Nuo seniausių laikų viena ryškiausių Dievo namų puošmenų buvo bažnyčios choro giesmės. Stiprus choras – didelė garbė bažnyčiai ir ją lankantiems tikintiesiems. Bažnyčios choro atliekami kūriniai – tai menas, turintis dievišką savybę. Jis įsiskverbia į giliausius žmogaus dvasios klodus, žadina kilnius jausmus, padeda labiau įprasminti maldas.
Balsingais choristais gali pasidžiaugti Širvintų parapijos tikintieji. Viena iš chorisčių – Renata Blusevičienė, gebanti iš aukštybių sklindančiomis giesmėmis išblaškyti parapijiečių rūpesčius, pakylėti nuo kasdienybės ir vesti tikinčiuosius šviesos keliu. Bažnyčios chore daugiau nei 35 metus giedanti Renata – labai jautrios ir poetiškos sielos moteris. Ji niekada neatsisako pagelbėti artimo žmogaus netekusiems Širvintų krašto žmonėms ir gieda šermenyse. Dėkingi širvintiškiai susižavėjimą apie subtilų ir jautrų Renatos giedojimą perduoda iš lūpų į lūpas, žavisi jos talentu ir dėkoja už netekties valandą giesmėmis suteiktą ramybę ir užuojautą.
Pravėrusi duris į stebuklingą muzikos šventovę, vis dėlto neišdrįso joje pasilikti
Renata Bagdonaitė-Blusevičienė dainuoti pradėjo dar lankydama vaikų darželį, yra dalyvavusi „Dainų dainelėje“. Pasak Renatos, mokykloje jos talentą pastebėjo mokytojų Pauliukonių šeima. Iš pradžių ji buvo pakviesta dainuoti į mokyklos chorą, o vėliau su talentinga mokine daug dirbo muzikos mokytoja Ramunė Pauliukonienė. Pedagogės dėka Renatą „Dainų dainelėje“ lydėjo sėkmė ir jos talentas buvo ne tik pastebėtas, bet ir įvertintas.
-Muzikos pamokos man buvo atgaiva mokykloje, – prisiminimais apie prabėgusius metus dalijosi Renata. – Vaikystėje svajojau lankyti muzikos mokyklą, su dideliu susižavėjimu žiūrėdavau į grojančius vaikus. Neteko lankyti muzikos mokyklos, nors visada svajojau, o ir nebuvo, kad kas iš šalies pastūmėtų. Būdama vaikas, pati dar nesuvokiau, koks svarbus mano gyvenime būtų žengtas žingsnis į muzikos pasaulį. Todėl dabar tėvams, kurių vaikuose pastebiu turint muzikalumo gyslelę, patariu leisti sūnų ar dukrą lankyti muzikos mokyklą. Kas žino, ką muzika gali duoti vaikui ateityje.
Dažnas patvirtins, jog Renatos balsas yra dieviškas. Jos giedojimas ramina širdį ir kilsteli kažkur aukščiau. Taip atrodo mums, suaugusiems, bet mokykliniais metais būna visko. Pasidomėjus, kaip išskirtinį balsą vertino mokyklinių metų draugai ir mokytojai, Renata buvo atvira:
-Niekada savęs nelaikiau turinčia dievišką balsą. Niekada neteko susirgti žvaigždžių liga, gal todėl ir santykiai su draugais visada buvo artimi. Mokytojai niekada nedarė išimčių, buvau kaip ir visi mokiniai. Žinoma, į repeticijas iš pamokų išleisdavo, bet išskirtinių sąlygų nebuvo, kaip ir visi turėjau atsiskaityti. Iki šiol prisimenu matematikos pamokas. Nesu tiksliųjų mokslų žinovė, todėl sunku buvo su matematika. Dvejetas iš matematikos buvo dažnas „svečias“ pažymių knygelėje. Mokykloje ne tik dainavau, bet ir lankiau dramos būrelį Širvintų kultūros centre, turėjau daug kitų veiklų.
