Konstitucinis teismas paskelbė, kad dabar esanti tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Šis sprendimas kažkuo priminė vaikelio gimimą. Visi žino, kad kūdikis gims, tos dienos laukia, o gimus, – leidžia fejerverkus, šauna šampaną, aikčioja, džiūgauja ir stebisi. Taip ir dėl Konstitucinio teismo sprendimo. Teisininkų bendruomenei buvo akivaizdu, kad kitokio sprendimo ir nebus, nes dabar galiojanti merų rinkimų tvarka Konstitucijoje iš tiesų nėra numatyta ir norėdamas to neįžvelgsi. Rūpėjo tik tai, apie ką dar pasisakys Konstitucinis teismas, pagaliau įvardydamas, kad šiuo metu Konstitucija yra pažeidžiama. Juk buvo galima tikėtis įvairiausių nurodymų, tarp jų ir tokio, kad Konstitucinio teismo verdiktu jau kitą dieną visi išrinktieji merai paskelbiami už įstatymų ribų ir išvaromi iš savivaldybių, o taryboms nurodoma savo posėdžiuose merą išrinkti pagal seną tvarką.
Gerai, jei meras vietą taryboje buvo pelnęs ir pagal sąrašą, bet paskui mandatą atidavė kitam sąrašo nariui. Gal būtų grąžintas, o iš tarybos pasitrauktų tas, kuris dvejus metus pabuvo vietoje jo. Bet jei meras į šį postą išsikėlė pats, kaip Jurbarko rajone padarė Skirmantas Mockevičius, tai ką jam tada tektų daryti?
Ir tokį Konstitucinio teismo sprendimą reikėtų vykdyti nedelsiant. Pamenate, kaip buvo Konstituciniam teismui pasisakius dėl galimo balsų pirkimo 2012 metais? Nors balsų pirkimo burbulas sprogo, iš Seimo nedelsiant pašalinti išrinktieji politikai į jį grąžinti nebuvo.
Tačiau Konstitucinis teismas šįkart leido antikonstituciškai išrinktiems merams baigti šią kadenciją, t. y. užmerkė akis į tai, kad merai dirba už įstatymo ribų. Beje, kažkuria prasme „už įstatymo“ bus ir dabar renkamas Radviliškio rajono meras, kurio postas atsilaisvino konservatoriui Antanui Čepononiui patraukus į Seimą. O juk ir tada, 2012-aisiais, niekas nedraudė Konstituciniam teismui pasakyti: negerai, kai tokia situacija, bet yra kaip yra, neskubėkime. Bet štai nuo kitos kadencijos įtariami pirkę balsus politikai bus šalinami „be tyrimo ir teismo“ – atminkite tai!
Ir jau būtų nebekeista, kad tada susirinkti ir įvertinti situaciją pakako kelių dienų, kai šį sprendimą Konstitucinis teismas gimdė kelerius metus. Kažko laukė. Gal nesulaukė?
Artimiausiu metu merus rinksime mažiau kaip po dvejų metų, todėl šis Konstitucinio teismo sprendimas yra signalas nedelsiant veikti, nes problemos sprendimas gali užtrukti. Po šio sprendimo linkstama prie to, kad dabar viskas Seimo rankose. Tiesa, jis gali be jokių pakeitimų įtvirtinti jau antrus rinkimus naudotą merų rinkimo tvarką, ją apibrėždamas Konstitucijoje. Atrodytų, tai pats paprasčiausias variantas. Kelis kartus susirenka bent 94 Seimo nariai (būtent tiek mažiausiai reikia norint keisti Konstituciją) ir pakeičia kelis jos punktus apibrėždami, kad merus renkame taip, kaip jau išsirinkome dukart.
Tačiau Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė laidai „Alfa taškas“ pesimistiškai vertino galimybę pakeisti Konstituciją ir taip išlaikyti galimybę turėti tiesioginius mero rinkimus. Živilės Pinskuvienės teigimu, tai nėra palanku Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai, todėl toks pasiūlymas nebus įgyvendintas.
„Niekaip netikiu, kad šitos pataisos bus įvestos. Žiūrėdama į tuos 46 žmones, kurie pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, didžioji jų dalis tikrai nesusitars. Pats didžiausias galvos skausmas konservatoriams yra Kaunas su Andriumi Kupčinsku prieš Visvaldą Matijošaitį. Tikrai šiandien jų yra didžioji dauguma, jie turi tik 11 tiesiogiai išrinktų merų Lietuvoje. Įsivaizduokite, viena didžiausių Lietuvos partijų, turinti daugumą Seime, turi tik 11 merų. Jiems ši situacija nėra naudinga ir niekaip netikiu, kad Seimui net du kartus pavyks užtikrinti 94 balsus,“ – teigė Živilė Pinskuvienė.
Ir tikrai – jau dabar pastebimas politikų trypčiojimas faktiškai patvirtina įtarimus, kodėl grupė politikų ir kreipėsi į Konstitucinį teismą dėl tokio išaiškinimo. Tarp daugelio tų Seimo narių – valdančioji Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija, kuriai jau gerą dešimtmetį merai byra lyg dantys senatvėje. Širvintų merė žodžių iš piršto nelaužė – tikrai yra nemažai manančių, kad vienas kreipimosi iniciatorių buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas taip bando pasaldinti savo kartėlį dėl 2015-aisiais prarasto posto. Kai kas neatmeta, kad tokiu „tiesos suradimu“ dabar siekiama sukelti nereikalingą ažiotažą visuomenėje ir taip atitraukti dėmesį nuo kitų aktualių problemų, kaip niekada išryškinančių valdančiųjų bejėgiškumą.
