- Priverstinis daugiamečių pievų atstatymas;
- Žemės savininkų sąskaita vykdoma saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtra;
- Tebevykstantis rusiškų grūdų tranzitas per Lietuvą;
- Pieno krizė;
- Neadekvačiai padidintas akcizas suskystintoms naftos dujoms;
- Esminiai žaliojo dyzelino naudojimo ribojimai, ypač skaudūs smulkiesiems maisto gamintojams.
Lietuvos žemdirbių problemos, kurių yra daug, kurias tikrai gerai žino šalies valdantieji, tačiau jų spręsti ne tik kad neskuba, bet ir visai nesiima.
Sausio 8 d. dieną, spaudžiant stipriam žiemiškam šaltukui, visoje Lietuvoje liepsnojo per 1000 laužų, kuriuos savo laukuose prie pagrindinių kelių uždegė susivieniję žemdirbiai ir žemių savininkai. Prie pasipriešinimo bangos prisidėjo ir mūsų krašto ūkininkai – Širvintų rajone liepsnojo 7 laužai, kaimyniniame Ukmergės rajone – 11.
Ką reiškia būti priklausomam ne tik nuo infliacijos, karo pasekmių, ekonomikos krizės, bet ir nuo gamtos sąlygų, stichijų, liūčių ar sausrų? Kiek reikia įdėti pastangų, kad ne tik pats dirbtum, bet ir sukurtum darbo vietas kitiems? Ką reiškia būti kone vienintele atokių regionų, kaimų gyvasties sąlyga? Šiais klausimais prie kaitraus laužo Širvintų r. savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė kalbėjosi ir su Širvintų rajono, ir kaimyninio rajono Krikštėnų apylinkių žemdirbiais. Išreiškusi palaikymą taikiam protestui, merė dėkojo visiems už šiltą bendrystę ir kaitrią laužo liepsną stingdančiame žiemos ir nepalankių politinių sprendimų šaltyje.
Laužai – pirmasis protesto akcijų etapas. Planuojamos ir kitos akcijos Vilniuje, pasitelkiant žemės ūkio techniką. Protestą organizuoja Lietuvos žemės ūkio taryba, vienijanti pagrindines žemdirbiškas organizacijas.
Šia protesto forma siekiama atkreipti šalies valdžios ir visuomenės dėmesį į nesprendžiamas problemas ir netinkamus politinius sprendimus, turinčius įtakos žemdirbiams, žemių savininkams ir visiems vartotojams.
Užs. Nr. 5.
