Buvusi Zibalų aštuonmetės mokyklos mokinė Irena Maslinskaitė Staponienė, 1968 metais Zibaluose baigusi aštuonias klases, dabar gyvenanti Vilniuje, atvertė savo jaunystės archyvus.
Tarp pageltusių lapų, tarp laiko prisilietimo paženklintų užrašų ir atvirukų ji aptiko keletą nuotraukų, kuriose matyti Zibalų kultūros namų ir Zibalų mokyklos saviveiklininkų veidai. Šios fotografijos tarsi tylūs liudininkai akimirksniu sugrąžino ją į tuos metus, kai Zibalų krašte muzika ir daina buvo ne pramoga, o kasdienybė. Kiekviena fotografija priminė ne tik žmones, bet ir jų gyvenimo būdą, jų troškimą kurti grožį net ir sudėtingomis aplinkybėmis.
Irena pasakoja, kad jos mama Valerija Maslinskienė tuo metu dirbo Zibalų apylinkės pirmininke, todėl kultūrinis gyvenimas šeimoje buvo nuolat matomas. Irena tiki, kad kraštiečiai, pamatę senose nuotraukose pažįstamus veidus, atpažins ne tik žmones, bet ir jų įdėtą širdį, jų pastangas puoselėti saviveiklinį meną, kuris anuomet buvo tikras Zibalų miestelio kultūros variklis.
Nors kultūros namai Zibaluose gyvavo vos penkerius metus, jų reikšmė buvo didžiulė. Tai buvo vieta, kur rinkosi jaunimas, kur skambėjo juokas, kur gimdavo šokiai ir dainos. Kultūros namų direktore dirbo Marcelė Zapareckaitė, o meno vadovu – mokyklos direktorius, pradinių klasių ir muzikos mokytojas Viktoras Kiškis (1920–1974). Tai buvo žmogus, kurio vardą iki šiol su pagarba mini daugelis kraštiečių.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Nuotraukos iš I. Maslinskaitės–Staponienės asmeninio archyvo
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
