„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, ketvirtus metus iš eilės atlikęs savivaldybių lyginamąją analizę, konstatuoja, kad Lietuvoje pastaraisiais metais vyksta spartūs gyventojų senėjimo procesai, tad ilgainiui šalies ekonominė infrastruktūra ir verslininkai turėtų adaptuotis prie vyresnių asmenų poreikių. Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, Lietuva per metus „paseno“ dar vieneriais metais ir vidutinis gyventojų amžius 2013 metų pradžioje siekė 42 metus. Nesunku paskaičiuoti, kad jei tokios tendencijos išsilaikys ir ateityje, po 50 metų vidutinis šalies gyventojų amžius bus jau 67-eri.
Mūsų rajonas – tikrai ne išimtis ir gyventojų senėjimo, ir jų skaičiaus mažėjimo kontekste. 2011 metais Širvintų rajono savivaldybėje gyveno 17 659 gyventojai, kurių vidutinis amžius buvo 41,6 metų, 2012 metų pradžioje buvo 17 225, kurių vidutinis amžius – 42,3 metų, o 2013-ųjų pradžioje beliko 16 908 gyventojai, o jų vidutinis amžius jau siekė 44 metus.
Palyginus pastarųjų trejų metų kai kuriuos rodiklius, padėtis gerėja labai nežymiai, o kai kuriose srityse netgi pablogėjo.
Vidutinis neto darbo užmokestis 2011 metų 3-ią ketvirtį mūsų rajone siekė 1377, 5 Lt (šalyje – 1645,8 Lt), 2012 m. – 1391,4 (šalyje – 1686 Lt), o pernai tuo pačiu laikotarpiu – 1479,5 Lt (šalyje – 1784 Lt). Šiokiam tokiam padidėjimui, be abejo, didžiausią įtaką padarė minimalios algos padidinimas.
Vidutinė senatvės pensija Širvintų rajone 2011 metais buvo – 702,30 Lt, 2012 metais – 749,13 Lt, o pernai – 753,84 Lt (vidutinė senatvės pensija šalyje – 822,2 Lt). Pagal šį rodiklį per metus nepakilome nė per vieną vietą.
2011 metų pradžioje 1000-iui mūsų rajono gyventojų teko 14,44 veikiančių ūkio subjektų, 2012 metais – 15,2, o pernai – 16,4. Pagal šį rodiklį tarp 60 savivaldybių esame 48-ti. Ir nelabai panašu, kad tų „verslo subjektų“ rajone dygtų kaip grybų po lietaus.
Palyginti su 2012 metais, pernai beveik tūkstančiu litų padidėjo vidutinė vieno asmens pradelsta suma.
Menkai didėja tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui (2012 metų pabaigoje buvo 99,76, o pernai – 107,81).
Prastesnėje negu 2012 metais padėtyje Širvintų savivaldybė atsidūrė ir pagal šilumos, karšto ir šalto vandens tarifus. 2012 metais galima buvo didžiuotis, kad pagal šilumos tarifus rajonas yra 3-ioje vietoje tarp 60-ies savivaldybių, o pernai jau smuktelėta į 8-ą vietą. 2012 metais pagal karšto vandens tarifus mūsų savivaldybė buvo 18-oje vietoje, o pernai atsidūrė net 33-ioje tarp 57-ių rajonų, pagal šalto vandens tarifus mūsų rajonas šiemet atsidūrė net 53-ioje vietoje (tarp 60-ies rajonų).
Anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto, „nors pagal gyventojų amžių Rytų Lietuvos regionas yra vienas vyriausių šalyje, sukaupta gyvenimiška patirtis prie ekonominės gerovės kūrimo beveik neprisideda: vietos savivaldybėse trūksta konkurencingos darbo jėgos, galinčios pritraukti potencialius investuotojus, kurti naujas darbo vietas“.
„Širvintų krašto“ informacija, parengta pagal „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų pateiktus duomenis
