Darbo užmokesčio ringe – smūgis žemiau juostos

Kol Lietuva dar laukia Laisvosios rinkos instituto naujausių išvadų dėl 2014-ųjų metų savivaldybių reitingo, savo išvadą jau paskelbė analogišką reitingą sudarantis žurnalas „Veidas“.

Kyla įtarimas, kad merui Vincui Jasiukevičiui, jo pavaduotojui Andriui Jozoniui, Administracijos direktorei Elenai Davidavičienei vadovavimas rajonui yra lyg smagi pramoga lėkti su vėjeliu į nuokalnę...

Palyginti su praėjusiais metais, jame Širvintų rajono savivaldybė iš 26-osios vietos smuktelėjo į 35-ąją. Šalyje pirmauja Klaipėdos rajono savivaldybė, ne tik aplenkusi pernai reitingo viršūnėse sklandžiusį Vilniaus miestą, bet ir ketvirtoje vietoje likusį Klaipėdos miestą.
Sumažėjo vertinamų kriterijų

Sudarydami savivaldybių reitingą „Veido“ analitikai rėmėsi šiais faktoriais: socialinės pašalpos gavėjų skaičiumi 1000 gyventojų; nusikalstamumo lygiu sausio-liepos mėnesiais; registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu; vienam gyventojui litais tenkančių materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų; gyventojų migracijos prieaugliu arba mažėjimu; 2014 metų antrojo ketvirčio vidutiniu darbo užmokesčiu.

Pernai „Veido“ analitikai lygino kur kas daugiau skaičių. Tada buvo analizuojamas ir gyventojų skaičius, jų pokytis, pensininkų, nemokamą maitinimą gaunančių mokinių, veikiančių įmonių, biudžeto lėšų, tenkančių vienam gyventojui, ES paramos vienam gyventojui, skaičius, taip pat buvo vertinama savivaldybės skola, pastatytų naujų butų ir namų skaičius, šalto vandens ir šilumos kaina, šildymo kompensacijos gavėjų skaičius, kreipiamas dėmesys į tai, kiek renovuota mokyklų, kiek asfaltuota kelių, koks bendras sergamumas, kiek neatliekama tyrimų ir kitų medicinos paslaugų, kiek tenka aktyvių gydytojų, odontologų, slaugytojų, kiek veikia bibliotekų punktų.

Anot „Veido“, šįmet iš pernai buvusių dvidešimt penkių buvo palikti tik patys svarbiausi septyni vertinimo kriterijai, nes jų rinkinys geriausiai atskleidžia regiono socialinę ir ekonominę būklę. Būtent dėl pasikeitusios vertinimo tvarkos šių metų reitingas gerokai skiriasi nuo pernykščio.

Nedarbas padidėjo, bet vieta – aukštesnė

Naujausi skaičiai tikrai neguodžia, nors šįmet Širvintų rajono savivaldybė užėmė geresnes pozicijas net pagal keturis rodiklius. Deja, tai teigiamos įtakos turėjo mažai, nes bendrajame savivaldybių reitinge nėrėme žemyn per devynias pozicijas. Ir atsidūrėm trim pozicijom žemiau, nei buvome pastatyti 2012-aisiais.

Pagal socialinių pašalpų gavėjų skaičių iš 17 vietos pakilome į 15-ąją. Tai daugiausia lėmė ne prastesnė situacija kitur, o sumažėjęs socialiai remiamų gyventojų skaičius rajone. Prieš metus 1000 gyventojų teko 79,1 remiamo asmens, šįmet – 62,1.

Pagal gyventojų migracijos rodiklius iš pernai su Visaginu, Rietavu ir Biržais pasidalytų 42-44 vietų šįmet pakilome į 29-30 vietas, kurias dalijamės su Šalčininkais. Išvykusių ir atvykusių gyventojų santykis nuo minus 1,3 procento sumažėjo iki minus 0,94 procento. Vis dėlto tai reiškia, kad iš rajono į kitas šalies ar užsienio vietas gyventi dar išvyksta daugiau, nei atvyksta.

Pernai tarp darbingo amžiaus žmonių rajone buvo užregistruota 10,1 proc. bedarbių, ir pagal šį rodiklį šalyje su raseiniškiais dalijomės 22-23 vietas. Šįmet bedarbių užregistruota daugiau, 10,6 proc., tačiau pagal šį rodiklį šalyje pakilome į 19-ąją vietą. Akivaizdu, kad šį pakylėjimą lėmė ne pagerėjęs gyvenimas pas mus, o šiuo atžvilgiu prastesnė situacija kitose savivaldybėse. Galima sakyti, už artimą kaimynystę turime dėkoti Vilniui, kur darbo suranda ir į rajoną pinigų atveža nemažai mūsų gyventojų. Tuo tarpu, kaip jau esame kartą rašę, nemažai Širvintose išmokamų atlyginimų iškeliauja iš rajono, kadangi pas mus ne vienerias gerai apmokamas pareigas yra užėmę kitų rajonų gyventojai.

Nors pagal užsienio investicijas iš pernai su Panevėžio rajonu pasidalytų 50-51 vietų pakilome į 49-ąją, tą mikroskopinį pakylėjimą gyventojai vargu ar pajuto – vienam gyventojui tenkančių tiesioginių užsienio investicijų padaugėjo … vos 8 litais. Šie paminėti 109 litai atrodo daugiau nei juokingai, jei paminėsime, kad vienam mažeikiškiui tenka 61 867 litai, vienam vilniečiui – 48 226 litai, vienam Kazlų Rūdos gyventojui – 23 589 litai. Apskritai dabartinė pozicija gal būtų ir nepakitusi, tačiau šįmet nebuvo gauta duomenų iš dviejų savivaldybių – Rietavo ir Šilalės.

Kiti rodikliai, deja, gerokai prastesni.

Galima sakyti, beveik dvigubai, iš turėtos 17 vietos šalyje nugarmėjome į 33-iąją pagal nusikalstamumo lygį. Prieš metus 10 tūkstančių rajono gyventojų teko 130,23 užregistruoto nusikaltimo, dabar – jau 156,02.

Apmaudu, kad didžiausią smūgį rajono gyventojai vidutinių darbo užmokesčių ringe patyrė į jautriausią vietą. Lyginant pinigais, šįmet vidutinė Širvintų rajono savivaldybės gyventojo alga sudarė 1800 litų 90 centų. Na, rajono gyventojas gavo kone dviem šimtais litų daugiau, nei prieš metus (1602 litai), tačiau iš turėtos 31 vietos šalyje Širvintų rajonas nusirito net į 54-ąją.

54-ąją vietą šalyje šįmet užėmėmė ir pagal materialines investicijas vienam gyventojui. Jam teko 1692 litai, t. y. dvigubai mažiau nei, pavyzdžiui, vienam švenčioniškiui. Kadangi pernai pagal šį rodiklį lyginama nebuvo, sunku pasakyti, pakilome ar nusiritome.

Ir pas mus pinigus … užkasė

Sakoma, kad tikras lietuvis yra tas, kuris džiaugiasi, kai dega kaimyno tvartas. Tad pasidžiaukime, kad kaimyninė Ukmergės savivaldybė šių metų reitinge aukščiau už mus atsidūrė vos per dvi pozicijas, kaišiadoriečiai – tik per keturias, o molėtiškiai apskritai yra trim vietom žemiau už mus. Ir visai nepastebėkime, kad elektrėniškiai iš dešimtos vietos pakilo į šeštąją, o Vilniaus rajonas yra dvyliktas.

Joniškis atgimsta. Kelmė skendi pastoliuose. Politinė santarvė užtikrino Tauragės rajono augimą. Lazdijų viltis – investicijos ir nauji projektai. Milijoninės lėšos Mažeikiuose – ne tik švariam vandeniui… Tai pagrindiniai kai kurių „Veido“ pasakojimų apie atskirus regionus akcentai. Deja, nėra ką gero pasakyti apie Širvintų rajoną. Ir tai suprantama. Užuot pritraukus tiesiogines užsienio investicijas, skęstančiose savivaldybėse, tarp jų – ir mūsų, buvo einama lengviausiu keliu. Kaip pažymi „Veidas“, Lietuvos miestuose, miesteliuose ir gyvenvietėse buvo nutiesta daugiau nei 600 km vandentiekio ir 800 km nuotekų tinklų, prie centralizuotų tinklų suteikta galimybė prisijungti daugiau kaip 120 tūkst. gyventojų, tačiau problema ta, kad norinčiųjų prisijungti tiek neatsirado: dalis gyventojų yra emigravę, dalis nenori jungtis prie naujų tinklų, nes reikia dar prisidėti ir savo lėšomis. Žodžiu, pinigai buvo užkasti į žemę.

Ir pabaigai toks pastebėjimas: „Veido“ reitingo sudarytojai išskyrė, kad dviems iš penkių labiausiai reitinge smukusių savivaldybių vadovauja konservatoriai, po vieną „skęstantį laivą“ vairuoja liberalcentrisų, liberalsąjūdiečių ir Lenkų rinkimų akcijos statytiniai.

„Širvintų krašto“ informacija