Kuo Širvintų rajonas galėtų būti įdomus likusiai Lietuvai?
Biržų, Pasvalio rajonai asocijuojasi su alaus darymu, Varėna – su grybais, Žagarė – su vyšniomis, Raseiniai – su Dubysa, Radviliškis – su geležinkeliu, Ignalina – su ežerais, Šilutė – su pamariu, Ukmergė save identifikuoja su istoriniu pavadinimu Vilkmergė, net Kėdainiai ar Kaišiadorys turi jų vardu pavadintus blynus. Dabar Širvintų rajono gyventojai, ieškodami, kuo galėtų identifikuoti savo kraštą, dažnai pasakoja apie Kernavę ar Širvintų-Giedraičių kautynes. Bet Širvintų rajonui savintis Kernavę nederėtų, nes šis miestelis turi savo istoriją, o minėtos kautynės tėra istorinis faktas, kokių Lietuvos istorijoje yra daug. Gi pačios kautynės nebuvo tokios garsios ar reikšmingos valstybei, kaip, sakykime, Žalgirio mūšis, kad kiekvienas iškart suvoktų, apie ką kalbame.
Rasti tai, ko galbūt neturi kiti, nėra taip paprasta, bet įmanoma, nes randa tik tas, kas ieško.
Svarstant, kuo galėtume būti įdomūs kitiems, galbūt derėtų prisiminti, jog Širvintų rajone, ko gero, turime daugiausia gyvenviečių, kurių pavadinimai gali būti siejami su Lietuvoje gyvenančių žmonių … pavardėmis. O juk pažvelgę į rajono žemėlapį galime pamatyti ištisą mūsų pavardžių žvaigždyną. Kai kurias taip pat pavadintas gyvenvietes galima rasti ir kitose pavienėse savivaldybėse, o kai kurias – tik pas mus.
Kaip rašoma Wikipedijoje (ir ne tik), pavardė yra antrasis, paveldimas iš kartos į kartą asmenvardžio dėmuo. Pavardes turi visos indoeuropiečių tautos, išskyrus islandus, kurie vietoj pavardžių naudoja tėvavardžius, pridedant galūnę -sson („sūnus“). Anksčiau tokią pat sistemą naudojo visos Šiaurės šalys, gal iš dalies išskyrus Suomiją, dabar gi taip pavardes dažniausiai generuoja tik islandai, nors ir tarp jų jau yra išimčių. Sakykime, pagal šią seną tradiciją Fridriko sūnus Magnusas yra Magnusas Fridriksonas (Magnusas Fridriko sūnus), o Magnuso sūnus Einaras – jau Einaras Magnusonas (Einaras Magnuso sūnus). Pagal šį principą sudaromos ir islandžių pavardės, pridedant galūnę -dóttir („dukra“).
Pas mus kitaip. Teigiama, kad lietuvių pavardės pradėjo formuotis po Krikščionybės įvedimo Lietuvoje ir Žemaitijoje, t. y. XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje, o baigėsi formuotis XVII a. Pavardžių būtinybė atsirado padaugėjus žmonių tokiais pat vardais. Norint atskirti vienus žmonių nuo kitų, ypač vėlesniuose raštuose, pradėta žymėti jų giminystė, profesija, pravardė, kilmės ar gyvenamoji vieta ir pan.. Iš šių prievardžių paskui išsirutuliojo pavardės, o vardai ir pavardės darė įtaką vietovardžiams.
1985 metais pasirodžiusiame lietuviškų pavardžių žodyne yra nurodyta kai kurių lietuviškų pavardžių tikėtina kilmė, jų lokalizacija. Tiesa, jau tada duomenys buvo pasenę, o šiandien jie apskritai nebeaktualūs. Bet kažkokią informaciją jie atspindėjo ir tebeneša.
Širvintų seniūnijoje esantis Astikų viensėdis yra vienintelė šalyje gyvenvietė tokiu pavadinimu. Ir ne vienintelė apskritai. Tarp unikalių gyvenviečių, kurių pavadinimai sutampa su pavardėmis ir Lietuvoje tokių yra tik po vieną, reikia paminėti Dūdų kaimą Gelvonų seniūnijoje (žodyno duomenimis, Gelvonuose buvo 3 žmonės pavarde Dūda), Darvydų kaimą Čiobiškio seniūnijoje, Antanaičių kaimą Jauniūnų seniūnijoje, Kvakšių ir Mickonių kaimus Alionių seniūnijoje, Zibalų, Drublionių ir Pažūsių kaimus Zibalų seniūnijoje. Zibalų seniūnijoje dar yra ir Zibalų miestelis, bet šiuo atveju tai esmės nekeičia – šias gyvenvietes, kaip pažymėjome, rasime tik pas mus.
