Nustatyta, kad Lietuvoje per trejus metus (2019–2021) kasmet vidutiniškai buvo prarasti 252 722 žmogaus potencialūs gyvenimo metai (PPGM).
Šiuos iš pirmo žvilgsnio ne kiekvienam skaitytojui suprantamus duomenis paskelbė Higienos institutas, parengęs ir pristatęs studiją „Prarasti potencialūs gyvenimo metai ir prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas Lietuvoje 2019–2021 metais“.
Kaip rodo tyrimas, nuo visų šalyje prarastų gyvenimo metų didžiausią dalį (25,6 proc., t. y. ketvirtadalį) sudarė kraujotakos sistemos ligos. Didelę dalį nuo visų prarastų potencialių gyvenimo metų sudarė piktybiniai navikai (19,7 proc., arba – beveik penktadalis). Trečia – išorinės mirties priežastys (14,4 proc., arba – maždaug septintadalis).
Sveikatos specialistai trumpai analizavo situaciją kiekvienoje savivaldybėje. Širvintų rajone paskutinių analizuotų trejų metų vidurkis siekė 11 068,8 (Lietuvos vidurkis – 9690,1). Pagal lytis, vyrų PPGM vidurkis mūsų rajone sudarė 15 738,1 (Lietuvoje – 14 761,4), moterų – 5912,8 (Lietuvoje – 5221,4).
Kasmet PPGM rajone ir šalyje vis augo. Svarbus akcentas: rajono moterų PPGM 2019 metais dar buvo mažesnis nei Lietuvos vidurkis.
Taigi, 2019-2021 m. Širvintų rajone standartizuotas PPGM rodiklis apie 10,2 proc. (maždaug dešimtadaliu) buvo didesnis nei Lietuvos vidurkis. Bendras mūsų rajono standartizuotas PPGM rodiklis kiekvienais metais vidutiniškai didėdavo apie 15,1 proc. (moterų – vidutiniškai apie 37,9 proc., vyrų – 8,7 proc.).
Taip pat kalbama ir apie prevencinėmis priemonėmis išvengiamą mirtingumą Širvintų rajone:
„Širvintų r. sav. per 2019–2021 metus (3 m. suma) nuo prevencinėmis priemonėmis išvengiamų ligų mirė 221 gyventojas. Daugiausiai Širvintų r. gyventojų mirė nuo išeminių širdies ligų – 60, cerebrovaskulinių ligų – 27, hipertenzinių ligų – 23, cukrinio diabeto – 18, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų – 15“.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 1 d. laikraščio numeryje.
