Toks gyvenimas

Širvintose apžiūrėtos gražiausios sodybos, daugiabučių ir įmonių teritorijos

Liepos 29 dieną vyko geriausiai tvarkomų Širvintų miesto sodybų, daugiabučių gyvenamųjų namų, įmonių, įstaigų ir organizacijų teritorijų apžiūra. Komisija, kurią sudarė Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistė Vita Majerienė, Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Dalia Kunevičienė, merės padėjėja Janina Greiciūnaitė ir šių eilučių autorius, apžiūrėjo gražiai tvarkomas teritorijas, atkreipė dėmesį į sodybos originalumą, etnografinių detalių gausumą, spalvų ir augalų dermę, mažosios architektūros elementus, aplinkos tvarkymo novatoriškumą.
Komisija, vadovaudamasi patvirtintais apžiūros – konkurso nuostatais, Širvintų mieste turėjo išrinkti 3 geriausiai sutvarkytas sodybas, 1 daugiabučio namo aplinką ir 1 geriausiai sutvarkytą įstaigos teritoriją. Buvo apžiūrėtos Danutės ir Jono Saveikių, Nijolės ir Stasio Rimkų, Giletos ir Rolando Čirbų, Stanislavos ir Kęstučio Norušių, Sandros ir Karolio Petkūnų, Ritos ir Rimvydo Dalalų sodybos ir daugiabučio namo, esančio Vilniaus g. 41, teritorija. Kokie skirtingi savo dydžiu bebūtų konkurse dalyvaujantys namai, visus juos vienija šeimininkų meilė ir dėmesys kiekvienai žemės pėdai.
Kebliausia komisijai apsispręsti, kuri sodyba gražiausia, nes jos viena už kitą dailesnės, šeimininkų išradingai tvarkomos ir puoselėjamos. Puikiai besitvarkantys Širvintų miesto gyventojai ne tik laikosi pasiektų pozicijų, bet stengiasi ir toliau tobulėti, rodo didelį išradingumą. Giletos ir Rolando Čirbų sodyba spindėjo pedantiška tvarka, Nijolė ir Stasys Rimkai nustebino japoniška veja, kuri populiari Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje, Sandros ir Karolio Petkūnų bei Ritos ir Rimvydo Dalalų sodyba džiugina novatoriškumu, Danutės ir Jono Saveikių namo teritoriją supa želdinių ir gėlynų gausa, prie Stanislavos ir Kęstučio Norušių namų puikiai dera mažoji architektūra ir augalų įvairovė, nustebino originali obelų ir obuolių tvora.
Prie Vilniaus g. 41 namo komisiją pasitikusi aplinkos tvarkymo iniciatorė ir idėjų generatorė Onutė Amosenko sakė, kad kiekvieną rytą apeinanti savo daugiabučio tvarkomą teritoriją, sausrai užklupus, net vandenį nešanti iš buto antrame aukšte ir laistanti gėles. Garbaus amžiaus moteris tikino, kad nuo mažens jautri grožiui, todėl prie daugiabučio prižiūrinti daugybę savo sodintų augalų.
Apžiūrėdama įmonių, įstaigų ir organizacijų tvarkomas teritorijas, komisija atkreipė dėmesį į racionalų sklypo naudojimą, želdinių būklę, bendruomenės dalyvavimą prižiūrint vietovę, tvarkant ir formuojant kraštovaizdį. Vertinimo komisijai ypač gerą įspūdį paliko įmonės „Riolis“ (direktorė Evelina Buividienė) tvarkoma teritorija.
Gražiausiai tvarkomų sodybų šeimininkai, laimėję konkurse prizines vietas, bus apdovanoti spalio mėnesį vyksiančioje Rudens šventėje.
Romas Zibalas
Gražiausiai tvarkoma daugiabučio, esančio Vilniaus g. 41, teritorija (tvarkymo iniciatorė Onutė Amosenko).

Gražiausiai tvarkoma daugiabučio, esančio Vilniaus g. 41, teritorija (tvarkymo iniciatorė Onutė Amosenko).

Liepos 29 dieną vyko geriausiai tvarkomų Širvintų miesto sodybų, daugiabučių gyvenamųjų namų, įmonių, įstaigų ir organizacijų teritorijų apžiūra. Komisija, kurią sudarė Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistė Vita Majerienė, Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Dalia Kunevičienė, merės padėjėja Janina Greiciūnaitė ir šių eilučių autorius, apžiūrėjo gražiai tvarkomas teritorijas, atkreipė dėmesį į sodybos originalumą, etnografinių detalių gausumą, spalvų ir augalų dermę, mažosios architektūros elementus, aplinkos tvarkymo novatoriškumą.