Vienintelis Lietuvoje Zibalų seniūnijoje esantis Pažūsių kaimas šia prasme yra vienas unikalesnių, nes pavardžių žodyne nurodyta, jog rajone buvo daugiau kaip dešimt žmonių, turinčių tokią pat pavardę, kaip ir gyvenvietė. Jei nelaikysime dideliu trūkumu, ar gyveno Pažūsiai, ar Pažusiai (greičiausiai raidė pakito dėl rašymo niuansų), tada buvo suskaičiuota 13 Pažūsių, gyvenančių Širvintose, ir vienas – Gelvonuose.
Tik mes Širvintų ir Musninkų seniūnijose šiandien turime kaimus Bilotų pavadinimu, o juk rajone labai dažna yra Biloto pavardė. Pagal pavardžių žodyną, Širvintose gyveno 29 Bilotai. Daugiau buvo tik Vilniuje, kur jų suskaičiuota 37.
Gelvonų ir Alionių seniūnijose vieninteliai šalyje turime Markūnus (Gelvonuose tokia pavarde gyveno 7, Musninkuose – 5, Širvintose – 6 žmonės).
Kitų kaimų, sietinų su pavardėmis, šalyje randama daugiau.
Pavardžių žemėlapyje galėtume pažymėti ir Širvintų seniūnijoje esančius Grigaliūnus, o tokia pavardė populiari Ukmergėje. Taip pat rasime Grinius (Musninkuose tada suskaičiuota 12 tokią pavardę turinčių žmonių), dvejus Motiejūnus (Gelvonų seniūnijoje – 11 žmonių), Šeipūnus, Žvirblius (Gelvonuose – 5, Musninkuose – 7, Širvintose – 4).
Širvintų ir Jauniūnų seniūnijose turime dvejus Šiaulius. Tiesa, Šiaulio pavardė rajone nebuvo ir nėra populiari, bet Lietuvoje gana paplitusi.
Gelvonų seniūnijoje yra Maželiai (Gelvonuose gyveno 7 Maželiai), Mikalajūnai ir Žičkai, Čiobiškio seniūnijoje – Strazdai (Gelvonuose – net 14 Strazdų), Musninkų seniūnijoje – Smailiai (Širvintose – 10 Smailių), Alionių seniūnijoje yra kaimas Bajorai (tokių kaimų, beje, Lietuvoje net 20, daug ir žmonių Bajoro pavarde, gal net ir titulu), Maišeliai ir Rudžionys (Gelvonuose gyveno 4, Širvintose – 2 Maišeliai), Zibalų seniūnijoje yra Matukai, Jauniūnų seniūnijoje – Pociūnai (rajone žinoma Pociūno pavardė).
Perskaitę paminėtus gyvenviečių pavadinimus prieš akis matote jums pažįstamą žmogų, turintį tokią pavardę. Ar bent esate ją girdėję.
Be to, mūsų rajone dar yra per dešimt kaimų ar viensėdžių, kurių pavadinimai irgi greičiausiai kilo nuo rajone žinomų pavardžių: Saveikiškis (pavardė Saveikis), Dubiai (Dubietis), Surgėliai, Surgėliškiai (Surgėla, Surgela), Pakalniškės (Pakalnis), Pavasarėliai (Pavasaris), Dailidžiai (Dailidė), Drazdiškiai (Drazdas), Ramaškonys (Ramaška, Romaška), Karališkiai (Karalius), Pumputiškis (Pumputis).
Galbūt čia paminėti ne visi rajono vietovardžiai, kilę nuo pavardžių. O gal atvirkščiai – nuo pavardžių kai kurie jų ir kilo. Prisiminkime kad ir paminėtą Astikų viensėdį. Pavardžių žodyne nurodoma, kad pavardė Astikas yra kilusi nuo baltarusiškos pavardės Ostik. Tikėtina, kad netoli Šalkiškių dvaro, kuriame gyveno Širvintų bažnyčią XV a. fundavusios seserys Katerina, Agnieška ir Bogdana Astikaitės, įsikūręs užusienis (taip anuomet buvo vadinamos gyvenvietės už dvaro laukų) „pasiskolino“ pavadinimą iš dvaro, kurį valdė Astikaitės. Kadangi pasitaikydavo, jog priskiriant pavardes ar surašant dvarų gyventojus jie būdavo užrašomi su tokia „nuoroda“ į dvarą ar baudžiauninkus valdantį dvarponį, ilgainiui ta „nuoroda“ prigijo kaip „poniškos kilmės“ pavardė.
Jei ilgainiui turistų lankomoje vietoje Širvintų mieste atsirastų toks „Pavardžių žemėlapis“, ne vienam atvykėliui čia paminėti faktai galbūt taptų netikėtu atradimu ir kvietimu apsilankyti Pažūsiuose, Antanaičiuose ar Mickonyse…
