

Dėl pirmadienį Bartkuškį sukrėtusio sprogimo nukentėjęs Albertas Buožys “Širvintų kraštui” sakė nelabai įsivaizduojąs, iš kokių lėšų reikės remontuoti savo butą. Tame pat trečiajame aukšte esančiame Tatjanos Klusovskajos bute sprogus susikaupusioms dujoms, sprogimo banga išjudino greta esančio jo buto pertvarinę sieną, sulaužė neseniai įstatytus keturis plastikinius langus, išdaužė kai kurių jų stiklo paketus. Nuo kilusio gaisro stipriai apdegė buto durys, o dūmai niekais pavertė neseniai padarytą kosmetinį remontą. Likimo ironija, kad išvakarėse šiame bute buvo tapetais išklijuotos vieno kambario sienos. Albertas sako, kad šeima rengėsi dukros vestuvėms – šiame bute turėjo gyventi jaunavedžiai. Dabar vestuvinė dovana virto mažai naudingu butu be langų, durų, judančia siena ir su kaimynystėje gaisro visiškai suniokotu butu. Sunku pasakyti, kas remontuos ir laiptinę – sprogimo banga išdaužė visų jos langų stiklus.

- Matyt, teks užkalti langus polietileno plėvele, – svarsto netolimame kaime besiglaudžiantis Albertas ir priduria, kad vestuvėms besirengianti šeima kapitaliniam buto remontui lėšų neplanavo. Tam nėra ir pajamų šaltinio. Anksčiau vairuotoju Vilniuje dirbęs vyras neseniai tapo neįgalus, tačiau dar negavo net pirmosios neįgalumo pašalpos. Apie tai, kiek galėtų kainuoti buto remontas, jis nedrįsta net svarstyti. Priduria tik, kad už keturių plastikinių langų įdėjimą mokėjo 5000 litų. Dabar nė vienas jų nebetinkamas naudoti. Į valdžios atstovų pažadėtą 1000 litų pašalpą žmogus žiūri su liūdna ironija: tiek pinigų pakaktų nebent vienam langui pakeisti.
Skaityti daugiau »

Praėjusio sekmadienio popietę Širvintų rajone staiga pakilo labai smarkus vėjas ir prapliupė liūtys. Praūžęs škvalas atnešė žmonėms mažesnių ar didesnių nuostolių: sulaužyti medžiai, kai kurie iš jų netgi išrauti su šaknimis, daugelyje vietų nuplėštos elektros linijos, keletas namų bei ūkinių pastatų stogų, sulaužyti šiltnamiai ir t.t.

Širvintų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai 16,32 val. buvo pranešta, kad Gelvonų seniūnijoje Dvejokų kaime trenkus žaibui užsidegė pušis.

Alionių seniūnijos Krašienos kaime tarp audros nulaužto medžio ir elektros stulpo pusvalandžiui buvo įkalintas lengvasis automobilis. Tiek vairuotojui, tiek keleiviui nieko nenutiko, net automobilis beveik nenukentėjo, nuleido tik priekines padangas. Į pagalbą vyrams atskubėjo kaimo gyventojai, kurie supjaustė nulaužytą medį ir patraukė jį nuo kelio. Keisčiausia, kad vėliau keliu važiavę žmonės neklausė kaimo žmonių perspėjimų ir važiavo tiesiai per ant važiuojamosios dalies gulintį elektros laidą, kuriuo vis dar tekėjo srovė. Keli vyrai ir netrukus į nelaimės vietą atskubėjęs Alionių seniūnas Sigitas Bankauskas patraukė stulpą nuo kelio. Netrukus pasirodė ir Elektros tinklų darbuotojai, kurie labai operatyviai sutvarkė elektros laidus. Be elektros liko tik Česlava G., kurios stulpą griūvantis medis ir nuvertė. Skaityti daugiau »