1918 metų lapkritį priimtame Laikinajame Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatyme buvo nustatyta trijų pakopų teismų sistema, kurioje pirma instancija tapo taikos teismai, kitaip dar vadinami taikos teisėjai. Būtent taikos teisėjų institucija laikytina dabar pas mus veikiančių Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pirmtake.
1919 metais Kauno apygardoje (Lietuvoje iš viso veikė 4 apygardos) buvo įsteigtos 23 taikos teisėjų nuovados, paskui jų padaugėjo iki 41, bet po 1922-ųjų skaičius sumažintas iki 19. Tarp jų Kauno apygardoje veikė ir dvi taikos teisėjų nuovados Ukmergėje, taip pat Širvintų taikos teisėjų nuovada.
Kaip rašoma tarpukariu išleistoje knygoje „Lietuvos teismas 1918-1928 metais“ (1930), tuomet per mėnesį Širvintų taikos teisėjų nuovadoje vidutiniškai buvo išnagrinėjama po 16 civilinių ir po tiek pat baudžiamųjų bylų. Civilinėms byloms nagrinėti per mėnesį vidutiniškai būdavo skiriama po 15 posėdžių, baudžiamosioms – po 20.
Dėl čia vykusių Nepriklausomybės kovų ir dėl kurį laiką egzistavusios Neutraliosios zonos Širvintų taikos teisėjų nuovada oficialiai buvo įsteigta tik 1924 metų kovo 1 dieną (tų pačių metų rugsėjį įsteigta ir Trakų nuovada Semeliškėse su išvažiuojamaisiais procesais į Vievį ir Onuškį). Teisėjais yra dirbę Ščesnulevičius, Juozas Bartaševičius, o knygos leidimo metais darbavosi taikos teisėjas Pupkys-Puikūnas, turėjęs teisininko išsilavinimą.
1893 m. tuometėje Šakių apskrityje gimęs Jonas Pupkys-Puikūnas (Pupkis) buvo pašauktas rusų į kariuomenę, kariavo I Pasauliniame kare, buvo vienas iš atskirojo lietuvių bataliono Galicijoje, vėliau persikėlusio į Vitebską, steigėjų. 1918 metais grįžo į Lietuvą, o 1919-ųjų vasarį buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas inžinerijos kuopos pionierių puskuopės vadu. Nuo 1921-ųjų pradžios ėjo sanitarijos autotransporto kuopos vado pareigas, gavo kapitono laipsnį. 1922 metais įstojo į Lietuvos universiteto Sociologijos fakulteto Teisių skyrių, 1928-aisiais jį baigė, darbavosi tai teismuose (įvairiu laikotarpiu jis dar teisėjavo Kauno I ir II nuovadų teismuose), tai kariuomenėje. Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
1936 metais Jonas Pupkys-Puikūnas buvo pakeltas į majorus ir pačiam prašant paleistas į administracijos karininkų atsargą. Nuo 1937-ųjų vertėsi advokato praktika. 1944-aisiais su šeima pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV. 1988 metais mirė ir palaidotas Kalifornijoje.
Pas mus veikusi Taikos teisėjų nuovada aptarnavo Širvintų, Musninkų, Gelvonų, Giedraičių ir Šešuolių valsčių teritorijas. Tuo metu nuovados teritorijoje gyveno net 40 750 gyventojų. Palyginimui, toje pat Kauno apygardoje veikusi Jurbarko taikos teisėjų nuovada turėjo 29 tūkst. gyventojų.
Įsteigus nuovadą, per 1924-uosius Širvintų taikos teisme išnagrinėtos 1106 bylos (445 civilinės ir 661 baudžiamoji). Vėliau bylų skaičius augo. Pavyzdžiui, 1928-aisiais buvo baigtos 2827 bylos (923 civilinės ir 1904 baudžiamosios). 544 bylos liko neužbaigtos, taigi perduotos toliau nagrinėti sekančiais metais.
1933 metų liepą Teismų santvarkos įstatymu tarp apygardos teismų ir Vyriausiojo Tribunolo įterpus Apeliacinius rūmus buvo sukurta keturių pakopų teismų sistema, o joje taikos teisėjų institucija buvo reformuota į apylinkių teismus. 1938 metų Telefonų knygos duomenimis, Širvintų apylinkės teismas, kaip ir Paštas ar Policijos nuovados raštinė, veikė tame pat Vilniaus g. 157A name. Teismo telefono numeris tada buvo 4.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gruodžio 9 d. laikraščio numeryje.