Samprotaudamas dėl tiesioginių merų linkimų, Seimo narys „konservatorius“ Andrius Vyšniauskas 15min.lt portalui pažymėjo, kad antikonstitucine pripažinta merų rinkimo tvarka iš esmės negera yra tuo, kad supainioja vykdomosios valdžios ir įstatymų leidžiančios valdžios funkcijas. Girdi, išrinktos tarybos sprendžia, kaip turėtų gyventi savivaldybės, o tarybos narys meras dar ir įgyvendina šiuos sprendimus. Jam antrino socialdemokratų senbuvis Algirdas Sysas, šioje situacijoje taip pat įžvelgiantis funkcijų ir galių klausimą, o minėtas Andrius Kupčinskas net yra pareiškęs, kad merai galėtų tapti administracijų direktoriais (gal burmistrais ir pan.), t. y. pavaldžiais tarybai.
Ieškodami silpnų vietų tiesioginiuose merų rinkimuose, abu pašnekovai bandė aiškinti, kad yra situacijų, kai žmonės išrenka merą, bet jo nepalaiko kiti tarybos nariai, todėl tenka ieškoti kompromisų, dalytis postais. Pašnekovai kažkodėl neprisiminė Širvintų rajono pavyzdžio, kai 2011 metais meru tapo vos 493 balsus surinkęs buvęs „konservatorius“ Vincas Jasiukevičius. Norėdamos išlaikyti slystančią valdžią, taip susitarė rinkimuose silpnai pasirodžiusios rajono politinės jėgos ir išsirinko, kaip paskui ponas Vincas pats save įvardijo, „viščiukų merą“. O štai prieš dvejus metus Živilė Pinskuvienė ne tik surinko 6065 balsus (72,61 proc.), bet jos vedamas visuomeninis rinkimų komitetas „Živilės Pinskuvienės komanda – už sėkmingą Širvintų kraštą“ gavo dar 14 mandatų. Apie kokį politikų rankose besiblaškantį „merą-įkaitą“ reikėtų kalbėti?
Keista ir tai, kad kalbėdami, kokia yra negera situacija, kai meras tarybos posėdyje balsuoja, kokius reikalus jis paskui turės spręsti, tiek Vyšniauskas, tiek Sysas pamiršo, kad analogiška situacija jau tris dešimtmečius egzistuoja ir mūsų Seime. Ar ne tas pats, kai Seimo narė paskui tampa premjere, kai kurie Seimo nariai – ministrais. Dirbdami Seime, jie gauna Seimo nario algą už tai, kad priima įstatymus. Tačiau paskui tokie Seimo nariai vyksta į savo kitą darbovietę ir ten už kitą algą vykdo tai, ką patys nusprendė. Jei meras yra laikytinas administracinio aparato darbuotoju, kuris negali dirbti taryboje, kodėl tada premjerė Ingrida Šimonytė ar jai pavaldūs ministrai nėra laikomi administratoriais ir gali kurti įstatymus? Todėl, kad Konstitucijoje taip parašyta? Tad parašykime ir dėl merų, nes žmonės tikrai nebesutiks, kad iš jų būtų atimta teisė merą išrinkti patiems.
„Konservatoriai“ tai gerai supranta ir nenori visuomenės akyse galutinai susimauti. Reitingai bliūkšta, o po tokių sprendimų jiems prikelti prireiks stebuklo. Ko gero, dabar frakcijoje sprigtuoja kaktą Kupčinskui už tą jo iniciatyvą. Konstitucinio teismo sprendimas gali kitu galu kaip reikiant užploti valdantiesiems per makaulę.
Labiausiai šioje situacijoje įstrigo Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus pozicija. Sušaukęs spaudos konferenciją, kurioje aptarė Konstitucinio teismo sprendimą, „Laisvės“ partijos vienas lyderių tarsi pasigyrė, kad prieš septynerius metus nebalsavo už tiesioginius merų rinkimus. Galima suprasti, kad jam, teisininkui, buvusiam Teisingumo ministrui, jau tada buvo aišku, kad tokia tvarka yra antikonstitucinė, negera ir ydinga. Tarsi išsitraukdamas skeletą iš spintos, jau dukart tiesioginiuose rinkimuose Vilniui vadovauti išrinktas politikas kažkuo priminė nusikaltėlį, teisme įrodinėjantį, kad jis pasisakė prieš žudymą, bet kadangi kitų buvo nutarta žudyti, tai ir badė.
Gal reikėjo tada tiesiog prieš mikrofonus pareikšti, kad jam, teisininkui, profesinė etika neleidžia pažeisti pagrindinio šalies įstatymo, todėl tiesioginiuose merų rinkimuose jis nedalyvaus, kol tokia tvarka nebus įtvirtinta Konstitucijoje?
Gintaras Bielskis