Naujai įrengtų socialinių būstų privatizuoti negalima

Pernai tokį „socialinį būstą“ „Širvintų krašto“ apžvalgininkė nufotografavo Vilniaus g. 41 name (bendrabutyje).

Pernai tokį „socialinį būstą“ „Širvintų krašto“ apžvalgininkė nufotografavo Vilniaus g. 41 name (bendrabutyje).

Dažnam širvintiškiui knieti sužinoti, kokia padėtis rajone su socialiniais būstais. Ypač šis klausimas aštriai buvo svarstomas rugsėjo 25 dieną vykusiame Širvintų rajono tarybos posėdyje. Kodėl vieniems gyventojams leidžiama tuose būstuose ne tik gyventi, bet ir privatizuoti, o kitiems tai didžiausias tabu. Į klausimus atsakyti sutiko Širvintų rajono savivaldybės Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vyriausioji specialistė Ona Šilaitė. 

– Kokios galimybės yra Širvintų rajono gyventojui, neturinčiam nuosavo kampo, išsinuomoti socialinį būstą? Kokie keliami reikalavimai įtraukiant į eilę? Ar tiesa, kad tokių eilių sąrašų yra net šeši?

– Asmuo (šeima), norėdamas išsinuomoti socialinį būstą, turi būti įrašytas į sąrašus socialiniam būstui gauti. Kad asmuo (šeima) būtų įtrauktas į šį sąrašą, reikia užpildyti prašymą ir pristatyti dokumentus, įrodančius teisę būti įrašytam į atitinkamą sąrašą socialiniam būstui gauti. Pagrindiniai dokumentai, kuriuos su prašymu turi pateikti asmuo (šeima), yra šie: paties asmens užpildyta ir Mokesčių inspekcijos patikrinta Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (FR0001) už paskutinius dvylika mėnesių; pažyma iš VĮ Registrų centro apie turimą (neturimą) turtą Lietuvos Respublikoje; pažyma apie asmens (visų šeimos narių) deklaruotą gyvenamąją vietą; pažyma apie asmens (šeimos) sudėtį; paso arba tapatybės kortelės kopija; vaikų gimimo liudijimų kopijos, santuokos liudijimo kopija, ištuokos liudijimo kopija.

Yra šeši sąrašai socialiniam būstui gauti. Pirmasis sąrašas – našlaičių arba be tėvų globos likusių asmenų. Į jį įrašomi asmenys, kurių abu tėvai arba turėtas vienas iš tėvų yra mirę, arba be tėvų globos (rūpybos) likęs asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) iki aštuoniolikos metų. Asmuo pateikia prašymą su reikalingais dokumentais, reikia pateikti ir našlaičio statusą patvirtinančio dokumento kopiją. Antrasis sąrašas – neįgaliųjų asmenų. Į šį sąrašą įrašomi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60-70 procentų darbingumo), arba kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, taip pat šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo). Trečiasis sąrašas – jaunų šeimų. Į šį sąrašą įrašoma šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų. Asmuo (šeima) pateikia prašymą su pridėtais pagrindiniais dokumentais. Ketvirtasis sąrašas – šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių). Į šį sąrašą įrašomos šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų (įvaikių). Asmuo (šeima) pateikia prašymą su pridėtais pagrindiniais dokumentais. Penktasis sąrašas – bendrasis. Į šį sąrašą įrašomos visos šeimos ir asmenys, nepatenkantys į pirmuosius keturis sąrašus. Asmuo (šeima) pateikia prašymą su pridėtais pagrindiniais dokumentais. Šeštasis sąrašas – socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą. Į šį sąrašą įrašomi asmenys (šeimos), gyvenančios Savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų (arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), arba kuris yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma ir jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) prieš socialinio būsto sąlygų pagerinimą neviršija Vyriausybės nustatytų pajamų ir turto dydžių. Asmuo (šeima) pateikia prašymą su pridėtais pagrindiniais dokumentais, turi pridėti ir nedarbingumo lygio nustatymo pažymos kopiją arba neįgalumo pažymėjimo kopiją.

– Kiek iš viso šeimų, norinčių apsigyventi socialiniame būste, laukia eilėje? Kur (mieste, kurioje seniūnijoje) jų daugiausia, kur mažiausia?

