Kaskart artėjant rinkimams, o paskui po jų netyla kalbos, ar yra teisingi nustatyti barjerai, kad balsų gavusios partijos galėtų dalyvauti mandatų dalybose. Pavyzdžiui, per rinkimus į Seimą taikomas 5 proc., o koalicijai – 7 proc. barjerai. Tik juos peržengusi partija atsiduria tarp tų, kas stovi su lėkšte rankoje prie raikomo torto.
O juk būtų daug paprasčiau, jei būtų taikoma paprastoji proporcinė sistema. Padalijus visus gautus balsus iš dalijamų mandatų skaičiaus sužinotume, kiek reikia surinkti balsų, kad partija pelnytų bent 1 mandatą.
Sakykime, per 2020 metų rinkimus į Seimą daugiamandatėje apygardoje buvo paduota 1 mln. 133 tūkst. 561 galiojantis biuletenis. Skaičiuojant be jokių barjerų, vieno iš 70 mandatų kaina buvo beveik 16 194 balsai. Surinko partija ar koalicija tiek – turi vieną balsą. Ir taip 70 mandatų būtų paskirstomi visoms partijoms.
Kaip nustatytas 5 ar 7 proc. barjeras iškreipia situaciją rodo šis pavyzdys: 2020 metais 291 124 balsus gavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai daugiamandatėje apygardoje būtų pretendavę į 18 mandatų, o jų gavo net 23!
Daugiau nei priklauso gavo ir kitos barjerą peržengusios partijos, o 11 jų, dalyvavusių rinkimuose, dėl „barjerinių žaidimų“ taip ir liko už barjero.
Aišku, penkios iš tų nepatekusių į Seimą nesurinko bent 16 194 balsų. O kiti? Jei mandatai būtų dalijami be jokių barjerų, kaip yra kai kuriose šalyse, taip pat ir Europos sąjungos, daugiamandatėje nieko nepešę „Lietuvos lenkai“ (56 386 balsai; 4,80 proc.) būtų gavę bent 3 mandatus, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, vėliau pakeitusi pavadinimą į Lietuvos regionų partiją (37 197; 3,17 proc.), – bent 2 mandatus. Bent po vieną mandatą būtų iškovojusios Centro partija-tautininkai, Nacionalinis susivienijimas, Partija „laisvė ir teisingumas“ ir Lietuvos žaliųjų partija.
Politinis žemėlapis Seime būtų daug margesnis, kaip ir Lietuvos visuomenė. Dabar gi šioms partijoms rinkėjų atiduotas pasitikėjimas virto papildomais mandatais barjerą įveikusiose partijose. Balsavai už Rimą, o į Seimą pateko Simas. Todėl ir turime situacijų, kai išrinktaisiais tampa mažiau pirmumo balsų už neišrinktus gavę politikos autsaideriai. Paskui stebimės: iš kokios daržinės šiaudais aplipę jie atėjo?
Taip iškreipiama rinkėjų valia, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas ir net pritaikomi skirtingi standartai. Pavyzdžiui, savivaldos rinkimuose yra nustatyti kitokie barjerai – 4 proc. partijoms ir 6 proc. koalicijoms. Jei egzistuoja 5 ar 7 proc., 4 ar 6 proc. barjerai, kodėl tada pinigai iš biudžeto dalijami partijoms, per Seimo, savivaldos ar Europos parlamento rinkimus surinkusioms bent 2 proc. balsų?
Barjerų atsisakymas galimai padidintų konkurencinę kovą, tuo pačiu rinkėjus padarytų aktyvesnius. Tik sisteminėms partijoms to nereikia.
Siūlymų mažinti barjerą (N. Puteikis, pavyzdžiui, siūlė 3 ir 5 proc. barjerus) ar juos suvienodinti buvo prieš 2020-ųjų rinkimus, tačiau stambieji politikos žaidėjai apie tai net nenorėjo girdėti. Jie postringavo apie demokratiją, nors, pavyzdžiui, vienoje iš labiausiai demokratiškų šalių Danijoje yra nustatytas vos 2 proc. barjeras. Maltoje taikomas 1,8 proc. barjeras (tik kandidatams, o ne partijoms), Nyderlanduose jis tik 0,67 proc., o Suomijoje, Airijoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir Jungtinėje Karalystėje jo apskritai nėra.
Barjero nėra ir balsavime į Europos parlamentą. Žinoma, kiek šaliai tenka mandatų, pagal paduotus balsus nustatoma jų skirstymo kvota, tada žiūrima, kiek išeina. Nors ir čia yra skaičiavimo subtilybių. Pavyzdžiui, 2019-ųjų birželį vieno euro mandato kvota Lietuvoje buvo 86 792 balsai, bet trys kandidatai – liberalas Auštrevičius, traukinio mašinistė Maldeikienė ir „koloradas“ Tomaševskis – ten pateko, nors jų sąrašai šios kvotos ir nepasiekė. Labiausiai pasisekė Tomaševskiui, nes jo koalicijai su rusais pritrūko beveik 17,5 tūkst. (!) balsų.
Dabartiniams valdantiesiems siūlymai nuleisti kortelę labai nemalonūs. Jie mieliau ovacijomis sutiktų pasiūlymą lygintis su Prancūzija, kur taikomas „arba 12,5 proc. balsų regione barjeras, arba reikia būti vienam iš dviejų lyderių“. Jei kam iš konservatorių toks skaičiavimas pasirodytų dviprasmiškas ir negarantuojantis sėkmės (Lietuvos regionuose būtų patirtas visiškas fiasko!), jie mieliau glėbesčiuotųsi su Turkija, kur yra nustatytas 10 proc. barjeras. Būtų kaip Amerikoje, kur valdo arba demokratai, arba respublikonai.
Bet kad ir patekti tarp dviejų išrinktųjų būtų sudėtinga. Pagal paskutinę apklausą, konservatoriai vos ketvirti. Kai bus aštunti, gal patys prabils apie būtinybę pažeminti barjerą.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite sausio 5 d. laikraščio numeryje.
