Ar nuo šiol jau nėra svarbu kompetencijos, žinios ir patirtis?

Gal į daug kalusimų atsakytų privalomas balsavimas?

Ir galvą kratau, ir smegenis purtau, bet niekaip negaliu suprasti, kodėl antrą mėnesį Lietuva turi dvi vyriausybes. Senąją valdžią, nepaleidžiančią vairo iš rankų, žiniasklaida nuolat piktai ir skaudžiai baksnoja. „Valstiečiams“ kaskart primenama, kad šie nesusitvarko su koronaviruso pandemija. O naujoji valdžia vis tempia gumą ir nesiryžta perimti vadelių į savo rankas. Anksčiau visos naujosios vyriausybės griebdavo jautį už ragų iškart ir pradėdavo savo darbus ilgai nelaukdamos. Kodėl dabar naujieji laimėtojai, taip troškę valdyti Lietuvą, bijo pradėti darbą?

Daugiau nei mėnesį masinės informavimo priemonės kalė Lietuvos žmonėms, kad vis dar ankstoka atskleisti visą ministrų sąrašą. Vis tikėjome, kad tas sąrašas, nuėmus paslapties šydą, bus skaidrus it krištolas. Deja, pasirodo, kad kandidatai į ministrus nėra ypač nepriekaištingos reputacijos. Galima tik įsivaizduoti, kas bus, kai šitos mažai žinomos asmenybės pradės „regėti ministerijų ateities vizijas“ ir imsis reformų.

Labai pritariau Prezidentui, kad, formuojant vyriausybę, negalima imti į ministrus žmonių, karjerą darančių pagal partinę liniją, kurie neturi tinkamo išsilavinimo ir patirties vadovauti siekiamai sričiai, neturi autoriteto ir tvirtų moralinių principų, turi polinkį išgėrę sėsti prie vairo ar kitokiu skandalingu būdu atkreipti į save dėmesį. Tikėjausi, kad Prezidentas po ilgų diskusijų ir vertinimų tars svarų žodį ir susitepę kandidatai bus palikti už durų. Deja, apmaudu, bet įsitikinau, kad visuomenės nuomonė yra visiškas nulis.

Didelė tikimybė, kad ši vyriausybė bus viena iš pačių silpniausių per visą nepriklausomybės laikotarpį. Belieka tik apgailestauti, kad „didžiojo vado“ Lenino teiginys, jog kiekviena virėja/melžėja/šlavėja gali valdyti valstybę, yra patvirtintas. Net magistro diplomo nereikia norint būti ministre! Labai nevykusi pamoka jaunimui. Ar jau žinios ir išsilavinimas nėra svarbūs? Pakanka atsidurti tinkamos partijos sąrašuose, pagėrus ugningo gėralo palakstyti su automobiliu, pripūsti promilių ir tu jau ministras? Tai, kas yra deklaruojama valdininkų kalbose ir yra iš tikrųjų, skiriasi kaip diena ir naktis.

Netgi norint užimti biudžetinės įstaigos direktoriaus vietą ar nedidelės seniūnijos seniūno kėdę, tenka pereiti kryžiaus kelius, įrodyti daugybę kompetencijų, dalyvauti bent keliose atrankose, turėti vadybinio darbo patirties, būti išklausiusiam daugybę kursų, o ministru tapti labai paprasta. Tai kodėl nevyksta vieši konkursai ministro pareigoms užimti? Tegul turi teisę atrankoje dalyvauti reikalingą išsilavinimą turintis kiekvienas LR pilietis. Tiek gerų, dorų, sąžiningų įvairių sričių specialistų Lietuvoje turime, kurie tiesiog tyliai ir dorai dirba.

Kaip sakė vienas internautas, politinio krepšinio olimpinė rinktinė jau patvirtinta, nors joje daugiau kaip pusė žaidėjų yra net kamuolio rankose nelaikę. Lietuva su viltimi lauks auksinių medalių! Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu. Taip parodytas pavyzdys, kad valdžioje gali įsigalėti tvirtų moralinių principų nesilaikančios, profesinio bei vadybinio darbo patirties neturinčios personos. Dabar tai jau tikrai toks pavyzdys taps standartu daugumoje biudžetinių įstaigų. Nuo šiol jau nėra svarbios asmens kompetencijos, žinios ar patirtis?

Prieš keletą metų buvo labai svarbu, tampant ministru, gerai mokėti anglų kalbą. Netgi bandyta viešai pasityčioti iš nemokančiųjų. Dabar ir to nebereikia, pakanka tik rusų kalbos. Gal ir stebėtis neverta. Susibūrė „jaunikaičių partija“ prieš rinkimus, susikūrė jaunatviškai patrauklų įvaizdį, „pakovojo“ nuotoliniu būdu už teises ir laisves, tai iš kur jie gali turėti rimtų kandidatų į ministrus. Čia tas pats, kas pirmą pasitaikiusį praeivį pasiūlyti. Buvę „valstiečių“ ministrai – tai profesionalumo viršūnė, jeigu palyginsime su dabar parinktais.

Kad viskas vėl bus po senovei, teigti negalėčiau. Supratau vien iš to, kad jau antras mėnuo po rinkimų, o apie konservatorius žiniasklaidoje nė vieno blogo pranešimo. „Tyla – gera byla, panele Kristina, ir dūšiai ramiau“, – šią šioms dienoms pritaikytą frazę daugelis pamena iš 1972 metais statytos kino juostos. Šiuos žodžius ištarė pagrindinį Tado Blindos vaidmenį atlikęs aktorius Vytautas Tomkus. Prieš kelerius metus po keliolika straipsnių perdien apie išrinktuosius „valstiečius“ socialiniuose tinkluose ir medijose mirgėjo, o dabar tyla. Tuomet žiniasklaidininkams ir politologams kliuvo visokios seimūnės gretos, visokie jų paltukai, o dabar viskas gerai. Keistai ir neskaniai atrodo, kai yra dvigubi standartai.

Aivaras J.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)
scroll to top
+