Toks gyvenimas

Aukštos kvalifikacijos pedagogai, psichologai, socialiniai darbuotojai… Projektų vykdymas, kompetencijų ugdymas – tai švietimo reformos deklaracijos… Ne vienerius metus ta reforma vyko, vyksta ir, matyt, dar ilgai vyks. Ir kuo ilgesnis procesas, tuo prastesnis rezultatas (kaip ir su tais serialais: kuo daugiau serijų, tuo nuobodžiau žiūrėti). Kažkur pertvarkymų verpetuose tarp skambių “europietiškų” frazių ir terminų pasimetė tie, kurių labui neva ir skirta ta reforma… Jauna, besiformuojanti asmenybė blaškosi kažkur tarp besireformuojančios švietimo sistemos, nuolat užsiėmusios, “pinigą darančios” ar viskam abejingos nuo alkoholio apspangusios šeimos ir… įvairiausių pagundų pilnos gatvės, televizoriaus, kompiuterio… Pastarųjų įtaka neabejotinai veiksmingiausia. Ir, deja, ne į gera. Skaityti daugiau »

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Širvintų rajono organizacija rūpinasi sutrikusio regėjimo žmonėmis, gyvenančiais Širvintų mieste ir rajone. Organizacija vienija 68 žmones. Iš jų 36 – LASS nariai. Neseniai įvyko LASS Širvintų filialo, kuriam vadovauja I grupės regėjimo negalią turinti Irena Drazdienė, ataskaitinis susirinkimas. Susirinkime, be Sąjungos filialo narių, dalyvavo gausus būrys svečių: VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų Aklųjų centro direktorius Sigitas Bilevičius, vyriausioji specialistė Likumida Orlova, LASS centro tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Sigitas Armonas, Lietuvos radijo laidos “Arčiau manęs” vedėja Gema Padribonienė, Širvintų rajono Socialinių paslaugų centro direktorė Aldona Bubelevičiūtė. Buvo kviestas ir rajono meras, bet, matyt, regėjimo negalią turinčių žmonių reikalai jam per menki. Ataskaitinį pranešimą perskaitė organizacijos savanorė, skaitovė Asta Drazdaitė.

Pranešime ne tik pateikta statistikos apie Sąjungos filialo narius, bet ir apžvelgtos pagrindinės veiklos kryptys. Pažymėta, kad organizacijoje yra 21 darbingo amžiaus narys. Iš jų dirba tik 8, o 13 nedirba. Nedirbantiems nariams pagal poreikį ieškoma darbo interneto skelbimų puslapiuose, laikraščiuose, bendradarbiaujama su Darbo birža. Tačiau, kaip vėliau kalbėta diskusijose, įsidarbinti regėjimo negalią turintiems žmonėms – didelė problema. Štai jauna mergina vienoje darbovietėje net buvo “įveikusi” bandomąjį laikotarpį, tačiau kai darbdavys sužinojo, kad būsimoji darbuotoja turi regėjimo negalią, kaipmat jos paslaugų atsisakė.
Skaityti daugiau »

Praėjusią savaitę į “Širvintų krašto” redakciją kreipėsi kelios Kernavės seniūnijos gyventojos, teigdamos, kad autoparduotuvėje (vadinamojoje “avtolavkėje”) nusipirko produktų, neskirtų pardavinėti.

Iš pradžių buvo nelabai aišku, kaip galima nusipirkti maisto produktų, kuriais negali būti prekiaujama. Tačiau nuvykus pas kelias skambinusias senyvo amžiaus Kernavės seniūnijos gyventojas paaiškėjo, kad jos autoparduotuvėje nusipirko Europos Sąjungos ženklu pažymėtų produktų, kurie skirti labiausiai nepasiturintiems asmenims pagal 2008 metų programą. Viena iš močiučių pasakojo, kad iš pradžių nepastebėjo, kokios prekės jai buvo parduotos, bet grįžus namo ir traukiant produktus iš krepšio akys užkliuvo už Europos Sąjungos ženklo. Tuomet močiutė atidžiau apžiūrėjo perlinių kruopų maišelį ir įsitikino, kad nusipirko prekę, kurį skirta labiausiai nepasiturintiems žmonėms. Vėliau paaiškėjo, jog tokių produktų nusipirko ir daugiau žmonių. Senyvo amžiaus moterys jautiesi kaltos, jog įsigijo kitiems asmenims priklausančių maisto produktų. Tačiau ar galima kaltinti šias moteris? Juk ir jaunesnio amžiaus asmuo tikriausiai neiškart pastebėtų apgaulę, nes produkto pakuotė mažai kuo skiriasi nuo paprastos, o tiksliau – viską išduoda tik užrašas, kam ši prekė yra skirta. Taigi Kernavės seniūnijos gyventojos nutarė nesitaikstyti su tuo, kad iš labiausiai visuomenėje nepasiturinčių asmenų yra atimami maisto produktai ir parduodami kitiems.
Skaityti daugiau »

Praėjusią savaitę “Širvintų krašto” redakcijoje apsilankęs vindeikiškis Michail’as Taskajev’as pasiūlė pasidomėti jo kaimyno sode įvykusiu “stebuklu”. Vyras pasakojo, kad jo kaimynas nulupo žievę medžiui, o tas ne tik kad neišdžiūvo, bet ir vėl sužaliavo.

