Daugelis vyrų yra girdėję šypseną keliantį palyginimą, kad nereikia vesti norint gyventi kaip žmogui. Tiesa, tada teksią mirti kaip šuniui. Galima pasirinkti ir šeimą: po šuniško gyvenimo lauks žmoniška mirtis.
Panašu, kad šių pasiūlymų yra prisiklausęs Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas. Nuteisus partietį socialdemokratą Virginijų Sinkevičių, akmeniškis galimai besimatuoja naujojo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento regalijas. O gal ir pretenduoja tapti visos partijos žinomiausiu veidu po „fotošopus“ laužančios Vilijos Blinkevičiūtės. Vienok, dabartinis asociacijos viceprezidentas Lietuvos regionų forume pasiūlė kovai su demografijos iššūkiais pasitelkti sovietinę praktiką. „Akmeninis meras“ Mitrofanovas dūrė pirštu į viengungio mokestį.
Akmenės vadovo manymu, šeimos patiria daugiau išlaidų nei vieniši žmonės, todėl toks mokestis viengungius skatintų gyventi šeimoje. O tuos, kurių gyvenimas šeimoje neviliotų, iš jų sumokėtų mokesčių būtų galima išlaikyti pensijoje.
Negi draugas Mitrofanovas jau planuoja, tik dar neįgarsino socialdemokratų planų eilinį kartą reformuoti „Sodrą“ ir nacionalizuoti mūsų sukauptas lėšas? Tokiu būdu vedusiais žmonėmis jų senatvėje turės pasirūpinti palikuonys, o nevedusieji būtų išlaikomi iš jų sumokėtų mokesčių. Tiksliau – mirtų kaip šunys.
Bet nėra taip paprasta, kaip du kart du. Kyla daugybė klausimų. Pavyzdžiui toks. Kadangi toks „Mitrofanovo mokestis“ esą būtų skirtas aprūpinti senatvėje, logiška būtų manyti, kad kada nors vis dėlto vedęs ir vaikų susilaukęs žmogus turėtų atgauti jo sumokėtus mokesčius, nes atsirado, kas jį išlaikys. O tie, kas buvo vedę, turėjo vaikų, nemokėjo, bet kuriuos prieš senatvę ištiko skaudi netektis, privalėtų sumokėti tokius mokesčius atgaline data, nes dabar taps našta valstybei. Kuo jie geresni už tuos, kurie saugumo pagalvės mokestį mokėjo visą gyvenimą, o ištikus tragedijai – gal likus metams iki pensijos. Pagal konstituciją juk sąlygos turi būti vienodos visiems!
Jei tik Mitrofanovas Regionų forume nebuvo prisnūdęs, o pažadintas suvokė, ką kalbąs, neramiai į ateinančius rinkimus turėtų žvelgti beveik 700 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tiek 2021 metų gyventojų surašymo duomenimis niekada nebuvo vedę ir, tikėtina, pretendavo būti apmokestintais pagal Mitrofanovo įstatymą. To paties surašymo duomenimis, niekada nebuvo vedę 3767 Širvintų rajono gyventojai (2084 vyrai ir 1681 moteris), sulaukę 15 metų ir skaičiuojami kaip galintys sukurti šeimas. O jei dar prisiminsime 1441 išsituokusį (663 vyrus ir 775 moteris), kurių nemaža dalis kaip ir prarado moralinę teisę tikėtis mirties vaikų apsuptyje, susidaro nemažas būrys potencialių biudžeto papildytojų.
Kaip apie Mitrofanovo pasiūlymą rašo portalas ALFA, tokias akmenines socialdemokrato įžvalgas ekspertai mala į miltus. Tik ar politikai visada klauso ekspertų?
Viengungio mokestis Stalino buvo įvestas po karo kaip priemonė aprūpinti maitintojų netekusias šeimas. Jį mokėjo visi bevaikiai 20-50 metų dirbantys vyrai ir 20-45 metų bevaikės ištekėjusios moterys.
Tačiau ilgainiui viengungių, vienišų ir mažašeimių gyventojų mokestis tapo pašaipos objektu kaip mokestis už tai, kad valstybė galėtų išlaikyti motinų gegučių vaikus. Juolab kad netekėjusios moterys nuo mokesčio buvo atleidžiamos.
Tuo pačiu šiaušėsi ir vyrai, paleidę į pasaulį aibes nesantuokinių vaikų, bet turėję taikstytis su pašaipia „bekiaušio“ etikete.
Šio mokesčio mokėjimą Lietuvos Respublikos Seimas nutraukė 1990 metų lapkričio 27 dieną, bet sovietmetis iš socialdemokrato galvos dar neišgaravo.
Tokio mokesčio atsisakė ir SSSR teises pasisavinusi Rusija, nors štai 2017 metais Putinui buvo pateiktas projektas jį grąžinti, „kad iki 2030 metų būtų išspręstos demografinės problemos“. Gal netyčia vienas projekto egzempliorius pakliuvo ir į Mitrofanovo pašto dėžutę?.
Tiesa, Mitrofanovas pavyzdžiu mini panašų mokestinį priedą įvedusią Vokietiją. Ten 23 metų ir vyresni darbuotojai, neturintys vaikų, prie ilgalaikės globos socialinio draudimo 3,4 proc. mokesčio privalo papildomai primokėti dar 0,6 proc.
Jei socialdemokratui striuka su idėjomis, kad tenka reanimuoti sovietmetį, gal jam derėtų pasidairyti po pasaulį, prisiminti, kad žmonija gyvavo ne tik prie Stalino. Pavyzdžiui, 1696 metais Anglijos karalius Viljamas III įvedė mokestį už kiekvieną name esantį langą, kuris egzistavo daugiau kaip pusantro amžiaus. Vengdami šio mokesčio, anglai pradėjo statyti namus su mažiau langų ar net visai be jų. Kai Anglijoje dėl „belangio“ mokesčio beveik žlugo stiklo pramonė, šis mokestis 1851 metais buvo atšauktas.
Gintaras Bielskis