Skaityti daugiau »

Apžiūrėtos ir įvertintos gražiausios Jauniūnų seniūnijos sodybos

Vadovaujantis Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, toliau tęsiasi gražiausios sodybos apžiūra-konkursas. Komisija jau lankėsi Kernavės ir Gelvonų seniūnijose ir kiekvienoje išrinko po tris pačias gražiausias sodybas, kurios bus paskelbtos spalio mėnesio pradžioje, Derliaus šventės metu.
Liepos 27 dieną vertinimo komisija lankėsi Jauniūnų seniūnijoje. Komisijos pirmininkė – laikinai einanti seniūnijos seniūno pareigas Neringa Lubytė, komisijos nariai: Širvintų rajono savivaldybės tarybos nariai Remigijus Bonikatas ir Daiva Puzinienė, Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Danguolė Kalesnikienė ir Paspėrių seniūnaitijos seniūnaitė Marija Karužienė bei merės padėjėja Janina Greiciūnaitė apžiūrėjo šešių sodybų teritorijas. Vertinimo komisijai buvo pateiktos Vidos Mikolajūnienės (Bartkuškio miestelis), Irenos ir Algio Bekionių (Bartkuškio miestelis), Editos ir Mindaugo Kazlauskų (Bartkuškio miestelis), Juzefos Vaidechovič (Šiaulių kaimas), Helenos ir Vladislovo Puzevičių (Gudulynės kaimas) ir Vandos Jakubėnas (Medžiukų kaimas) sodybos.
Visų aplankytų sodybų aplinka labai įvairi. Šiuo metu pats vasaros gražumas, viskas žydi ir žaliuoja. Gal tik pastarosiomis dienomis buvo truputį per karšta, tačiau komisijos narius džiugino aplankytų sodybų įvairiaspalviai gėlynai, kruopščiai apkarpytos gyvatvorės ir nušienautos vejos. Net atokių vienkiemių šeimininkai negaili jėgų gražindami savo gyvenamąją aplinką. Paklausti, ar ne veltui gaišta laiką, juk niekas to grožio nepamatys, išgirstame vienareikšmišką atsakymą: „Tvarkomės dėl savęs, kad patiems būtų maloniau…“
Nė kiek neperdėtume pasakę, kad aplankytos sodybos – tarsi natūralios gamtos salelės, išsibarsčiusios civilizuotame pasaulyje. Žmogus – gamtos kūdikis, todėl geriausiai jaučiasi gamtos prieglobstyje, o turintis fantaziją ir grožio supratimą, tą prieglobstį sugeba paversti tikra pasaka.
Remigijus Bonikatas
Merės padėjėja Janina Greiciūnaitė įteikia padėką už gražiai prižiūrimą sodybą Vidai Mikolajūnienei (kairėje).

Merės padėjėja Janina Greiciūnaitė įteikia padėką už gražiai prižiūrimą sodybą Vidai Mikolajūnienei (kairėje).

Vadovaujantis Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, toliau tęsiasi gražiausios sodybos apžiūra-

Aukštai virš komisijos narių galvų - gėlės ir jų šeimininkė Irena Bekionienė.

Aukštai virš komisijos narių galvų - gėlės ir jų šeimininkė Irena Bekionienė.

konkursas. Komisija jau lankėsi Kernavės ir Gelvonų seniūnijose ir kiekvienoje išrinko po tris pačias gražiausias sodybas, kurios bus paskelbtos spalio mėnesio pradžioje, Derliaus šventės metu.

Skaityti daugiau »

