LRT paskelbė, kad net ketverius metus buvo žinoma, jog išvykę šalies piliečiai nori sugrįžti, o dabar pagaliau buvo išsiaiškinta, kas lemia tokį jų pasirinkimą. Apklausa parodė, kad dažniausia motyvacija grįžti tampa Lietuvoje augantys atlyginimai ir šeimyninės aplinkybės. LRT nurodė, kad „vis daugiau emigrantų grįžta dėl didėjančio atlyginimų“, tačiau neįvardino jokių konkrečių skaičių. Tai yra, akcentas buvo ne į tai, kad vis daugiau emigrantų grįžta į gimtinę, o į tai, jog didžioji dalis grįžta dėl pinigų. Nepaisant to, vis tiek buvo teigta, kad „grįžtančiųjų skaičiai auga“.
Toks migracijos klausimo traktavimas užkliuvo Lietuvos regionų partijos pirmininkui Jonui Pinskui.
„Peržvelgus į statistiką, migracijos mąstai buvo sumažėję, o didėjantys grįžtančių skaičiai lėmė, kad 2018 m. dėl grynosios emigracijos šalis neteko tik 3292 gyventojų – mažiausiai per visą Nepriklausomybės laikotarpį. 2019 m. tendencijos liko panašios – imigracija viršijo emigraciją net vienuolika mėnesių iš dvylikos. Bendras migracijos balansas per 2019 m. buvo +10 794 žmonių. 2020 m. jis fiksuotas dar didesnis – +19 993, tačiau 2021 m. kovą migracijos balansas vėl tapo neigiamas (-364), – skaičius įvardino politikas. – Praėjusiais 2022 metais migracijos balansas vėl buvo teigiamas. Remiantis Europos migracijos tinklu (EMT), mūsų šalį paliko 15 270 žmonių, atvyko 87 367. Tačiau čia yra vienas svarbus momentas. EMT aiškiai įvardina, kad nuo 2022 m. lietuvių dalis bendrame imigrantų sraute sudarė tik 15 proc., ES piliečių dalis sumažėjo iki 1 proc., o atvykusių ne ES šalių gyventojų dalis išaugo iki 84, 4 proc. Iš jų 75,9 proc. sudarė Ukrainos, 12,1 proc. – Baltarusijos gyventojai.“
Partijos lyderis akcentavo, kad gyventojų prieaugis nebuvo natūralus.
„Sakant paprasčiau bendrą staigų praėjusių metų Lietuvos gyventojų skaičiaus didėjimą lėmė būtent minėtų dviejų šalių piliečiai. Iš viso 2022 metais Lietuvoje gyveno arti 190 tūkst. užsieniečių. Apie „augančius grįžtančiųjų srautus“ kalbėjusi LRT to „nepastebėjo“, kas leidžia teigti, kad migracijos tendencijos ir toliau išlieka teigiamos.
Visgi reikia suprasti, jog atvykusieji vieną dieną gali išvykti, o pačios Lietuvos demografinė padėtis neatrodo džiuginančiai. Valstybinės duomenų agentūros statistika rodo, kad nuo 2004 m. iš mūsų šalies išvyko beveik 745 tūkst. gyventojų, o atvyko 438 tūkst. asmenų. Nuo Nepriklausomybės atgavimo 1990 metais Lietuvos gyventojų sumažėjo beveik ketvirtadaliu – 23 proc. arba 836 tūkst. žmonių (kitu šaltinių teigimu, išvykusiųjų skaičius viršijo milijoną).
Realybės nepripažinimas ir bandymas meluoti patiems sau užkerta kelią būdų, kuriais būtų galima išsaugoti tautinę valstybę, sumažinti išvykstančiųjų ir realiai padidinti sugrįžtančiųjų skaičių, paieškai. Džiaugdamiesi tuo, ko iš tikro nėra, mes tik bloginame situacija. Juolab kad niekas nesiima analizuoti emigracijos priežasčių, o jų yra gerokai daugiau negu piniginiai klausimai. Manau, kad žmonės išvyksta dėl augančios socialinės atskirties, netobulos ir realiai nereformuojamos teisinės sistemos, nenuspėjamų valdžios sprendimų, didėjančios takoskyros tarp didžiųjų miestų bei regionų ir t.t.
Tik pripažinę problemą ir ją nuodugniai išanalizavę, galėsime kalbėti apie priemonių, skirtų jos sprendimui taikymą. Ir tai turime padaryti patys, nes jokie migrantai iš kitų šalių mūsų problemų už mus neišspręs“, – apibendrino J. Pinskus.
