Praėjusias kelias savaites įvairios žiniasklaidos priemonės linksniavo netoli Jauniūnų įrengtą dujų kompresorių stotį, oficialiai atidarytą 2022-ųjų gegužę, kai Ukrainoje jau trečią mėnesį griaudėjo karas. Jauniūnų kompresorių stotis tapo vienu iš svarbių pradėto eksploatuoti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties (GIPL) objektų.
Nors kai kam gali susidaryti nuomonė, kad skandalingi įtarimai, jog buvo atvirai sukčiaujama statant kompresorių stotį, paaiškėjo tik dabar, taip nėra. Pareiškimai, kad statybų metu netoli Jauniūnų buvo sumontuotos ne tos detalės, kurios buvo suprojektuotos ir užsakytos, nuskambėjo gerokai anksčiau. Tiesiog dabar, kai horizonte pasirodė Prezidento ir Europos Parlamento narių rinkimų kontūrai, šie įvykiai linksniuojami su nauju įkarščiu.
2023-iųjų spalį, taigi beveik prieš pusmetį imta plačiau kalbėti, kad magistralinį dujotiekį stačiusiai energetikos objektų statybos bendrovei „Alvora“ neleista statyti maždaug Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvių trumpaamžių atliekų paviršinio atliekyno dėl negeros patirties, mat 2023-iųjų birželį buvo pranešta apie kilusius rimtus įtarimus. Esą prisidengiant suklastotais europiniais sertifikatais galėjo būti sumontuota ir rusiškų jungiamųjų detalių.
Šiuos įtarimus ėmė tirti teisėsauga. Spėta, jog įmonė susirado kelias Europos bendroves, kad po jų išduotais kokybės sertifikatais galėtų paslėpti Rusijos koncerno „ChelPipe“ įmonės pagamintas ir „Alvorai“ jau galimai parduotas detales.
Tiesos dėlei, apie tai imta kalbėti net ne praėjusį birželį, o dar 2020-ųjų vasarą, kai iki karo dar buvo likę daugiau kaip pusantrų metų. Jau tuomet nacionalinis transliuotojas LRT skelbė, jog 2020 metų balandį „Alvora“ pasirašė sutartį su Šveicarijos bendrove „Global Pipe Trade“ (dabar „ChelPipe International“), kuri priklauso Rusijos koncernui „ChelPipe Group“, o pagal ją iš Rusijos Čeliabinsko gamyklos turėjo būti perkamos alkūnės ir trišakiai. Tai padaryta jau po to, kai Vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija 2019 metų liepą sandorį su „Alvora“ užsakovui leido pasirašyti „su labai aiškiomis rekomendacijomis dėl galimų rizikų suvaldymo priemonių“. „Alvora“ tuo metu dirbo Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, čia ji turėjo antrines įmones.
Matyt, suprasdama, kad neišeis ignoruoti ikikonservatorinės valdžios nurodymo vengti galimų rizikų, bendrovė pasirūpino figos lapeliais, kad pridengtų tikrąją gaminių kilmę.
Pernai birželį paviešintas portalo 15min.lt tyrimas atskleidė, kad GIPL’e gali būti 158 rusiškos kilmės detales, o jų bendra vertė – apie 300 tūkst.eurų. Jos buvo nupirktos ir sumontuotos 2020 metais. Kiek miglotai skamba žinia, kad jungiamąsias dalis pagamino dvi Lenkijos ir Rumunijos įmonės, o pardavė Latvijos įmonė. Tačiau apie tokius sandorius dažniausiai sakoma: Europos Sąjungoje „gaminami“ tik dokumentai, pagal kuriuos tik „gostus“ ir „ostus“ turintys produktai karūnuojami ES sertifikatais.
Būtų galima sakyti, kad nuo to, ar Jauniūnuose buvo sumontuotos iš tiesų Rusijoje ar jos valdomose įmonėse pagamintos jungtys, Širvintų gyventojui nei šilta, nei šalta.