Prasidėjo gražiausių sodybų konkursas

Kiekvienais metais Lietuvoje vyksta gražiausių sodybų rinkimai – skelbiamas konkursas, kurio metu atskirose savivaldybėse yra renkamos gražiausios ir tvarkingiausios sodybos, namai. Ši tradicija susiklostė ir Širvintų rajono savivaldybėje.
Pagrindinis tokių konkursų tikslas – skatinti žmones puoselėti savo namų valdų bei miestelių aplinkos gražinimo tradicijas, tausoti gamtą. Vis dėlto svarbiausia – pastebėti rajono gyventojus, kurių sukurta nuostabia aplinka gėrisi ir kiti. Tokie pavyzdžiai užkrečia – po kurio laiko jau ir kaimynai siekia nenusileisti ir dar įdomiau sutvarko savo sodybos aplinką.
Vadovaujantis Širvintų rajono administracijos direktoriaus 2016 metų birželio 21 dienos įsakymu, gražiausios sodybos apžiūra-konkursas vykdomas liepos-rugpjūčio mėnesiais seniūnijose ir mieste. Iki rugpjūčio 29 dienos vertinimo komisija išrenka tris kiekvienos seniūnijos geriausiai tvarkomas sodybas ir vieną seniūnijos geriausiai tvarkomą įmonių, įstaigų, organizacijų teritoriją.
Liepos 13 dieną Kernavės seniūnijoje apžiūros-konkurso vertinimo komisijos pirmininkas seniūnas Stanislovas Gaidakauskas, komisijos nariai Širvintų rajono savivaldybės tarybos nariai Remigijus Bonikatas ir Daiva Puzinienė, Kernavės bendruomenės atstovė Dalia Grigonienė ir Kernavės bendruomenės pirmininkas Audrius Jakutis apžiūrėjo trijų sodybų ir vienos įstaigos teritorijas. Kernavės seniūnas vertinimo komisijai pateikė Jovitos ir Aido Kazlauskų (Kernavės miestelis), Jurgitos ir Giedriaus Umbražiūnų (Kernavės miestelis), Dariaus ir Valdo Kazakevičių (Semeniškių kaimas) sodybas.
Geriausiai tvarkomos sodybos buvo vertinamos pagal šiuos kriterijus: tradicinės sodybos planinės struktūros išsaugojimas –  pastatų, sodo, daržo, gėlynų, žaliųjų vejų, poilsio zonų, takelių išdėstymas; sodybos originalumas, etnografinių elementų, spalvų, regionui būdingų medžiagų panaudojimas, pavėsinių, vandens telkinių, šulinių įrengimas; aplinkos švara, sodybos tvarkingumas, buitinių atliekų, mėšlo, srutų laikymo, komposto, naftos produktų talpyklų, tualetų, technikos laikymo tvarkingumas; bendrojo naudojimo teritorijų –  kelių, pakelių, parkų, gojelių, pamiškių, vandens telkinių pakrančių priežiūra; augalijos įvairovė, želdinių būklė, vešlumas, dekoratyvumas, sodo, daržo, gėlyno sutvarkymas ir priežiūra, originalus sodybos ribų nužymėjimas (apželdinimas, tvoros); kiti kriterijai (inkilai, gandralizdžiai, bitynai ir kt.).
Visų aplankytų sodybų aplinka stebino šeimininkų kūrybingumu, džiugino gėlynais, mažosios architektūros elementais, augalų įvairove. Kadangi apžiūros-konkurso rezultatai bus skelbiami ir apdovanojimai nugalėtojams įteikiami Derliaus šventės metu.
Komisijai buvo pateikta tik viena įstaiga, todėl šiuo atveju konkurso nugalėtojas jau aiškus – Jolantos ir Steven Vincento Mitchell „Bardo“ galerija Kernavėje.
Remigijus Bonikatas
Komisijos nariai apžiūri Jurgitos ir Giedriaus Umbražiūnų alpinariumą.

Komisijos nariai apžiūri Jurgitos ir Giedriaus Umbražiūnų alpinariumą.

Kiekvienais metais Lietuvoje vyksta gražiausių sodybų rinkimai – skelbiamas konkursas, kurio metu atskirose savivaldybėse yra renkamos gražiausios ir tvarkingiausios sodybos, namai. Ši tradicija susiklostė ir Širvintų rajono savivaldybėje.

Pagrindinis tokių konkursų tikslas – skatinti žmones puoselėti savo namų valdų bei miestelių aplinkos gražinimo tradicijas, tausoti gamtą. Vis dėlto svarbiausia – pastebėti rajono gyventojus, kurių sukurta nuostabia aplinka gėrisi ir kiti. Tokie pavyzdžiai užkrečia – po kurio laiko jau ir kaimynai siekia nenusileisti ir dar įdomiau sutvarko savo sodybos aplinką.
Skaityti daugiau »

Kovo 8-oji Socialinių paslaugų centre

Kovo 8-oji Socialinių paslaugų centre
Socialinių paslaugų centras kovo 8 dieną  šventė netradiciškai. Nuo pat ankstyvo ryto į centrą  atskubėjo  grožio salono „Kaprizas“ darbuotojos, kurios Moters dienos proga, dovanojo centro gyventojoms  nemokamas grožio paslaugas. Kirpėjos apkirpo ir sušukavo 16 moterų. Pasipuošusios naujomis šukuosenomis gyventojos noriai fotografavosi ir su kirpėjomis, ir su centro darbuotojomis.  Socialinių paslaugų centro gyventojų  pasveikinti atvyko Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, kuri dėkojo kolektyvui „Kaprizas“ už gražias iniciatyvas.
Socialinių paslaugų centro kolektyvo ir centro gyventojų vardu nuoširdžiai dėkojame Č. Pociūnienės vadovaujamo grožio salono „Kaprizas“ kolektyvui ir kirpėjoms Laimai, Rimai, Astai ir Jūratei už grožio procedūras bei padovanotą puikią nuotaiką Kovo 8-osios proga. Tikimės nuoširdaus ir  abipusio bendradarbiavimo ateityje.
Socialinių paslaugų centro kolektyvas
Merė Živilė Pinskuvienė padėkojo „Kaprizui“ už gražias iniciatyvas

