Beveik du dešimtmečius Lietuvoje minime Vietos savivaldos diena. Šią dieną galima laikyti savivaldybių tarnautojų profesine švente, tačiau kartu tai ir visų žmonių šventė, nes visi gyvename tam tikroje savivaldoje.
Regionų statistikos tinklalapio mapijoziai.lt skaičiavimu, Širvintų rajono savivaldybė metų pradžioje turėjo 14 575 nuolatinius gyventojus, arba – 0,5 proc. valstybės gyventojų. Pagal gyventojų skaičių esame devinta mažiausia savivaldybėje Lietuvoje.
Savivaldybės Lietuvoje kūrėsi vos tik paskelbus apie šalies nepriklausomybę.
1919 metų sausio 16 dieną „Laikinosios Vyriausybės žinios“ (toliau – „Žinios“) paskelbė Vidaus reikalų ministro Vlado Stašinsko 1918 metų gruodžio 17 dieną pasirašytą cirkuliarą Nr. 1 „Dėlei savivaldybių Lietuvoje“.
„Nelaukdama, iki Lietuvos Valstybės Taryba suspės išleisti valsčių, apskričių ir miestų savivaldybės įstatymų (tai nutiks tik 1919 metų spalio 10 dieną, – Red. past.), Laikinoji Vyriausybė mato būtino reikalo jau dabar pateikti šias taisykles, kurios nustatytų bendrus valsčių, apskričių ir miestų savivaldybės steigimo dėsnius ir suvienodintų visą paruošiamąjį darbą, kursai jau daromas, arba reikia padaryti Lietuvoje,“ – rašoma cirkuliaro preambulėje.
Cirkuliaro 1 paragrafas numatė, kad visa šiaurės ir pietų Lietuva, taigi – visa valstybė „dalinama apskritimis, apskritys gi valsčiais arba gminomis“. Įdomus 2 paragrafas, pagal kurį „apskričių teritorija tuo tarpu atitinka vokiečių įvestomis kreizų teritorijos sienomis“.
Vokiečiai I Pasaulinio karo metu buvo „įvedę“ ir Širvintų kreizą (apskritį), tai nutiko 1915 metų lapkričio 23 dieną. 1915–1916 metais Širvintų apskritis priklausė Oberosto Vilniaus, 1916–1917 metais – Vilniaus-Suvalkų, o 1917–1918 metais -Lietuvos sričiai. 1917 metais Širvintų apskrities plotas dukart viršijo dabartinį rajono plotą, turėjo net 62,2 tūkst. gyventojų.
Taigi cirkuliaras davė suprasti, kad valstybėje vėl funkcionuos ir Širvintų apskritis. Tą patvirtina tame pačiame „Žinių“ numeryje paskelbti Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamento direktoriaus, vidaus reikalų viceministro Jurgio Aleknos pasirašyti du apskritims paskirtų gydytojų sąrašai, viename jų nurodoma, kad į paskirties vietą Širvintose nuo 1918 metų gruodžio 2 dienos skiriamas gydytojas Juozas Buzelis, beje, vėliau išrinktas Steigiamojo Seimo nariu.
Matyt dėl permainingos situacijos frontuose Širvintų apskritis gyvavo neilgai ir greičiausiai tik formaliai, nes 1919 metais buvo panaikinta. Valsčių gi laukė kitas likimas. Pagal minėtą cirkuliarą buvo numatyta, kad valsčių ar gminų teritorijas būtų geriausia nustatyti Rusijos imperijos laikais veikusiomis jų sienomis.
Rusijos imperijoje veikė trys valsčiai, kurių centrai dabar yra Širvintų rajone. Musninkų valsčius buvo įkurtas 7–ajame XIX a. dešimtmetyje ir veikė iki 1915 metų. Lygiai tokį pat istorijos kelią nuėjo caro valdžios įkurti Gelvonų ir Širvintų valsčiai.
1919 metų liepos 1 dieną buvo priimtas „Apskričių sienų ir jų centrų įstatymas“, kurį liepos 26 dieną paskelbė „Žinios“. Apskričių centrų įstatymo 2 paragrafo 17 punkte nurodyta ir Ukmergė, kuriai priskirta 16 valsčių, tarp jų – Gelvonų ir Širvintų, tačiau nepaminėtas Musninkų valsčius.
Ir tik 1924 metų pradžioje „Žiniose“ tarp paskelbtų oficialių dokumentų pirmąkart nuskambėjo Musninkų valsčiaus pavadinimas. Teisingumo ministro Antano Tumėno vasario 23 dieną pasirašytame įsakyme Nr. 54 išvardyti Taikos teisėjų nuovadų pakeitimai. Iš įsakymo sužinome, kad Kauno apygardai priklausė ir Širvintų nuovada, o jai – penki valsčiai: Širvintų, Musninkų, Gelvonų, Giedraičių ir Šešuolių.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