GIPL aptarnaujanti Jauniūnų kompresorių stotis nėra ta vištelė, kuri ne tik verslininkui, tačiau ir vietos bendruomenei neša auksinius kiaušinius, kokia vištele žada tapti planuojamas vėjo elektrinių parkas. Dėl jo atėjimo į rajoną irgi kilo bruzdėjimas, kaip tada panikuota Jauniūnuose. Kaip ir tada, taip ir dabar gyventojų vardu daugiausia kalbėjo savų išskaičiavimų turintys aktyvesni asmenys. Dar pamename, kaip anuomet verslas žadėjo arčiau gyvenantiems žmonėms sumontuoti sandarius langus, kad jie negirdėtų galimo technologinio triukšmo, sklindančio iš stoties teritorijos. Gal ir sumontavo tuos langus, tačiau apie tai nesigyrė. O juk būtų teisinga, jei savivaldybės nebūtų pamirštos raikant dujininkų pelną. Dėl tokių objektų veiklos sukurtos darbo vietos regionuose yra geras dalykas, bet nereikėtų pamiršti visos bendruomenės. Juk tai, kad turime tokį objektą, prie kurio veda įvairūs tinklai, mums yra grįžę įvairiais apribojimais, žemės servitutais ir pan.
Kas dėl rusiško kvapo, neatmetama naujo incidento grėsmė Jauniūnuose, kokia čia kilo 2009-aisiais sprogus dujotiekiui. Rajonui tai tikrai nepasitarnautų kaip komplimentai. Greičiau mestų neapibrėžtumo, pavojų šešėlį. Nutikus kokiai avarijai, rusiška svarbių mazgų kilmė galbūt būtų pasirinkta kaip pagrindinė priežastis, paaiškinanti technologinę avariją. O ji tikėtina, nes pats objektas įvardijamas kaip didesnės rizikos, yra griežtai saugomas, nes svarbus nacionaliniam saugumui.
Čia galbūt ir yra svarbiausia priežastis, kodėl mums neturėtų būti tas pats, kas gamino prie Jauniūnų sumontuotus vamzdžius, ar yra skirtumas, kad sumontuoti buvo ne tie. Galbūt ne tokie saugūs, galbūt daug pigesni. Tokie faktai tik parodo, kad mūsų šalyje yra grėsmė tapti normai, kai kalbama viena, o daroma kita. Paimami pinigai už vieną, o atvežama kita. Mes skaudžiai reaguojame, kai gauname elektroninėje parduotuvėje įsigytą prekę, kurios išvaizda smarkiai skiriasi nuo matytos nuotraukoje. Tai kodėl čia turėtų būti kitaip?
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 1 d. laikraščio numeryje.
Labai geras straispnis ir labai gerai viskas surasyta. Prisimenu, kokius kelius reikejo nueiti, bet niekas nepadejo ir darė ir padare taip kaip nori. Panasiai kaip kad dabar su vejo jegaonhemis.
Čia juk tik straipsnio anonsas, o pačiam straipsnyje daugiau kalbama yra ir apie 2009 metus, ir apie avariją daugiau užsimenama. Esmė ne audra stiklinėje, o tai, kaip mus mulkina, kai už auuksinio klozeto kainą pastato „auksinį“, ir tai yra laikoma norma.
„O juk būtų teisinga, jei savivaldybės nebūtų pamirštos raikant dujininkų pelną“ galimai viso straipsnio atsiradimo esminis sakinys :).
Patikslinam. Jauniūnų dujų stotos pradėta statyti ~2009 – 2010 metus. Pradėta eksploatuoti ~2011 metus, t.y. tuo metu ji jau pilnai veikė, bet ne 2022 metais kaip teigiama straipsnyje :).
Stotyje pagrinde sumontuota rimtų gamintojų įranga iš EU. Taip, kai kurios dalys yra rusijos gamybos ir čia joks nusikaltimas, kadangi prieš ~15 metų situacija buvo visai kita nei yra šiai dienai ir nebuvo jokio nusikaltimo pirkti kažkokią reikalingą įrangą iš rusijos. Straipsnio autorius galiu nuraminti, kad tai jokiu būdu nereiškia padidintų avarijų tikimybės.
Arčiausiai gyvenantiems gyventojams buvo sumontuoti plastikiniai langai garso slopinimui, taip kaip buvo numatyta projekte.
Visose šalyse yra dujotiekiai, elektros tiekimo tinklai, kitos šalies gyvenimui svarbios komunikacijos ir visi kažkaip sutaria ir prisitaiko, kodėl pas mus turėtų būti kitaip ? Elektros, dujų, vandens negalima tiekti internetu per WiFi :).
Straipsnis yra puikus audros stiklinėje sukėlimo pavyzdys, kai iš nieko padaroma kažkokia „problema“.