Merė Živilė Pinskuvienė padėkojo „Kaprizui“ už gražias iniciatyvas

Socialinių paslaugų centras kovo 8 dieną  šventė netradiciškai. Nuo pat ankstyvo ryto į centrą  atskubėjo  grožio salono „Kaprizas“ darbuotojos, kurios Moters dienos proga, dovanojo centro gyventojoms  nemokamas grožio paslaugas. Kirpėjos apkirpo ir sušukavo 16 moterų. Pasipuošusios naujomis šukuosenomis gyventojos noriai fotografavosi ir su kirpėjomis, ir su centro darbuotojomis.  Socialinių paslaugų centro gyventojų  pasveikinti atvyko Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, kuri dėkojo kolektyvui „Kaprizas“ už gražias iniciatyvas. Skaityti daugiau »

Per metus Širvintų rajonas neteko pusantro procento gyventojų

Per metus Širvintų rajonas neteko pusantro procento gyventojų
Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, kurie buvo paskelbti sausio 11-ąją, šių metų sausio 1-ąją Lietuvoje gyveno 2 mln. 888 tūkst. 582 žmonės.
Per praėjusius 2015 metus šalyje gyventojų sumažėjo 9834. Iš viso pernai Lietuvoje mirė 41 802 žmonės, o gimė gyvi – 31 968. Beveik visose savivaldybėse mirė daugiau, nei gimė. Tačiau buvo kelios savivaldybės, kur gyventojų natūrali kaita – teigiama. Neringos savivaldybėje gimė 36 gyventojais daugiau, nei mirė, Klaipėdos rajone – 11, o Vilniaus mieste – net 1006. Daugiausiai gyventojų prarado Kauno miesto savivaldybė, kurioje mirė 939 gyventojais daugiau, nei gimė. Antra šalyje pagal prarastų gyventojų skaičių – Ukmergės rajono savivaldybė. Kaimyniniame rajone gimė 369 gyventojais mažiau, nei mirė.
Dėl išskirtinio gyventojų gausėjimo sostinėje Vilniaus apskritis pernai prarado palyginti nedaug gyventojų – tik 311. Tai geriausias rezultatas tarp visų apskričių. Didžiausią smūgį patyrė Kauno apskritis, kurioje mirė 2287 gyventojais daugiau, nei gimė.
Vilniaus apskrityje mažiausiai prarado Elektrėnų savivaldybė (-57), antra pagal santykinai nedidelį praradimų skaičių – Širvintų rajono savivaldybė. Išankstiniais duomenimis, pernai mūsų rajone mirė 275, o gyvi gimė 157 gyventojai. Taigi Širvintų rajone 2015 metais gyventojų sumažėjo 118. Tačiau šis skaičius yra apgaulingas, kadangi apie tikrąją situaciją galima kalbėti tik įvertinus, kiek tai turi įtakos bendram gyventojų skaičiui. Štai čia ir reikia prisiminti, kad mūsų rajonas pagal gyventojų skaičių apskrityje yra mažiausias.
Skaičiuojant, kiek natūrali gyventojų kaita atsiliepė bendram gyventojų skaičiui, Elektrėnų rajono savivaldybė pernai dėl didesnio už gimstamumą mirtingumo neteko 0,23 proc., o Širvintų rajonas – 0,72 proc. savo gyventojų. Kalbant apie kitus Vilniaus apskrities rajonus, galima pasakyti, kad dėl didesnio už gimstamumą mirtingumo Vilniaus rajone gyventojų sumažėjo 131 (prarado 0,13 proc. gyventojų), Šalčininkų rajone – 162 (prarado 0,49 proc. gyventojų), Trakų rajone – 187 (prarado 0,55 proc. gyventojų), o Švenčionių rajone – 293 (1,1 proc. gyventojų). O štai jau minėtas Ukmergės rajonas dėl natūralios gyventojų kaitos pernai prarado 1 proc. savo gyventojų.
Prie gyventojų mažėjimo prisidėjo ne tik didesnis už gimstamumą mirtingumas. Kitas svarbus faktorius – gyventojų tarptautinė migracija. Pateiktais duomenimis, pernai iš mūsų šalies išvyko 22 846 gyventojais daugiau nei atvyko. Nėra nė vienos savivaldybės, kur šis rodiklis būtų teigiamas. Labiausiai „nukraujavo“ sostinė, į kurią atvyko 4847 gyventojais mažiau, nei išvyko.
Į Širvintų rajoną 2015 metais atvyko gyventi 93, o išvyko – 169 gyventojai. Taigi pernai mūsų rajone dėl tarptautinės migracijos sumažėjo dar 76 gyventojais. Tiesa, pagal šį skaičių – mažiausiai Vilniaus apskrityje. 2015 metais iš Vilniaus rajono svetur ieškoti laimės išvyko 807, iš Ukmergės – 235 gyventojais daugiau, nei atvyko.
Gyventojų kaitai atsiliepė ir vidinė migracija. Įvertinus ir šį faktorių, 2016 metų sausio 1 dieną Širvintų rajone, tiesa – irgi kol kas išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyveno 16 080 gyventojų, 5862 – Širvintose. Per metus gyventojų rajone sumažėjo 250 (1,5 proc.), o nuo 2011-ųjų – net 1579 (8,9 proc.).
Mažėjimas neaplenkė ir miesto. 2016 metų sausio 1-ąją Širvintų mieste gyveno 5862 gyventojai. Per 2015-uosius Širvintos prarado 104 gyventojus, o nuo 2011-ųjų – 891, t. y. maždaug kas aštuntą širvintiškį…
ŠK informacija

Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, kurie buvo paskelbti sausio 11-ąją, šių metų sausio 1-ąją Lietuvoje gyveno 2 mln. 888 tūkst. 582 žmonės.

Per praėjusius 2015 metus šalyje gyventojų sumažėjo 9834. Iš viso pernai Lietuvoje mirė 41 802 žmonės, o gimė gyvi – 31 968. Beveik visose savivaldybėse mirė daugiau, nei gimė. Tačiau buvo kelios savivaldybės, kur gyventojų natūrali kaita – teigiama. Neringos savivaldybėje gimė 36 gyventojais daugiau, nei mirė, Klaipėdos rajone – 11, o Vilniaus mieste – net 1006. Daugiausiai gyventojų prarado Kauno miesto savivaldybė, kurioje mirė 939 gyventojais daugiau, nei gimė. Antra šalyje pagal prarastų gyventojų skaičių – Ukmergės rajono savivaldybė. Kaimyniniame rajone gimė 369 gyventojais mažiau, nei mirė. Skaityti daugiau »

Kalėdinė akcija

Širvintų moterų širdžių ir rankų šiluma – jaukesnėms vienišų, sergančių žmonių ir vaikų Kalėdoms
Merės Živilės Pinskuvienės pakviestos verslo įmonių, asociacijų, klubų, mokyklų, ūkių atstovės – moterys, mamos, močiutės, tamsų gruodžio 8-osios vakarą susibūrė pradėti šventinių stebuklų meto.
Moterų rankų ir širdžių šiluma pasklis po visą rajoną iš širdies dovanotomis dovanomis, gardžiais kalėdiniais kepiniais ir pradžiugins tuos, kuriems labiausiai reikia dėmesio ir šilumos: vaikus, vienišus, sergančius žmones.
„Širvintų krašto“ skaitytojų dėmesiui – vakaro akimirkos
Moterys kepė sausainius...

Moterys kepė sausainius...

Merės Živilės Pinskuvienės pakviestos verslo įmonių, asociacijų, klubų, mokyklų, ūkių atstovės – moterys, mamos, močiutės – tamsų gruodžio 8-osios vakarą susibūrė pradėti šventinių stebuklų meto.

Moterų rankų ir širdžių šiluma pasklis po visą rajoną nuoširdžiai dovanotomis dovanomis, gardžiais kalėdiniais kepiniais ir pradžiugins tuos, kuriems labiausiai reikia dėmesio ir šilumos: vaikus, vienišus, sergančius žmones.

„Širvintų krašto“ skaitytojų dėmesiui – vakaro akimirkos nuotraukų galerijoje Skaityti daugiau »

Siautė škvalas ir talžė kruša

Siautė škvalas ir talžė kruša
Liepos 8 dieną, apie 19 valandą, Paspėrių ir Meiliūnų kaimus nusiaubė nuo Spėros ežero atūžęs škvalas, nuo kurio nukentėjo apie 20 sodybų. Nulaužti bei su šaknimis išrauti didžiuliai medžiai griūdami apgadino ūkinių pastatų stogus, užvirtę ant kelio trukdė eismą. Soduose neliko sveikų obelų, javai vietomis taip prispausti prie žemės, tarytum volu pravažiuota. Pusantro centimetro skersmens krušos ledėkai iškapojo daržus, išguldė bulves. Apgadinti gyvenamųjų ir ūkinių pastatų stogai (nuplėšti šiferio lapai), išvartyti bičių aviliai, nutraukti elektros laidai. Nulūžus medžiui su gandralizdžiu žuvo trys gandriukai. Stichijos jėgą iliustruoja nulaužtas naujas betoninis elektros stulpas, apie šimtą metrų iš pievos sodybos link atridentas šieno rulonas ir ledo gabaliukų prakiurdyti plastikiniai langai.
Gyventojai apie nelaimę iškart informavo Savivaldybės administracijos direktorės pareigas einančią Ingridą Baltušytę-Četrauskienę, kuri merės Živilės Pinskuvienės pavedimu paskirta Ekstremalių situacijų komisijos vadove. Nedelsdami į stichijos nusiaubtus kaimus nuvyko ir su gyventojais susitiko Savivaldybės administracijos direktorės pareigas einanti Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, tarybos nariai Daiva Puzinienė, Remigijus Bonikatas, taip pat atvyko seniūnaitė Marija Karužienė, Jauniūnų seniūnas Vidmantas Grinis.
Liepos 9 dieną į posėdį susirinkusi Ekstremalių situacijų komisija įvertino situaciją.
„Širvintų krašto“ informacija
DSC_0093  Viktorija Šiuškienė pasakoja Savivaldybės administracijos direktorės pareigas einančiai Ingridai Baltušytei-Četrauskienei (pirma iš kairės) ir rajono tarybos narei Daivai Puzinienei (antra iš kairės) apie ką tik praūžusio škvalo siausmą.
Viktorija Šiuškienė pasakoja Savivaldybės administracijos direktorės pareigas einančiai Ingridai Baltušytei-Četrauskienei (pirma iš kairės) ir rajono tarybos narei Daivai Puzinienei (antra iš kairės) apie ką tik praūžusio škvalo siausmą.