– Iš viso sąrašuose socialiniam būstui gauti įrašytas 151 asmuo (šeimos). Mažiausiai asmenų (šeimų), norinčių išsinuomoti socialinį būstą, yra Kernavės seniūnijoje (2), o daugiausia – Širvintų mieste – 47 asmenys (šeimos).

– Kaip vykdoma išnuomotų socialinių būstų kontrolė? Yra širvintiškių, kurie stebisi savo kaimynais, gyvenančiais socialiniuose būstuose. Kodėl viename iš jų glaudžiasi net 13 asmenų šeima, o kitame gyvena tik vienas žmogus?

– Norėčiau akcentuoti širvintiškiams, jog yra labai didelis skirtumas tarp neprivatizuotų ir socialinių būstų. Širvintų rajono savivaldybės administracija socialinius būstus suteikia atsižvelgdama į šeimos sudėtį ir į tai, jog išnuomotas socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, būtų apie 14 kvadratinių metrų. Neprivatizuotame bute gali gyventi ir 13 asmenų šeima, ir vienas asmuo. Neprivatizuotuose butuose gyvenantiems asmenims (šeimoms) negalioja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, todėl Širvintų rajono savivaldybės administracija negali uždrausti neprivatizuotame bute gyventi ir vienam asmeniui. Šeima, kuriai buvo išnuomotas socialinis būstas, atsižvelgiant į jos šeimos sudėtį, pagausėjo, ji gali kreiptis dėl įrašymo į socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą, sąrašą. Šeima turi pateikti prašymą ir pridėti reikiamus dokumentus. Tačiau norėčiau įspėti, kad, pagerinus sąlygas neterminuotą sutartį turinčiam nuomininkui (išnuomotos kitos gyvenamosios patalpos), su juo bus sudaryta nauja nuomos sutartis ir tik trejiems metams. Nuomininkas praras visas privilegijas, taikytas neterminuotai nuomos sutarčiai.

– Ar tiesa, kad nuomininkas privalo kas trejus metus deklaruoti savo turtą bei pajamas? Kas atsitinka, jeigu pajamos ir turtas viršija valstybės nustatytą dydį? Šeima išmetama į gatvę?

– Taip, tiesa. Socialiniuose būstuose gyvenantys asmenys (šeimos) kas trejus metus privalo pateikti Širvintų rajono savivaldybės administracijai Metinę gyventojo (šeimos) pajamų deklaraciją už paskutinius 12 mėnesių ir pažymą apie turimą (neturimą) turtą Lietuvos Respublikoje. Socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) deklaruotam turimam turtui ar gautoms pajamoms viršijant dydžius, nustatytus Vyriausybės, nuomos sutartis nutraukiama ir nuomininkas turi palikti gyvenamąsias patalpas.

– Kokių privilegijų turi tie gyventojai, kuriems būstas išnuomotas iki 2003 m. sausio 1 d. pagal Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą? Ar jame gyventi galima iki mirties?

– Pagrindinė privilegija ta, kad su nuomininkais, kuriems gyvenamosios patalpos išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., yra sudarytos neterminuotos Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Antra privilegija – asmenims (šeimoms) nereikia kas trejus metus pateikti Širvintų rajono savivaldybės administracijai Metinės gyventojo (šeimos) pajamų deklaracijos už paskutinius 12 mėnesių ir pažymų apie turimą (neturimą) turtą Lietuvos Respublikoje. Trečia privilegija – asmenys (šeimos) neprivatizuotose butuose gali gyventi iki mirties, o po jų mirties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.602 straipsnio 2 dalimi, nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios nuomos sutartis pakeičiama, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamose patalpose ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai Širvintų rajono savivaldybės administraciją.

– Kokiais atvejais nuomininkai turi teisę privatizuoti socialinį būstą? Kur turi kreiptis dėl privatizavimo?

– Parašyti prašymus privatizuoti socialinius būstus gali nuomininkai, gyvenantys socialiniuose butuose, su kuriais sudarytos sutartys trejiems metams. Socialinių būstų nuomininkai prašymus su reikalingais dokumentais turi registruoti Širvintų rajono savivaldybės administracijos priimamajame. Jų prašymai ir pridėti dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1013 „Dėl savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos apraše nurodytus reikalavimus. Nuomininkai, gyvenantys neprivatizuotuose butuose, su kuriais sudarytos neterminuotos nuomos sutartys, neturi teisės privatizuoti nuomojamų gyvenamųjų patalpų.

– Kaip kompensuojama socialiniame būste gyvenusiam tvarkingam žmogui, kuris pasistengė ir už savo lėšas pakeitė duris, langus, atliko nemažą remontą?

– Širvintų rajono savivaldybės administracija stengiasi suteikti asmeniui (šeimai) tinkamas gyventi gyvenamąsias patalpas, nes socialinio būsto nuomininkui, pagerinusiam turtą, nėra kompensuojama pinigų suma, išleista turto pagerinimui. Širvintų rajono savivaldybės administracija, siūlydama socialinį būstą sąrašuose socialiniam būstui gauti įrašytiems asmenims (šeimoms), visada rekomenduoja nuvykti ir apžiūrėti siūlomą būstą. Asmenys (šeimos) nuvyksta, apžiūri, įvertina ir sutinka su siūlymu arba ne. Jeigu nesutinka, tuomet būstas siūlomas kitiems asmenims (šeimoms), įrašytiems į sąrašus socialiniam būstui gauti.

– Kaip dažnai kyla nesusipratimų, kai socialiniame bute gyvenęs žmogus įsigeidžia jį privatizuoti. Kokių būstų neleidžiate privatizuoti? Kokie teisės aktai tai reglamentuoja?

– Socialinių būstų koordinavimo funkciją vykdau nuo 2010 metų sausio mėnesio ir per tuos ketverius metus nebuvo jokių nesusipratimų dėl privatizavimo. Šiemet pirmą kartą gavome prašymų privatizuoti socialinius būstus. Socialinių būstų nuomininkai, vadovaudamiesi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, gali prašyti privatizuoti socialinius būstus, jeigu jie atitinka minėtame įstatyme numatytus reikalavimus. Tuomet Širvintų rajono savivaldybės administracija nagrinėja prašymus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1013 „Dėl savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtintu Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašu. Širvintų rajono savivaldybės administracija tikrai nenagrinėtų prašymų leisti privatizuoti naujai įrengtų socialinių būstų, esančių P. Cvirkos g. 9, nes butai įrengti 2009 metais, jų nusidėvėjimo procentas tikrai neviršija 60 procentų. Pakartosiu, kad neprivatizuotuose butuose gyvenantys asmenys (šeimos), su kuriais sudarytos neterminuotos sutartys, neturi teisės privatizuoti gyvenamųjų patalpų, nes nėra teisės akto, leidžiančio rinkos arba lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas.

– Dažnai galima išgirsti kalbant, jog socialinių butų nuomininkai už šildymą skolingi kelis tūkstančių litų, už kitas komunalines paslaugas taip pat nemoka, o iškraustyti skolininkus nėra taip paprasta. Patvirtinkite arba paneikite šią informaciją.

– Taip, tai tiesa, kad yra neatsakingų gyvenamųjų patalpų nuomininkų, kurie nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir nemoka mokesčių už nuomą, komunalines paslaugas. Tiesa ir tai, kad skolininkus ne taip paprasta iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų. Tai daroma tik teismo nustatoma tvarka. Širvintų rajono savivaldybės administracija imasi veiksmų – kreipiasi į teismą dėl asmenų (šeimų), piktybiškai nemokančių mokesčių, nuomos mokesčio priteisimo ir jų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Jau yra įsiteisėjusių ir įvykdytų teismo sprendimų. Tikimės, kad nuomininkai supras, kad negalima gyventi socialiniame būste, už nieką nemokėti ir būti nebaudžiamiems.

– Ko palinkėsite socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms?

– Sėkmės ir atsakomybės.

– Ačiū už pokalbį.

Romas Zibalas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

3 Atsakymai į “Naujai įrengtų socialinių būstų privatizuoti negalima”

  1. gugisd parašė:

    Tarybiniai bendrabuciu laikai baigesi, todel niekas apie jaunas seimas negalvoja.

  2. mažai tokių butų parašė:

    Už tuos butus žmonės nuomą moka. Jų daugiau reikia. Kad jaunos šeimos turėtų kur gyvent, kol savo turės. Jau geriau valstybei moka numą, negu nelegalams.

  3. kl; parašė:

    Užtenka jau viska už veltui dalinti.

Comments are closed.

scroll to top
+