Atsitiesti po gaisro padeda geri ir nuoširdūs žmonės

Lionginas Vaitkevičius su žmona Danguole (dešinėje) ir mama Janina (kairėje) po gaisro atstatomame name.

Lionginas Vaitkevičius su žmona Danguole (dešinėje) ir mama Janina (kairėje) po gaisro atstatomame name.

Sakoma, nesvarbu, kad ir kaip tamsu aplink atrodytų, reikia pakelti akis į viršų ir pamatyti naujas galimybes. Visuomet jas būtina įžvelgti, kad ir kaip sunku būtų, kad ir kaip sielvartas draskytų širdį. Tos galimybės – tai geraširdžiai žmonės, nuoširdžiai pasiruošę ištiesti pagalbos ranką. Tik žmonių gerumas padeda atsitiesti ir atremti užklupusias nelaimes.

Dėl praėjusių metų rugpjūčio 5-osios rytą kilusio gaisro be būtiniausių baldų, namų apyvokos reikmenų liko Širvintų mieste nuosavame name gyvenantys Danguolė ir Lionginas Vaitkevičiai. Sunku ištverti dėl ugnyje pražuvusio turto, brangių šeimos relikvijų, bet labiausiai sutuoktiniai Vaitkevičiai džiaugiasi, kad patys liko gyvi.

Rugpjūčio 5-osios rytą buvo išvykę į Kiauklių kapines tvarkyti artimųjų kapų. Namuose buvo pasilikusi tik devintą dešimtį metų skaičiuojanti Liongino mama Janina Vaitkevičienė. Praėjus daugiau nei pusvalandžiui, kaimynų buvo informuoti, jog dega gyvenamasis namas. Kaimynai iškvietė ir ugniagesius, ir medikus, kurie iš nelaimės vietos išsivežė Liongino mamą. Kol šeimininkai parlėkė iš Kiauklių, praėjo nemažai laiko, kaip patys sako, spėjo išgelbėti tris daiktus: kompiuterį, televizorių ir vargonus. Visa kita arba sudegė, arba buvo sulieta vandeniu.

Pasak Liongino Vaitkevičiaus, buvo labai baisu, kai viskas degė, nuo karčio išsiklaipė netgi kaimynų namo plastikinės lentelės, ant medžio iškepė obuoliai, apdegė kieme augęs kadagys, net šiltnamio konstrukcijos išsiklaipė.

Po nelaimės praėjus dviem savaitėms apdegusiame name jautėsi degėsių kvapas, sudegus stogui ir antrajam aukštui, teko džiovinti pirmame aukšte likusius daiktus, stebėti, kad išdžiūtų sienos ir grindys, nušveisti aprūkusias sienas, kad dūmų kvapas iš namų išnyktų. Pasak šeimininkų, dvi savaites jie gyvenę pas gimines.

Pasakodami apie ištikusią nelaimę, Danguolė ir Lionginas Vaitkevičiai neslėpė jaudulio. Namų šeimininkė nuolat kartojo:

– Nesitikėjau, kad aplinkui gyvena šitiek nuostabių žmonių, kurie neliko abejingi mus ištikusiai nelaimei. Amžinai liksime dėkingi tiems, kurie ištiesė pagalbos ranką. Žmonių gerumui ribų nėra. Į pagalbos šauksmą atsiliepė daugybė žmonių, kuriems padėkos žodžių tikrai per maža. Žemai lenkiuosi ir nuoširdžiausius žodžius skiriu tiems, kurie nebuvo abejingi mūsų nelaimei ir atsiliepė į pagalbos šauksmą.

Sutuoktiniai Vaitkevičiai dėkoja kaimynams, giminėms, draugams, bendradarbiams, pažįstamiems ir nepažįstamiems žmonėms – visiems, kurie atsiliepė į pagalbos šauksmą ir parėmė šeimą materialiai, daiktais, savo darbu. Pasak Liongino, nežinia, kokio didumo turėtų būti tas stebuklingas žodis ,,AČIŪ“.

Lionginas Vaitkevičius pasakojo, kad atvykę ugniagesiai dirbo labai operatyviai ir organizuotai, netgi ugnies plitimą palygino su pavasarinės žolės deginimu. Anot gaisrininkų, taip greitai netgi sausa žolė nedega, kaip degė Vaitkevičių namas šiltą rugpjūčio rytą. Pasak Liongino, pirmas namo aukštas nesudegė dėl to, jog Vilniaus gatvėje yra gaisrinis hidrantas, būtent didžiulis vandens kiekis išgelbėjo nuo dar didesnių nuostolių.

Nelaimę patyrusių širvintiškių teigimu, nelaimės padarinius padėti likviduoti pirmieji suskubo UAB „Širvintų šiluma“ bendradarbiai, kaimynai, pažįstami. Su technika gelbėjo irgi UAB „Širvintų šiluma“, su mediena padėjo UAB „Širvintų mediena“.

Po nelaimės praėjo beveik 7 mėnesiai. Vaitkevičių kiemas primena statybvietę, namuose verda darbai. Stogą uždengti padėjo draugai, sūnėnas ir bendradarbiai. Žiemą praleido po savo stogu. Lionginas sakosi, jog pamažu viską atstatys, svarbu, kad sveikata leistų.

Šeimininkė Danguolė, dėliodama vaistų pakuotes, sakė:

– Po gaisro labai pašlijo sveikata, pasekmes jaučiu iki šiol, turiu labai rimtų sveikatos problemų, tiesiog sunku pakelti rankas. Vis atrodo, kad vėl liepsna šaus į viršų.

Danguolė ir Lionginas Vaitkevičiai vis kartojo, jog jiems labai svarbu padėkoti geriems žmonėms, kurie neliko abejingi jų nelaimei ir suskubo padėti. Puiku, kad Danguolė ir Lionginas, kitų žmonių padedami, sugeba atsilaikyti prieš likimo rėžtus smūgius. Laikosi tvirtai. Pasaulyje dar egzistuoja gerumas, pagalbos jausmas, draugiška kaimynystė. Ir dideliuose miestuose, ir mažuose miesteliuose, ir kaimuose. To užmiršti niekada negalima. To niekada nepamirš Danguolė ir Lionginas Vaitkevičiai.

Tomas Sarakiškis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top