Viktorija Šiuškienė pasakoja Savivaldybės administracijos direktorės pareigas einančiai Ingridai Baltušytei-Četrauskienei (pirma iš kairės) ir rajono tarybos narei Daivai Puzinienei (antra iš kairės) apie ką tik praūžusio škvalo siausmą.

Liepos 8 dieną, apie 19 valandą, Paspėrių ir Meiliūnų kaimus nusiaubė nuo Spėros ežero atūžęs škvalas, nuo kurio nukentėjo apie 20 sodybų. Nulaužti bei su šaknimis išrauti didžiuliai medžiai griūdami apgadino ūkinių pastatų stogus, užvirtę ant kelio trukdė eismą. Soduose neliko sveikų obelų, javai vietomis taip prispausti prie žemės, tarytum volu pravažiuota. Pusantro centimetro skersmens krušos ledėkai iškapojo daržus, išguldė bulves. Apgadinti gyvenamųjų ir ūkinių pastatų stogai (nuplėšti šiferio lapai), išvartyti bičių aviliai, nutraukti elektros laidai. Nulūžus medžiui su gandralizdžiu žuvo trys gandriukai. Stichijos jėgą iliustruoja nulaužtas naujas betoninis elektros stulpas, apie šimtą metrų iš pievos sodybos link atridentas šieno rulonas ir ledo gabaliukų prakiurdyti plastikiniai langai. Skaityti daugiau »

