Tarybos nariui nepavyko įrodyti, kad tėvas neturėjo teisės į žemę

Vilniaus apygardos teismas panaikino Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą dėl ieškinio, kurį teismui pateikė Mykolas Bildžiukas ir jo žmona. Širvintų rajono tarybos nario liberalcentristo šeima reiškė pretenzijas giminaičiams dėl paveldėto, o paskui perleisto 2,15 ha sklypo su jame įveistu 1,37 ha sodu.

Šis žemės sklypas anuometinės Širvintų apylinkės tarybos sprendimu 1994 metais buvo suteiktas ieškovo tėvui, už jį investiciniais čekiais sumokėjo Mykolas Bildžiukas. 1996 metais šioje žemėje Mykolas Bildžiukas savo lėšomis įveisė pramoninį sodą ir tam, kaip teigė ieškinyje, išleido per 100 tūkst. litų. Tačiau tėvui gyvam esant nespėta atlikti visų žemės nuosavybės įforminimo procedūrų. Po žemės sklypo valdytojo mirties 2001 metais tėvo turtas, taip pat ir minėtas sklypas, pagal testamentą buvo paliktas vienai iš dukterų, kuri 2005 metais jį įsiteisino savo vardu.

Teigiama, kad Mykolas Bildžiukas pageidavo, jog sesuo teises į sodą perleistų jam, tačiau ši 2011 metais už 7 tūkst. litų pardavė seseriai.

Kreipęsis į Širvintų rajono apylinkės teismą, Mykolas Bildžiukas prašė, kad būtų panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2005 metais priimtas įsakymas parduoti asmeninio ūkio žemės sklypą ieškovo seseriai, tais pačiais metais pasirašyta sutartis dėl šio sklypo pardavimo ir 2011 metais sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl sklypo perleidimo jų seseriai ir jos vyrui.

Tokį prašymą ieškovas motyvavo ir tuo, kad įgydamas žemės tėvas tariamai neturėjo teisės į išlikusį turtą, kadangi jos buvo atsisakęs. Kaip vienas ieškovų argumentų buvo pateiktas ir teiginys, kad iš tiesų ginčytiną žemės sklypą neva naudojo ne tėvas, o jie patys. Ieškovų Bildžiukų nuomone, būtent jie pagal įstatymus turėjo teisę išsipirkti iš valstybės žemės sklypą, kurį apima jų įveistas pramoninis sodas.

Prieš metus civilinę bylą išnagrinėjęs Širvintų rajono apylinkės teismas konstatavo, kad ginčytinas asmeninio ūkio žemės 2,15 ha ploto sklypas Mykolo Bildžiuko tėvui buvo suteiktas pažeidžiant teisės aktus. Šis asmuo 1996 metais savo seserų naudai buvo atsisakęs teisių atkurti nuosavybę pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, o suteiktos asmeninio ūkio žemės pats nenaudojo. Teismo nuomone, visi vėlesni veiksmai, konkrečiai – suteiktos žemės pardavimas, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.

Taigi Širvintų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą 2,15 ha žemės sklypą grąžinti valstybei. Be to, sklypo paveldėtoja buvo įpareigota grąžinti seseriai jos sumokėtus pinigus, o valstybė – grąžinti gautus pinigus už privatizuotą žemę.

Galima tik spėti, kad būtent toks ir buvo Mykolo Bildžiuko bei jo žmonos siekis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, logiška tikėtis tarybos nario žingsnių įforminti teises į sklypą, kuriame savo lėšomis įveisė pramoninį sodą.

Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba apskundė šį Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą, o Vilniaus apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino.

Apeliacinį skundą nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija nusprendė, kad Mykolo Bildžiuko tėvas ne tik įgijo teisę pirkti asmeninio ūkio žemės sklypą, kaip reglamentuoja įstatymai, bet ir šia teise pasinaudojo, todėl dukra, kaip vienintelė teisėta testamentinė įpėdinė, atliko visas procedūras. Aplinkybė, kad už žemės sklypą sumokėjo ne tėvas, o sūnus, nereiškia, kad tokiu būdu tėvas perleido savo nuosavybės teisę į ginčo sklypą sūnui. Žemė buvo paskirta tėvui ir nėra reikšmės, kas atliko mokėjimą. Bylos medžiaga taip pat leidžia prieiti prie išvados, kad tėvas naudojo jam paskirtą asmeninio ūkio žemę iki to momento, kai ją išpirko.

Apygardos teismas akcentavo, kad savo dalies į paveldėtą žemę atsisakymas nereiškia, jog įstatymų numatyta tvarka nebuvo galima lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemės. Taip pat akcentuota, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog minėtas sodas nuosavybės teise priklauso būtent Bildžiukams.

Taigi Vilniaus apygardos teismo sprendimu Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas, o iš Širvintų rajono tarybos nario ir jo žmonos valstybės naudai priteistina po 18,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

„Širvintų krašto“ informacija