Išskirtinio balso savininkė sakė, jog svajoti apie didžiąją sceną pradėjo jau baigusi vidurinę mokyklą. Kadangi neturėjo pradinio muzikinio išsilavinimo ir nebuvo tokio žmogaus, kuris paskatintų rinktis solinį dainavimą bei tapti operos dainininke, svajonė taip ir liko neįgyvendinta.
-Išduosiu paslaptį, – prasitarė Renata, – buvau nuvykusi į Muzikos akademiją, pravėriau duris į tą stebuklingą muzikos šventovę ir neišdrįsau joje pasilikti. Visada save guodžiau, kad, matyt, mano kelias yra kitas, nes, jeigu šiandien būčiau didžiojoje scenoje, kažin ar giedočiau. Turbūt Dievui reikia manęs giedančios.
Bažnyčioje suburtas jaunųjų choristų choras „Mykoliukai“
Daugiau nei 35 metus Renata Blusevičienė gieda Širvintų bažnyčios chore. Patyrusi choristė maloniai sutiko papasakoti choro kasdienybę ir šventadienių giesmes, vadovybę ir giesmininkus.
-Giedu su bažnyčios choru didžiųjų švenčių metu, – sakė pašnekovė. – Giedu vaikų ir jaunimo chore „Mykoliukai“, kurio vadovas yra vargonininkas Dailius Kavalevskis. Dailius moko vaikus giedoti, parenka giesmių repertuarą. Mano darbas daugiau vadybinis: suorganizuoti išvykas, veiklas, suburti bendrystei. Mes giedame ne tik savo bažnyčioje, bet vykstame ir į kitas parapijas, giedame atlaiduose, stovyklaujame, prieš Kalėdas ruošiame sveikinimą parapijos senelių namų gyventojams. Mes ne tik giedame, bet ir pramogaujame. O toliausiai esame nuvykę pernai vasarą į Lenkiją. Visas mūsų veiklas galima stebėti ir kartu su mumis pasidžiaugti parapijos internetinėje svetainėje ir parapijos facebook tinklapyje.
Pasak Renatos, choras „Mykoliukai“ atsirado maždaug prieš penkerius metus. Renata su Dailiumi sugalvojo, kad reikia suburti bažnyčios vaikų chorelį. Giedoti vaikai norėjo. Choristų būrelis keitėsi nuo 10 iki 20 vaikų. Prieš pandemiją giesmininkų buvo net 30. Daug kas pasikeitė po pandemijos. Šiandien chore gieda apie dešimt jaunuolių. Kam prigijo giesmė, tie liko ir užaugo. Todėl dabar choras vadinamas vaikų ir jaunimo choru „Mykoliukai“. Visada labai laukiami norintys prisijungti jaunieji giedotojai.
Būtina priminti, kad visada dideliu darbštumu ir pareigingumu pasižyminti Renata Blusevičienė dirba dorinio ugdymo mokytoja Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje ir Širvintų pradinėje mokykloje. Pasiteiravus, ar darbas mokykloje nėra stabdis talentingos asmenybės tobulėjimui, Renata atsakė:
-Mokykloje dirbu iš pašaukimo – esu dorinio ugdymo mokytoja. Mane visada palaiko abiejų mokyklų administracija. Dirbu su nuostabiais kolegomis. Turiu auklėtinius. Darbas mokykloje neleidžia sustoti, kaip tik skatina nuolat tobulėti. Bet drąsiai galiu pasakyti: „Jeigu ne giedojimas, tiek jėgų dirbti šiuolaikinėje mokykloje neturėčiau. Giesmė mane sustiprina.“ Giedojimas ir dorinio ugdymo mokytoja – man neatsiejami dalykai.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Nuotraukos iš Renatos Blusevičienės asmeninio albumo
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 20 d. laikraščio numeryje.
Šaunuolė.