Kad nubaustų, reikia tokio draudimo

Po to, kai rašėme
Kad nubaustų, reikia tokio draudimo
Trečiadienį „Širvintų krašte“ spausdinome skaitytojo Adomo Šeštainio mintis apie tai, kad prie „Maximos“ eurocentų kaulijantys girtuokliai ne tik nepuošia miesto, bet ir erzina praeivius. Skaitytojas pasiūlė, kad tokiais „elgetomis“ galėtų pasirūpinti socialinės tarnybos ir policijos pareigūnai.
„Kad ir kaip bekeiktume sovietmetį, bet tokius pinigų kaulytojus tuoj pat „susemdavo“ ir priverstinai įdarbindavo. Dabar laikai pasikeitė ir kiekvienas savo laisve naudojasi pagal savo supratimo lygį. 30 euro centų  ar euras elgetaujančiam žmogui problemos neišspręs, o  tik dar labiau įklampins. Manyčiau, kad socialinės tarnybos privalėtų jiems suteikti informaciją, kur galima kreiptis dėl darbo, nakvynės, apgyvendinimo ar maitinimo,“ – svarstė skaitytojas ir užsiminė, kad jam teko girdėti, jog išmaldos prašymas yra neteisėtas kaip ir jos davimas, ir tokie veiksmai yra negatyvūs visuomenės reiškiniai. „Dėl išmaldos prašymo ar davimo numatyta netgi administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Atsakomybė nuo įspėjimo iki realios baudos. O kaip bus Širvintose? Atšilus orams, išmaldos prašančiųjų padaugėjo. Kiek reikia uždirbti, kad visus elgetas sušelptume?“, – savo mintis baigė Adomas.
Iš tiesų, tokios administracinės atsakomybės už išmaldos prašymą ir davimą bent šiuo metu mūsų šalyje nėra numatyta, tačiau savivaldybės gali numatyti mechanizmą, kaip tam užkirsti kelią. Beveik prieš ketverius metus ta linkme didelį žingsnį žengė Vilniaus miesto savivaldybė, patvirtinusi naujas miesto Tvarkymo ir švaros taisykles, kuriose nurodyta, kad aukoti gatvėje ir prašyti išmaldos yra draudžiama. Kaip tada rašė „Vilniaus diena“, vilniečiai nepasiturintiems žmonėms centų dovanoti gali tik bažnyčiose ir specialių renginių metu, o gatvėje į indelį vargšui įmetęs kelis centus pažeidžia miesto tvarką. Tokį sprendimą miesto politikai aiškino tuo, kad gatvėse išmaldos prašantys elgetos gadina sostinės įvaizdį, gyventojams kelia nepasitenkinimą, be to, esą gautus pinigus dauguma elgetų išleidžia alkoholiui.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str. numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 579 eurų. Štai tokiu būdu sukuriama galimybė bausti išmaldos prašytojus ir davėjus, jei tokie draudimai yra numatyti patvirtintose taisyklėse.
Ar tai realu Širvintose? Šiuo metu mūsų rajone galioja dar 2009 metais priimtos Širvintų rajono aplinkos tvarkymo, higienos ir sanitarijos taisyklės, kuriose, suprantama, nėra jokių užuominų apie draudimą elgetauti, duoti išmaldą. O štais tais pačiais metais Ukmergės rajono tarybos patvirtintose analogiškose taisyklėse yra punktas, draudžiantis visoje Ukmergės savivaldybės teritorijoje prašyti išmaldos.
Jei elgetavimas mūsų rajone iš tiesų yra aktuali problema, rajono taryba turėtų mūsiškes taisykles papildyti tokiais pat draudimais.
Tiesa, pats taisyklių pakeitimas problemos dar neišspręs. Pavyzdžių, kaip pas mus niekais paverčiami vietos valdžios priimti nutarimai yra pakankamai. Užtenka prisiminti pernai rudenį tuomečio mero pavaduotojo Andriaus Jozonio surengtą „spektaklį“: galbūt jausdamas, kad artėja rinkimai ir reikės pasipuikuoti prieš rinkėjus, Širvintų mieste, Kalnalaukio gatvės skverelyje, taip pat priešais Širvintų bažnyčią esančiame Jaunimo sode, ant medžių jis su partiečiais pakalbino kelias partine simbolika pažymėtas sūpuokles vaikams, įsiamžindamas dar ir pats pasisupo. Už tai būtų buvę galima jį pagirti, jei ne vienas „bet“: Širvintų rajono savivaldybės patvirtintų Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 44.6 punktas draudžia bendro naudojimo želdynuose ant medžių kabinti sūpuokles. Tame pat Administracinių teisės pažeidimų kodekso 162 straipsnyje už savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimus numatytas įspėjimas arba bauda piliečiams nuo 14 iki 28 eurų, pareigūnams – įspėjimas arba bauda nuo 57 iki 144 eurų.
Neteko girdėti, kad tuometį mero pavaduotoją socialdemokratą Andrių Jozonį už tai kas būtų nubaudęs, nors tą pažeidimą įrodančias nuotraukas vietos socialdemokratai paskelbė viešai prieinamoje internetinėje facebook paskyroje. Matyt, taisyklės buvo parašytos eiliniams širvintiškiams, o ne išrinktiesiems.
„Širvintų krašto“ informacija
Atšilus orams, išmaldos prašančiųjų padaugėjo.

Atšilus orams, išmaldos prašančiųjų padaugėjo.

Trečiadienį „Širvintų krašte“ spausdinome skaitytojo Adomo Šeštainio mintis apie tai, kad prie „Maximos“ eurocentų kaulijantys girtuokliai ne tik nepuošia miesto, bet ir erzina praeivius. Skaitytojas pasiūlė, kad tokiais „elgetomis“ galėtų pasirūpinti socialinės tarnybos ir policijos pareigūnai.

„Kad ir kaip bekeiktume sovietmetį, bet tokius pinigų kaulytojus tuoj pat „susemdavo“ ir priverstinai įdarbindavo. Dabar laikai pasikeitė ir kiekvienas savo laisve naudojasi pagal savo supratimo lygį. 30 euro centų  ar euras elgetaujančiam žmogui problemos neišspręs, o  tik dar labiau įklampins. Manyčiau, kad socialinės tarnybos privalėtų jiems suteikti informaciją, kur galima kreiptis dėl darbo, nakvynės, apgyvendinimo ar maitinimo,“ – svarstė skaitytojas ir užsiminė, kad jam teko girdėti, jog išmaldos prašymas yra neteisėtas kaip ir jos davimas, ir tokie veiksmai yra negatyvūs visuomenės reiškiniai. Skaityti daugiau »

