Į “Širvintų krašto” redakciją kreipėsi Alionių kaimo gyventojai su prašymu išsiaiškinti, kodėl daugiabučiuose namuose gyvenantiems žmonėms iš čiaupų labai dažnai nebėga vanduo. Karštomis šios vasaros dienomis tai sukelia labai didelių nepatogumų.

UAB “Širvintų vandenys” vyr. inžinierius Vladimiras Gudačius paaiškino, kad tokia situacija susidaro dėl labai padidėjusios vandens paklausos. Žmonės jo netaupo, laisto daržus, vejas, gaivinasi, todėl siurbliai nespėja jo pripompuoti tiek, kad užtektų atokesnių namų (ypač daugiabučių antrųjų aukštų butų) gyventojams.

Pasak inžinieriaus, tokia situacija yra, ko gero, laikina. Pirminė gyventojų apklausa rodo, kad kai kurie Alionių gyventojai (net ir gyvenantys daugiabučiuose namuose) vandens trūkumo esą nejaučia. Arčiau bokšto gyvenantys vandens vartotojai turėtų labiau jį taupyti, nelaistyti daržų ir pievų tuo metu, kai tai daro kaimynai, prisiminti, kad savo elgesiu jie gali sukelti nepatogumų kitiems. Inžinierius sakė, kad, jei nuodugniai ištyrus situaciją, paaiškėtų, kad vandens trūkumas susijęs ne tik su pernelyg dideliu jo kiekio suvartojimu esant karštiems orams, galbūt, “Širvintų vandenims” reikės pagalvoti apie galingesnio vandens siurblio įrengimą Alionyse. Skaityti daugiau »

Atrodė, kad valstybė, apkarpiusi pensijas ir išmokas motinoms, išnaudojo visas galimybes taupyti socialiai pažeidžiamų asmenų sąskaita. Deja… Tai, matyt, buvo tik pusiaukelis.

Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo Socialinių paslaugų įstatymo keitimo projekto Mokėjimo už socialines paslaugas nuostatai, kurie skelbia, kad už teikiamas bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą mokėti reikės tuomet, kai asmens pajamos yra didesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (VRP – 350 litų), t.y., 700 litų. Iki šiol senatvės ar ligų tarp keturių sienų įkalinti asmenys už juos namuose aplankančių socialinių darbuotojų paslaugas privalėjo susimokėti, kai jų pajamos viršijo 3 VRP (1050 litų).

LR Seimui šis įstatymo keitimo projektas buvo pateiktas 2010 metų sausio mėnesį, sumažėjus valstybės ir savivaldybių finansinėms galimybėms. Mat prognozuota, kad socialinių paslaugų gavėjų skaičius dar augs, tad savivaldybėms reikės daugiau lėšų skirti socialinių paslaugų finansavimui. 2007 metais šalyje pagalbos į namus paslaugos buvo teikiamos 7869 asmenims. 2008 metais socialinių paslaugų gavėjų buvo 13 262, o socialinei pagalbai namuose savivaldybės skyrė beveik 18 mln. litų. Tik ar esant tokiai sunkiai ekonominei situacijai teisinga taupyti labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų sąskaita? Atvirkščiai, reikėtų dar labiau pasistengti užtikrinti, kad visi asmenys, kuriems reikia socialinių paslaugų, jas gautų… Skaityti daugiau »

Kaukiškio gyventojas Jonas Vasiliauskas su anūke: "Čia mūsų auksinės sodybos, auksinės vasaros ir baisios žiemos."

Susitikimai

Kaukiškio kaimas glaudžiasi Musninkų seniūnijos pietrytiniame pakraštyje, netoli judraus kelio “Kernavė – Širvintos”. Iš dviejų pusių supa aukštos kalvos, palei kaimą teka Musė. Daugelį dešimtmečių kaimas priklausė Kernavės seniūnijai, tarybiniais laikais Kaukiškis buvo Kernavės kolūkio dalis. Prieš keletą metų, gyventojų pageidavimu, Kaukiškis prijungtas prie Musninkų seniūnijos. Kaukiškiečių nuomone, reforma pasiteisino, Musninkai ranka pasiekiami, valdžios atstovai už pusantro kilometro, daug geriau ir patogiau, kad nereikia belstis kažin kur reikalų tvarkyti.

