Ar ją sumažins dirbtinis intelektas?
Yra toks anekdotas. Pabrangus degtinei, šeima apsidžiaugė, kad dabar jos galva mažiau gers. „Oi, ne, – artimuosius nuvylė šis. – Nuo šiol jūs mažiau valgysite…“
Jį prisiminiau perskaitęs, ką socialdemokratų deleguotas finansų ministras Taurimas Valys Seime atsakė į pastabą, kad pagal infliacijos tempus Lietuva jau aplenkė Bulgariją, Rumuniją, tarp visų pirmauja, finansiniai įsipareigojimai sparčiai auga, o biudžeto pajamų augimas lėtėja.
Kalbėdamas apie neva pradėsiančius trykšti gausesnius pajamų šaltinius, tarp kurių yra ir planai devintadaliu padidinti pajamas iš akcizų mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (vadinasi, vartotojams brangs visos, ypač akcizinės ir prekės – kuras, cukrus, alkoholis, tabakas), Taurimas Valys atsakė, kad visų asignavimų valdytojų, t. y. biudžetinių institucijų paprašyta išlaidas susimažinti 0,5 proc. ir pridūrė, jog „dirbtinis intelektas galėtų leisti sumažinti darbuotojų skaičių“.
Ar tik čia nėra atsakymas, iš kokių šaltinių planuojama biudžetininkams pakelti algas. Atleidus dalį biudžeto išlaikytinių, atsilaisvinusius pinigus bus galima pridėti kitiems, kartu perdėjus ir dalį darbinių funkcijų. Na, o dalį tų funkcijų, anot ministro, bus galima perkelti ant dirbtinio intelekto pečių. Vadinasi, mūsų gyvenime daugės dirbtiniu balsu kalbančių paslaugų teikėjų, aptakių atsakymų su nuorodomis į įstatyminius aktus, o gyvų darbo vietų administravimo sferose, pirmiausia – regionuose, dar labiau mažės.
Gindamas valstybės biudžeto projektą, kuris esą atspindi esminius šios Vyriausybės įsipareigojimus, viena iš silpniausių šios Vyriausybės grandžių opozicionierių įvardijamas Valys vylėsi, kad mažės išlaidos, nors pagrindiniu arkliuku tapo kalbos apie augsiančias pensijas, socialines išmokas ir atlyginimus. Tarp kitų iš dangaus nukrisiančių dovanėlių – ir 61,35 mln. eurų vaiko priežiūros ir užimtumo garantijoms – šį krepšelį būtų galima naudoti auklės paslaugoms, pailgintos dienos grupėms, stovykloms.
Akivaizdu, kad atlyginimai mokytojams, mokslo darbuotojams ir treneriams iš esmės padidės pasiskolintais pinigais. Užuot sunkiais visam pasauliui laikais susiveržę diržus ir bent kiek sumažinę valstybės įsiskolinimus, kitais metais už tą skolą palūkanoms sumokėsime 370 mln. eurų DAUGIAU negu šiemet.
Vien tik iš tų papildomai valstybės atiduodamų pinigų Širvintų rajono savivaldybė galėtų gyventi 9 metus (2026 metų savivaldybės biudžetas buvo patvirtintas su 40,1 mln. asignavimais). Tie 370 mln. papildomų eurų – tai mūsų rajono 25 metų švietimo srities biudžetas.
Kalbėdamas apie ketinamą dar labiau praskolinti Lietuvą, finansų ministras pasiteisino, kad, pavyzdžiui, Estija, Latvija ar Lenkija ketina prasiskolinti dar labiau. Ką opozicija konstatavo, kad kas ketvirtas euras, kuris bus išleistas socialdemokratų valstybėje, bus skolintas. Valstybės skola padidės nuo 39 proc. iki 53 proc., o septintadalis metinės ekonomikos bus praskolintas.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