Padėkime išpildyti mažosios Faustos svajonę – pasveikti

Padėkime išpildyti mažosios Faustos svajonę – pasveikti
Dažnas iš mūsų, nesusidūręs su sunkia liga, sunkiai įsivaizduojame, ką reiškia gyvenimas tarp keturių ligoninės sienų. Ketverių metukų Širvintų kaimo gyventojai Faustai Kanapeckaitei šis išbandymas tęsiasi jau nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio. Nuo tada, kai mergaitės tėveliai Daiva ir Mindaugas Kanapeckai sužinojo, kad dukrytė serga sunkia onkologine liga.  Nuo tada mergaitė guli Vaikų onkologijos skyriuje, esančiame Santariškių ligoninėje.
Pasak Faustos tėčio, pirmieji mergytės ligos požymiai pasirodė dar praėjusių metų rudenį. Iš pradžių jauni tėvai nieko blogo neįtarė. Kai mažoji Fausta pateko Vilniaus gydytojų globon, iš karto buvo operuota. Chirurgai pašalino du auglius, tačiau, atlikus biopsiją, paaiškėjo negailestinga diagnozė – onkologinė liga. Tyrimai parodė, kad reikalingas ilgas ir kruopštus gydymas. Mergaitė iškentė jau du chemoterapijos seansus. Nuo didelės vaistų dozės nuslinko plaukai, nusilpo organizmas. Laukia dar 4 seansai. Mergytė, kęsdama skausmus, turi svajonę: nori kuo greičiau pasveikti ir sugrįžti į namus, kur laukia vienuolikmetis brolis ir tėtis.
Nuo gruodžio mėnesio keturmetę Faustą, Santariškių ligoninėje gulinčią su mama, lanko tėtis. Jis kas antrą dieną veža žmonai valgį, nes vaiką slaugančiai mamai ligoninės maistas nepriklauso. Viskam reikalingi pinigai, o jų, bėdai prispaudus, paprastai pritrūksta.
– Sunku, bet verčiamės patys, – sakė Mindaugas Kanapeckas. – Negi eisi prašyti žmonių. Ir taip padeda kaimynai. Stengiuosi dirbti, uždirbti, kad tik vaikas pasveiktų.
Aplankytas ir pakalbintas jaunas vyras kuklinosi, sakėsi, kad kaip nors susitvarkys pats. Jis dirba „Šilumos tinkluose“, žmona – Širvintų pradinėje mokykloje valytoja. Atlyginimai kuklūs. Dabar mergytės mama turi nedarbingumo lapelį, vėliau teks eiti nemokamų atostogų arba išvis atsisakyti darbo.
Visa laimė, kad rūpestingi kaimynai suskubo kreiptis į laikraštį ir prašyti geranoriškai nusiteikusių širvintiškių pagalbos. Pasak Širvintų kaimo gyventojų, sielvarto gniuždomas tėvas dirba per kelis darbus neskaičiuodamas valandų, kad tik išgelbėtų vaiką. Netgi buvo sumąstęs parduoti kuklų namelį – vienintelę šeimos pastogę.
Mielieji Širvintų krašto gyventojai, visi kartu suteikime viltį mažajai Faustai pasveikti, padėkime išpildyti jos svajonę – sugrįžti į namus. Nenusigręžkime nuo Faustos, nes jai šiuo metu labiausiai reikia mūsų pagalbos, padėkime mažylei įveikti onkologinę ligą.
Paaukoti Faustos gydymui galime pervesdami lėšas į tėčio Mindaugo Kanapecko  sąskaitą Nr. LT 644010042000163771 AB DNB banke. Galime dovanėles mergytei palikti ir šeimos namuose, esančiuose Draugystės gatvėje 60, Širvintų kaime.
Atverkime širdis gerumui, nelikime abejingi. Nepamirškime kitų, tuomet ir patys nebūsime pamiršti. Padėkime šalia esantiems ir artėjančių Velykų laukimas suteiks mums daugiau  laimės, šilumos ir gerumo. Tik geri darbai teikia vidinį pasitenkinimą ir įprasmina mūsų gyvenimus.
Romas Zibalas

Dažnas iš mūsų, nesusidūręs su sunkia liga, sunkiai įsivaizduojame, ką reiškia gyvenimas tarp keturių ligoninės sienų. Ketverių metukų Širvintų kaimo gyventojai Faustai Kanapeckaitei šis išbandymas tęsiasi jau nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio. Nuo tada, kai mergaitės tėveliai Daiva ir Mindaugas Kanapeckai sužinojo, kad dukrytė serga sunkia onkologine liga.  Nuo tada mergaitė guli Vaikų onkologijos skyriuje, esančiame Santariškių ligoninėje. Skaityti daugiau »

Prieššventinis šurmulys Alionių seniūnijoje

Štai ir dabar, belaukiant Šv. Kalėdų, bendruomenę pasiekė gausi labdaros siunta.

Štai ir dabar, belaukiant Šv. Kalėdų, bendruomenę pasiekė gausi labdaros siunta.

Prieš keletą metų užsimezgė gražus Alionių seniūno Sigito Bankausko ir Raudonojo Kryžiaus atstovės Gražinos Liucijos Vaivadienės bendradarbiavimas. Prasmingi ryšiai nenutrūksta iki šiolei. Kasmet prieš Šv. Kalėdas, o neretai ir prieš Šv. Velykas šio bendradarbiavimo dėka Alionių seniūnijos gyventojams parūpinama labdaros. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos