Kaip vertinate praūžusios audros padarinius Širvintų rajono savivaldybėje? Ar turite informacijos apie sugriautus, apgriautus namus, statinius, nukentėjusius žmones ir savivaldybei priklausantį turtą?
Kol kas nesame gavę informacijos, kad dėl audros būtų nukentėję žmonės – sveikatos priežiūros įstaigos apie tokius atvejus nepranešė. Tačiau paveiktų gyventojų buvo labai daug. Dalis rajono žmonių beveik tris paras buvo be elektros, o atokesnės pavienės sodybos – dar ilgiau.
Kalbant apie turtą, žalos tikrai padaryta labai daug: virto tvoros, buvo sugriauti šiltnamiai, kai kur apgadinti ar nuplėšti stogai. Vis dėlto informacijos apie visiškai sugriautus gyvenamuosius namus Savivaldybė nėra gavusi.
Nukentėjo ir Savivaldybei priklausantis turtas – pavyzdžiui, virstantys medžiai sulaužė futbolo stadiono tvorą.
Labai daug problemų visame Širvintų rajone turime dėl medžių kapinėse. Ten augantys dideli medžiai per audrą buvo išversti, griūdami jie apgadino kapus ir sudaužė paminklus. Ir po kiekvieno didesnio vėjo susiduriame su ta pačia problema.
„Aš jau dešimt metų sakau, kad kapinėse tarp kapų medžių apskritai neturėtų būti, visi jie turėtų būti išpjauti. Vieni medžiai išverčia paminklus, kiti juos sulaužo. Kapinės yra vieta, kur stovi kapai ir paminklai, tai yra žmonių turtas. O kai jis sugadinamas, žmogui pačiam tenka viską atstatyti. Tačiau šiandien Lietuvoje susiduriame su situacija, kai medis kartais tampa svarbesnis už žmogaus turtą ar net gyvybę“, – sako Širvintų r. savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė.
„Gauname daug gyventojų prašymų nukirsti medžius, tačiau Savivaldybė, išduodama leidimą, turi vadovautis įstatymais, o ne tuo, ar mums medis patinka, ar nepatinka. Žmonės puikiai žino, kokie griežti Lietuvoje yra reikalavimai, susiję su medžių kirtimu. Net ir savo sklype augančio medžio negalima tiesiog imti ir nukirsti – tam nustatytais atvejais reikalingas leidimas. Tačiau labai prašau žmonių būti atsargiems. Medžiai yra inventorizuoti ir matomi ortofotografijoje. Jeigu kažkas savavališkai pašalins medį, vėliau gali atsirasti ir kaimynų skundas, ir patikrinimas, o baudos už neteisėtą medžio pašalinimą gali siekti tūkstančius eurų. Tai yra realybė, kurioje šiandien gyvename“, – situaciją komentuoja merė.
Dar vienas skaudus pavyzdys – viena iš rajone veikiančių parduotuvių „Veivera“, kuri norėjo dirbti net ir neturėdama elektros. Buvo prijungtas generatorius tam, kad žmonės galėtų ateiti ir nusipirkti vandens, duonos bei kitų būtiniausių produktų.
„Aš pati, apie tai sužinojusi, patyriau šoką. Kitą dieną kalbėjausi su parduotuvės vadove. Ji buvo labai sukrėsta, kad žmonės galėjo taip pasielgti. Taip, generatorius skleidžia triukšmą. Suprantame, kad tas garsas nėra malonus, ypač naktį. Tačiau pati situacija taip pat nėra maloni. Žmonės neturi elektros, vandens, negali apsipirkti, o parduotuvė tuo metu stengiasi veikti būtent dėl jų. Ir tas generatorius buvo ne šiaip sau – jis leido parduotuvei atsidaryti ir suteikti žmonėms galimybę nusipirkti būtiniausių prekių. O žmonės, pasak vadovės, neapsikentę triukšmo, generatorių numetė nuo rampos ir sudaužė. Parduotuvė dėl to turėjo užsidaryti.
Man atrodo, kad ši istorija labai daug pasako apie tai, kaip tokiose situacijose turime elgtis vieni su kitais. Galime pykti dėl elektros nebuvimo, galime būti pavargę ir suirzę, bet negalime naikinti to, kas tuo metu padeda mums patiems“, – situaciją komentuoja Širvintų r. savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė.
Kokių resursų didžiausią poreikį mūsų rajono savivaldybėje išryškino audra?
Labiausiai ši situacija išryškino žmogiškųjų išteklių svarbą. Technika, generatoriai, transportas yra būtini, tačiau kritinę akimirką viską lemia žmonės – jų pasirengimas, atsakomybė, gebėjimas susitelkti ir veikti.