Įprasta, kad kiekvieną pavasarį sužaliuoja medžiai, tačiau kai ūglius išleidžia nužievintas augalas, visi nustembame. Toks keistas ir neįprastas reiškinys atsitiko ir Vindeikiuose gyvenančių Viktorijos ir Ivano Šuško sodyboje. I.Šuško pasakojo, kad jų sode jau penkiolika metų auganti kriaušė žydėdavo kasmet, tačiau derliaus taip ir neužaugindavo. O jei ir būdavo kokios penkios kriaušės, tai ir tos labai kietos bei rūgščios. Iš jokios naudos neteikiančio medžio, sodybos šeimininkė sumąstė padaryti stovą gėlių vazonams pakabinti. Kai pernai medis ir vėl nedavė derliaus, šeimininkai nusprendė, kad nėra ko laukti, nes jeigu kriaušė iki šiol neužderėjo, tai daugiau ir nebederės. Ilgai nelaukę, šeimininkai rudenį nupjovė medžiui šakas, o žievę nulupo. Lyg viskas ir aišku, jokios naudos neteikiantis medis pavirto ne tik gražia dekoracija sode, bet ir puikiu stovu gėlėms. Tačiau viskas tuo nesibaigė. Atėjus pavasariui V. ir I. Šuško sodyboje įvyko stebuklas. Turėjusi išdžiūti kriaušė pradėjo leisti ūglius. Taigi sodybos šeimininkai savo sode turi “išdžiūvusį” medį su žaliuojančiomis šakomis. “Kaip tai galėjo atsitikti?” – klausia I. Šuško ir jo kaimynai.
Skaityti daugiau »

Skaitytojų laiškai

Viskas brangsta. Brangsta ir kelionės autobusais. Tačiau mokėdami už pavėžėjimą nemažus pinigus, norime, kad mums būtų visapusiškai patogu. Į kelionę paprastai išsiruošiame švariai apsirengę, pasipuošę. Tačiau neretai įlipus į autobusą reikia būti labai atsargiems, kad neišsiteptume. Autobusų parko “klipatos” autobusai, ko gero, itin retai šluojami, nekalbu jau apie jų plovimą, valymą. Štai ir visiškai neseniai į Čiobiškį per Gelvonus važiavusiame autobuse reikėjo itin atidžiai dairytis, kad neišsiteptum drabužių – nors buvo ką tik po lietaus ir keliai nedulkėjo, bet visą saloną dengė storas dulkių, purvo sluoksnis. Mačiau, kaip kai kas ant sėdynių tiesė nosinaites ar kokius polietileno maišelius, kad neišsiteptų drabužių… O gal rengdamiesi važiuoti keleiviai turėtų įsimesti į krepšį specialius drabužius?

Negi Autobusų parkas taip taupo, kad jau ir autobusų nebeplauna?

Mindaugas Vitkevičius

Skaitytojų laiškai

Paskaičiau Jūsų šeštadienio laikraštyje rajono tarybos posėdžio aprašymą ir supykau: na ir kodėl tie mūsų išrinktieji tokie nesupratingi, kodėl jie nenori “nusileisti ant žemės”, iki mūsų, paprastų žmogelių. Štai ėmė ir priėmė sprendimą Laidojimo namus statyti Paširvintyje. Patys vieni taip sumąstė. Nes jeigu su mumis, paprastais žmogeliais, būtų pasitarę, būtų išgirdę ir kitokią nuomonę.