Yra tokia lietuvių atlikėjo Vytauto Šiškausko daina, kurioje skamba žodžiai, koks nelinksmas mūsų kaimas, kaip nebemokame dainuoti. Trečiadienio popietę, užsukus į Kaukiškį, negalima buvo sakyti, kad žmonės liūdni ir kamuojami krizės. Pasirodo, kad Kaukiškio kaimo žmones mažiausiai palytėjo sunkmetis. Kaimo sodybos tvarkingos, daug žalumos, naujų bei restauruotų pastatų, pavėsinių, tolumoje statybininkai lipdė dar vieną dailų mūrinuką. Pasiteiravus, ar kaime yra įžymių, mokslui, kultūrai nusipelniusių žmonių, buvo atsakyta, jog visi sodiečiai paprasti, vieni kitiems draugiški ir dėmesingi. Galima teigti, jog aria kaimo žmoneliai savo įprastą gyvenimo vagą ir džiaugiasi ramybe. Skaityti daugiau »

Net ir sąžiningai mokami Privalomojo sveikatos draudimo pinigai kartais "pasiklysta".

Situacija

Antradienį prieš vidurdienį į “Širvintų krašto” redakciją užsuko su neteisybe susidūrusi rajono gyventoja. Niekur nedirbanti moteris (dokumentuose įrašyta kaip ūkininko šeimos narė, nuo pernai – ūkininko partnerė), kaip ir priklauso pagal įstatymus, moka Privalomojo sveikatos draudimo mokestį – 72 litus per mėnesį. Taigi medicinos paslaugos šiai moteriai, kaip ir bet kuriam dirbančiam žmogui, turėtų būti suteikiamos nemokamai. Deja, ne visada taip nutinka…

Laikraščio skaitytoja pasakojo, kad rugpjūčio 10 dieną, 15.00 valandą, ji buvo užrašyta pas gydytoją Jūratę Šiukštienę. Pas gydytoją rajono gyventoja atvažiuoja jau nebe pirmą kartą, – vyko konsultacijos, buvo atliekami tyrimai. Tądien moteriai buvo paskirti dar vieni tyrimai… Tačiau, anot rajono gyventojos, nuėjusi į registratūrą pasiimti savo kortelės išgirdo, kad jos niekas neužregistruos, nes moteris nėra socialiai drausta (neva, Ligonių kasų sistemoje jos tarp socialiai draustų asmenų nėra) ir dar turinti susimokėti už anksčiau atliktus tyrimus. Moters teigimu, registratūros darbuotojos nesureagavo net tada, kai moteris parodė trečio ketvirčio (liepos-rugsėjo mėnesių) Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio mokėjimo kvitą.

- Privalomąjį sveikatos draudimą sąžiningai moku jau daugiau nei 5 metus. Galiu atnešti visus mokėjimo kvitukus. Patarkite, ką man dabar daryti? Juk jeigu neišsiaiškinsiu, kodėl Ligonių kasų elektroninėje sistemoje nerodo mano įmokų, tai šiandien taip ir nepateksiu pas gydytoją. Vėl iš naujo reikės laukti eilėje, – vos sulaikydama ašaras pasakojo į redakciją atėjusi moteris.
Skaityti daugiau »

Ties rajono tarybos nario Nikolajaus Dorofejevo motinos namu įrengtas nedidelis, bet patogus paplūdimys.

Temą pasiūlė skaitytojai

Laikraščio skaitytojas klausia: “Širvintų mieste, Pakrantės gatvėje, prie pėsčiųjų tako, ties keletu individualių namų į užtvanką yra padaryti paplūdimiai, kai kur pripilta smėlio, kai kur įrengti liepteliai į vandenį. Kas išdavė leidimus tokiems dalykams rengti, kokia yra leidimų įrengti paplūdimius ties nuosavais namais išdavimo tvarka, ar gali į Savivaldybę tuo reikalu kreiptis visi prie upės gyvenantys žmonės?”

“Širvintų kraštas” klausimą pateikė Savivaldybės administracijai. Gavome atsakymą, kurį parengė Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas Vytautas Šuminas:

“Jokio kreipimosi Savivaldybės administracija dėl leidimo įrengti lieptelį ar paplūdimį iš Paupio gatvės gyventojų nėra gavusi, leidimai išduoti nebuvo.

Valstybinėje žemėje nei paplūdimiai, nei liepteliai gyventojų iniciatyva negali būti įrengiami. Tuo atveju, jei lieptelį norima įrengti privataus savininko žemėje, tvarka būtų tokia:

asmuo turi nuosavybės teise valdyti (arba nuomoti) vandens telkinį (ar jo dalį),

asmuo kreipiasi į Savivaldybės administraciją dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo,

gavus projektavimo sąlygų sąvadą, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui teikiamas projektas,

svarstomas leidimo išdavimo klausimas. Skaityti daugiau »

Buvusi PĮ "Naidras" darbuotoja E. Š. kreipėsi į "Širvintų kraštą" teigdama, kad atlyginimo nebuvo gavusi nuo pernai spalio.

Po to, kai rašėme

Birželio 16 dieną “Širvintų krašte” buvo išspausdintas straipsnis “Į darbą – kaip į kalėjimą?”, kuriame rašėme, ką turėjo išgyventi E. M. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri, grįžusi po motinystės atostogų, nesutiko su Dalios Radionovienės siūlymu rašyti prašymą savo noru išeiti iš darbo. Kitą dieną po straipsnio pasirodymo į “Širvintų krašto ” redakciją kreipėsi ir kita buvusi PĮ “Naidras” darbuotoja. Gal paskatinta jaunos mamos kovingumo, o gal pasibaigus kantrybei, ketvirtadienį (birželio 17 dieną) į redakciją paskambino E.Š. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) teigdama, kad irgi dirbo pas Dalią Radionovienę, ir atlyginimo nėra gavusi nuo praėjusių metų spalio mėnesio.

Penktadienį (birželio 18 dieną) su “Širvintų krašto” žurnaliste susitiko 3 buvusios Dalios Radionovienės darbuotojos: E. Š., S. B. ir J. M. (vardai ir pavardės redakcijai žinomi). E. Š. pasakojo, kad paskutinis atlyginimas jai buvo išmokėtas gruodžio 23 dieną už rugsėjo mėnesį. Anot moters, parduotuvėje prekyba vyko labai vangiai, dėl skurdaus prekių asortimento ne kartą teko išklausyti klientų įžeidinėjimų, pažeminimų… Neapsikentusi šių metų kovo 22 dieną E.Š. parašė pareiškimą savo noru išeiti iš darbo. Kadangi susirgus vaikui teko gultis į ligoninę, oficialiai moteris buvo atleista nuo balandžio 6 dienos. Ji pasakojo, kad su vaiku gulėdama ligoninėje Dalios Radionovienės prašė, jog išmokėtų bent dalį atlyginimo, nes reikia pinigų vaistams. Tačiau, anot buvusios pardavėjos, teišgirdo: “Aš jus puikiai suprantu, bet, deja, nėra pinigų”. E. Š. pasakojo, kad niekada su Dalia Radionovienė nesipyko, pokalbiai buvo ramūs ir mandagūs. Vis dėlto geranoriškas bendravimas ir mėginimas įsijausti į darbdavės padėtį nepadėjo. “Laukti ilgiau nėra prasmės, nes girdime tik pažadus, o jokių konkrečių veiksmų nėra. Juk aš esu paėmusi paskolą iš banko, kelis buitinius prietaisus išsimokėtinai. Jau visai nedaug liko mokėti, bet vakar paskambino ir pasakė, jeigu kuo greičiau neįnešiu šio mėnesio įmokų, tai atvažiuos ir pasiims viryklę bei šaldytuvą. Kaip tada aš pagaminsiu vaikams valgyti?.. Kai apie tai pasakiau Daliai Radionovienei, tai ji atsakė, kad puikiai mane supranta, bet ir pati privalanti bankams mokėti įmokas bei turinti kitų finansinių įsipareigojimų,” – beveik praradusi viltį atgauti savo atlyginimą kalbėjo moteris. E. Š. sakė jau nebematanti kitos išeities, kaip tik kreiptis į advokatus ar kitas institucijas.
Skaityti daugiau »

Šios parduotuvės durys užrakintos jau kurį laiką.

Mūsų gyvenimo grimasos

Penktadienio rytą į “Širvintų krašto” redakciją paskambino L.M. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Moteris pasakojo, kad jos dukra E. M. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dirbo pas Dalią Radionovienę pardavėja, tačiau grįžus po motinystės atostogų, jai buvo liepta rašyti prašymą savo noru išeiti iš darbo. E. M. nesutikus to padaryti, atsirado ir darbo. Anot moters, jos dukra nuo birželio 1 dienos sėdi uždarytos parduotuvės Upelio gatvėje patalpose. Iš pradžių ten esą būdavo ir parduotuvės savininkė, tačiau trečiadienį (birželio 9 dieną) E. M. kelias valandas prasėdėjo lauke, nes į vidų jos niekas neįleido, o ketvirtadienį įleido, bet užrakino. “Mano dukra šiandien ir vėl bus prie parduotuvės, nežinau, ar ją šiandien įleis, ar įleidę užrakins. Ar tai ne žmogaus laisvės apribojimas? Jeigu norite viską pamatyti savo akimis, tai 11 valandą ten nuvažiuokite,” – nerimaudama dėl savo dukros kalbėjo moteris.

Nurodytą valandą prie jau kuris laikas uždarytos parduotuvės stovėjo dvi moterys: E.M. ir ją esą turėjusi užrakinti apskaitininkė. E.M. papasakojo, kad matydama, jog parduotuvė yra uždaryta, likus pusmečiui iki dekretinių atostogų pabaigos pradėjo ieškoti Dalios Radionovienės. Deja, anot jaunos mamos, paieškos buvo bevaisės: į telefono skambučius parduotuvės direktorė esą neatsiliepė, o kitoje, “Saulėtekio” parduotuvėje, vis nesisekė jos sutikti. “Dalią Radionovienę susitikau likus 2 savaitėms iki dekretinių atostogų pabaigos. Ji, pasakiusi, kad pardavėjos darbo nėra, pasiūlė man parašyti pareiškimą išeiti iš darbo savo noru. Tačiau aš nesutikau to padaryti, pasiūliau atleisti mane iš darbo ir išmokėti priklausančią išeitinę išmoką. Direktorė pasakė, kad tam neturi pinigų. Bet aš juk neprašiau man dabar pat mokėti, sakiau, kad galiu palaukti,” – pasakojo jauna mama. Skaityti daugiau »

Prie namo atsirado vietos ir mažajai architektūrai.

Mūsų gyvenimo grimasos

Jadvyga ir Juozas Jucevičiai daugelį metų gyveno gražiame Molėtų krašte, Šiaudiškių kaime, Juozo tėvų gimtinėje. Visiškai netoli įspūdingas Ežerio ežeras su neapsakomo grožio apylinkėmis, miškeliai, kalvelės… Ten užaugino vaikus, ten gyvenus darbščius žmones mini kaimynai, pažįstami.

Gyvenimas susiklostė taip, kad reikėjo nuspręsti keltis kur nors į nedidelį Lietuvos miestelį, kad senatvėje arčiau parduotuvė, ambulatorija, bažnyčia būtų. Juozas sveikata dar nesiskundė, rūpėjo pagal savo skonį ir išgales namą susiremontuoti, kiemą susitvarkyti, miškelį užsiveisti, kūdrą išsikasti…

Po ilgų apžiūrų ir svarstymų buvo pasirinkta Jurijaus Račelio sodyba Musninkuose. Ir miestelio centras čia pat, ir kaimynas prie kaimyno ne taip labai arti prisikišę… Ir namų valda nemaža (40 arų). Nors sodyba buvo nugyventa, už tvarto buvo tikra usnynė, nusprendė – kursis čia, susitvarkys. Skaityti daugiau »

Po gaisro rūpestingai tėčio suremontuotame kambaryje įsikūrė mažieji (iš kairės į dešinę) Sauliukas, Vytukas, Viktorija ir Andrius Dalinkevičiai.

Žmogus tarp žmonių

“IR TAI PRAEIS”, – šiuos žodžius, kaip visais gyvenimo atvejais tinkamą frazę, kartoja vyresniosios kartos žmonės jaunesniesiems. Kai labai kraupu, kai širdį skauda dėl netekčių ir nelaimių, belieka ištarti šiuos tris žodžius ir tada pajunti, kad jie suteikia vilties, kad ne viskas prarasta, kad aplinkui gyvena labai daug geraširdžių žmonių, pasiruošusių ištiesti pagalbos ranką. Tik žmonių nuoširdumas ir tie trys paslaptingi žodžiai padeda atsitiesti ir stoiškai atremti užklupusias nelaimes.

Dėl vasario 20-osios naktį kilusio gaisro be pastogės, būtiniausių baldų, namų apyvokos reikmenų liko Kabaldos kaime, Rožių gatvės 20 name gyvenanti daugiavaikė Virginijos ir Genadijaus Dalinkevičių šeima. Sunku ištverti dėl ugnyje pražuvusio šeimos turto, bet labiausiai tėvai išgyvena dėl išgąsdintų vaikų. Vytukas (3 m.), Viktorija (5 m.), Sauliukas (8 m.) ir Andrius (9 m.) prarado savo mylimus žaislus, kuprines su knygomis ir sąsiuviniais, šiltas lovas, patalus ir drabužius. Pasak šviesiaplaukio Sauliuko – labai guvaus, drąsaus ir šnekaus pradinuko, buvo labai baisu, kai viskas degė, ir jie šaltą naktį iš namų išbėgo basi. Skaityti daugiau »

Jadvyga Jonikaitė savo namuose glaudžia bejegius ir išmestus gyvūnėlius.

Žmogus tarp žmonių

Alionių  seniūnijos Pagirių kaimo pakraštyje gyvena Jadvyga Jonikaitė – moteris, gimusi tremtyje, užaugusi ir mokslus baigusi Lietuvoje, gyvenimo vėtyta ir mėtyta… Prieš 8 metus ji apsigyveno Širvintų rajone, augina 3 vaikus, būrį ožkų, glaudžia 5 kates ir 3 šunis.

Įžengusius į Jadvygos Jonikaitės kiemą lojimu pasitinka šunys Juočkis ir Džionis. Priglausti gyvūnėliai ištikimai saugo savo globėjos namus. Į kiemą išėjusi šeimininkė maloniai pakviečia užeiti, atsiprašo dėl netvarkos ir pasiūlo prisėsti. Netrukus prie šeimininkės kojų atsigula Juočkis ir Džionis. Jadvyga sako nesuprantanti, kaip žmonės gali būti tokie žiaurūs ir išmesti ne vienerius metus augintus gyvūnus. “Matosi, kad augo geroje šeimoje ir buvo dresuotas, pažiūrėkite, kaip moka tarnauti,” – besišypsodama sako moteris. Tik netrukus šypseną Jadvygos veide pakeičia liūdesys, nes, anot moters, priglausti šunys ir katės jos namuose gali gauti tik meilę, švelnumą ir šiltą guolį, o maisto gyvūnėliams, deja, dažnai neužtenka. Jadvyga net nemėgina slėpti, kad jos globojami gyvūnai beveik visada yra pusalkaniai, ir ji norėtų, kad atsirastų gerų žmonių, kurie juos pasiimtų. “Juk Rudis didelis, gražus šuo, galbūt kokiam medžiotojui būtų geras pagalbininkas,” – su viltimi, kad kas nors priglaus jos augintinį, sako Jadvyga. Skaityti daugiau »