Savivaldybė turi generatorių, kurie buvo įsigyti tam, kad ekstremaliųjų situacijų metu galėtų funkcionuoti gyvybiškai svarbios įstaigos ir paslaugos – ligoninė, vandens tiekimo infrastruktūra, kitos būtinos įstaigos. Tačiau ši audra parodė, kad elektros tiekimas vienu metu gali sutrikti labai didelėje teritorijoje, o kartu gali dingti ir vanduo. Todėl tokioms situacijoms turime būti pasirengę dar plačiau.
Didžiausias krūvis vis dėlto teko žmonėms. Darbuotojai buvo atšaukiami iš atostogų, dirbo savaitgalį, neskaičiuodami darbo valandų, kai kurie – praktiškai paromis. Seniūnai, seniūnijų darbuotojai, UAB „Širvintų vandenys“, UAB „Širvintų šiluma“ darbuotojai ir kitos tarnybos susitelkė, pasiraitojo rankoves ir negailėdami jėgų tvarkė audros padarinius.
„Pirmiausia galvojome apie žmonių saugumą. Reikėjo kuo skubiau atlaisvinti užverstus kelius, pašalinti pavojingus medžius ir šakas, kad būtų galima pravažiuoti. Nes svarbu ne tik tai, ar žmogus gali pasiekti namus. Reikia galvoti ir apie tai, kad, neduok Dieve, įvykus nelaimei, greitoji medicinos pagalba, ugniagesiai ar kitos tarnybos turėtų galėti pasiekti žmogų laiku. Šioje situacijoje dar kartą pamatėme, kad technikos galima nupirkti, tačiau kritinę akimirką viską lemia žmonės. Niekas neklausė, ar darbo diena, ar savaitgalis, kiek valandų jau dirbta. Žmonės tiesiog susitelkė ir darė tai, ką tuo metu reikėjo padaryti. Už tokį atsidavimą kiekvienam iš jų esu labai dėkinga“, – sako Širvintų r. savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė.
Teko girdėti, kad Savivaldybė pasitelkė ekstremaliosioms situacijoms nupirktus generatorius. Kiek pasiteisino šis ankstesnis pirkimas ir ko dar reikėtų?
Generatoriai tikrai pasiteisino, tačiau ši audra parodė ir tai, kad jų reikia daugiau, o labai svarbu, kad jie būtų techniškai pritaikyti konkrečioms sistemoms.
Susidūrus su elektros tiekimo sutrikimais paaiškėjo, kad norint generatorių prijungti prie vandens tiekimo sistemų ir jų pagalba paleisti vandens siurblius, reikalingos atitinkamos jungtys. Ne visi Savivaldybės turimi generatoriai galėjo būti prijungti prie vandens tiekimo sistemų būtent dėl jungčių neatitikimo.
Todėl jau papildomai nupirkome generatorių su tam tinkamomis jungtimis.
Kokių pageidavimų daugiausia girdėjote iš žmonių? Kokie jų lūkesčiai?
„Be abejo, daugiausia žmonės norėjo elektros. Ir aš juos visiškai suprantu – tris paras būti be elektros yra labai sunku. Tačiau reikia suprasti ir tai, kad Savivaldybė pati negali sutvarkyti elektros tinklų ar aukštos įtampos linijų. Tai yra ESO atsakomybė. Mes nuo pirmųjų minučių nuolat bendravome su ESO, sekėme situaciją, perdavėme informaciją apie problemines vietas ir darėme viską, kas priklausė nuo Savivaldybės. Žinoma, gavome įvairių žinučių ir prašymų. Buvo žmonių, kurie tikėjosi, kad Savivaldybė pristatys šiltą maistą, kavą ar arbatą. Ir ši situacija dar kartą parodė, kad ekstremalioms aplinkybėms turime ruoštis visi. Apie artėjančią audrą buvo perspėjama iš anksto – informaciją skelbė meteorologai, žiniasklaida, buvo siunčiami perspėjimai į telefonus. Todėl turime ne tik klausti, ką už mus padarys Savivaldybė ar tarnybos, bet ir patys pagalvoti, ką galime padaryti dėl savęs, savo vaikų, tėvų ar kaimynų. Kaip jau minėjau, namuose turėtume turėti bent būtiniausių atsargų – geriamojo vandens, maisto, vaistų, grynųjų pinigų ir kitų dalykų, kurių gali prireikti kelioms paroms sutrikus įprastam gyvenimui. Manau, kad ši audra buvo pamoka mums visiems – ir institucijoms, ir kiekvienam žmogui asmeniškai“, – sako Širvintų r. savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