Nesuprantu, kam reikia mieste naikinti Laidojimo namus. Kokios dar higienos normos? Ir Vilniuje, ir Kaune, ir mūsų kaimynėje Ukmergėje – visur laidojimo namai centruose, ir niekas jų nesiruošia naikinti. Jei kliūva dėl to, kad prie tvenkinio, tai, mielieji, čia ne Indija, kur į Gangos vandenis metami lavonai. Be to, jei jau kalbėsime apie higienos normas, tai miesto kapinės dar arčiau vandens. Ir išvis dauguma kaimų kapinaičių prie upių, upelių… Be to, Ramybės gatvėje Laidojimo namai sovietmečiu buvo specialiai pastatyti ir niekam neužkliuvo, visiems patogu, gerai. Skaityti daugiau »

Dienos tema

Rekonstruodama šilumos trasas UAB “Širvintų šiluma” rizikuoja rudenį, kai į butus vėl tekės karštas vanduo, sulaukti daug mažiau džiugių šūksnių. Paskelbus, kad visą vasarą didžiojoje dalyje miesto nebus karšto vandens, kasmetinių tiekimo trikdžių išvarginti miesto gyventojai pagaliau pratrūko. Tiesa, jie nepuolė piketuoti prie šilumininkų įstaigos ir kitaip nereiškė savo nepasitenkinimo. Nemažai širvintiškių, numoję ranka į kalbas apie “sausrą” vonių ir virtuvių karšto vandens čiaupuose, butuose ėmė rengtis autonomines vandens pakaitinimo sistemas.

Suprantama, kad šiuo atveju kalbama apie elektrinius tūrinius vandens šildytuvus, žmonių paprastai elektriniais “boileriais” vadinamus, nors kai kurie dairėsi ir į momentinius vandens šildytuvus. Nuo šių paprastai atbaidydavo tai, kad jiems naudoti reikia didelės momentinės elektros galios, o tuo gali pasigirti labai nedaug butų. Skaityti daugiau »

Skaitytojų laiškai

Netoli Bagaslaviškio esančio Pyplių kaimo gyventojai norėtų paklausti valdžios, kam kelininkai “pardavė” apie 300 metrų kaimo kelio, ir kas jį, tokį duobėtą, “nupirko”? Esmė ta, kad kelininkai sutrumpino savo prižiūrimą kelią. Šiuo metu kelias į Pyplius yra remontuojamas, o nedidelė jo atkarpa – užmiršta. Anksčiau kilometrus žymintis stulpelis su nuline atžyma stovėjo apie tris šimtus metrų toliau, o dabar jį perkėlė į artimesnę kryžkelę. Taigi kelio atkarpa kažkur prapuolė ir jos remontuoti nebereikės. Gal taip taupomi pinigai? Pagal rajono kelių planą (jis pridedamas) kelias, kurį reikia prižiūrėti, baigiasi toliau. Atstumas nedidelis, tačiau mums pikta, kad ir tuos 300 metrų norima “nusukti”. Galime pridurti, kad kiekvieną dieną šiuo keliu kratosi mokyklinis autobusiukas, kurio amortizacija taip pat kainuoja.

Pypliečiai

Mūsų name (J.Janonio g. 9) gyvena nemažai jaunų šeimų, kuriose auga mažamečiai vaikai. Ateina vasara, mamos, išsivedusios savo mažylius į kiemą, turi juos vos ne virvute prisirišusios vedžioti. Kieme yra smėlio dėžė ir nuožulnuma čiuožti, tačiau mamoms baisu dėl ten žaidžiančių vaikučių, nes per kiemą eina kelias. Jis nutiestas per metrą nuo vaikų žaidimo aikštelės. Prieš keletą metų automobilius turinčių žmonių patogumui buvo išasfaltuota dalis kiemo prie pat vaikų žaidimų vietos. Tačiau baisiausia, kad per buvusią žalią veją pramintas kelias, kuriuo dideliu greičiu per kiemą važiuoja mašinos. O vaikai žaidžia čia pat… Kad ir netoli nukritus kastuvėliui ar kitam žaislui, vaikas bėgs jo pasiimti ir gali atsidurti po automobilio ratais…
Skaityti daugiau »

Replika

“Sakykite, ar yra toks įstatymas, kuris draustų pirkėjams parduotuvėse atsiskaityti centais?- klausė į “Širvintų krašto” redakciją atėjusi Felicija Šidagienė. – “Maximoje” iš manęs atsisakė paimti 7 litus centais. Ar tai ne pinigai? Ar jais draudžiama atsiskaityti?”

Jau rašėme, kad maršrutinio autobuso vairuotojas atsisakė vežti moterį, neturinčią smulkių kupiūrų bilietui nusipirkti, o parduotuvėje – atvirkščiai: centai – jau nebe pinigai… Tai, žinoma, ne kas kita, kaip prekybininkų savivalė. Deja, ne tik “Maximoje”, bet ir kitose parduotuvėse dažni atvejai, kai iš pirkėjų atsisakoma paimti mokestį už prekes centais. Ypač baltais. Vienintelis pasiteisinimas – bankai už centų pakeitimą ima nemažus procentus, taigi parduotuvėms centai pasidaro nuostolingi. Skaityti daugiau »